|
|
Tema: Moteris
John Stott
Kartą vienai mokinukei buvo užduota parašyti rašinėlį tema – kodėl pasaulyje daugiau moterų negu vyrų. „Pirmiausia Dievas sukūrė Adomą, – rašė ji. – Pabaigęs darbą, Dievas pažvelgė į jį ir tarė sau: ‘Ką gi, manau, kad jeigu dar kartą pabandysiu, man pavyks geriau’. Taigi jis sukūrė Ievą. Dievui Ieva daug labiau patiko už Adomą – štai dėl ko nuo tada jis kuria daugiau moterų negu vyrų“.
Tos mergaitės feminizmas tvirtai stoja prieš šimtmečiais vyravusias pažiūras. Mat nekyla abejonių, kad daugelyje kultūrų moterys buvo vyrų žeminamos ir niekinamos. Dažnai jos laikytos žaisliukais ar seksualinio pasitenkinimo objektais, nemokamomis virėjomis, namų šeimininkėmis ir vaikų prižiūrėtojomis, kvailomis neišmanėlėmis, nesugebančiomis dalyvauti racionalioje diskusijoje. Jų sugebėjimai buvo nevertinami, asmenybė gniuždoma, laisvė varžoma. Kaip darbuotojos vienur jos buvo išnaudojamos, kitur – nepriimamos. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Vyriškumas ir moteriškumas |
Lawrence Crabb
Seksualumas prasiskverbia iki giliausio mūsų asmenybės metafizinio pamato. Todėl fiziniai skirtumai tarp vyro ir moters įkūnija dar svarbesnius psichinius bei dvasinius skirtumus. Emil Brunner
Bet koks bandymas tiksliai nusakyti skirtumus tarp vyrų ir moterų, ypač jei remiantis šiais skirtumais imama tvirtinti, jog šioms lytims namie ir Bažnyčioje priklauso skirtingos atsakomybės sferos, greičiausiai pagimdys daugiau kritikų bei skeptikų nei draugų. Jau pats bandymas sukelia nepasitikėjimą. Jis priverčia mus įsitempti. Seksualinio skirtingumo aptarinėjimas paliečia itin gilią mūsų asmenybės dalį.
Žinoma, šito ir reikia tikėtis, jei šie skirtumai išties dideli ir jeigu mūsų asmenybės identitetas yra neišvengiamai įsuptas į mūsų vyriškumą ar moteriškumą. Taigi būtent dėl savo tikėjimo, kad šie seksualiniai skirtumai tikrai dideli ir kad juos suprasti svarbu, nusprendžiau parašyti šią knygą.[1] |
|
Skaityti toliau...
|
|
Mirjama
Vladimiras Kanatušas (g. 1920 m.) daugiau nei 50 metų skelbia Evangeliją Baltarusijoje. Studijavo pedagogiką Minske. 1950 m. už aktyvų jaunimo evangelizavimą nuteistas 25 metams griežto režimo lagerio. 1955 m. išleistas laisvėn, bet ir vėliau patyrė daug persekiojimų dėl savo tikėjimo. Yra parašęs daug referatų ir straipsnių dvasinėmis temomis, keletą knygų, tarp jų 1993 m. – „Biblijos moterys“. Skaitytojui siūlome ištrauką iš šios knygos.
Vardas Mirjama reiškia „aukštoji“. Nežinome, ar ši moteris buvo aukšto ūgio, bet nenuginčijama tai, kad jos dvasia ir tarnavimas buvo aukštų polėkių ir kad ji užėmė reikšmingą padėtį savo tautoje. Šventasis Raštas vaizduoja Mirjamą kaip vieną iš Izraelio lyderių.
