|
|
Tema: Šlovinti Dievą kasdienybėje
|
Tas, kas gyvenime žino „kodėl“, pakelia bet kokį „kaip“ |
 J. Spiessas, M. Dostojevskio ir C. S. Lewiso žinovas, Vokietijos studentų misijos generalinis sekretorius, 2003m. rugsėjo 29–spalio 3 dienomis Lietuvoje skaitė paskaitų ir diskusijų ciklą „Kančia ir mirtis – o kurgi Dievas?“. Prieš paskaitą daktaras Jürgenas Spiessas davė išskirtinį interviu „Prizmės“ žurnalui.
2003 metų rugsėjo 30 d.
„Arba Dievas nori pašalinti blogį, bet negali, tuomet jis yra silpnas, o tai jam netinka, arba jis gali, bet nenori, tuomet Dievas yra negeras, o tai jam svetima; arba jis negali ir nenori, tuomet jis yra ir silpnas, ir negeras, taigi ne Dievas; arba jis gali ir nori, kas pridera tik Dievui. Bet iš kur tuomet tas blogis, ir kodėl jis jį pakenčia?“ Epikūras
|
|
Skaityti toliau...
|
|
Ranald Macaulay, Jerram Barrs
Tai, kokią praktinę reikšmę turi žmogiškumo krikščionio gyvenime akcentavimas, labai aiškiai matyti iš Dievo vedimo. Vedimu mes vadiname būdą, kuriuo krikščionys sužino, ką turėtų daryti – ypač tai, ko iš jų nori Dievas.
Viena vertus, ir taip puikiai žinome, kaip sunku patiems pasirinkti „teisingą kelią“. Atrodo, prieš mus atsiveria tiek daug galimų krypčių, – ir kiekviena iš jų svarbi, kiekviena veda į visiškai skirtingą gyvenimą. Mes taip pat žinome, kad klystame ir esame riboti; praeityje buvo padaryta klaidų ir jos gali būti vėl pakartotos. Mūsų sprendimus dažnai aptemdo savanaudiškumas arba baimė. Mūsų suvokimas ribotas netgi dabartyje, o ateitis mums – užversta knyga. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
II. Iškalta akmenyje: kaip tinkamai pasiremti Dievo Įstatymu |
Thomas K. Johnson
Pastaba skaitytojui: jeigu jūs primiršę Dešimt Dievo įsakymų, prieš skaitydami šį straipsnį ar po to galite juos peržvelgti Išėjimo knygoje, 20 skyriuje.
Kai girdime Dievo Įstatymą arba bet kokius mums keliamus reikalavimus, mūsų arogantiškose, nuodėmingose širdyse kaipmat kyla mintis „Man tai nesunku“. Ši išdidi reakcija taip artimai susijusi su mūsų prigimtine nuodėme, su mūsų nuodėminga prigimtimi, kad ji išblėsta labai lėtai, net mums geriau susipažinus su Šventuoju Raštu. Ši reakcija nuodėmingoms širdims tokia „natūrali“, kad ji formuoja beveik viską, kas parašyta apie etiką, jei tik žmogaus mąstymo ir jausmų centre nėra Kristaus Evangelijos. Ši reakcija slypi po daugelio nekrikščioniškų religijų ir daugumos pasaulietinių etikos teorijų paviršiumi. Kartą vienas iš žymiausių Vakarų filosofijos oratorių Immanuelis Kantas tiesmukai pareiškė: „Jei norėčiau, galėčiau!“ Tačiau priėmę Kristaus Evangeliją bei giliai širdyje žinodami, kad esame išteisinti ir mums atleista vien per tikėjimą, galime pradėti atsikratyti šios reakcijos. O išsivadavę nuo jos, galime pradėti atsisakyti ir su ja einančio „standartinio klaidingo“ Dievo Įstatymo interpretavimo. Mes galime nebemąstyti ir neįsivaizduoti, jog įmanoma pasinaudoti Dievo Įstatymu, kad pelnytume jo palankumą. Vienas iš žingsnių šio pasikeitimo link būtų pasvarstyti, kaip galėtume tinkamai pasinaudoti Dievo Įstatymu, kuris neturi nieko bendra su išgelbėjimo užsitarnavimu. (Šiuo atžvilgiu labai naudingos knygos apie Martiną Lutherį ir Johną Calviną.) |
|
Skaityti toliau...
|
|
Stephan Holthaus
Daugeliui žmonių krikščionybė ir humoras atrodo menkai tarpusavyje susiję dalykai. Tačiau Biblijoje rasime daug humoristinių scenų. Būdamas išganytas žmogus krikščionis gali pakilti virš kasdienybės ir čia atrasti humorą. Pateikiame ištrauką iš Gyseno laisvosios teologijos akademijos dekano Stephano Holthauso knygos „Išganyto žmogaus juokas“.
