|
|
Tema: Sportas
|
Ar Šėtonas kadaise buvo nuostabus angelas, vardu Liuciferis? |
B. J. Oropeza
Labiausiai paplitusi nuomonė apie Šėtono nuopuolį grindžiama Izaijo pranašystės 14,12: „Tai nupuolei iš dangaus, Aušrini, aušros sūnau!“ Toliau šioje ištraukoje sakoma, kad Liuciferis mėgino iškelti savo sostą viršum žvaigždžių ir tapti panašus į Aukščiausiąjį, bet Dievas nugramzdino jį į duobės gelmes (Iz 14,13–15).
Ši ištrauka dažnai lyginama su Ezechielio 28 skyriaus 11–19 eilutėmis, kurios tariamai kalba apie Liuciferį kaip Tyro karalių, gyvenantį Edeno sode. Jis buvo nuostabus kerubas, bet Dievas jam tarė: „Nuo tavo grožio išpuiko tavo širdis, dėl savo spindesio piktnaudžiavai savo išmintimi. Nubloškiau tave žemėn, padariau iš tavęs reginį, kad karaliai pasotintų tavimi savo akis“ (Ez 28,17). Kai kurie, remdamiesi pavadinimais instrumentų, išvardytų angliško Karaliaus Jokūbo vertimo Ezechielio 28 skyriaus 13 eilutėje, netgi tvirtina, kad Liuciferis buvo dangaus choro vadovas. Todėl paplito teorija, kad Šėtonas, būdamas Liuciferis, nupuolė kažkada prieš pasaulio sukūrimą. Bet Biblija niekur tiesiogiai nepatvirtina, kad Šėtonas yra Liuciferis. Izaijo 14 ir Ezechielio 28 skyrių skaitymas jų kontekste iškelia rimtų abejonių dėl populiarios teorijos, teigiančios, kad „Šėtonas yra Liuciferis“, patikimumo. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Kodėl krikščionys sportuoja |
Herman Gühring
Ar gali krikščionys sportuoti?
Daugelis krikščionių sporto atžvilgiu laikosi abejingai arba skeptiškai. Jie nesupranta, kaip būnant krikščioniu galima ir aktyviai sportuoti. Aiškindamiesi, kodėl taip yra, susiduriame su keturiomis pagrindinėmis priežastimis.
1. Nuomonė, jog Biblija nusistačiusi prieš kūną
Mūsų šiandieninė auklėjimo sistema orientuota beveik vien į protinių ir dvasinių galių ugdymą. Fizinių sugebėjimų lavinimas vaidina tik antraeilį vaidmenį. Daug kas tai laiko krikščioniškų Vakarų įtaka ir daro išvadą, kad kūno nelavinimo ištakos esančios Biblijoje. Bet tai netiesa. Posakis: „Kūnas yra sielos kalėjimas“ yra iš graikų filosofijos, stipriai veikusios mūsų auklėjimo sistemą. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Biblijos sąvokų žodynėlis |
Kūnas
Karl-Heinz Michel
Žodžio reikšmė
Hebrajų kalbos žodis basar, reiškiantis kūną, Senajame Testamente vartojamas kalbant ir apie gyvulį, ir apie žmogų. Jis apibūdina gyvos būtybės kūniškumą. Tą pačią reikšmę turi ir graikų kalbos žodis soma Naujajame Testamente. Bet priklausomai nuo konteksto, kuriame tie žodžiai vartojami, šia sąvoka išreiškiami skirtingi teiginiai apie žmogų.
Sąvoka Biblijoje
Senajame Testamente
Senatestamentinis žodis pirmiausia reiškia regimąjį žmogaus (arba gyvulio) kūną. Žmogaus kūniškas pavidalas yra dalis jo esmės. Šis teiginys neturi jokio neigiamo atspalvio. Netgi priešingai: Senajame Testamente nevaržomai džiaugiamasi žmogaus grožiu. Apie Saulių aiškiai sakoma, kad „nebuvo nė vieno izraelito, gražesnio už jį“ (1 Sam 9,2). Tas pats teigiama ir apie Dovydą (1 Sam 16, 12. 18). Su ypatingu susižavėjimu Giesmių giesmėje aprašomas mylimojo (Gg 5,10–14) ir mylimosios kūnas (Gg 7,2–6 ir t.). Taigi Senasis Testamentas kalba apie nuoširdų gėrėjimąsi žmogaus kūnu. Žinoma, išorinis grožis nėra žmogaus vertinimo kriterijus: „Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama“ (Pat 31,30). |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Sportininkai apie savo tikėjimą |
Stiprybės suteikia tikėjimas
Karl Friesen
Būdamas ledo ritulio vartininku, esu visuomet paskutinis karys kovos lauke. Jei puolėjas įvelia klaidą, gynėjas ją gali vėl ištaisyti. Net gynėjui apsirikus, vis dar lieka vartininkas, užkertantis įvartį. Tačiau jei aš padarau klaidą – įvartis priešininko naudai. Tai mato tūkstančiai žmonių, ir tai svarbu visai mano komandai.