Mirjama buvo vyriausioji Mozės ir Aarono sesuo. Visi trys gimė Amramo ir Jochebedos šeimoje, kilusioje iš Levio giminės. Tai buvo unikali šeima, kuri tais tolimais laikais padovanojo Izraeliui tris įžymius vadus, tarnavusius Dievui ir jo tautai. Dar būdama maža, Mirjama padėjo motinai tris mėnesius slėpti mažąjį Mozę nuo egiptiečių, kurie siekė išžudyti visus hebrajų berniukus. Matyt, ji labai mylėjo savo broliuką ir sugebėdavo jį nuraminti taip, kad jo verksmo niekas negirdėjo. O juk visą laiką grėsė pavojus, kad priešai sužinos apie slepiamą kūdikį! |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Ar Biblija apriboja moterų tarnystę? |
Norman Geisler
1 Tim 2,12–14
Čia Paulius sako: „Aš neleidžiu, kad moteris mokytų, nei kad vadovautų vyrui; ji tesilaiko tyliai“. 1 Kor 14,34 jis priduria: „...moterys tegul susirinkimuose tyli; kalbėti joms neleidžiama, jos turi būti pavaldžios, kaip skelbia Įstatymas“ (plg. 1 Pt 3,5–6). Argi tai nedraudžia moterims tarnauti ir nežemina jų asmenybių?
Visai ne. Šios, kaip ir daugelis kitų ištraukų iš Biblijos, tinkamai suprastos kontekste, išaukština moters vaidmenį ir skiria joms didžią tarnystę Kristaus Kūne. Kalbant apie moterų vaidmenį Bažnyčioje, omenyje reikia turėti kelis dalykus. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Vertinamos ir įpareigojamos |
Moterų susitikimai su Jėzumi
Luise Löbbe-Laabs
Moterys Jėzaus laikų rabinų literatūroje buvo vaizduojamos kaip mažavertės ir kaip pikto simboliai. Gerbiamos jos buvo daugių daugiausia namų aplinkoje ir kaip motinos. Luise Löbbe-Laabs tyrinėja Jėzus požiūrį į moteris ir jo elgesį su jomis.
Jėzaus mokymas patraukė daug moterų, tarp kurių buvo nemaža turtingų. Moterys, to meto požiūriu sudariusios antrarūšių, nevisaverčių žmonių grupę, Jėzaus mokinių būriui priklausė taip, lyg tai būtų savaime suprantama. Šešios jį supusios mokinės evangelijose yra išvardytos: Erodo Antipo prievaizdo Chūzo žmona Joana, Zuzana (Lk 8,3), Klopo žmona, Jokūbo ir Juozapo motina Marija (Mt 27, 56; Jn 19,25), Salomė (Mk 15,40–41), Marija, Zebediejaus žmona, dviejų mokinių, žvejų Jokūbo ir Jono, motina, taip pat Marija Magdalena (Mt 27,55–56). Ištekėjusios moterys, taip pat mergaitės, palikusios namus ir šeimą, sekė paskui Jėzų skersai ir išilgai po visą šalį. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Moteris islame: tarp religijos ir kultūros |
Egdūnas Račius
Didžiųjų pasaulinių religijų tradicijos kiekviena savaip sprendžia vyro ir moters santykių bei jų statuso visuomenėje ir Dievo akivaizdoje klausimą. Islamo religijoje, o per ją ir musulmoniškose kultūrose, šis klausimas buvo aktualus jau nuo pranašo Mahometo laikų. Būtent Mahometas, kurio lūpomis buvo skelbiamas Koranas, savo pamokslais bei gyvenimo pavyzdžiu apibrėžė formalaus moters statuso islame rėmus. Ši institucionalizuota moters padėties samprata, nors musulmoniškų religijos žinovų (ulama) per visą islamo istoriją buvo plačiai komentuojama bei interpretuojama, iš esmės pačių musulmonų niekada nebuvo kvestionuota. Vis dėlto oficialiai postuluojami santykiai bei normos atskiruose kultūriniuose kontekstuose įgavo savitų bruožų. Todėl, kalbant apie moters padėtį islame, būtina skirti, ar kalbama apie šventraščiuose randamas ir iš jų kildinamas nuostatas, ar apie kultūriškai sankcionuotas socialines formas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Kantiškoji proto kritika ir jos poveikis teologijai |
I. Kanto 275-osioms gimimo metinėms
Karl-Heinz Michael
Immanuelis Kantas (1724 – 1804) itin reikšmingas ne tik filosofijos istorijos požiūriu; jo darbai dar ir dabar tebedaro įtaką teologijai. Ypač tai pasakytina apie 1781 pasirodžiusią „Grynojo proto kritiką“ (GPK), kuri gerokai pakoregavo teologiją, tiksliau sakant, Dievo pažinumo klausimą.