Ar Dievas moka juoktis? Taip, Dievas sąmojingas. Viena iš humoro sąlygų – stebėti žemiškąjį pasaulį ir visa, kas jame vyksta, iš tam tikro atstumo. Tik tuomet gali atsiskleisti humoro dovana. Iš tam tikro atstumo matome dalykus kaip visumą, mus ne taip greitai supančioja jų problemos. Pritaikius šį principą Dievui, jis turi būti sąmojo Dievas. Juk jis sukūrė šį pasaulį, jis stovi virš absoliučiai visų dalykų. Tiesa, jis žino savo kūrinių kančias ir rūpesčius, užjaučia juos, rūpinasi jų gerove ir išganymu, tačiau, nepaisydamas visko, jis išlaiko dieviškąjį atstumą nuo savo kūrinijos ir neleidžia, kad pasaulis jį apsunkintų. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Įstrigęs interneto nešvankybėse |
Christine J. Gardner
Pagaliau Skotas biure liko vienas. Po dar vienos įtemptos dienos Bažnyčioje jis jautėsi pervargęs, bet patenkintas. Jo sunkus darbas pradėjo nešti vaisių. Jaunimo grupė greitai augo, ir žmonės kalbėjo, kad tai jo nuopelnas. Prieš sėsdamas prie šūsnies popierių ir imdamasis atsakinėti į telefono skambučius, Skotas nusprendė truputį pailsėti. Jis užsidarė duris ir įsitaisė prie tyliai gaudžiančio kompiuterio. „Juk užsitarnavau“, – pagalvojo. Jis pajudino pelytę, paskui spragt, spragt, spragt – ekrane pasirodžiusios erotiškos besišypsančios moterys, atrodė, jam pritaria.
Iš pirmo žvilgsnio Skotui, vos įžengusiam į trečiąją dešimtį, nieko netrūko. Populiarus, energingas, jaunas didžiausios tos denominacijos Bažnyčios pastorius. Skotas jau buvo pageidaujamas kaip kalbėtojas ir rašytojas visoje šalyje. Jis turėjo gražią ir mylinčią žmoną Karoliną, naujagimę dukrytę ir gyveno patogiame name. Vis dėlto nebuvo visiškai patenkintas. Skotas priklausė tai nedidelei, bet vis gausėjančiai šiandieninių pastorių grupelei, kurie turėjo slaptą, gundančią gyvenimo sritį: jis tapo priklausomas nuo kibersekso, ir tas internetinės pornografijos troškulys atrodė nenumalšinamas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo pornografijos |
Thomas Schirrmacher
Pornografija yra vieša ir todėl turi būti viešai nugalėta. Siūlome keletą patarimų, kurie lengvai pakreipia kalbą šia tema ir kurių laikydamiesi galite sulaukti didžiulio teigiamo poveikio.
* Parašykite savo miesto, šalies deputatams ir nusiųskite jiems dalykinės informacijos, nukreiptos prieš pornografiją (galbūt šį straipsnį).
* Moterys turi atvirai išsakyti savo vyrams, kaip joms nepatinka, kai jų sutuoktiniai skaito pornografijos žurnalus, žiūri tokio pobūdžio laidas arba žiūrinėja žiniasklaidoje publikuojamas tokias nuotraukas. Jiems turi būti aiškiai pasakyta, kad domėjimasis pornografija jas skaudžiai žeidžia. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Parodyk man savo banko žiniaraščius... |
Šykštumas yra nuodėmė – tačiau daugelyje bendruomenių pinigų tema lieka tabu
Marcus Mockler
Daug mėnesių vienoje elektronikos didmeninės prekybos tinklo reklamoje buvo teigiama: „Šykštumas yra puikus“. Biblijoje sakoma kaip tik priešingai: šykštumas tokia pat nuodėmė kaip ir pinigų godulys. Jei prekybos tinklas reklamuotųsi su seksualine nuodėme, jis tikrai susilauktų aštrios krikščionių kritikos. Tuo tarpu pinigų nuodėmės, regis, yra tabu. O juk Jėzus Kristus vargu ar kalbėjo apie kokią temą daugiau nei apie pinigus ir nuosavybę.
