|
|
Tema: Stresas
|
I. Iškalta akmenyje: Dešimt Dievo įsakymų šiandienai |
Thomas Johnson
Šis straipsnis yra pirmasis iš serijos straipsnių apie Dešimt Dievo įsakymų. Čia pateikta pagrindinio visuomenės funkcionavimo ir išlikimo bei kiekvieno žmogaus dabartinio ir būsimo gyvenimo standarto apžvalga.
Prieš keletą metų buvo parašyta serija įdomių straipsnių ir apžvalgų keliuose literatūriniuose žurnaluose, visus juos pasufleravo Breto Elliso romanas „American Psycho“ (Amerikos pamišėlis). Pagrindinis romano herojus yra pamišėlis, kuris vykdo seksualinius kankinimus, kankinimus kankinimo aparatais, žmogžudystę, ketvirčiavimą ir kanibalizmą. Ir visa tai yra plačiai, labai detaliai aprašyta. Stipriausiai į šį romaną sureagavo rašytojai, kurie bendrai yra žinomi kaip krikščionybės oponentai. Vienas iš jų rašė: „Tai nėra menas“. Kitas teigė, kad jam labiau patiktų pasaulis, kur blogis yra suprantamas kaip šėtoniškumas, esantis aukščiau jo, ir kuriame blogis yra smulkmena, arba pasaulis, kuriame negalima atskirti gėrio nuo blogio. Knyga yra pilna gilios ironijos. Autorius nori atskleisti herojaus, kuris neturi prasmės ar moralės, charakterį. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
„Burnout“ – persitempimo sindromas |
Vis daugiau žmonių palūžta nepakėlę krūvio
Samuel Pfeiffer
„Visuomet maniau, kad susiėmus galima pasiekti, ko nori. Tačiau mano kūnas nebenorėjo klausyti.“ Taip arba panašiai prasideda dauguma pasakojimų apie „perdegimą“, dar vadinamą persitempimu, išsekimu, savo resursų neįvertinimu (angl. burnout). Tai, kas pradėta su įkarščiu, staiga sminga žemyn ir užgęsta tarsi į jūrą kristų apdegusi raketos pakopa. Štai kaip tokią būseną apibūdina vidutinio amžiaus vyriškis: jis jaučiasi kaip išdegusi fejerverko raketos tūtelė. Plėšėsi ne pagal jėgas, dirbo naktimis ir savaitgaliais, vis guodė šeimą, kad būsią geriau. Jo karštligiškas blaškymasis netrukus ėmė atrodyti keistas, pokalbiai telefonu per darbo pertraukėles, nedalyvavimas bendrose šventėse virto susvetimėjimu. O paskui nukrito nuo dviračio ir susižeidė kelį. „Staiga tarsi subliuškau. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Reinhard Tausch
Šiame straipsnyje norėčiau jus supažindinti su tuo, kas yra stresas, kaip jis kyla, nuo ko priklauso ir koks jo poveikis. Mano patirtis rodo, kad jeigu žmonės supranta streso procesą ir jo etapus, tuomet jie jaučiasi ne taip nuo jo prikausomi ir gali tinkamiau veikti.
Kai žmonių klausiama, ką jie patiria streso metu, dauguma mini susijaudinimą, įtampą, pyktį arba įvairias baimes, be to, dar ir prakaitavimą, širdies plakimą ar virpančias rankas. Dažnai mintys apibūdinamos kaip labai greitai, „pašėlusiai“ vejančios viena kitą, kupinos negatyvių, menkinančių kitus ar savo paties asmenį vertinimų. Pateiksiu šiuos pasisakymus šiek tiek susisteminęs kaip trumpas tezes. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Anne Bryan Smollin
Įvadas
Jūs jau atspėjote: dėl streso yra daugybė blogų naujienų. Stresas apibrėžiamas kaip nesugebėjimas elgtis su tikra ar įsivaizduojama grėsme mūsų gerai savijautai, o tai veda į daugybę kūno reakcijų ir bandymų prisitaikyti. Stresas – nusikamavimo, nuovargio, apmaudo ir baimės jausmo priežastis.
