L. I. Granberg

Biblinio mokymo apie santuoką esmė atsispindi teiginyje „Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu“ (Pr 2,24). Šį sakinį, mokydami apie santuoką, citavo mūsų Viešpats (Mt 19,5) ir apaštalas Paulius (Ef 5,31). Svarbiausia frazė yra „vienu kūnu“ (gr. basar ehad). „Kūnas“ čia reiškia giminystę ar bendrystę, jam dalyvaujant kaip tarpininkui ir pristatant santuoką kaip kūnišką ir dvasinę vyro ir moters vienybę. Prieš sukurdamas Ievą, Dievas pasakė: „Negera žmogui būti vienam“ (Pr 2,18). Taip jis nurodo vyro ar moters neužbaigtumą būnant atskirai vienas nuo kito ir įtvirtina santuoką kaip būdą pasiekti pilnatvę.

Skaityti toliau...

Homoseksualinės partnerystės?

John Stott

Įvadas
Graikų ir romėnų pasaulyje homoseksualiniai ryšiai buvo praktikuojami kaip savaime suprantamas dalykas. Kiekvienas (laisvas vyras) pagal savo skonį rinkosi meilę moterims, berniukams arba ir vieniems, ir kitiems. O gėdinga tiek heteroseksualiniuose, tiek homoseksualiniuose santykiuose buvo pasyvus, vergiškas ir todėl moteriškas seksualinis elgesys. Svarbu buvo tik būti aktyviąja puse – lytis neturėjo reikšmės. Todėl homofiliškai pasyvus vyras patirdavo neįsivaizduojamą panieką. Apie pasižyminčias meile, visą gyvenimą trunkančias homoseksualines partnerystes tuomet išvis negalėjo būti kalbos. Didikas vyras bet kokiu atveju turėjo savo sutuoktinę, su kuria elgėsi pagarbiai.

Skaityti toliau...

Seksualumas ir nesusituokusieji

Richard Foster

Pragaras, be dangaus, yra vienintelė vieta, kur esame saugūs nuo meilės pavojų. C. S. Lewis

Šiandien vienas didžiųjų iššūkių krikščioniškajam tikėjimui yra klausimas, kaip seksualumas ir dvasinis gyvenimas gali būti integruoti į viengungio gyvenimą. Artėja diena, kai vienišieji sudarys daugumą. Tarp jų, greta dėl įvairių priežasčių nesusituokusių suaugusiųjų, žinoma, yra ir jaunų žmonių, kuriems santuoka dar prieš akis, ir tokių, kurie vieniši tapo dėl sutuoktinio mirties. Tačiau vienišus milijonus žmonių padaro ir nepaprastai tragiška skyrybų banga.

Skaityti toliau...

Rask vietos kūdikiui

J. T. Burtchaell

Tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt aštuntieji katalikams buvo krizės laikotarpis. Tais metais popiežius Paulius VI išleido encikliką Humanae Vitae, griežtą moralinę gimimų kontroliavimo kritiką. Seksualiniai santykiai, anot jo, negali būti suprantami kaip paprasčiausias apsikeitimas asmenišku potraukiu. Jų natūrali paskirtis – teikti gyvybę, todėl trukdymas pasireikšti vaisingumui, jų „pirmaeiliui tikslui“, yra nuodėmingas. Nors reguliuoti pastojimą, susilaikant nuo lytinių santykių kasmėnesiniais moters vaisingumo intervalais, būtų „natūralu“ ir priimtina, teigė jis, užkirsti kelią nėštumui kitokiais būdais – „dirbtina“ ir nemoralu. Ciklas priimtinas, kontracepcija – ne.

Skaityti toliau...

Bažnyčia keičia nuomonę

M. Gorman

Per visą krikščionybės istoriją diskusijoje apie gimimų kontroliavimą bei šeimos planavimą dominavo du klausimai: „Kokie santuokos ir sekso tikslai?“ ir „Kada bei kodėl leistina ‘kištis’ į prigimtį, kad būtų išvengta pastojimo ar gimdymo?“
Pirmieji krikščionys laikėsi savo pirmtakų žydų pažiūrų ir akcentavo nesantuokinį seksualinį susilaikymą bei vaikų, kaip Dievo dovanos, gimimą santuokoje. Nuo kontracepcijos žydus atskyrė dieviškas įsakymas daugintis.
Tačiau pagonių pasaulyje kontracepcija, abortai ir kūdikių pametimas buvo visuotinai priimtinas dalykas. Iki I a. po Kristaus krikščionys atvirai priešinosi šiai praktikai. Antrojo amžiaus pradžioje kai kurie krikščionys asketai gnostikai pasmerkė seksą ir dauginimąsi, o libertinai gnostikai įtraukė seksualinius santykius į savo garbinimo ritualus.

Skaityti toliau...

