|
|
Tema: Gamta ir ekologija
Rūšių išnykimas ir jo pasekmės
J. H. Reichholf
Kasdien mūsų planetoje išnyksta dešimt, šimtas, o gal net tūkstantis gyvūnų ir augalų rūšių. Niekas tiksliai nežino, kaip yra iš tikrųjų. Tik viena yra visiškai aišku: jos išnyksta galutinai. Niekas daugiau jų nesugrąžins į gyvenimą. Jos išmirs kaip paukščiai dodo.
Kitaip, nei atsitiko su žmonių išnaikintu karveliu milžinu, daugumos šiuo metu nykstančių rūšių iš viso nebūsime pažinę. Jos dingsta nepastebimai, – virsta tiesiogine prasme dūmais, kai deginami drėgnieji Amazonės miškai, kad galvijams atsirastų prastų ganyklų. Jos tarnauja ne vietiniams žmonėms, bet trumpalaikėms valdžios remiamų stambių žemvaldžių spekuliacijoms. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Kelias į gyvenimo pilnatvę pagal Larry Crabbą
Ron Kubsch
„High Hopes“
Britų roko grupė „Pink Floyd“ laikoma viena garsiausių muzikinių grupių pasaulyje. Jau vien didžiausią populiarumą pelniusio jų disko „The Dark Side of the Moon“ buvo parduota daugiau nei 28 mln. egzempliorių. Jų tikro garso albumas „Delicate Sound of Thunder“ pirmasis muzikos albumas, kuris erdvėlaiviu buvo pasiųstas į kosmosą.
Paskutinis „Pink Floyd“ diskas vadinasi „Division Bell“, (tai turbūt verčiama kaip „Apsisprendimo varpas“). Albumas baigiasi daina „High Hopes“ (didelės viltys) nostalgišku žvilgsniu į praeitį, į daug žadėjusius grupės narių jaunystės metus: |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Ką jūs padarėte mūsų gražiajai seseriai? |
Francis A. Schaeffer
Neseniai pakviestas jauno, pasaulyje gerai žinomo ekologo, kuris ketino man papasakoti apie savo darbą, buvau nuvykęs į Bermudų salas skaityti paskaitų. Dawidas B. Wingate’as ypač išgarsėjo pastangomis išsaugoti Bermudų audrapaukštį nuo visiško išnykimo. Šis paukštis yra kiek didėlesnis už karvelį. Bermudų audrapaukščiai suka lizdus jau tik nedaugelyje mažų salelių aplink didžiausią Bermudų salą. Jau nemaža metų Wingate’as mėgina padidinti šių paukščių skaičių.
Vaikštinėdami nuo lizdo prie lizdo šnekučiavomės apie globalinę ekologijos problemą. Wingate’as man pasakojo, kad jis vis mažiau besitiki sėkmės, mat paukščiukų vis mažiau beišsirita – išperėjimo procentas mažėja. Norėdamas nustatyti priežastį, jis iš vieno kiaušinio išėmė embrioną ir jį išskrodė. Tyrimai parodė, kad audiniuose yra labai daug DDT, priemonės kenkėjams naikinti. Wingate’as įsitikinęs, kad kaip tik dėl to Bermudų audrapaukščiai vis mažiau beišperi kiaušinių. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Kaip Jėzų vertina musulmonai? |
Kartais sakoma, kad jie labai priešiški Jėzui, o kartais – neva labai jį garbina
Christine Schirrmacher
