|
|
Tema: Jėzus Kristus
Norman Geisler
Nikėjos tikėjimo išpažinimas (325 m.) įtvirtina bendrą visos ortodoksinės krikščionybės tikėjimą, kad Kristus buvo ir tikras Dievas, ir tikras žmogus. Visi klaidamoksliai, kalbėdami apie Kristų, atmeta arba vieną, arba antra iš šių aspektų. Šiame straipsnyje parodoma, kad Jėzus buvo tikras žmogus, kad jis skelbė save Dievu ir kad tokiam pareiškimui paremti jis pateikė įrodymų daugiau, negu reikia. |
|
Skaityti toliau...
|
|
John Stott
Gyvenimas po Kristaus jungu
Niekas nenori sutikti su „buvimo po kuo nors“ idėja – išskyrus galbūt australus ir Naujosios Zelandijos gyventojus, kurie pasimėgaudami sako, kad gyvena „apačioje“. Lotynų kalbos žodžiai submitto (pastatyti, padėti po), subjugo (pajungti), subigo (pavergti, priversti) reiškia kito asmens ar institucijos, kurių nepripažįstame, dominavimo laipsnį. Kas nori būti „po“ Kristumi? Ar ši nuostata žemina mūsų žmogiškąjį orumą? |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Nepaprasčiausias iš kada nors gyvenusių žmonių |
Tim LaHayne
Kadaise Jis buvo pažįstamas kaip Jėzus iš Nazareto. Didžiąją gyvenimo dalį Jis dirbo dailide. Vis dėlto Jis buvo toks ypatingas savo gyvensena bei žmonijai daryta įtaka, jog žodis „nepaprasčiausias“ net nepradeda Jo apibūdinti.
Niekas – joks karalius, diktatorius, mokslininkas, švietėjas ar karvedys – neįnešė didesnio indėlio į pasaulio istoriją už Jėzų. Mažiausiai dvylika milijardų žmonių atėjo ir išėjo iš šios planetos, bet šiandien, praėjus dviem tūkstančiams metų po Jo mirties, niekas nė iš tolo nepriartėjo prie Jo unikalios vietos istorijoje.
Didžių vyrų ir moterų šiame pasaulyje netrūko. Istorija pilna tokių vardų kaip Saliamonas, Dovydas, Hamurapis, Kiras, Aleksandras Didysis, Cezaris, Čingischanas, Jeanne d’Arc, Napoleonas, George’as Washingtonas, Isaacas Newtonas, Florence Nightingale, – sąrašą galima tęsti ir tęsti. Bet nė vienas savo padaryta įtaka žmonijai neprilygsta Jėzui Kristui. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Franz Stuhlhofer
Jėzus mirė 30-aisiais metais. Evangelijos, kuriose užfiksuota daug Jėzaus kalbų ir darbų, parašytos tik praėjus dešimtims metų. Ar galima pasitikėti tuo, kad keturi evangelistai mums perdavė iš tiesų žemiškojo Jėzaus žodžius? Kas iš mūsų sugebėtų atkurti pokalbius ir posakius, girdėtus prieš daugelį metų?
Rašymo menas tarp žydų anuomet buvo labai paplitęs. Labai tikėtina, kad ir Jėzus mokėjo rašyti, – deja, neturime nė vienos vienintelės jo ranka rašytos eilutės. Neturime ir jokių įrodymų, kad Jėzaus mokiniai būtų iškart užrašinėję jo kalbas arba kad jis netgi būtų jas diktavęs. Nepaisant to, iki galutinio evangelijų sudarymo jau būta nemaža rašytinių teksto dalių – tai rodo evangelijų suskirstymas į daugelį skyrių (perikopių), kuriuos atliko sinoptikai Matas, Morkus ir Lukas. Tačiau netgi tuo atveju, jeigu po mėnesių ar kelerių metų kas nors ir būtų raštu užfiksavęs Jėzaus posakius, lieka neaišku, kaip Jėzaus žodžius buvo galima išlaikyti atmintyje naudojantis tik žodiniu perdavimu. Ar įmanoma tai padaryti nesuklastojus ir neiškraipius? Ir apskritai, ar ano meto atmintis buvo pajėgi tiek įsidėmėti? |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Atsivertimas religijos psichologijos požiūriu |
Darius Petkūnas
„Kai atjojo netoli Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: ‘Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?’ Jis klausė: ‘Kas tu esi, Viešpatie?’“ Apd 9,3–5
Atsivertimas yra vienas iš paslaptingiausių žmogaus gyvenimo reiškinių. Jis ne tik pilnas įvairių dvasinių išgyvenimų, bet esti gyvenimo riba, kai žmogus pradeda kitaip suvokti Dievo kūriniją, iš naujo formuoti vertybių sistemą bei savo gyvenimo tikslus. Daugelis tai išgyvenę prieina prie išvados, kad atsivertęs žmogus gali pilnutinai patirti Jėzaus meilę. Jei iki tol žmogus girdi apie Jėzų, tai atsivertimo metu jis iš tiesų sužino, kas Kristus yra. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Ką reiškia „Tėve mūsų“ maldos prašymai? |
Robert H. Stein
„Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“ (Mt 6,12)
Viešpaties maldoje (Mt 6,9–13) Rašto aiškintojas susiduria su keliomis egzegezės ir teologijos problemomis. Egzegetiniai ginčo objektai apima tokius klausimus kaip tie, kurie nurodomi posakiu „kaip danguje, taip ir žemėje“. Ar tai susiję su paskutiniu prašymu („teesie tavo valia“), ar priklauso visiems trims prašymams dėl Dievo vardo, karalystės ir valios? Kita egzegezės problema yra žodžio „kasdienė“ reikšmė. Kadangi graikiškas žodis epiousion graikų literatūroje randamas tik dviejose vietose (Mato ir Luko pasakojimuose apie Viešpaties maldą), beveik neįmanoma tiksliai sužinoti, kaip šį terminą versti. |
|
Skaityti toliau...