Pagrindinis Kanto klausimas: kokiu būdu metafizika galima kaip mokslas?
Jau nuo Aristotelio filosofinė teologija buvo suleidusi šaknis metafizikoje, moksle „apie būtybės būtį“, apie pagrindinius tikrovės dėsnius. Scholastikoje, sekant Aristoteliu, metafizika buvo priskiriama prie ontologijos ir (filosofinės) teologijos. Ši metafizinė teologija, kitaip negu apreikštoji teologija (theologia revelata), buvo „natūralinė teologija“ (theologia naturalis), taigi teologija, kuri buvo plėtojama, kaip manyta, ant visuotinai akivaizdaus pagrindo ir įėmė teiginius apie tai, ką protas iš savęs žino ir gali pasakyti apie Dievą. Pirmiausia jiems buvo priskiriami klasikiniai Dievo buvimo įrodymai, kurių iš pradžių dar nebuvo atsisakyta ir Naujaisiais laikais. Scholastikos ir protestantiškosios ortodoksijos sistemose natūraliuosius ir protu pagrįstus teiginius apie Dievą papildė apreikštieji teiginiai, savo ruožtu, jie buvo ne neprotingi, o antprotiniai. Tad galima sakyti, kad, remiantis racionalistine metafizika, buvo bandoma racionaliai prieiti prie biblinio Apreiškimo teiginių. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Dorothy Sayers pranešimas, 1938 m. skaitytas viename moterų sąjungos suvažiavime [1]
Iš to, kaip mane kvietė čia kalbėti, supratau jus manant, kad aš turėčiau domėtis feministiniu judėjimu. Atsakiau, gal kiek ir susierzinusi, jog nesu tikra, ar norėčiau „identifikuotis“ (kaip kad mėgstama gražiai sakyti) su feminizmu, ir kad feminizmo laikai senąja šio žodžio prasme jau baigėsi. Man regis, netgi pasakiau, jog dabartinėmis sąlygomis agresyvusis feminizmas gali atnešti daugiau žalos negu naudos. Turbūt suprantama, kad manęs paprašė aptarti šį klausimą plačiau. Ne taip paprasta paaiškinti, ką konkrečiai turėjau galvoje, neperlenkiant ir nerizikuojant būti suprastai neteisingai, tačiau pabandysiu. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Amžinybė ilga – ypač pabaigoje |
Woody Allenas – režisierius, komikas ir Dievo ieškotojas
Anett Ablaß
Woody Allenas (tikroji pavardė Allenas Stewartas Königsbergas), gimęs 1935 m. Niujorke – vienas ryškiausių JAV kino kūrėjų. Jo filmai ir scenarijai ne kartą buvo apdovanoti „Oskarais“, ne taip seniai šį trokštamiausią Holivudo trofėjų gavo du aktoriai iš puikaus Alleno filmo „Kulkos virš Brodvėjaus“. Tačiau pats Allenas vengia šio triukšmingo renginio, kaip ir kino sostinės Ramiojo vandenyno pakrantėje – beveik visi jo filmai sukurti gimtajame Niujorke, iš kurio režisierius išvyksta tik nenoromis. Šiame mieste jis šeštajame dešimtmetyje pradėjo karjerą rašydamas intermedijas, 1961-ais pats ėmėsi komiškų šou vaidmenų, 1964-ais buvo nufilmuota pirmoji komedija pagal jo scenarijų. 