|
|
Tema: Mirtis
|
Savižudybė – paskutinė išeitis? Ką krikščionys mano apie suicidą? |
Ron Kubsch
Tai tiesiog netilpo galvoje. Negalėjau atsitokėti. Geras bičiulis, su kuriuo mane siejo daug gražių išgyvenimų, nuolat ateidavęs į pamaldas mūsų bendruomenėje, nusprendė pasitraukti iš gyvenimo. Vos prieš keletą dienų mudu kartu studijavome Bibliją, o dabar jo nebėra, dingo negrįžtamai?
Nemažai žmonių retsykiais panori patys užbaigti savo gyvenimą. Pripažinkime, dažniausiai mes patys tokių minčių nevertiname rimtai, esame linkę išstumti latentinį nusiteikimą nusižudyti arba netgi žiūrėti į tai su humoru. Tačiau nelaimių grandinė, didėjanti išorinė ar vidinė įtampa kartais veda į tai, jog savižudybė ima atrodyti mums kaip paskutinė išeitis iš tamsaus tunelio. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
„Gelbėkit, mano vaikas pats save marina!“ |
Walter Vetsch
Nervinė anoreksija
Mūsų dukrai Sonjai dabar 15 metų, ji mokosi mokytojų seminarijoje. Vaikystėje buvo gana putli ir apvali, dėl to vadinome ją „mažuoju meškučiu“.
Prieš metus Sonja pirmą sykį numetė svorio – ji atrodė tikrai gerai. Tačiau nuo to laiko dukra nori dar labiau sulieknėti. Ji tiesiog didžiuojasi savo atsikišusiais kaulais, o dar labiau tuo, kad svarstyklės rodo vis mažiau. Ji gamina visai šeimai ir džiaugiasi, kad visiems skanu, tačiau pati gerai apsvarsto kiekvieną suvalgytą gramą. Mintinai moka visas kalorijų lenteles. Jos mintys sukasi tik apie valgį. Laiką, kuris lieka nuo bėgiojimo ristele, važinėjimo dviračiu ir gimnastikos, Sonja skiria mokymuisi. Jau seniai išmoktą medžiagą ji tūkstantį kartų kartoja ir iškala.
Jėgos pamažu silpsta, tačiau ji pati nenori to suvokti. Būdama 170 cm ūgio ji sveria tik 46 kilogramus. Visi mėginimai paskatinti ją valgyti buvo nesėkmingi.
Ką mes, tėvai, padarėme ne taip ir kaip padėti dukrai šioje bėdoje?
Jūsų dukters elgesys, iš pažiūros atrodantis toks keistas, yra tipiškas anoreksija sergantiems paaugliams. Šio psichosomatinio sutrikimo pradžioje atsisakymas valgyti dar neatrodo problema. Sonja didžiuojasi pasiektu rezultatu – kad gali valdyti savo kūną. Tai suteikia jai drausmės ir tvarkos pojūtį. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Šioje žemėje – ne vieną kartą? Ką apie reinkarnaciją sako Biblija? |
Dr. Hans-Georg Wünch
Ron Kubsch
Reinkarnacijos sąvoka šiandien Lietuvoje daug kam jau nebėra svetimžodis. Daugeliui krikščionių iškyla klausimas: „O ką mes manome apie inkarnaciją? Ar Biblija šia tema ką nors sako? Gal žmonės šiame pasaulyje gyveno jau daug kartų?“
Iš pradžių reikia apibrėžti, ką iš tiesų reiškia „reinkarnacija“. Pažodžiui išvertus tai būtų „įsikūnijimas iš naujo“. Dažniausiai šis žodis verčiamas kaip „atgimimas“. Tačiau tai jokiu būdu nėra tai, ką Biblija supranta kaip atgimimą (plg. Jn 3,5). Čia kur kas labiau turima galvoje iš Rytų religijų atėjusi mintis, tačiau ją jau aptarė ir senovės graikų filosofai (ypač – Platonas). Trumpai tariant, kalbama apie tai, kad kiekvienas „aš“ šioje žemėje gyvena ne vieną kartą tam tikrame kūne ir tam tikroje vietoje, o vis sugrįžta kitame kūne. Gyvenimas suprantamas kaip savotiška mokykla, kurioje „Aš“ (gal geriau „individas“ – vert.) turi pasiekti nuo konkretaus religinio požiūrio priklausomus idealus. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Mirtis ir laidotuvės islame |
Dr. Christine Schirrmacher
Liaudiško islamo supratimas
„Artėjant žmogaus mirties dienai Alacho valia nuo medžio, esančio po jo sostu, nukrenta lapas, ant kurio užrašytas to žmogaus vardas.“ Tą akimirką, kai žmogus miršta, mirties angelas Izrâ´îl paima jo sielą (arabiškai vadinamą râh arba nafs).
Dievas nustatė kiekvieno žmogaus mirties datą ir pašaukia jį į anapus (56,60–61). Kiekvienas žmogus žino, kad jo tikrai laukia mirtis (21,35). Prisiartinus mirčiai musulmonas pagal galimybes pats atlieka apsiplovimo apeigas. Žmogui silpstant jam dažniausiai skaitoma iš Korano, galva pasukama į Meką ir prieš pat mirštant sakomas tikėjimo išpažinimas, bet nebekalbama, kai jis pats tą išpažinimą pakartos. Tikėjimo išpažinimas turi būti paskutiniai žmogaus žodžiai prieš numirštant, nes Mohametas yra sakęs: „Kas prieš mirtį paskutinius žodžius ištars 'la ilaha illa llah' (nėra dievo, išskyrus Dievą), tas įžengs į rojaus sodą“ (al-Islam 2/2000,17). |
|
Skaityti toliau...
|
|
Rolf Höneisen
Vertinant iš Velykų perspektyvos visa, kas nutinka baisaus, yra ne paskutinis dalykas, o priešpaskutinis. Po kryžiaus buvo Prisikėlimas. Mirties galia palaužta.
