|
|
Tema: Šėtonas ir okultizmas
Scott McKnight
Šėtonas yra kovotojas. Mes patenkame į jo mūšio lauką bet kuriuo atveju, nesvarbu, ar kaunamės, ar ne. Jis stengiasi prieštarauti, trukdyti Dievo valiai, vadovauti Dievo žmonėms ir, žinoma, neleisti netikintiesiems patikėti Dievo Sūnumi.
Kaip Šėtonas eina prieš Dievo valią ir kaip Dievo galia, esanti Kristuje, priešinasi Šėtonui?
Nereikia pamiršti, kad Šėtonas neatakuoja be Dievo leidimo (žr. Job 1,6–12; 2,1–7; 1 Met 21,1; 2 Sam 24,1; Lk 22,31–32). Paulius, pripažinęs, kad yra „dyglys kūne, Šėtono pasiuntinys“, žinojo, jog Dievas panaudojo tą negalią tam, kad patobulintų jo charakterį (2 Kor 12,7–10). |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Okultizmas – žaidimas su tamsa |
Ron Kubsch
„Dvasiom iššauktosiom neatsikratau“ J. W. Goethe „Burtininko mokinys“
1848-ieji metai. Ką tik pasirodė Karlo Marxo ir Friedricho Engelso „Komunistų partijos manifestas“. Tačiau Haidsvilyje prie Ročesterio (JAV) žmonės šneka ne apie komunizmo šmėklą. Jiems parūpo visai kitos šmėklos.
Dvi mažos mergytės savo tėvo Johno Foxo vasarnamyje išgirdo keistus stuksenimus. Ročesterio miestas sušaukė komisiją šiam reiškiniui tirti, bet ji neįstengė jo paaiškinti įprastais būdais [1]. Foxų kaimynas sudarė šių stuksenimų abėcėlę, per kurią su namų dvasia užmezgė ryšį. Dvasia pasakojo istorijas apie savo gyvenimą žemėje. Anksčiau ji buvusi pirklys. Vėliau jis buvęs nužudytas ir pakastas šiame name. Patikrinus parodymai pasitvirtino – iš tikrųjų rūsyje rasti žmogaus griaučiai [2]. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Satja Sai Baba: guru, burtininkas, religijos įkūrėjas |
Reinhart Hummel
Satja Sai Baba, indų guru, yra įdomus ne vien tuo, kad jam pavyksta įgyti vis daugiau vakariečių sekėjų. Jo gyvenimas bei veikla parodo dar ir tai, kad stipri guru asmenybė šiandienos Indijoje ir moderniajame pasaulyje turi didelį būrį šalininkų ir pretenduoja į pasaulinio gelbėtojo ir Kristaus pavaduotojo vaidmenį.
„Satja Sai Baba taip pamilo pasaulį, jog pasiuntė Sūnų, Jėzų Kristų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, būtų išgelbėtas.“
Bhagavanas Šri Satja Sai Baba, kuris kaip dievybės įsikūnijimas (avataras) jau seniai yra kelių milijonų garbinamas Indijoje, masina didėjantį ieškančiųjų būrį ir iš Vakarų. Tie žmonės keliauja į Putapartį, miestą, priklausantį Andra Pradešo Indijos valstijai. Ten Satja Sai Baba yra įsirengęs pagrindinį savo ašramą – Prašanti Nilajamą (netrikdomos vidinės ramybės buveinę) – miestą sau, kurį sudaro šventykla, ligoninė, akademijos pastatai ir neretai perpildyti svečių kambariai. Dažna šitokių kelionių priežastis yra sunkios arba netgi nepagydomos ligos. Sai Baba turi nepaprastą burtininko šlovę. Rankos judesiu jis „materializuoja“ nosines, talismanus, saldainius, gėles, krucifiksus, knygas, nuotraukas ir net šventuosius pelenus (vibutį); jam priskiriami stebuklingi išgydymai pelenais (be to, kartais jis pats dalyvauja operacijose kaip chirurgas), ir dargi mirusiųjų prikėlimas. Net ir tuomet, kai tikėtasis stebuklingas išgijimas neaplanko ir kai žmonės grįžta atgal sukrėsti bei sutrikę, jie nenustoja klausę savęs, o gal Putapartyje iš tiesų buvo sutikę sugrįžusįjį Kristų? Nes juo ir dar kai kuo daugiau save vadina Sai Baba. