|
|
Tema: Narkotikai
|
Alkoholizmas: išankstinės nuostatos ir faktai |
Reinhold Aßfalg
Dvi išankstinės nuostatos
Kiekvienas pokalbis apie alkoholizmą pirmiausiai prasideda nuo išankstinių neigiamų nuostatų.
Išankstinės nuostatos yra lyg kokie akidangčiai. Jos susiaurina mūsų akiratį, o drauge ir veikimo lauką, be to, nuteikia iš anksto, patiems nieko neišaiškinus ir nesusiformavus požiūrio. Jos labai patogios: nieko nereikia gilintis, kai iš anksto žinai (arba galvoji, kad žinai), ką pamatysi. Taigi tai kaip paprasta. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Per 250 vietų Biblijoje minimi alkoholiniai gėrimai. Dažniausiai kalbama apie vyną, arba atskiestą vyną. Alui pirmenybę teikė kaimynystėje gyvenę egiptiečiai ir babiloniečiai, – Izraelyje fermentuotas grūdų gėrimas nebuvo populiarus. Stiprių alkoholinių gėrimų antikoje nevartota, nes dar nemokėta destiliuoti, tad degtinė ir likeriai nei Senajame, nei Naujajame Testamente niekur ir neminimi.
Hebrajų Senajame Testamente vynas buvo vadinamas jajin, tiroš ir asim, – visų trijų žodžių reikšmės susipina. Graikiškame Naujajame Testamente beveik visuomet vartotas žodis oinos, retai – gleukos (=jaunas, saldus vynas) ir oxos (=vyno actas). |
|
Skaityti toliau...
|
|
Ollie Batchelor
Kiekviename iš mūsų slypi stiprus ir nesąmoningas išbaigtumo bei tobulumo ilgesys. Biblinis pasakojimas apie Edeno sodą rodo, kad šis ilgesys labai reikšmingas. Esame dvasinės būtybės, sukurtos harmoningai gyventi su Dievu, vieni su kitais ir su visa kūrinija. Tačiau šią vienybę suardė nuodėmė. Nuo to laiko mes bandome rasti kelią atgal į Edeno sodą. Trokštame gyvenime kažko labiau apčiuopiamo ir reikšmingesnio; jaučiame, kad kažko trūksta, kažkas ne taip, kaip turėtų būti, nors negalime parodyti, kas būtent blogai. Paulas Tournieris tai vadina „prislopintu nepasitenkinimu, kančia, apie kurią mes patys ne visada žinome“. Dainininkė Sinead O’Connor yra pasakiusi, kad „kaip giminė mes jaučiamės tušti“, o princas Charlesas pripažino, kad „giliai sieloje glūdi nuolatinis nesąmoningas nerimas, kad kažko trūksta, kažkokios sudėtinės dalies, dėl kurios būtų verta gyventi“. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Ar Naujojo Testamento „vynas“ toks pat kaip šių dienų vynas? |
Robert H. Stein
Prielaida, kad lietuviško žodžio „vynas“ reikšmė Biblijoje tiksliai atitinka verčiamo graikų ar hebrajų žodžio, yra aiškus nesusipratimas. Ar tai, ką turime omenyje, sakydami „vynas“, tiksliai atitinka tai, ką senovės rašytojai manė vartodami šį žodį? Ar vynas, apie kurį kalbama Biblijoje, toks pat kaip tas, kurį šiandien pilsto broliai krikščionys? Atsakymas į šį klausimą – „ne visai“. Akivaizdu, kad Biblijoje „vynas“ nereiškia nesusifermentavusių vynuogių sulčių, nes įsakymas „Ir nepasigerkite vynu“ (Ef 5,7) ir daugelis perspėjimų dėl vyno Šventajame Rašte (pavyzdžiui, Kun 10,9; Pat 20,1; 21,17; 23,29–35) neturėtų jokios prasmės, jei šis žodis kalbėtų apie nealkoholinį gėrimą. Kita vertus, taip pat aišku, kad šis žodis neatitinka tiksliai to, ką šiandien vadiname vynu. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Ulrich Giesekus
Su priklausomybės problema tiesiogiai arba netiesiogiai susiduria didelė žmonijos dalis. Veikiausiai ir jūs, kitaip nebūtumėte pradėję skaityti šio straipsnio. Vis dėlto niekas negali tiksliai pasakyti, kas yra priklausomybė. Kai žmonių klausiama, kaip jie ją supranta, paprastai kiekvienas atsako vis kitaip. Vieni liguisto potraukio kamuojamą žmogų įsivaizduoja gulintį nuotake ir gyvenantį nuo vieno svaiginimosi iki kito, kiti mano, kad nūdienos visuomenėje mus visus kamuoja kokia nors manija. Manijos, priklausomybės, liguisto potraukio sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos. Kalbame apie narkomaniją ir alkoholizmą, persidirbimo, švaros, malonumų maniją (hedonizmą), valgymo, lieknėjimo maniją, liguistą potraukį ginčytis, liguistą pavydą, godumą, kerštingumą, televizijos žiūrėjimo maniją – šį sąrašą galėtume dar gerokai pratęsti. Dažnai teisingai sakoma: „Liguistas potraukis – kai žmogus nuolat ieško, bet niekuomet neranda“. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Amfetaminas