Neseniai mirė mūsų kaimynas. Nuėjome į laidotuves, atsisveikinome… Kaip būčiau reagavęs, jei kitą dieną kažkas būtų paskambinęs prie durų ir pasakęs: „Kaimyno kapas atviras, o karstas tuščias?“ „Neįmanomas dalykas, – būčiau atsakęs, – tuomet kažkas išsikasė ir pasiėmė jo kūną.“ |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Hobitų tėvas. „Žiedų valdovo“ autoriaus Tolkieno tikėjimas ir gyvenimas |
Marc van der Poel
Trilogija „Žiedų valdovas“ – didžiausio pasisekimo sulaukusi visų laikų fantastinio romano ekranizacija. Kino teatruose jau pradėta rodyti trečioji ekrano sensacijos dalis. Nedaug kas žino, kad anglų rašytojas J. R.R. Tolkienas, sukūręs Mardorą, elfus ir hobitus, buvo uolus krikščionis.
„Šitą? Dievulėliau! Na, kur jau ten! Aijajai!“ Tokie (stiprūs) žodžiai turėję išsprūsti vienam garsiam literatūros kritikui, kai jis sužinojo, kokią knygą britų skaitytojai apklausoje išrinko reikšmingiausiu amžiaus literatūros kūriniu. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Mirtis – nutrauktas ar užbaigtas gyvenimas? |
Friedhelm Sticht
Ar mūsų gyvenimas panašus į kopimą į kalną: į viršų iki gyvenimo vidurio, o paskui tik žemyn?
Lankydamasis ligoninėse užėjau pas mirštantį vyriškį. Jo lova stovėjo mažoje vienvietėje palatoje. Man įėjus jis tik trumpai prasimerkė. Prisistačiau, kad esu sielovadininkas, ir paklausiau, ar galėčiau jam kuo padėti. Dabar jis jau plačiai prasimerkė ir pažvelgė į mane. Galiausiai pasakė: „Taip! Uždarykit duris iš kitos pusės.“ O paskui, po antrojo bandymo: „Staigiai apsisuki ir išeini!“ Senas kareivis bandė mirti taip, kaip gyveno. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Biblija apie blogio problemą |
John M. Frame
Laiško romiečiams 3, 1–8, 21–26; 5, 1–5; 8, 28–39
Ir šiandien, ir per visą istoriją daugeliui žmonių blogio problema atrodė svariausia prieštara krikščionių tikėjimui. Kai kurie žymūs filosofai buvo įsitikinę, kad ši problema ilgainiui sugriauna tikėjimą krikščionių Dievu. Ji dažnai iškyla ne tik filosofijos profesoriams, bet ir eiliniams žmonėms. Nereikia būti profesionaliu filosofu, kad suabejotume Dievo buvimu, kai siaubingai kenčia jūsų mylimas žmogus. Tokiose situacijose blogio problema yra ne tiek parankus argumentas, kiek paprasčiausias širdies šauksmas: „Kaip galėjo tai leisti mylintis Dievas?“ |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
III. Iškalta akmenyje: Nėra kitų Dievų! |
Thomas K. Johnson
Išėjimo knyga, 20, 2–3: “Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.”
Paulis Tillichas, garsus praėjusios kartos religijos filosofas, išreiškė įdomią mintį: „Religija yra kultūros medžiaga, kultūra yra religijos forma“ (Theology of Culture, p. 42). Jis norėjo pasakyti, kad žmogaus ar bendruomenės religija visada atsiskleidžia kultūrinių išraiškų visumoje. Ir atvirkščiai, ėmę bet kokią kultūrinę išraišką – architektūrą ar meną, muziką ar mediciną, švietimą ar filosofiją – ir kruopščiai ją išanalizavę, būtinai rasite joje religinių motyvų bei idėjų. Tai skvarbus ir labai naudingas pastebėjimas. Toliau Tillichas tvirtina, kad tikroji individo religija verta maksimalaus dėmesio – žmogui tai svarbiausias dalykas. Tačiau savo maksimalų dėmesį žmogus gali sutelkti visiškai į kitas sritis negu jo oficialioji religija. Jis gali kiekvieną savaitę eiti į bažnyčią, bet svarbiausia jam gali būti ne Dievas, o kas nors kita – pinigai, sportas, valdžia, malonumai ar saugumas. Tai reikšmingas perspėjimas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Mirtis: evoliucijos veiksnys ar atlygis už nuodėmę |
Werner Gitt
Joks kitas klausimas mūsų taip giliai nejaudina ir egzistenciškai nepaliečia kiekvieno be išimties kaip šis: Kas yra mirtis? Kur patenkame, kai tenka žengti pro tuos vartus į tamsą? Kas žino tikrą atsakymą? Atsakant į visa ko kilmės, atsiradimo klausimą yra tik du atsakymai – žmogiškasis „evoliucija“ ir dieviškasis „sukūrimas“, lygiai taip pat kalbėdami apie pabaigą rasime dvi iš esmės skirtingas ir su pradžia susijusias perspektyvas. To-liau išsamiai palyginsime abu požiūrius. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
