Prizmė - 1999/3

Wolfgang Vorländer

Kai charizminis judėjimas per pastaruosius dešimtmečius labai smarkiai išsiplėtė visame pasaulyje ir įtraukė arba mažų mažiausiai sudomino daugelį įvairias Bažnyčias lankančių ir nelankančių jokios Bažnyčios, Šventosios Dvasios veikimo klausimas imtas svarstyti labiau nei bet kada. Ar įvairialypiai patyrimai su Dvasia yra pakankamai apmąstomi ir ar einama prie atnaujintos ir pagilintos Šventosios Dvasios teologijos, kai kurie atidūs stebėtojai abejoja. Man susidarė įspūdis, kad bendras biblinis liudijimas apie Dievo Dvasios veikimą ir esmę iš tiesų tebėra nepakankamai suprastas. Tai matyti iš to, kokių tekstų ir kokių Rašto ištarmių griebiamasi, kai kalbama apie pneumatologiją (mokymą apie Šventąją Dvasią) ir – kokių atsisakoma. Tūlas charizmininkas arba tradicinės bendruomenės narys paklaustas atsižvelgs (ir cituos) dažnai tik kelias pasirinktas Biblijos vietas: Sekminių istoriją, Pauliaus mokymą apie Dvasios dovanas, mintis apie Dvasią „Guodėją/Globėją“ iš Evangelijos pagal Joną ir panašius tekstus. Pirmiausia visuomet svarstomi tikėjimo, atsivertimo, tikrumo išganymu, Dvasios vaisių ir dovanų bei Dvasios veikiamo Bažnyčios kūrimo klausimai. Prie to dar pridedamos garbinimo ir vidinio bei išorinio išgydymo temos.

Skaityti toliau...

Dvasios dovanos

John Stott

Kalbėdami apie Bažnyčią, Naujojo Testamento autoriai neretai supriešina jos vienovę ir įvairovę. Ir viena, ir kita susiję su Šventosios Dvasios darbu. Bažnyčia yra viena, nes visuose tikinčiuosiuose gyvena viena Dvasia. Bažnyčia kupina įvairovės, nes Dvasia tikintiesiems dalija skirtingas dovanas. Taigi Dvasia (Dievo mums dovanota Šventoji Dvasia) sukuria Bažnyčios vienovę, o Dvasios dovanos (Šventosios Dvasios dovanos mums) – Bažnyčios tarnysčių įvairovę. Ta pati tiesa gali būti įrodyta remiantis veikiau Dievo malone negu Dievo Dvasia. Vienovę Bažnyčiai suteikia charis (malonė), o įvairovę – charismata (malonės dovanos).

Skaityti toliau...

Raštas ir Dvasia

Apie glaudų ryšį tarp Dievo žodžio, Šventosios Dvasios ir pamokslo

Holger Lahayne

Jei norim, kad Dievo Dvasia būtų naudinga ir duotų vaisių, turime uoliai skaityti ir studijuoti Raštą Jean Calvin

Ko šiandien labiausiai trūksta Lietuvos krikščionių bendruomenėms? Kokius orientyrus turėtų numatyti jų vadovai? Be abejonės, visuomet ir visur yra daug darbo, tačiau nuo ko reikėtų pradėti – nuo evangelizacijos, nuo darbo su vaikais ar socialinės veiklos, o gal nuo sielovados? Visose šiose srityse reikalingas aktyvus krikščioniškosios bendruomenės dalyvavimas ir neretai šis poreikis išties didelis, tačiau labiausiai šalyje trūksta biblinių pamokslų.

Skaityti toliau...

Dievas vėl lanko savo žmones

Gordon D. Fee

Dvasia kaip atnaujintas Dievo buvimas

Dvasios išsiliejimas Pauliui reiškė, kad Dievas išpildė pažadą vėl apsigyventi tarp savo žmonių

Buvimas – nuostabus žodis. Niekas negali atstoti buvimo šalia – nei dovanos, nei telefono skambučiai, nei nuotraukos, nei prisiminimai, niekas. Paklauskite gyvenimo draugą praradusius žmones, ko jiems labiausiai trūksta; atsakymas bus tik vienas – „jo buvimo“. Kai sergame, mums ne tiek reikia paguodos žodžių, kiek buvimo šalia mylimų žmonių. Dėl ko drauge leidžiamas gyvenimas – žaidimai, pasivaikščiojimai, koncertai, išvykos ir tūkstančiai kitų dalykų – toks malonus? Dėl buvimo kartu.

Skaityti toliau...

Ką reiškia būti pilniems Dvasios?