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Spiritizmas, kuris būdingas daugeliui kultūrų bei tikėjimų, yra religingumo apraiška, kai ypatingais metodais užmezgamas ryšys su mirusiaisiais ir dvasiomis. Dažniausiai tai atlieka mediumas, kuris būdamas transo būsenoje tarpininkauja tarp pasaulio, žmogaus ir dvasių, leisdamas šioms veikti jo balsu, rankomis ir pan. Spiritizmo seansų metu mediumu paprastai būna visa grupė, kur „žinios iš anapus“ priimamos per stalo, stiklinės, uždėtos ant pagrindo su raidėmis (planšetės), judėjimą arba beldimą. Jau keletą dešimtmečių ryšį su anapusinėmis būtybėmis bandoma užmegzti pasitelkiant magnetofoną, radiją arba televizorių. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Raganos vardas kildinamas iš žodžio „regėti“, t.y. „viską žinoti“, „viską galėti“. Šis vardas gali turėti sąsajų ir su žodžiu „ragas“ („raguotas mėnulis“), nes raganos buvo laikomos lunarinės nakties būtybėmis, žiniuonėmis, magijos veiksmų atlikėjomis.
XIII–XVIII amžiuje maždaug milijonas žmonių (daugiausiai moterų) tapo raganų persekiojimo aukomis. Šie asmenys buvo kaltinami užsiiminėjimu juodąja magija ir velnio garbinimu. Mūsų žinios apie istorinę raganą kaip būtybę yra gan ribotos: dauguma turimų duomenų yra labai nepatikimi, kadangi jie remiasi prisipažinimais, išgautais prievarta, bei kankinimais. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Magais (gr. magos) Herodotas (apie 450 pr. Kr.) vadino vieną medų gentį, pagarsėjusią savo sugebėjimais aiškinti sapnus bei pasižymėjusią astrologijoje. Vėliau šią sąvoką imta vartoti įvardijant tam tikrą senovės Irano religijos kunigų susivienijimo bei parsizmo1 sekėjus (plg. Mt 2,1).
Magija – tai bandymas dvasinėmis ir transcendentinėmis jėgomis siekti tam tikro žemiško efekto. Joje slypi mintis, jog kosmosas sudarytas iš energijų arba apgyvendintas dvasinėmis būtybėmis, kurias žmogus, žinodamas slaptus dėsningumus, gali kontroliuoti, kad pasiektų norimą rezultatą. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Būrimas – tai taikomoji magija, tačiau dažnai be ypatingos magijai būdingos pasaulėžiūros. Būrimo tikslas yra įsikišti į gamtos procesus (oro, derlingumo būrimai), pakenkti priešams (piktieji burtai), paveikti žmones (meilės burtai), gydyti (gydymo burtai), išvaryti arba kontroliuoti dvasias ir kt. Būrimas egzistuoja įvairiose pasaulio kultūrose bei religijose, primityvia forma jis pasireiškia tokioje išsivysčiusioje religijoje, kaip islamas, o kaip prietaras dažnai sutinkamas ir tarp krikščionių. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Šis žodis nusako žmogaus būklę, kai dvasinė būtybė jį užvaldo taip, kad ima veikti apsėstojo kalbą ir poelgius. Apsėdimo fenomenas žinomas visoms religijoms ir kultūroms, tačiau jo aiškinimas ir vertinimas labai skiriasi. Skiriami spontaniškas ir kultinis apsėdimas. Kultinio apsėdimo pavyzdžių randame animizme, šamanizme ir genčių religijose: klausydamasis ritminės muzikos, šokdamas, apsisvaiginęs narkotikais arba giliai kvėpuodamas žmogus (dažnai šventikas) pasiekia transą ir greitai pasijunta apsėstas dvasios, kurios šaukėsi. Ceremonijos metu apsėstasis pamėgdžioja atitinkamos dvasios elgesį, o kulto grupė priima arba garbina jį kaip tos dvasios įsikūnijimą. Kultinis apsėdimas, kuris egzistuoja vudu (voodoo) kulte, yra ten pageidautinas ir pozityviai vertinamas. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Sąvokos „okultizmas“ ir „okultinis“ kilusios iš lotyniško žodžio occultus, kuris reiškia „paslėptas“, „slaptas“ arba „slaptavietė“, „paslaptis“. Medicinos srityje išmatose esantis kraujas vadinamas okultiniu krauju.
