|
|
Tema: Misija
|
„Missio Dei“ – Dievas, pirmasis misionierius |
Thomas Schirrmacher
Dievas buvo pirmasis misionierius. Po nuopuolio atrodė, kad žmonijos istorija pasibaigs vos prasidėjusi. Tačiau Dievas čia nesustojo. Iš Savo malonės Jis atėjo į Edeno sodą (Pradžios 1, 8–9), paklausti Adomo ir Ievos, kur jie ir paskelbti jiems nuosprendį bei būsimą išgelbėjimą. Tačiau kalbėdami apie Dievą kaip apie pirmąjį Misionierių, krikščionys dažniausiai turi galvoje Dievą Tėvą, atsiuntusį Savo Sūnų Jėzų Kristų žmogaus pavidalu į žemę, kad dirbtų čia ir skelbtų išgelbėjimą bei bausmę. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Bibliniai tekstai apie misiją – septynios pamokos |
Thomas Schirrmacher
Senojo Testamento pranašų misijos
Senajame Testamente yra daug vietų, kur tiesiogiai kreipiamasi į pagonis. Bendroji jų prasmė yra tokia: „Šlovinkite Viešpatį, tautų šeimos, garbinkite Viešpaties galybę! Teikite garbę Viešpaties vardui, nešini atnaša, ženkite į Jo kiemus!” (Ps 96, 7–8). Tai ypač pasakytina apie Senojo Testamento pranašus.
Pirmiausia turime pakalbėti apie tuos pranašus, kurie kreipėsi tik į kitas tautas – ne- žydus. Obadiahas barė tik Edomą, Nahumas – tik Ninevę, kuri buvo ir pranašo Jonos dėmesio centre, bet apie šį pranašą pakalbėsime vėliau.
Izaijas pranašavo Babilonui (Iz 13,1–14,21; 21,1–10), asirams (Iz 14,24–27; 31,4–9), filistinams (Iz 14,28–32), Moabui (Iz 15–16), Damaskui (Iz 17,1–11), Etiopijai (Iz 18 ir 20,1–6), Egiptui (Iz 19,1–20.6), Edomui (Iz 21,11–12; 34,1–17), Arabijai (Iz 21,11–17) ir finikiečių miestams Tyrui bei Sidonui (Iz 23). |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Jėzaus Kristaus vienatinumas |
Ulrich Parzany
Svarbus Ulricho Parzanio pranešimas sulaukė didelio dėmesio ir pritarimo tarp Manilos kongreso dalyvių. Jėzaus Kristaus vienatinumas – tai kertinis misionieriškos patirties klausimas.
Mes garbiname ir skelbiame Jėzų Kristų kaip vienatinį pasaulio Viešpatį ir Gelbėtoją. Tuo pat metu konstatuojame, kad jo unikalumu Bažnyčios viduje ir už jos ribų vis daugiau abejojama. Todėl akivaizdu, kad labai reikia paaiškinti, kodėl Jėzus yra ypatingas ir kokią reikšmę tas vienatinumas turi mūsų krikščioniškai misijai. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Evangelijos skelbimas ir veiksmingasis pašaukimas |
Kas yra Evangelijos Žinia? Kaip ji veikia? (33 skyrius)
Wayne Grudem
Paaiškinimai ir pagrindimas Šventuoju Raštu
Kalbėdamas apie tai, kaip Dievas gelbėja mūsų gyvenimus, Paulius pasakė: „Kuriuos Jis iš anksto paskyrė, tuos ir pašaukė, kuriuos pašaukė, tuos ir nuteisino, kuriuos nuteisino, tuos ir išaukštino” (Rom 8, 30). Čia Paulius nurodo tam tikrą tvarką, pagal kurią mus pasiekia išgelbėjimo palaiminimai. Nors Dievas „paskyrė” mus būti Savo vaikais ir atitikti Jo Sūnaus atvaizdą labai seniai, dar prieš pasaulio sukūrimą, Paulius akcentuoja faktą, jog iš tikrųjų įgyvendindamas Savo tikslą mūsų gyvenime, Dievas „pašaukė” mus (šiame kontekste turimas galvoje Dievas Tėvas). Paskui Paulius nedelsdamas išvardija nuteisinimą ir išaukštinimą, parodydamas, kad šiedu eina po pašaukimo. Paulius parodo, jog Dievo išgelbėjimo planas turi tam tikrą tvarką (nors čia paminėti ne visi mūsų išgelbėjimo aspektai). Taigi pradėsime skirtingų mūsų išgelbėjimo sudėtinių dalių aptarimą nuo pašaukimo temos. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Ką reiškia atgimti iš aukštybės? (34 skyrius)
Wayne Grudem
Paaiškinimas ir pagrindimas Šventuoju Raštu
Atgimimą galima apibrėžti taip: Atgimimas – tai slaptas Dievo veiksmas, kuriuo Jis suteikia mums naują dvasinį gyvenimą. Kartais tai vadinama „atgimimu iš aukštybės” (pagal Jn 3, 3–8).