Ef 5,18

Robert Stein

Kai kurios Naujojo Testamento laiškų vietos sunkiai suprantamos dėl įvairių priežasčių. Kartais iškyla sunkumų ir šiandien mums nebeaišku, ką anuo metu žinojo autorius ir jo laiško skaitytojai. Du tokie pavyzdžiai – Pauliaus užuomina į krikštą vietoj mirusiųjų (1 Kor 15,29) ir į kūno negalavimą, paskatinusį jį paskelbti Evangeliją galatams (Gal 4,13). Šiandien mes neturime tokios informacijos, kokią turėjo pirmieji šių laiškų skaitytojai, tiksliai žinoję, apie ką apaštalas kalba. Kita priežastis, kodėl kai kurios ištraukos sukelia sunkumų, yra svarstomos temos sudėtingumas (pvz., predestinacija) arba tariamas dalykų nesuderinamumas (pvz., dieviškoji predestinacija ir žmogaus atsakomybė). Pavieniais atvejais sunkumų gali iškilti ir dėl to, kad egzistuoja keli teksto variantai (Rom 5,1; Kol 2,2).

Skaityti toliau...

Kas yra piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai?

Scot McKnight

Atviras, žodinis ir sąmoningas išsižadėjimas to fakto, kad Dievas veikia Jėzuje Kristuje, siekdamas savo tikslų per Šventosios Dvasios galią. Tai, kas konkrečiai pasakyta šiuo sakiniu, esančiu Evangelijoje pagal Morkų, 3,29 (bei Mt 12,32; Lk 12,10), šimtmečiais kėlė diskusijas tarp mokslininkų ir eilinių krikščionių.
Reikia atkreipti dėmes į keletą dalykų. Pirma, šio piktžodžiavimo objektas yra Šventoji Dvasia, ir šiame kontekste ji aiškiai skiriama nuo Jėzaus Kristaus, Žmogaus Sūnaus, kuriam gali būti piktžodžiaujama, ir vis dėlto bus atleista (Mt 12,32). Nors objektas yra Dvasia, šioje pastraipoje dėmesys sutelkiamas į Dvasios veikimą per Jėzų Kristų. Antra, šio piktžodžiavimo rezultatas – piktžodžiautojui Dievas atleisti negali. Trečia, šio piktžodžiavimo padarinys yra amžinas neatleidžiamumas. Morkus tai vadina „amžinąja nuodėme“, ir šis terminas randamas šiuolaikiniuose vertimuose. Galiausiai į aplinkybes, kuriomis Jėzus pašaukė savo mokinius, įeina jo galios priskyrimas demonams (Mk 3,22).

Skaityti toliau...

Biblijos mokymas apie Šventąją Dvasią


Kategorija	Apibūdinimas	Šventojo Rašto nuoroda
Pavadinimai	Šventoji Dvasia	Lk 11,13; Jn 20,22; Apd 1,5; plg. Ps 51,13
.	Malonės Dvasia	Hbr 10,29
.	Tiesos Dvasia	Jn 14,17; 15,26; 16,13; plg. 1 Jn 5,6
.	Dvasia išminties ir pažinimo	Iz 11,2: plg. 61,1-2; 1 Tim 1,17
.	Garbės Dvasia	1 Pt 4,14; plg. Iš 15,11; Ps 145,5
.	Globėjas	Jn 14,16; 16,7

Asmenybė	Trečiasis dieviškosios prigimties Švč. Trejybės Asmuo	Mt 3,16-17; Jn 14,16; Apd 10,38
.	Pažįstanti (tirianti)	Iz 11,2; Rom 8,27; 1 Kor 2,10-11
.	Jaučianti	Iz 63,10; Ef 4,30; plg. Apd 7,51; Rom 15,30
.	Norinti	1 Kor 12,11

Savybės	Dieviška	Apd 5,3-4; 2 Kor 3,18
.	Amžina	Hbr 9,14
.	Visur esanti	Ps 139,7
.	Visažinė	Jn 14,26; 16,13; 1 Kor 2,10-11