Filosofijos žlugimas

Holger Lahayne

Ludwigas Wittgensteinas per Pirmąjį pasaulinį karą savanoriu išėjo tarnauti į Austrijos-Vengrijos armiją ir už narsą kovose pelnė daugybę apdovanojimų. Be to, apkasuose jis rado laisvo laiko rašyti savo didžiąją filosofinę knygą „Loginį filosofinį traktatą“. Vienintelio jam gyvam besant išspausdinto veikalo pratarmėje L.Wittgensteinas su tvirtu pasitikėjimu rašė: „Todėl laikausi nuomonės, kad problemos yra pagaliau iš esmės išspręstos.“ Materialiniai turtai, nuosavybės turėjimas ar garbė mokslininkui nebuvo svarbūs. Savo milžinišką paveldėtą turtą filosofas išdalijo menininkams ir giminaičiams, kad galėtų vienuoliškai gyventi. Jo idėjos bematant padarė nemažą įtaką kelioms filosofinėms srovėms, tačiau L. Wittgensteinas nė prie vienos iš jų neprisijungė ir kuriam laikui visiškai atitrūko nuo filosofijos studijų. L. Wittgensteino minčių svarba XX a. filosofijai neabejotina, bet nepaprastas austras, radikaliai nusigręžęs nuo tradicinės filosofijos, kaip tik ir paskelbė šios mokslo šakos žlugimą. [1]

Skaityti toliau...

Lyties grožis: meilei ar pasimėgavimui?

Gintautas Vaitoška

Prieš porą metų vaikštinėdamas po Vašingtono knygynus, su nuostaba žvelgdavau į lentynas su užrašu „Sexuality“: išties, kurgi mūsų galimybių riba? Galbūt ir mes, save laikantys krikščioniškosios, vadinasi, ir tikrosios Vakarų kultūros atstovais, esame kalti dėl daugelio žmonių atsitraukimo nuo gilesniųjų gyvenimo nuostatų, nes teologija ir krikščioniškųjų tiesų perteikimas nebuvo susietas su grožiu ir realiai nekalbėjo žmogui jo rūpesčių ir modernaus gyvenimo kalba? Juk teisingai sako žymus šveicarų teologas Hansas Ursas fon Baltazaras (Balthasar) savo „Teologinėje estetikoje“: pasaulyje, kuriame grožis nebesuvokiamas, gėris taip pat praranda savo patrauklumą ir savaime akivaizdžią vertę, o tiesa – galią įtikinti. Tuomet žmogus, žiūrėdamas į gėrį, gali klausti: o kodėl būtent jo reikia siekti, o ne gėrio alternatyvos – blogio? Juk egzistuoja ir tokia galimybė, ir galbūt net labiau intriguojanti, – patyrinėti Šėtono gelmes! [1]

Skaityti toliau...

Pavogta vaikystė

Tikra istorija apie vieno vaiko seksualinį išnaudojimą

A. Huskey

A. Huskey, Douners Grovo (Ilinojus) ligoninės psichiatrijos skyriaus vyriausioji sesuo, daugel metų dirbo su žmonėmis, patyrusiais seksualinį išnaudojimą. Ji yra ne tik pripažinta šios srities ekspertė, bet ir nukentėjusioji. Vaikystėje Alisą seksualiai išnaudojo jos tėvas. Be pagražinimų papasakota asmeninė istorija dar ir paaiškina, kodėl, nepaisydama gilių psichikos sužalojimų, ji gyvena džiaugsmingą ir prasmingą gyvenimą.

Pradžia
Kaip tekėjo mano gyvenimas iki išnaudojimo, beveik neprisimenu. Tačiau lyg per miglą matau save, maždaug trejų metukų mergaitę, vieną rytą pabudusią ir pastebėjusią, kad guliu be pižamos kelnių. Suglumau. Tačiau greit prisiminiau, kad naktį man jas numovė tėvas.

Skaityti toliau...

Bažnyčia ir seksualumas

Leta Scanzoni

Seksualumo srityje krikščionija iš seno jautėsi karštai puolama. Jos kritikai kaltina siekimu užspausti lytinį potraukį, seksualumą parodyti kaip kažką negera ir pikta, nors be seksualumo žmonija būtų pasmerkta išnykti.
Daug krikščionių į šiuos priekaištus rimtai neatsižvelgia. Vis dėlto jie iš karto užima gynybinę poziciją. Jie kaltina krikščioniškosios lytinės moralės kritikus, kad tie yra bedieviai, nuodėmės apakinti, galvoja tik apie viena,– kaip išrauti krikščioniją. Tikrai yra krikščionių, kurie laikosi nuomonės, kad lytinis potraukis yra žvėries išraiška žmoguje ir kad jis turi būti suvaržytas. Prieš juos visų pirma atsigręžia naujosios seksualinės moralės šalininkai. Galiausiai prieinama prie to, kad jie susidaro visiškai klaidingą nuomonę apie tai, ką iš tiesų krikščionija gali pasakyti lytiniais klausimais. Dėl šio nesusipratimo vienodai kalti tiek krikščionys, tiek ir jų oponentai. Kodėl taip sakau, bus tiksliau aptarta šiame tekste.

Skaityti toliau...

Kokios teologinės ir kultūrinės nesveiko požiūrio į seksą priežastys?

Vytautas Jakelis

Stipriausia ir žalingiausia mūsų mąstysenos tvirtovė yra netinkamas požiūris į save, į savo kūną ir dvasią.
Egzistuoja dvi nuomonės apie mūsų esybę – kūną, sielą ir dvasią. Abi teologinės. Abi veikia mus, nesvarbu, žinome apie jas ar ne. Jos yra mūsų kultūros ir mąstymo dalis. Mes priimam sprendimus ir elgiamės remdamiesi tais požiūriais, net nežinodami apie juos arba sąmoningai juos išanalizavę. Vienas požiūris krikščioniškas, kitas antikristiškas. Didžioji pasaulio dalis (tarp to daug krikščionių) remiasi antikristiškuoju požiūriu, galvodama, kad tai teisingas ir geras mąstymo būdas.

Skaityti toliau...