Visų pirma reikėtų pasakyti, kad „tiesiog musulmonų“ nėra. Kaip krikščionybėje esama įvairių grupių su „fundamentalistiniais“ bei „liberaliaisiais” sparnais, panašiai yra ir islame. Bene aiškiausias pasidalijimas į sunitus ir šiitus įvyko tuoj pat po Mahometo mirties. Įpėdinystės klausimas paties pranašo nebuvo sutvarkytas, todėl gana greit tarp sekėjų kilo sumaištis, ginčai ir įvyko skilimas. Tai ir sąlygojo musulmonų pasidalijimą į sunitus ir šiitus. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Biblijos sąvokų žodynėlis |
Sukūrimas
D. K. Mc Kim
Ir pirmoji Biblijos eilutė, ir pirmasis Apaštalų maldos sakinys išpažįsta Dievą kaip Kūrėją. Dievo, kaip dangaus ir žemės Kūrėjo, tema akivaizdi ir Senajame (Pr 1,1; Iz 40,28; 42,5; 45,18), ir Naujajame Testamente (Mk 13,19; Apr 10,6). Dievas yra ir žmonių (Pr 1,27; 5,2; Iz 45,12; Mal 2,10; Mk 10,6), ir Izraelio (Iz 43,15), ir iš tiesų visko (Ef 3,9; Kol 1,16; Apr 4,11) Kūrėjas. Dievas kuria savo žodžiu (Pr 1,3 ir toliau), taigi viskas atsiranda jam kalbant (Ps 33,9; 148,5). Jo įsakymai, pašaukiantys daiktus iš nebūties, – tai Žodis, kuris buvo pas Dievą ir yra Dievas (Jn 1,1). „Visa per jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę“ (Jn 1,3). Čia turimas galvoje ir Dievo Žodis, kūnu tapęs Sūnus, Jėzus Kristus (Jn 1,14). Apie Kristų pasakyta, kad jame sutverta visa (Kol 1,16; 1 Kor 8,6), tuo pripažįstant jį veikiančia kūrimo jėga. Čia dalyvauja ir Dievo Dvasia (Pr 1,2; Job 33,4; Ps 104,30). Kūrimas – Trejybės darbas ir, kaip aiškiai rodo Laiško hebrajams 11,3, tai galima suvokti tikėjimu. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Trumpas ekologijos žodynėlis |
Anglies dioksidas
Bespalvės, nedegančios, silpnai rūgščios dujos. Anglies dioksidas yra natūrali oro sudedamoji dalis, sudaranti 0,33 proc. Jis susidaro kvėpuojant gyviems organizmams ir visų pirma degant medžiagoms (elektrinėse, mažose kūryklose deginant anglį, naftą ir dujas). Mažos koncentracijos anglies dioksidas yra nekenksmingas, o didelės – gali veikti svaiginančiai ar troškinančiai. Anglies dioksidas priklauso klimato dujoms, kurios, absorbuodamos ilgųjų bangų spinduliavimą, sąlygoja natūralų šiltnamio efektą. Nuo industrializacijos pradžios, daugiau naudojant anglies, gamtinių dujų ir mazuto bei iškirtus tropinius miškus, anglies dioksido kiekis atmosferoje padidėjo maždaug 25 proc. Maždaug 50 proc. antropogeninio (žmogaus sukelto) šiltnamio efekto sudaro anglies dioksidas. Jei nebus imtasi mažinti anglies dioksido ir kitų dujų (metano, azoto oksido ir kt.) emisijos, po 100 metų vidutinė oro temperatūra pakils 2,5 oC. Šis klimato istorijai neįprastas staigus atšilimas turėtų įtakos pasauliniam klimato pasikeitimui (nors klimato pasikeitimo mastų ir poveikio dar negalima tiksliai nustatyti). Dėl globalinio atšilimo pasikeistų kritulių pasiskirstymas ir dėl to pasistūmėtų vegetacinės zonos, būtų padarytas poveikis miškams, natūraliai ekosistemai ir žemės ūkiui. Toliau reikėtų laukti jūros lygio pakilimo, dėl kurio padažnėtų ir sustiprėtų potvynio katastrofos.
|
|
Skaityti toliau...