1969-ais Allenas pirmą kartą stovėjo prie kameros jau kaip režisierius („Imk pinigus ir bėk“). Po to sekė Alleną išgarsinusios aštuntojo dešimtmečio komedijos, kuriose visose vaidino ir jis pats, tokios kaip „Viskas, ką jūs norėjote žinoti apie seksą, bet nedrįsote paklausti“. Jų suformuotas „liūdnai žvelgiančio akiniuoto žydo“ įvaizdis gyvas ir dabar. Tačiau Woody Allenas netruko pasirodyti ir daug rimčiau: jau „Meilėje ir mirtyje“ (1975) jis palietė egzistencines temas, o tokiuose filmuose kaip „Interjerai“ (1978), „Žvaigždžių dulkių prisiminimai“ (1980), „Kita moteris“ (1988) ir „Šešėliai ir rūkas“ (1992) komiškasis Woody Allenas nebeatpažįstamas – juostose vyrauja asmeninės problemos, suirę žmonių tarpusavio santykiai, niūrios nuotaikos. Šiuose filmuose galima atpažinti europietiškuosius Alleno mokytojus – Fellinį ir, žinoma, Bergmaną. Nenuostabu, kad Alleno filmai Amerikoje nesulaukdavo didelio žiūrovų antplūdžio. Netgi tokie genialūs filmai kaip „Vyrai ir žmonos“ (1992) arba linksma komedija „Manhetenas–žmogžudystė–mįslė“, lengva muzikinė juosta „Visi kalba, kad aš tave myliu“ (1997, su tokiomis žvaigždėmis kaip Julija Roberts) ar naujausias kūrinys „Išnarstytas Haris“ Jungtinėse Valstijose tepadengė tik pusę išlaidų – Europoje Allenas žymiai populiaresnis negu tėvynėje. Pastaruoju metu režisierius į laikraščių antraštes patekdavo ne tiek dėl savo filmų, kiek dėl asmeninio gyvenimo (jis vedė žymiai jaunesnę ilgametės savo gyvenimo draugės Mia Farrow įdukrą). Tačiau tariamas skandalas ir spaudos šurmulys ne ką tepakeitė Alleno gyvenimą: su ta pačia kūrybine grupe režisierius kasmet nufilmuoja po filmą, o laisvalaikiu groja saksofonu džiazo grupėje. Štai ką pasakoja Anett Ablaß apie komiką, žmonių žinovą, režisierių ir Dievo ieškotoją Alleną, kuris iki šiol nesileidžia Dievo surandamas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Moters padėtis Naujojo Testamento aplinkoje |
Gerald Lauche
Šiame straipsnyje apžvelgsime moters padėtį kultūrose, labiausiai susijusiose su krikščionybe. Medžiaga neapribota kultiniu arba sakraliniu lygiu, bet pateikia trumpą temos apžvalgą helenistinėje, romėniškoje ir judėjiškoje aplinkoje. Išsamaus visos tematikos perteikimo sąmoningai atsisakyta. Mums svarbiausia nušviesti to laiko istorinį kontekstą, arba foną, kad paaiškėtų, kokią situaciją nagrinėjamos problematikos požiūriu krikščionybė užtiko įsiveržusi laike ir erdvėj.