Naujajame Testamente kalbama apie dangų ir pragarą, nuodėmę ir atleidimą, bet beveik dažniausiai – apie santykius su šio pasaulio turtais. Jėzus šiai medžiagai skyrė ne tik pasiturintiems krikščionims nemaloniai daug vietos. Krikščionys turi būti pasiruošę pasitikėti Dievo aprūpinimu, kaip sakoma, skolinti net tada, kai negali tikėtis atgauti. Muitininkas Zachiejus atsivertęs pirmiausia sutvarkė savo finansinius reikalus. Didysis Jėzaus sekėjo gyvenimo tikslas yra krauti lobius danguje, nes žemiški lobiai prapuola dėl kandžių, rūdžių ir vagių (Mt 6). Šiuolaikiškai galima pasakyti: „Parodyk man savo banko žiniaraščius, ir aš pasakysiu, kuo tu tiki“. Tai galioja kaip tik ekonomiškai sunkiais laikais, kai didėja pagunda mąžtančias pajamas pasilaikyti vien sau. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Keturi neteisingi įsivaizdavimai apie tikėjimą ir sportą |
Ueli Horisberger
„Dievas sugadina visą malonumą“
Įsivaizduokite: daug vilčių teikiantis 26-metis atletas kalnų bėgime priklauso prie savo šalies elito. Tarptautiniame lygyje jaunajam vyrui irgi pavyko įsiveržti į geriausiųjų dešimtuką. Durys sportinei karjerai atviros. Profesinėje srityje jis nusprendė per penkerius metus perimti tėvų žemės ūkio įmonę. Jau dveji metai šis vyras įsimylėjęs, o dvylika mėnesių susižadėjęs su dailia ir sportiška jauna moterimi. Kartu jie suplanavo ateitį, ir netrukus bus jų vestuvės. Jaunoji pora turi daug norų ir svajonių.
Atsitinka kitaip. Dešimt dienų prieš vestuves jaunoji moteris nukrinta nuo šieno pakylos ant grendymo – ir visa paralyžiuojama! Visam gyvenimui nutremiama į kėdę su ratukais. – Tas jaunas susižadėjęs atletas buvau aš, Uelis Horisbergeris. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Carole Huber
Televizijos aparatas jau yra tarp pagrindinių daiktų europiečio bute. 96 procentai gyventojų Vokietijoje namuose turi bent vieną televizorių. Panašūs skaičiai turėtų būti ir Lietuvoje.
Nors judančių vaizdų perdavimas per nuotolį šiandien ir atrodo savaime suprantamas dalykas, tai yra palyginti naujas išradimas. Europoje jis paplito tik po Antrojo pasaulinio karo, bet užtat labai sparčiai! Radijas perdavė tik garsą, o televizijoje prisidėjo dar ir vaizdas. Tapo įmanoma praplėsti asmeninės žmogaus patirties ribas. Žiūrovas galėjo „ranka paliesdamas“ išgyventi įvairiausias situacijas, pats jose nedalyvaudamas. Be to, vienu metu tą pačią informaciją gauna tūkstančiai kitų žiūrovų. Argi nuostabu, kad naujoji informacijos perdavimo priemonė sukėlė tokį susižavėjimą ir susidomėjimą? |
|
Skaityti toliau...
|
|
Atsakingai gyventi sekuliariame pasaulyje – Jer 29,1–9 pavyzdžiu
René Padilla
Lotynų Amerikos pastorius ir misijų teologas dr. René Padilla nuo 8 dešimtmečio pradžios atkakliai kviečia visokeriopai suprasti, ką reiškia sekti Jėzumi.
Gimiau Kite, Ekvadore, o užaugau Bogotoje, Kolumbijoje. Mano šeima buvo labai neturtinga. Tėvas labai sunkiai dirbo siuvėju, kad išmaitintų septynių asmenų šeimą. Visiems mums tėvai sugebėjo duoti gerą išsilavinimą. Lotynų Amerikoje tai anaiptol nėra savaime suprantama. Mano tėvai buvo išpažįstantys krikščionys. Bendrystė su kitais krikščionimis mums darė įvairią įtaką, taip pat suformavo ir rimtą požiūrį į mokymąsi.
Man teko didelė laimė, kad galėjau studijuoti Vytono kolegijoje, vienoje iš krikščioniškų kolegijų JAV. Čia privalu žinoti, kad vyresniosiose mano gimnazijos klasėse vyravo tuomet paplitusi nuomonė, jog marksizmas esąs vienintelis Lotynų Amerikos problemų sprendimas. Šeštojo dešimtmečio pradžioje beveik kiekvienas mokytojas buvo marksistas, marksizmu buvau tiesiog bombarduojamas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