|
|
U. Weidner
Žodžio reikšmė
Lietuviško žodžio šventas reikšmė yra labai marga. Akademinis Lietuvių kalbos žodynas pateikia net keturiolika šio seno indoeuropietiško žodžio reikšmių.
Bendrąja religine prasme šis žodis nusako antgamtines, dieviškąsias galias. Šventa yra ir visa, kas su jomis susiję ir tuo iškyla virš kasdienybės, virš „pasaulietiškumo“. Šventenybė sykiu suvokiama ir kaip pakylėta, ir kaip pavojinga. Žinome, kad Okeanijos šalių religijose žodis tabu taikomas šventoms sritims, prie kurių leistina artintis tik atliekant tam tikras religines apeigas ar visai užginta. Magijos, burtų pasaulis ten nenutolęs nuo žmonių.
Tačiau Septuagintoje ir NT visuotinai vartoto graikiško žodžio hieros (šventas) beveik visai vengiama, o jo vietoje pasirenkamas kitas – hagios, kuris nevartotas kalbant apie pagonių pamaldas. Pažiūrėkime, kokią reikšmę įgauna šis žodis iš biblinio Dievo, – to Dievo, kuris yra „kupinas išganymo“. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Emanuelis Kristus tikėjimo išpažinimuose |
Bruce L. Shelley
Hermono kalno papėdėje Jėzus kartą paklausė savo mokinių: „Kuo žmonės mane laiko?“ Jie atsakė jam, kad dauguma žmonių jį priskiria prie Izraelio pranašų. Jam primygtinai toliau klausinėjant mokinius – „O jūs? Kuo jūs mane laikote?“, Petras atsakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“.
Žmonės į Kristaus klausimą rado tūkstantį atsakymų. Kai kurie sakė: „Jis – nepaprastas žydų rabinas, skelbiantis meilės karalystę“. Kiti atsako: „Ne, jis socialinis misionierius, kurio pagrindinis tikslas buvo nuversti tironišką Romos valdžią“. Dar kiti tvirtina: „Jis suklaidintas svajotojas, kuris laukė, kad Dievas įsikištų į istorijos eigą ir įtvirtintų žemėje teisingumą“. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Donatas Glodenis
„Mes esame tiesiog krikščionys, mes nepriklausome jokiai sektai; tu irgi gali toks būti!“ Tai skelbia vienos krikščioniškos Bažnyčios išleista brošiūra. „Kristaus bažnyčios“, Jungtinėse Amerikos Valstijose žinomos ir „Restoracinio judėjimo“ („Restoration Movement“) vardu, teigia, kad joms pavyko atkurti pirmųjų krikščionių Bažnyčios modelį ir kad tik Naujojo Testamento nuorodų griežtai besilaikantys krikščionys gali save vadinti tikra Bažnyčia.