Mano, kaip sportininko, tikslas – tvirtai žaisti. Niekada nenorėjau būti toks, kuris vieną dieną dega entuziazmu, o kitą vėl nukabina nosį. Manau, jog svarbu, kad mano komandos draugai, esantys ant ledo, visiškai pasitikėtų „vyru tarp virpstų“. Aš įsitikinęs, kad jie jaučia vartininko spinduliuojamą pasitikėjimą, ir tai jiems padeda dar geriau ir veržliau žaisti. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Rekordai, medaliai, didžiausi laimėjimai |
Lietuva
• Visų laikų populiariausiais lietuvių sportininkais laikomi krepšininkai Modestas Paulauskas (1965–1967, 1969–1972) ir Arvydas Sabonis (1984–1986, 1994–1997).
• Sėkmingiausios olimpinės žaidynės lietuvių atletams buvo 1988 metais Seule: iškovota 10 medalių, – futbolo, krepšinio, plaukimo, dviračių ir lengvosios atletikos sporto aukso.
• Daugiausia individualiosios sporto šakos pergalių olimpinėse žaidynėse iškovojo lietuvių sportininkas disko metikas Romas Ubartas (sidabras 1988 m., auksas 1992). |
|
Skaityti toliau...
|
|
Fizinis pajėgumas: tarp Dievo garbinimo ir kūno kulto
Interviu su Gerdu Schnacku
Širdžiai, mūsų gyvybės varikliui, judėjimas būtinas. Dažnam dievotam bendruomenės nariui sunkiai sekasi atlikti paprastus pratimus. Krikščionys turėtų susimąstyti apie tai, kad pats Dievas jų kūnus vadina savo namais. Tačiau dr. Gerdas Schnackas primena, kad prie viso rūpinimosi siela, kūniški dalykai visgi paliekami nuošaly. Jis sutiko papasakoti, kaip rūpinimasis kūnu gali tarnauti Dievui ir nenupulti iki tarnavimo stabams.
Dr. Schnackai, kai fizinio pajėgumo (angl. physical fitness) fanų būrys esant bet kokiam orui juda kruta gamtoje, aistringi „sofos gerbėjai“ streikuoja net prieš mažiausią kūno muistelėjimą, visai pagal Churchillio šūkį „Jokio sporto!“ Kiek žmogui iš tiesų reikia judėti?
Jau pats sveikas protas sako mums, jog žmogus šiame pasaulyje yra tam, kad judėtų, o ne kad sėdėtų. Judėjimas yra žmogaus išraiškos šioje žemėje pagrindas. Tačiau augant civilizacijai nebemokame apsieiti su savo kūnu, jo praktiškai nebesuprantame. Mes vis mažiau ir mažiau judame. Nuo pusryčių stalo iki automobilio, paskui firma, valgykla ir vakare vėl namo. Dėl tos priežasties kasdien maždaug 30–60 minučių derėtų aktyvinti didžiosios raumenų grupės darbą. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Bruno Blum
Skausmas yra svarbus signalas, skelbiantis apie pavojų mūsų kūne
Nors įžymus fiziologas, profesorius, medicinos daktaras R. F. Schmidtas sako, kad skausmas reikalingas, tačiau jis lyg koks keistas besipainiojantis vienišius visai kitoks negu kiti pojūčiai ir ne kažin kiek teprisideda pažįstant aplinką. Skausmas mus informuoja apie pavojų mūsų organizmui, kadangi jį aktyvina audiniams kenkiantys arba potencialiai kenkiantys dirgikliai. Dėl šios funkcijos skausmas, kaip joks kitas pojūtis, apsaugo nuo nuolatinių susižalojimų ir normalus gyvenimas be jo neįmanomas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Pusdieviai iš vėjų miesto |
Klaus Brinkbäumer
Jie jaučiasi lyg kokia sekta, garbinami lyg roko grupė ir tvarkosi kaip tikras koncernas. Čikagos „Bulls“ – daugiausiai pasiekęs ir pelningiausias krepšinio klubas pasaulyje
Michaelui Jordanui buvo „taikli“ savaitė. Beveik vienas laimėjo trejas varžybas, Vašingtone aplankė Jungtinių Valstijų prezidentą ir privačioje „Michael Jordan Restaurant“ salėje per televiziją stebėjo koledžų krepšinio pirmenybių finalą. Pristatė naują kelnaičių kolekciją ir sporto prekių koncernui „Nike“ paskelbus 53 proc. apyvartos didinimą, iš savo akcijų uždirbo krūvą pinigų. |
|
Skaityti toliau...
