|
|
Tema: Dėkingumas
|
Orumo ir prasmės pabaiga? |
Nauji vaidybiniai filmai apie eutanaziją
Reinhold Zwick
Kai ginčas dėl komoje esančios pacientės Terry Schiavo pasiekė paskutiniąją fazę, kino teatruose vienas paskui kitą pasirodė du ta pačia tema, skirta pagalbai mirti, sukurti filmai: Alejandro Amenabaro „Jūros gelmėse“ (ispaniškas originalus pavadinimas „Mar adentro“, Oskaras už geriausią užsienio filmą) ir Clinto Eastwoodo „Mergina, verta milijono“ – apdovanotas keturiais Oskarais (geriausias filmas, geriausia režisūra, geriausia pagrindinio vaidmens atlikėja, geriausias šalutinio vaidmens atlikėjas). |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Nuodėmė krikščionybėje ir islame |
 Dr. Fritz Goerling
Lygindami nuodėmės supratimą krikščionybėje ir islame turime ją susieti su išgelbėjimo sąvoka abejose religijose, kadangi abi sąvokos yra tarpusavyje artimai susijusios. Tam pritaria ir lyginamąsias religijų studijas atlikę ekspertai. Biblinio ir koraniško nuodėmės supratimo palyginimas parodo skirtumus ir bendrumus.
1. Pagal Bibliją kiekvienas žmogus nuo Adomo laikų yra iš prigimties nuodėmingas, nes „žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės“ (Pr 8,21). Korane nėra jokios prigimtinės nuodėmės. Alachas sukūrė žmogų nekaltą ir turintį įgimtą polinkį daryti gera, fitrah. Žmogus yra geras, bet silpnas (Sura 4,28; 30,30; 31,13).
2. Krikščionybėje nuodėmė prasideda jau širdyje (plg. Kalno pamokslą Mt 5), o islame svarbu tik nuodėmės darymas arba nepadarymas.
3. Saikas, kuriuo Biblijoje matuojama nuodėmė, yra meilė Dievui ir artimui (plg. Gal 5,22 ir 1 Kor 13), o Korane tokios rūšies meilės – agapės (tai savęs išsižadanti pasiaukojanti meilė) nerasime. Krikščionybėje Dievas-Meilė (agapė) yra didžiausias savęs paaukojimas. Toks Dievo supratimas Korane yra svetimas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
 Apie pažinimą, Dievo baimę ir dėkingumą: Biblijos darbas pagal Koheletą
Dr. Johannes Zimmermann
I. Kas buvo Koheletas? Koheletas – filosofas be akidangčių
Koheleto knyga, A. Rubšio vertime pavadinta „Mokytojo knyga“, be abejonės, yra pati įspūdingiausia ir mįslingiausia Biblijos knyga. Ji prasideda fraze: „Miglų migla!“ (originale: „tuštybių tuštybė“). Ar akcentuodamas laikinumą taip kalba nepataisomas pesimistas? Netgi nihilistas? Iš tikrųjų Koheletas kalba apie būtį su tam tikru Senajam Testamentui būdingu radikalumu. Tačiau kaip paaiškėja toliau skaitant knygą, jis kalba kaip tas, kuris nori išsiaiškinti dalykų esmę. Ne kaip nihilistas, bet kaip tas, kuris išmatuoja svambalu pasaulį, ir kuris tikrąja ta žodžio prasme užsiima mokslu.
Tai, kad Koheletas neapsiriboja detalėmis, bet savo akiratyje išlaiko visumą, matyti kitoje eilutėje: „Kokia nauda žmogui iš viso jo sunkaus triūso, kuriuo jis triūsia po saule?“ Kitais žodžiais: kam visa tai? Tai klausimas, kuris nuskamba su pasitikėjimu, ir savo gilumu yra mums svetimas: žmonės šiandien apskritai yra per daug užsiėmę savo kasdieninio gyvenimo organizavimu, iš jų per daug reikalauja darbas/studijos ir laisvalaikis, kad rimtai mąstytų apie esminius klausimus.
|
|
Skaityti toliau...
|
|
 Ron Kubsch
Biblijos darbas apie Izaijo 58,6-9
Pranašai įžvelgia, be gailesčio atskleidžia klaidingus įsitikinimus ir savimi patenkintą pamaldumą. Jiems tenka didžiulė našta. Dažnai Dievas siunčia juos kaip paskutinius šauklius, kad primygtinai ir be baimės priverstų pasikeisti morališkai pasimetusios ir dvasiškai pasiklydusios tariamus tautos ganytojus.
Toks buvo ir pranašo Izaijo (hebr. ješajahu – Dievas yra mano išganymas, mano pagalba) pašaukimas. Per jį Dievas ne tik mokė pagoniškas tautas, jis pirmiausia skyrė užduotį – paskelbti dieviškąjį teismą tai tautai, kuri turėjo tarnauti gyvajam Dievui (plg. Iz 6). |
|
Skaityti toliau...
|
|
Dr. Ronald Werner
 Tikėjimas Dievu nėra jokia teorija. Tai nėra joks eksperimentas, bet naujas gyvenimo būdas. Jis atneša didelių permainų: pasikeičia mąstymas, jausmai, poelgiai. Keičiasi tiek vidinės nuostatos, tiek ir veiksmai. Šis kardinalus persiorientavimas įvyksta dėl to, kad į gyvenimą įėjo naujas faktorius. Tai yra Dievas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Širdimi, lūpomis ir rankomis |
|
Dėkojimas - gyvenimo stilius
Angela Ludwig
Dėkingumo jausmas gali užplūsti visą tautą. Tai mes, vokiečiai, patyrėm prieš penkiolika metų, kai šimtai tūkstančių puolė vienas kitam į glėbį, verkė, šoko, šventė ir miniomis plūdo į pamaldas. Stebuklas virto tikrove: 1989 m. lapkričio 9 d. griuvo Berlyno siena. Dėkingi už naujas laisves žmonės džiaugėsi bei susikaupę apmąstė šiuos įvykius.
Biblija liudija apie trumpalaikę žmonių atmintį ir iš to atsirandantį Dievo užmiršimą. Todėl psalmininkas nuolat drąsina: „nepamiršk, koks jis geras!“ (Ps 103,2). Gavęs dovaną nepamiršk dovanotojo. Jėzus pasakoja įspūdingą istoriją apie dešimt ligonių, kurie sutikę Jėzų pasveiko, bet tik vienas iš jų nepamiršo jam padėkoti. Santykiu devyni/vienas žmogiškas užmaršumas nusveria gebėjimą atsiminti. Širdies dėkingumas savaime neplūsta, bet turi būti sąmoningai prisimintas tam, kad spontaniškas pojūtis laikui bėgant išaugtų į dorybę, taptų gyvenimo stiliumi. Turime išugdyti savyje svarbiausią nuostatą – būti dėmesingi Dievui ir kitiems žmonėms. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