Atkurti „Naujojo Testamento tipo“ Bažnyčią buvo ne vieno krikščioniško judėjimo svajonė, tačiau ji retai priartėdavo prie tikrovės. Žiūrėdami į „Kristaus bažnyčias“ galime drąsiai teigti, kad mažiausios Biblijos eilutės laikytis besistengiantys tikintieji neretai ne tik atmeta efektyvaus ryšio su visuomene galimybę, bet dažnai praranda ir pačią Evangelijos, Gerosios Naujienos, šerdį – Dievo malonę, kurią krikščionys tiki gauną iš Dievo dėl Jėzaus aukos. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Trisdešimtosioms Martino Lutherio Kingo mirties metinėms
David Matern
Prieš 30 metų, 1968 m. balandžio 4 d., Martinas Lutheris Kingas buvo nušautas samdyto žudiko. Reikalaudamas lygių teisių juodaodžiams, jis kaip nė vienas iš amerikiečių atvedė Jungtines Valstijas prie vidinių išbandymų slenksčio. „Aš turiu svajonę...“, sakė jis 1963 m. rugpjūtį Vašingtone prie Lincolno paminklo susirinkusiam ketvirčiui milijono žmonių, o drauge ir visai nacijai. Kingas svajojo apie tokią dieną, kai šalyje ramiai ir taikiai kartu galės gyventi juodaodžiai ir baltaodžiai. Visa jo veikla buvo paskirta šiai vizijai įgyvendinti. Tam jis paaukojo brangiausią savo turtą – gyvybę |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Teologai ir poetai, tikintieji ir eretikai, filosofai ir pašaipūnai apie Jėzų Kristų |
„Ekspertai“
Jėzus Kristus, kuris buvo už mus paaukotas ir buvo klusnus iki mirties, yra veidrodis, parodęs, kas esame mes patys... Mes esame parodyti ir pažinti - ir turime pažinti save - kaip išdidžios būtybės, kurios pačios norėjo būti Dievu ir Viešpačiu.
Karl Barth
Antrasis [tikėjimo išpažinimo] skirsnis, kristologija, yra viso Dievo pažinimo krikščioniška prasme matas, visos teologijos matas: „Pasakyk, kaip reikalai su tavo kristologija, ir aš pasakysiu, kas tu“.
Karl Barth |
|
Skaityti toliau...
|
|
Trumpa filmų apie Jėzų istorija
Holger Lahayne
Evangelijos nieko nepraneša apie Jėzaus išvaizdą. Ir iš pirmųjų šimtmečių, be kristologinių simbolių, mums neišliko joks Jėzaus paveikslas – ankstyvieji krikščionys griežtai laikėsi Išėjimo knygos draudimo: „Nedarysi sau jokio atvaizdo“. Tik tada, kai krikščioniškasis tikėjimas visiškai atsiskyrė nuo žydų religijos ir atsisakė judaistinio atvaizdų draudimo interpretavimo, IV amžiuje imtas vaizduoti Išganytojas. Krikščionybė netrukus tapo galinga, Europoje vienintele leidžiama religija, ir tokia pat dominuojančia mene tapo Jėzaus figūra. Iki naujųjų laikų pradžios vaizduojamasis menas yra religinis menas su Kristumi centre. Nors Jėzaus vaizdavimas daug kartų keitėsi, vis dėlto galiausiai išsikristalizavo tradicinio vaizdavimo būdas: rudi, lygūs arba tik truputį garbanoti, pečius siekiantys plaukai, perskirti per vidurį, vešli barzda, aukštas, lieknas – gražus ir taurus pavidalas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Pornografija, smurtas ir žiniasklaida |
Vitalija Norvilienė
Leidėjo leidžiamas rašytas maras štai
Visam pasaulyje pasklinda kaip nuodai. K. Donelaitis „Tamsybių Dievas“
Kultūros ir pilietinių iniciatyvų fondas „Naujoji banga“ praėjusio pavasario pabaigoje surengė forumą „Žiniasklaida ir pilietinė Lietuvos visuomenė“. Šio susitikimo organizatorius – dailininkas, žurnalistas bei „Naujosios bangos“ įkūrėjas Vaidotas Žukas. Forume taip pat dalyvavo Baltijos institutas, gausių šeimų bendrija „Šeimyna“, Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacija, Lietuvos moterų lyga bei kitos, žinomos Lietuvoje organizacijos. Forumo tikslas – atkreipti Vyriausybės bei visuomenės dėmesį į tai, jog per žiniasklaidą vis labiau plinta pornografija bei smurtas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Šiuolaikinis žmogus ir jo mąstymo kategorijos |
C. S. Lewis
Nors mes visada turime stengtis gyventi taip, kaip gyveno Kristus ir jo šventieji, šis pavyzdys turi būti pritaikytas prie besikeičiančių istorijos sąlygų. Mums nereikia pamokslauti aramėjiškai dėl to, kad taip darė Krikštytojas, ar valgyti pusiau prigulus prie stalo, nes priguldavo Viešpats. Viena iš sunkiausių sričių, kur mes turime prisitaikyti, yra atitinkantys laiko dvasią metodai, kurie padėtų priartinti tikėjimą prie neatsivertusiųjų. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