Apskritai okultizmas suprantamas kaip bendra pseudomokslinių disciplinų apie magiją, teosofiją, alchemiją, spiritizmą, slaptas sąjungas, pasąmoninį suvokimą ir antgamtines jėgas sritis. Šia prasme okultizmas reiškia beveik tą patį, ką ir žodis „ezoterika“. Šią sąvoką, kaip giminišką visiems nepaaiškinamiems transcendentiniams mokymams, patyrimams ir praktikoms, iškėlė magas ir kabalistas Elifazas Levis (1810–1875). |
|
Skaityti toliau...
|
|
Holger Lahayne
Beveik 34-erius metus jie kuria roko muziką ir šiandien į savo koncertus sutraukia daugiau žiūrovų negu bet kada. 1994/1995-aisiais, pasaulinio turnė metu, „Rolling Stones“ pamatė per 6 milijonus žmonių. Šis „Voodoo Lounge“ [1] turas papildė keturių anglų kišenes beveik 300 milijonų dolerių. Seniausia pasaulio rokenrolo grupė, be abejonės, turi ir patį didžiausią pasisekimą.
1995-ųjų sausis Floridos valstijoje, Majamyje: Mickas Jaggeris dvi valandas trukusio koncerto metu laksto beveik be sustojimo ant 100 m pločio scenos pirmyn ir atgal. Sportiška 52 metų senelio išvaizda, beveik nepakitęs seksualus spinduliavimas ir vis dar jaudinantis balsas yra kiekvieno „Rolling Stones“ pasirodymo sudedamoji dalis. Keithas Richardsas, Ronas Woodas, Charlie Wattsas ir Mickas Jaggeris 15–55 metų fanams siūlo tobulai inscenizuotą, su visomis technikos subtilybėmis šou. Jau mažai kas beprimena 7–8-o dešimtmečio grupės koncertus – jokių maišačių prie scenos, jokių susidūrimų su policija, jokių ekscesų su narkotikais, jokio valandų valandas trunkančio laukimo. „Stones“ vis dar norėtų atrodyti jaunatviškai, nors yra akivaizdžiai pasenę. Raukšlėtas Keitho Richardso veidas vis labiau primena kaukolę ant jo dešinės rankos žiedo.
„Rolling Stones“ tapo ramesni ir palengva artėja prie pensinio amžiaus (šiais metais buvusiam bosistui Billui Wymanui sueis 60 metų). |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Gėrio ir blogio kilmės samprata |
Velnio įvaizdis istorijoje ir mene
Thomas Schirrmacher
Joks kitas klausimas, išskyrus klausimą apie gyvenimo ir meilės prasmę, jokia filosofinė problema literatūroje ir mene nepaliko tokių gilių pėdsakų istorinėje tautų savimonėje ir pačioje istorijoje, kaip klausimas, kodėl atsirado gėris ir blogis.
Velnio sąvoka antraštėje, atrodo, siejasi su hebrajiškojo ir krikščioniškojo monoteizmo sprendiniu. Nors kitose religijose velnio sąvokos nėra, tai neturėtų sukliudyti paanalizuoti blogio įvaizdį istorijoje. Naujausių laikų modernusis suvokimas, kuris nepripažįsta velnio, taip pat yra neatskiriamas nuo bendros velnio sampratos, tiksliau, nuo bendrosios pasaulio blogio sampratos. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