Priklauso prie labiausiai paplitusių narkotikų. Fizinės priklausomybės potencialas yra mažas, psichinės – vidutinio laipsnio iki didelio. Įprasčiausias vienos amfetaminų grupės pavadinimas – „speed“. Pirmąkart susintetinti XIX a. pabaigoje medicinos tikslams. Buvo vartojami nuo bronchų išsiplėtimo, miego sutrikimų, neurozės, paralyžiaus ir Parkinsono ligos. Tačiau medicinoje išsikovoti pripažinimo neįstengė. Vis dėlto svarbų vaidmenį suvaidino per II pasaulinį karą: amfetaminai buvo dalijami kareiviams, kad jie taptų budrūs ir agresyvūs ir galėtų pamiršti alkį bei skausmus. 7-ame dešimtmetyje labai išpopuliarėjo, ir tai daugelį šalių paskatino juos uždrausti. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Liguisti santykiai – ko-alkoholizmas |
(Beveik) begalinė istorija
Santykiai su alkoholikais pirmiausia pasirodo kaip drama su „kiek tik nori“ veiksmų. Tačiau neįsitraukusiam žiūrovui spektaklis tampa neįdomus, nes abu pagrindiniai veikėjai kartoja vis tų pačių scenų variacijas.
1 scena: pateisinimo, arba gynėjo fazė
Vyras geria, įtūžęs susikivirčija su draugais ir nemeiliai bei šiurkščiai elgiasi su žmona. Bet žmona jį supranta.
Šiandien jis vėl turėjo sunkią dieną. Ji prašo jo mažiau gerti. Galbūt jis draugiškai prižada. Tačiau šiandien viskas lieka po senovei.
Jei kas kitas kreipiasi į žmoną dėl vyro elgesio, ji kartoja jo paaiškinimus ir pasiteisinimus ir dar prideda savus. Ji manosi žinanti, ko jam iš tikrųjų trūksta, ir norėtų jį pagydyti savo meile. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Dirbti vadovaujantis meilės principu |
Interviu su AIDS centro vadovu dr. S. Čaplinsku
Spaudoje dažnai rašoma, kad nuo 90-ųjų pradžios narkomanų skaičius labai padidėjo. Kiek, jūsų nuomone, narkomanų yra šiandien ir kas įeina į sąvoką „narkomanas“?
Labai malonu, kad jūs užduodat esminį klausimą. Manyčiau, kad žodis „narkomanas“ turėtų būti vartojamas kaip galima rečiau. Juk nesakome „venerikas“, „džiovininkas“, „vėžininkas“. Tikriausiai reikėtų sakyti „asmenys, piktnaudžiaujantys narkotinėm medžiagom“. Po to aiškinamasi, kokiom medžiagom, kiek laiko. Statistika, kad trisdešimt procentų mokinių vartoja, neteisinga: ko gero, ne vartoja, o bandė ar pavartojo kiek nors kartų. Iš statistikos žinom, kad iš pabandžiusiųjų gal 10 procentų patenka į tikrą priklausomybę su visais padariniais. Susitikime Vilniaus savivaldybėje nagrinėjome vieną iš tų klausimų: ar yra narkomanijos, kaip problemos monitoringas. Jo nėra, tad ir bandom tai pradėti. Vėlgi, mes patys matom tendencijas. Vilniuje 40 procentų nusikaltimų padaro asmenys, vartojantys narkotikus. Taigi tendencijos labai blogos. Aš tik vieną pasakyčiau skaičių: nuo 1994 iki 1998 m. rūkančių berniukų padaugėjo du kartus, mergaičių beveik tris kartus, nors rūkančių mergaičių Lietuvoj kol kas dar tebėra mažiausiai Europoje, bet tendencijos baisios! Taigi siūlyčiau žiūrėti į tendencijas, o ne vien vaikytis skaičių, kurie kartais nėra pakankamai patikimi. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Holger Lahayne
Panagrinėjus 1858–1862 m. blaivybės judėjimo istoriją, apima didžiulė nuostaba: apie 80 procentų, o kai kuriose srityse per 90 proc. Kauno generalinės gubernijos suaugusiųjų davė įžadą „per visą savo amžių nebgerti arielkos, romo ir arako“ – kai prieš tai didžioji gyventojų dalis buvo paskendusi alkoholyje! Kas gi buvo atsakingas už tokį bent jau Lietuvoje beprecendentį atvejį ir kaip jį paaiškinti, nes panašūs dalykai šiandien sunkiai įsivaizduojami?