Stresas ne visada tiesiogiai sukelia ligas, bet įrodyta, kad jis yra ligą stiprinantis veiksnys. Iš streso bent iš dalies galima kildinti tokias fizines problemas kaip virškinimo sutrikimai, viduriavimas, skrandžio opa, apetito stoka, bronchitas, plaučių uždegimas, prakaitavimo protrūkiai, skausmai krūtinėje, raumenų skausmai, dažni peršalimai ir drebėjimas. Taip pat stresas dalinai gali sukelti migreną, astmą, žvynelinę, dilgėlinę, alergijas, egzemas, širdies ligas ir padidėjusį kraujospūdį. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Biblinės strategijos kaip nepasiduoti ligai, ypač pakertančiai krikščionis
Wolfram Lehmann
Tas rytas ūkininko sodyboje niekuo nesiskyrė nuo kitų, kol visi pasigedo: „O kur mama?“ Mamą rado lovoje. Ji buvo atsibudusi, sveika, nekarščiavo, tačiau nenorėjo keltis. Paprastai ji atsikeldavo pirmoji. O dabar tvirtino: „Aš negaliu!“ Ji buvo perdegusi, ją pakirto persitempimo sindromas – burnout. Paaiškėjo, kad jau 20 metų ji neatostogavo. Kartu su vyru dirbo ūkyje nesudėdama rankų – septynias dienas per savaitę. Trumpas atokvėpio valandėles atimdavo šeimos dalyvavimas parapijos veikloje. Vyras apsiimdavo sakyti daug pamokslų, vadovaudavo pamaldoms ir Biblijos studijų valandėlėms. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Sveikatos stiprinimas [1] |
David G. Myers
Tradiciškai buvo įprasta kreiptis į gydytoją tam, kad jis nustatytų diagnozę ir išgydytų ligą. Elgesio medicinos šalininkų akimis, tai panašu į važinėjimą automobiliu nesirūpinant jo priežiūra ir į mechaniką kreipiantis tik tada, kai jis sugenda. Dabar, kai suprantame, kad sveikata priklauso nuo mūsų nuostatų ir elgesio, vis daugiau dėmesio skiriame sveikatai išsaugoti – būdams stresui įveikti, ligų profilaktikai bei savijautai gerinti. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Thomas Schirrmacher
Klausimas, ar Naujojo Testamento laikais ir toliau galioja Dešimt Dievo įsakymų, ar tik tie, kurie aiškiai patvirtinami ar naudojami Naujajame Testamente, devynių iš dešimties įsakymų atveju yra nesvarbus, nes devyni iš dešimties Naujajame Testamente aiškiai cituojami arba patvirtinami.
Vienintelis iš dešimties įsakymų, kuris, daugelio nuomone, Naujajame Testamente nekeliamas ir netęsiamas, yra ketvirtasis įsakymas – šabo įsakymas. Klausas Bockmühlas taikliai pastebi: „Atrodo, tai yra apeigų įstatymo dalis, kuri atklydo į moralinį įstatymą“[2]. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Avantiūristinių spekuliacijų kratinys |
Kritikuodamas Senąjį Testamentą „Spiegel“ pateikia neteisingas išvadas
Martin Heide
Žymiausias Vokietijos naujienų žurnalas „Der Spiegel“ kalėdinį 2002 m. numerį pavadino taip: „Dievo išradimas – archeologai seka Šventojo Rašto pėdomis“. Šio straipsnio krikštatėvis – abejotinas žydų archeologas Izraelis Finkelsteinas iš Tel Avivo universiteto, parašęs ir mokslo populiarinimo knygą „Jokių trimitų prieš Jerichą“. Jis tvirtina, kad remdamasis archeloginiais tyrimais, pirmą kartą galįs pristatyti tikrąją senovės Izraelio istoriją. Be to, skaitytojui susidaro įspūdis, lyg archeologija būtų tikslusis mokslas, kurio radiniai galėtų perteikti tik labai konkretų Izraelio istorijos vaizdą. Tuo tarpu Finkelsteinas archeologijoje atstovauja ekstremaliai užribio pozicijai. Archeologija, pavyzdžiui, negali pakankamai paaiškinti, kada arba kodėl buvo parašyti Biblijos tekstai. Argi tai galima sužinoti iš senųjų miesto mūrų? O gal tai liudija tam tikros molio asočių formos arba laidojimo būdai? |
|
Skaityti toliau...
|
|
Pasaulėžiūriniai ufologinio Raelio judėjimo aspektai
Mattias Pöhlmann
Keisti klonavimo užmojai vėl sugrąžino į laikraščių antraštes Raelio judėjimą ir su juo susijusią „žmogaus klonavimo firmą“ Clonaid (JAV). Saujelė šalininkų Vokietijoje oficialiai save vadina raelininkais (raelistais). Spaudoje dažnai aptinkamas pavadinimas raelianai (angl. raelians). Jie kildina save iš Raelio arba Raëlio – raelininkų religijos įkūrėjo ir vadovo (taip jis oficialiai save vadina nuo 1998 m.). Prancūzas Claude’as Vorilhonas, buvęs šlagerių dainininkas, autolenktynininkas ir sporto reporteris, vardą „Rael“ 1973 m. savo ruožtu gavo iš ateivio, kuris prisistatęs kaip „elohimų“ atstovas. Raelininkai hebrajišką žodį „elohim“ verčia ne „dievas“, kaip įprasta Biblijos vertimuose, o visiškai ufologiškai – „iš dangaus atėjusieji“. Šalininkai Raelyje mato „elohimų šviesos“ nešėją arba „siųstąjį“.
 Raelininkų nešiojamas atpažinimo ženklas – ateivių emblema – medalionas su Dovydo žvaigžde, kurios viduryje – „į galaktiką panaši spiralė“, turinti simbolizuoti „begalybę laike“. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