|
|
Al Gore
Tik žvelgiant iš istorijos perspektyvos galima įvertinti pokyčių, kuriuos primetėme žemės klimato sistemai, dydį, tačiau štai jau kelinti metai mūsų nepaliauja dominti įvykių sūkurys, daug dėmesio susilaukia atskiros užterštumo temos, ypač – oro užterštumo. Nespėjo nuvilnyti 1989-ųjų metų antikomunistinių revoliucijų Rytų Europoje banga, o pasauliui atėmė žadą išvydus žalą, padarytą aplinkai. Labiausiai visame buvusiame Rytų bloke užterštas oras. Paaiškėjo, jog kai kuriose Lenkijos vietose vaikai reguliariai išvežami į kalnakasybos šachtas, kad bent kurį laiką „atsikvėptų“ nuo oro, užnuodyto dujomis ir kitais teršalais. Tiesiog pabandykime įsivaizduoti: mokytojai išeina iš šachtos patikrinti, ar galima išleisti vaikus, nešdamiesi kanarėles, – jos turi parodyti, ar vaikai nenumirs nuo žemės paviršiuje esančio oro. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Konkretūs patarimai kaip saugoti aplinką |
Automobilis
• Kiekvienas litras sudeginto benzino ar dyzelinio kuro teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kuriose yra anglies dioksido, anglies monoksido, azoto oksido, angliavandenilių, sunkiųjų metalų, dulkių ir suodžių. Todėl prieš važiuojant bent vieną kilometrą vertėtų pagalvoti: ar tikrai dabar būtinas automobilis, ar nėra kitų galimybių, ar negalima pasinaudoti visuomeniniu transportu.
• Trumpieji nuotoliai aplinkai labiausiai kenksmingi. Ketvirtadalis mūsų išvykų automobiliu yra trumpesnės nei 2–3 kilometrų. Važiuojant trumpus atstumus sunaudojama daug daugiau degalų, nes dar neįšilusiam motorui reikia iki 50 proc. papildomo kuro, todėl, žinoma, daugiau išmetama ir dujų. Tokius atstumus be vargo galima įveikti pėsčiomis ar dviračiu. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Akcija dėl Lietuvos kraštovaizdžio |
Rimantas Braziulis
Taip susiklostė aplinkybės, kad Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje ir Latvijoje, tautinis atgimimas prasidėjo nuo ekologinio sąjūdžio. Tam nemažai įtakos turėjo 1986 m. įvykusi Černobylio katastrofa, pirmą kartą taip akivaizdžiai atkreipusi Sovietų Sąjungos gyventojų (taip pat ir Lietuvos) dėmesį į gresiantį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Anksčiau, 1981 metais, Klaipėdoje, patyrus katastrofą tanklaiviui „Globe Asimi“ ir į jūrą išsiliejus 16 tūkstančių tonų mazuto, Lietuvos žmonės į tai žiūrėjo tik kaip į neeilinį įvykį. Šios katastrofos tikrosios grėsmės niekas nesuvokė. Tačiau ir neužmiršo. Tai buvo prisiminta, kai netoli Nidos tuometinės sąjunginės žinybos sumanė jūroje įrengti naftos gręžinį ir tam tikslui pastatė platformą. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Nebylus kūrinijos šauksmas |
Holger Lahayne
Eidamas devynioliktus metus jaunasis Pablas Ruizas palieka gimtąją Ispaniją, trokšdamas atsidurti avangardinės Paryžiaus tapybos sūkuryje. Šis žmogus tampa visiškai naujų formų, tokių kaip kubizmas, kūrėju. Jo darbai ženklina posūkį moderno link, kuriam lemiamą įtaką menininkas darys ir ateityje. Nuo 1900-ųjų ant savo paveikslų jis pasirašo tik „Picasso“ – motinos mergautine pavarde. Jau savo amžininkams šis dailininkas tampa šimtmečio genijumi. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Holger Lahayne
„Augimo ribos“ – tai Romos klubo (Club of Rome) pranešimas apie globalinę žmonijos padėtį. 1968 metais Italijos didžiojo pramonininko iniciatyva prie Romos vienoje viloje į šį klubą susibūrė nemažai mokslininkų, pramonininkų ir ekonomistų iš įvairių šalių. Šiandien klube yra apie šimtas narių iš daugiau nei 50-ies šalių, kurių bendras rūpestis buvo ir yra žmonijos ateitis. Jų darbe ir bendruose pasitarimuose kalbama apie globalinių problemų sąryšį ir priežastis, kurios tampa vis rimtesnės. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