Blaivybės sąjūdžio iniciatorius, ką minint jo 200-ąsias gimimo metines žino kiekvienas, buvo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Istorikai gali ginčytis, ar Valančius pasekė kitų šalių ir vyskupijų pavyzdžiu, – jis pats apie tą pradžią sakė: „Vienoj kelionėj mano 1858 metuose, apturėjęs įkvėpimą Dvasios Švenčiausios, idant apsakinėčiau blaivystę, pradėjau skelbti tą dorybę.. “ [1] Taigi blaivybės sąjūdžio ištakos – religinė inspiracija. Apskritai jis aiškiai įtrauktas į krikščionišką religinį kontekstą. „Blaivybės Gromatose“ Valančius rašė: „Dievas neapsakomai didžią malonę jums padarė, atsiųsdamas blaivybę arba nusiturėjimą. Dievo blaivybės malonė apsiautė mūsų žemę... Palaimintas Viešpats Dievas Izraėlio, jog aplankė mūsų šalį ir susimylėjęs ištraukė žmones iš girtybės tvano. Gailestingiausis Dievas įvedė tarp mūsų brangią blaivybę. Šv. Bažnyčia šaukia mano balsu unt visas šalis“ (ten pat, p. 221). |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Lošimų manija: kaip svajonės apie laimę virsta košmaru |
Werner Gross
Kažkada pasieki ribą, kai lošdamas pamiršti viską. Išsigandau pastebėjęs, jog lošimas man – išsigelbėjimas bėgant, bėgant nuo savęs ir tikrovės. Sėdint lošimo namuose, visa kita būdavo nesvarbu, galėdavau visiškai atsipalaiduoti. Pamiršdavau visus rūpesčius, nesutarimus su žmona, klientais ir tiekėjais, sunkumus dėl pinigų. Nelikdavo ničnieko. Mane domino vien tik tai, kur atsisėsiu, išlošiu ar pralaimėsiu“.
Taip savo jausmus aprašo buvęs vadybininkas keturiasdešimt šešerių metų Andreas, kai jis dar nuolatos lankėsi lošimo namuose. Tai jis darė bemaž ketverius metus, kol pats pastebėjo tapęs lošimo maniaku. Per šį laikotarpį jis prašvilpė beveik 300 tūkst. markių.
O prasidėjo viskas gana paprastai. Pirmais kartais jis išlošė ne vieną tūkstantį markių. Nesėkmės prasidėjo tik vėliau. Tačiau žavėjimasis lošimo namais ir tuomet neišnyko... |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Blogi vaikinai ar švenčiausi avatarai? |
„Beatles“ ir narkotikai
Holger Lahayne
Menininkai ir narkotikai – atrodo, šiedu dalykai kažkaip priklauso vienas kitam. Literatai kaip Balzacas, Novalis, Edgaras Allanas Poe, Oscaras Wilde’as, Charlesas Baudelaire’as, Arthuras Rimbaud, Georgas Traklis, Gottfriedas Bennas ir Willamsas S. Burroughsas ieškojo „įkvėpimo“ opiatuose, kanapėse arba kokaine; kiti, kaip kad E. Hemingway, tai palieka legaliems svaigalams kaip alkoholis. Tai, kad net toks gerbiamas kompozitorius kaip Richardas Straussas vartojo kokainą, rodo, kaip plačiai tarp kūrybingųjų buvo ir yra paplitę narkotikai.
Tačiau nuo XX a. vidurio roko pasaulyje kvaišalai įgijo visai naują, svarbesnę reikšmę, buvo maukiama, uostoma, leidžiamasi ir ryjama visa, ką tik buvo galima gauti: žinoma, prie to priklausė alkoholis ir XIX a. jau pamėgti opiatai; džiazo muzikantai „atgaivino“ kanapes [1]; prisidėjo nauji sintetiniai narkotikai, tokie kaip LSD. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Slėpimasis ar ieškojimas? |
Trumpa narkotikų istorija
Olaf Lahayne
Kas yra narkotikai?