Veikimas	Aktyviai dalyvavusi kūrime	Pr 1,2; Job 33,4; Ps 104,30
.	Įkvėpusi Biblijos rašytojus	2 Pt 1,21
.	Įvykdžiusi Kristaus pradėjimą	Lk 1,35
.	Parodanti nuodėmę	Jn 16,8; plg. 6,3
.	Atgimdanti	Jn 3,5-6
.	Užtarianti	Jn 14,16-17; 16,7. 12-14
.	Laiduojanti išganymą	Rom 8,15
.	Mokanti arba pranešanti	Jn 16,12-14; 1 Kor 2,13
.	Padedanti melsti užtarimo	Rom 8,26-27
.	Prikėlusi Kristų	Rom 8,11; 1 Pt 3,18
.	Pašaukianti tarnauti	Apd 13,4
.	Paženklinanti atpirkimo dienai	Rom 8,23; 2 Kor 1,21-22; Ef 1,13-14; 4,30
.	Gyvenanti tikinčiajame	Rom 8,9; 1 Kor 3,16-17; 6,19
.	Veikianti Bažnyčioje	1 Kor 12,7-11
Dovanos	Visų Bažnyčios dovanų šaltinis	1 Kor 12,7-11
.	Pranašystės	1 Kor 14,1-40
.	Stebuklingų darbų ir išgydymo	1 Kor 12,9-10; 28-30
.	Kalbų	1 Kor 12,4. 10
.	Mokymo	1 Kor 12,4. 28
.	Tikėjimo	1 Kor 12,8-9
.	Tarnavimo	1 Kor 12,4. 28; Ef 4,12
.	Raginimo	Rom 12,8; plg. 1 Kor 12,4.7

Versta iš: Charts of Christian Theology and Doctrine. - Grand Rapids, 1992

Dvasios krikštas

Michael Green

Šiuolaikinė diskusija apie Dvasią ir krikštą
Viena iš gyviausių diskusijų apie šiuolaikinį dvasingumą susijusi su vadinamuoju Šventosios Dvasios krikštu, dar vadinamu „krikštu Dvasia“, „krikštu Dvasioje“. Analizuojant galima išskirti tris požiūrius į šį reiškinį.

Ar Dvasios krikštas yra vandens krikštas?
Pirmoje gretoje stovi tie, kurie Šventosios Dvasios krikštą tapatina su vandens krikštu. Jei asmuo buvo pakrikštytas vandeniu Trejybės vardu, jis turi būti laikomas Dievo vaiku, Dangaus Karalystės gyventoju, žmogumi, turinčiu Šventąją Dvasią. Besilaikantys šio požiūrio tiki, jog sakramentas ne šiaip simbolizuoja, bet iš tikrųjų veikia, kad tamsa pasikeistų į šviesą, Šėtono valdžia į Dievo, mirtis į gyvenimą. Jie teisingai pabrėžia Kristaus įsikūnijimo ir atpirkimo objektyvų charakterį, kurį gauname per savo krikštą. Jie teisingai pabrėžia, jog mūsų išganymas priklauso ne nuo to, ką darome mes, bet ką dėl mūsų padaro Kristus, nepriklausomai nuo kokių nors mūsų pastangų ir įsivaizduojamų nuopelnų, gerokai anksčiau, nei mes galėtume į tai kaip nors atsiliepti.

Skaityti toliau...

Kas yra Šventoji Dvasia?

Billy Graham

Prieš keletą metų mokytojas paklausė savo penktos klasės mokinių, ar kuris nors iš jų gali paaiškinti, kas yra elektra. Vienas berniukas pakėlė ranką. Mokytojas paklausė: „Kaip tu tai paaiškintum, Džimi?“ Minutėlę pasikasęs pakaušį Džimis atsakė: „Vakar tai žinojau, bet šįryt pamiršau“. Mokytojas liūdnai palinksėjo galva ir tarė klasei: „Kokia tragedija. Vienintelis žmogus žemėje suprato, kas yra elektra, ir tas pamiršo!“
Kalbant apie Trejybę, mokytojo požiūris gali tikti ir jums, ir man. Mes sutinkame su faktu, kad Šventoji Dvasia yra Dievas, toks pat Dievas kaip ir Dievas Tėvas ir Dievas Sūnus. Tačiau kai reikia tai paaiškinti, sutrinkame.

Skaityti toliau...

Neapykantos šaknys

Holger Lahayne

1649 m. rugpjūtį protestantams iš Anglijos užkariavus Drohedos miestą, buvo išžudyta daug tūkstančių airių katalikų. Šiaurės Airijos konflikto fonas

1999-ųjų liepa. Apie Šiaurės Airijos problemą vėl skelbia antraštės. Po sensacingos taikos sutarties, sudarytos tarp katalikų ir protestantų per praeitų metų Didįjį Penktadienį, kalbama apie konkretų jos įgyvendinimą. Bet ar IRA (Airijos respublikonų armija) teroristai atsisakys savo ginklų ir oranžistai nebeprovokuos katalikų savo maršais? Ar prie vyriausybės stalo susės junionistai ir Sinn Fein šalininkai? Ar sudygs silpna pasitikėjimo sėkla? Kartais mums likusioje Europos dalyje abiejų konfesijų šalininkai paprasčiausiai atrodo tik siaubingi fanatikai ir užsispyrę, besiorientuojantys į tradicijas bei praeitį, tačiau, žvilgtelėję į Airijos istoriją, pamatysime, kad neapykantos šaknys glūdi giliai.

Skaityti toliau...