A. Atgimimas – tik Dievo darbas
Kai kuriuose atpirkimo įgyvendinimo etapuose, kuriuos aptarsime tolimesniuose skyriuose, svarbų vaidmenį atliekame ir mes (pavyzdžiui, atsivertime, pašventinime ir ištvermingume). Tačiau atgimdymo darbe mes neatliekame jokio vaidmens. Tai išimtinai Dievo reikalas. Tai matome, pavyzdžiui, iš Jono žodžių apie tuos, kuriems Kristus davė galią tapti Dievo vaikais – „kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę” (Jn 1, 13). Čia Jonas patikslina, jog Dievo vaikai yra „iš Dievo užgimę” ir žmogaus valia („vyro norai”) su tuo gimimu neturi nieko bendra. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Atsivertimas (Įtikėjimas ir atgaila) |
Kas yra tikra atgaila? Kas yra išgelbėjantis tikėjimas? Ar gali žmogus priimti Jėzų kaip Gelbėtoją, bet ne kaip Viešpatį? (35 skyrius)
Wayne Grudem
Paaiškinimas ir pagrindimas Šventuoju Raštu
Dviejuose pastaruosiuose skyriuose paaiškinome, kaip Pats Dievas (žmogui skelbiant Jo Žodį) nukreipia į mus evangelijos kvietimą ir, veikiant Šventajai Dvasiai, atgimdo mus, suteikdamas naują vidinį dvasinį gyvenimą. Šiame skyriuje panagrinėsime mūsų reakciją į skelbiamą evangeliją. Atsivertimą galima apibrėžti taip: Atsivertimas – tai mūsų savanoriškas atsakas į skelbiamą evangeliją, tai yra nuoširdi atgaila dėl nuodėmių ir įtikėjimas Kristumi kaip Gelbėtoju. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Dietricho Bonhoefferio gyvenimo apybraiža |
Katja Lepperhoff
1. Tėvų namai, vaikystė ir jaunystė
Dietrichas Bonhoefferis gimė 1906.02.04 Vroclave (Breslau). Jis turėjo seserį dvynę Sabiną. Dietrichas buvo šeštasis iš aštuonių vaikų.
Motina – Paula Bonhoeffer, mergautine pavarde von Hase, buvo kilusi iš senos prūsų giminės. Jos tėvas ir senelis buvo dar ir iškilūs teologai. Priešingai vyravusioms to meto nuostatoms, ji sugebėjo gauti tėvų pritarimą laikyti mokytojos egzaminą. Dietricho sesuo dvynė Sabina Leibholz taip rašė apie motiną:
„Mūsų mama buvo stipri asmenybė, protinga, šilta ir nesuvaržyta, apdovanota geru organizaciniu talentu ir visuomeniniais sugebėjimais. … Nors mudu su Dietrichu turėjom namų mokytoją, panelę Käte Horn (kadangi mama tikrai buvo labai užsiėmusi), bet religijos ji mudu mokė pati.“ |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