|
|
1848 m. Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas išleido „Komunistų partijos manifestą“
David Matern
„Šmėkla klaidžioja po Europą – komunizmo šmėkla“. Taip Karlas Marxas pradėjo savo „Komunistų partijos manifestą“, kuris buvo paskelbtas 1848 m. vasarį Londono Bišopsgeite. Tuo metu niekas nė nenutuokė, kad šis 37 puslapių rašinys kada nors apvers pasaulį aukštyn kojom. Pats Marxas ir bendraautoris Friedrichas Engelsas buvo įsitikinę, kad ateis diena, kai šmėkla bus subrendusi komunistinei revoliucijai, „kuri sudrebins valdančiąsias klases“. Laikas atrodė palankus, nes visur Europoje pliūpčiojo maištai prieš monarchiją ir karaliaus sostą. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Sportas graikų Antikoje
Holger Lahayne
Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje atletai iš SSRS ir jos sateličių dominavo daugelyje sporto pasaulio šakų. Šiandien egzistuoja jau tik viena sporto imperija – JAV. Bet pastaraisiais metais, pavyzdžiui, kad ir Afrikos valstybės randa vis daugiau talentų, o ateinantis amžius galbūt galėtų tapti kinų sporto amžiumi. Tačiau kas šiandien dar kalba apie graikus?! Krepšinį jie žaidžia neblogai, ir lengvojoje atletikoje „Elada“ retkarčiais iškelia gerą sportininką – bet tai ir viskas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Thomas Mannas ir Pradžios knyga |
Holger Lahayne
„Didžiai žavus šis natūralus pasakojimas...“ – yra pasakęs Goethe apie Juozapo istoriją. Jo kraštietis Thomas Mannas irgi leidosi įkvepiamas šio biblinio Pradžios knygos siužeto ir trylika metų kūrė savąją keturių tomų versiją. Kokios naudos iš šio didingo veikalo gali turėti krikščionis? Ir koks T. Manno sukurtojo literatūrinio Juozapo santykis su Biblijos personažu? Skaitytojams pateikiame dviejų dalių įvadą, padėsiantį geriau suvokti tetralogiją „Juozapas ir jo broliai“.
Pradžios knyga ir Juozapo istorija
Iš Evangelijos, Gerosios Naujienos, esančios Naujajame Testamente, sužinome viską, kas reikalinga išganymui ir krikščionio gyvenimui. Ir vis dėlto Naujasis Testamentas be Senojo nėra pilnas. Neskaičius pirmųjų trijų Biblijos ketvirtadalių, mūsų žiniose apie Dievą, žmogų, nuodėmę ir malonę liks daug spragų. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Kūno kultūra ir sportas Lietuvoje ir pasaulyje |
Senovės baltų kūno kultūra
Senovės baltų kūno kultūra susijusi su to meto žmonių buitimi, gyvenimo sąlygomis, t. y. pirmiausia su žvejyba ir medžiokle. Iš kartos į kartą seneliai ir tėvai mokydavo savo vaikus, kaip tapti stipriems, greitiems ir vikriems, kaip sumedžioti žvėrį ar atremti priešą. Fiziniai pratimai, žaidimai ir šokiai žmogui tarnavo kaip priemonė pailsėti, atsipalaiduoti, išreikšti save.
Pirmosios rašytinės žinios apie senovės lietuvių kūno kultūrą randamos tariamajame Brutenio–Vaidevučio įstatyme, pagal kurį ypač išskiriami vyrai, pasižymėję savo fiziniais gabumais. [1] |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
„Sportininkai Kristui“ Lietuvoje |
Pokalbis su Andrejumi Briauniu ir Romanu Revutu – organizacijos „Sportininkai Kristui“ įkūrimo Lietuvoje iniciatoriais
Andrejau, ar tau labiau patinka būti futbolo aikštelėje, ar priešais bendruomenę pamaldų metu?
Abu dalykai turi panašumų ir skirtumų, bet nenorėčiau jų supriešinti, tiesiog galėčiau pasakyti, kad viskam yra savo laikas. Ir ten, ir ten jauti didelę atsakomybę, kadangi tarnauji ne tik sau, o bendram labui. Esu kolektyvinio mąstymo žmogus, kalbant sportiškai, pripratęs atsakyti už visą komandą, dalytis atsakomybe ir ją prisiimti. Gal tai įgijau iš sporto, būdamas futbolininku. Būti futbolo aikštelėje be galo įdomu, bet pamaldos svarbiau, kadangi žinai, kad futbolo aikštelėje lakstysi ne visą laiką, o prieš Dievą stovėsi visą amžinybę. Tada būdamas Bažnyčios bendruomenėje savaime pajauti didesnę atsakomybę. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