Bent jau cheminiu požiūriu dauguma narkotikų giminingi, kadangi visų jų pagrindinė veiklioji medžiaga – alkaloidas. Pavyzdžiui, kavoje ir arbatoje esantis kofeinas, morfinas – opijuje, meskalinas – pejotės kaktusuose. Žinoma, svarbiausieji narkotikai yra alkoholis ir tabakas, kurių pagrindinės medžiagos etanolis bei nikotinas. Šiuos dalykus šiuolaikinė chemija ir medicina išsiaiškino tik XX a. Tačiau narkotikai vartojami jau kelis tūkstančius metų. Iki nesenų laikų susidomėjimą kėlė ne narkotikų sandara, o jų poveikis, kuriuo remiantis buvo atrasti ir vartojami įvairūs narkotikai. Norint panagrinėti kultūrinius narkotikų vartojimo aspektus prasminga pradėti nuo jų poveikio ypatumų. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Liaudies priešai Nr. 1 ir Nr. 2? |
Komentaras sektų ir narkomanijos tema
Holger Lahayne
Lietuvai, jeigu tikėtume gausia informacija spaudoje ir ne ką mažiau gausesnėmis konferencijomis ir deklaracijomis ta tema, iš esmės gresia du fenomenai: sektų antplūdis ir narkomanijos banga. Nedarbas, korupcija ir nusikalstamumas taip pat rimtos, tačiau „vietinės kilmės“ problemos. Narkotikai ir sektos – abu reliatyviai nauji pokomunistiniai reiškiniai [1] , atėję į Lietuvą iš užsienio. Šiandien visuomenė iš tiesų susiduria su abiem šiais aktualiais reiškiniais, – deja, diskusijoje pasigendama protingų argumentų. Kalbama tik apie tai, kaip demaskuoti priešą ir su juo susidoroti. Abu šie reiškiniai buvo nagrinėjami konferencijoje „Jaunimas prieš narkotikus“ Vilniuje 1999 m. lapkričio 19–20 d. Štai keletas jų sutapatinimo pavyzdžių:
• Sektos, kaip ir narkotikai, pripažįstamos itin žalingomis; sektų veikimas „ypač žalingas paauglių psichikai ir fizinei sveikatai“ (konferencijos rezoliucija) ir, aišku, tas pats sakoma apie narkotikus. Deja, žalingumo dydžiui parodyti retai pasitelkiami konkretūs skaičiai. Vertinant sektų žalingumą, dažnai sutirštinamos spalvos – svarbiausia iškelti šį faktą viešumon [2]. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Sabine Schmidt
Paprasta pasaka ar vaikiškas įvadas į okultizmą? Burtų mokyklos mokinys Haris Poteris provokuoja
Našlaitis, antiherojus, geras draugas, superatletas, burtų mokyklos mokinys: visi tik ir kalba apie mažąjį Harį su sulūžusiais akiniais ir per plačiomis kelnėmis. Per 55 milijonus nuotykių knygos egzempliorių jau parduota visame pasaulyje. Storus per 700 puslapių tomus godžiai praryja net ir televizijos bei kompiuterinių žaidimų fanai, kuriuos šiaip jau retai išvysi su knyga rankose (pusė 12–15 metų vaikų Vakarų Europoje neskaito knygų). Pavyzdžiui, Vokietijoje jau išversti keturi anglės vaikų knygų autorės Joannes K. Rowling pasakos tomai, o eilės laukia dar trys. Jau sukurtas ir kino filmas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Interviu su A. Mamontovu
Andriau, tu visiškai negeri alkoholio. Tai labai neįprasta, netgi gal nenormalu tokiai žvaigždei kaip tu? Muzikantai juk švenčia ir švenčia, o koks gi šventimas be svaigalų?
Aš jau septynerius metus visi kai nevartoju jokio alkoholio, net šampano per Naujuosius metus negeriu. Padariau tai dėl to, kad man nebereikia, nejaučiu visi kai jokio poreikio. Ir alkoholio, ir mėsos nevartoju, nes man nereikia, aš nesikankinu. Bandžiau nerūkyti, bet visą laiką to norėjau ir pagalvojau, kad dabar dar rūkysiu kol kas, kol noriu. Mesiu tada, kai pats to nebenorėsiu. Kai ką nors užspaudi savyje, tai nėra dorybė. Dorybė – kai neturi noro.
Visi baliavoja, o tu sėdi blaivus?
Galiu būti linksmesnis už tuos, kurie geria, nes ne nuo to priklauso linksmumas. O kita vertus, nelabai mėgstu vakarėlius, man nelabai įdomu. Todėl alkoholio poreikio neturiu iš viso. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