I. Moters padėtis Graikijos kultūroje
Netrukus paaiškės, kad nagrinėjant šią temą, helenistinės kultūros srityje negalima nustatyti vienodos nuomonės. Viena vertus, konstatuojama, kad Platonas gynė tam tikras emancipacines pretenzijas ir reikalavo lyčių lygybės, natūralios vyro ir moters partnerystės ir galimybės moteriai dalyvauti veikloje. Tačiau apskritai Platonas su savo reikalavimais visgi lieka išimtis. Atrodytų, jog tai, kaip anais laikais buvo mąstoma bei kuo vadovaujamasi, labiau atspindėjo Aristotelis. Jau vien moters lytis davė motyvų jos pavergimui. Manyta, jog vyrui pasitenkinti turėtų visiškai pakakti homoseksualinės meilės. Meilė tarp vyro ir moters patiria ryškų nuvertinimą, intymūs lytiniai santykiai su žmona galų gale tarnauja tik apvaisinimui. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Gerhard Besier
Vienuolė, paleistuvė ar Aušrinė
Prieš 500 metų gimė M. Lutherio žmona Katharina von Bora
Katharina von Bora kilusi iš senos kilmingos giminės. Jos tėvas Hansas su šešių asmenų šeima gyeno daugiau nei kukliai Lipendorfe Saksonijoje. Anksti mirė Katharinos motina, viena iš von Hau-bitzų. Regis, pamotė irgi neatsinešė verto paminėti kraičio.
Kadangi kaime nusigyvenęs bajoras negalėjo pasamdyti savo dukrai auklėtojos, tėvai penkerių metų Kathariną atidavė į Brehnos benediktinų vienuolyno mokyklą. Dešimties ji atvyko į Švč. Marijos sosto cistersų vienuolyną prie Nimbšeno, pasiryžusi tapti vienuole. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Filosofų mintys apie moteris |
Demokritas
„Moteris daug greičiau linksta į piktas mintis negu vyras.“
Platonas
„Iš tų, kurie gimė vyrais, bailiai ir neteisieji po mirties veikiausiai gyveno moteryse.“
„Valstybei saugoti pagal savo prigimtį lygiai tinka ir vyrai, ir moterys.“
Aristotelis
„Vergas apskritai nepasižymi gebėjimu numatyti, moteris – pasižymi, nors šiam jos gebėjimui ir nebūdingas ryžtas, vaikas – pasižymi, tačiau dar netobulai... Taigi apskritai paėmus, teisingi yra poeto žodžiai: ‘Moterį puošia tylėjimas’, bet tai netaikytina vyrui.“ |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Ką duos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas? |
Vitalija Norvilienė
Komentuoja profesorė, Seimo narė, Naujosios Demokratijos/Moterų partijos vadovė Kazimiera Prunskienė bei Kauno moters užimtumo centro darbuotojos
Praėjusią žiemą, gruodžio pradžioje Lietuvos Seime buvo priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kuris įsigaliojo šių metų kovo 1 dieną. Jis buvo rengiamas beveik ketverius metus ir sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Prie šio įstatymo – reikia manyti, jog jis bus praktiškas – plušėjo daug aktyvių politiniame ir visuomeniniame gyvenime ir žinomų mūsų šalyje moterų: K. Prunskienė, R. Melnikienė, B. Vėsaitė, M. A. Pavilionienė ir kt. Atrodo, jog šio įstatymo atsiradimą didele dalimi bus nulėmæs ne tik padidėjæs moterų aktyvumas mūsų šalyje, bet ir Europos Sąjungos reikalavimai. Apie tai laiške PRIZMEI, komentuojančiame naująjį įstatymą užsimena ir Naujosios demokratijos/Moterų partijos vadovė Kazimiera Prunskienė: „Mūsų partija įsijungė į Lygių galimybių įstatymo rengimo darbą nuo pat pradžių. Esu įsitikinusi, kad įstatymas reikalingas ir savalaikis. Ir ne vien todėl, kad Europos Sąjungos reikalavimai tai numato. Bendriausia prasme jis svarbus tuo, jog politinės partijos Seimo lygmenyje susitarė dėl principo – moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių. Antra, įstatymas suformuoja teisinius diskriminavimo dėl lyties apibrėžimus bei numato būdus diskriminavimo faktams pašalinti teisinėmis priemonėmis. Trečia – sukuriama lygių galimybių kontrolieriaus institucija“. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
