|
|
Tema: Biblija
Kodėl turime mokytis teisingai aiškinti Bibliją
Ron Kubsch
„Daugelis žmonių sielojasi, kai nesupranta kai kurių Biblijos vietų. O aš turiu pripažinti, mane ramina tos Biblijos vietos, kurias aš suprantu“. Taip atrodė amerikiečių rašytojui Markui Tvenui (1835–1910). Ir jis buvo teisus. Nors daug kas Biblijoje yra paprasta, bet įgyvendinti tai stengiamasi retai.
Deja ne taip paprasta suprasti Bibliją teisingai. Nėra žmogaus pasaulyje, kuris viską suprastų. Nėra dviejų žmonių, viską suprantančių vienodai. Net didysis apaštalas Petras turėjo problemų, kai norėjo teisingai išaiškinti savo draugo ir kolegos Pauliaus laiškus (plg. 2 Pt 3,16). Tuo labiau ir mes sunkokai įveikiame apaštalinių laikų teologines ir kalbos kultūrines ribas, perkeldami jas į dabartį. |
|
Skaityti toliau...
|
|
„Reinkarnacija“ (lot. reincarnatio – sugrįžimas į kūną) reiškia tikėjimą, kad esminė žmogaus dalis (siela, dvasia, Aš) po jo mirties įsikūnija į kitą žmogų ar gyvūną. Kiti šio reiškinio pavadinimai: persikūnijimas, sielos keliavimas, metempsichozė (gr.) arba (dviprasmiškai) atgimimas.
Tikėjimo reinkarnacija šaknys glūdi Indijoje, induizme. Upanišados (VIII a. pr. Kr.) moko, kad kitame gyvenime reikia laukti atpildo už šio gyvenimo darbus. Žmogaus karma („darbas“) nulemia, į kokią būtybę įsikūnys jo siela ir kokį likimą reikės iškentėti. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Biblija ir jos vertimai į lietuvių kalbą |
Albertas Latužis
Biblija yra viena iš seniausių knygų žemėje. Tai labiausiai paplitusi knyga, leidžiama milijoniniais tiražais. Pirmoji Biblijos dalis, Senasis Testamentas (ST), buvo parašytas dar ikikrikščioniškoje eroje hebrajų kalba. Antroji dalis, Naujasis Testamentas (NT), buvo parašytas graikų kalba I-jo šimtmečio pabaigoje.
Anksti buvo susirūpinta šios unikalios knygos vertimu į kitas kalbas. ST išverstas į graikų kalbą apie 300 m. pr. Kr. Buvo vertimų ir į kitas kalbas. Šv. Jeronimas išvertė visą Bibliją į lotynų kalbą 406 m. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Knygų knyga: Dievas netylėjo |
Holger Lahayne
Jokia kita knyga pasaulyje nėra taip plačiai paplitusi ir taip dažnai versta, kaip Biblija. Visais laikais ir visose šalyse Knygų knyga kreipėsi į žmones, ir jau beveik 2000 metų ji yra visų krikščioniškų bažnyčių pagrindas. Kas yra Biblija?
Kuo ypatinga Biblija? Aišku, ji turi pakankamai didelį autoritetą ir jau seniai yra viena iš daugelio šventųjų raštų. Ar kas nors dar stebisi, kodėl ji yra visų laikų bestseleris? Daugelis yra tos nuomonės, kad įvadai į budistinį mokymą arba ezoterinę literatūrą yra šiuolaikiškesni ir populiaresni. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Axel Schwaiger
Versdami, aiškindami ir interpretuodami Bibliją, žmonės stengiasi, kad ji būtų kuo suprantamesnė jų laikmečiui. Neretai noras pagimdo tokią mintį: tai, kas vienam ar kitam žmogui yra svarbu ir kas jam guli ant širdies, yra išskaitoma Šv. Rašte. Dalykai, neatitinkantys asmeninio supratimo, yra interpretuojami savaip. Todėl kiekvienas laikmetis išgyvena visai kitokius išpuolius prieš Šventąjį Raštą.
Bažnyčios istorijoje buvo įvairių Biblijos aiškinimo metodų. Tačiau nesvarbu, ar Rašto prasmė buvo aiškinama pažodžiui, alegoriškai, morališkai arba laiko atžvilgiu. Visa tai turėjo vieną bendrumą: buvo remiamasi tuo, kad Biblija yra Dievo žodis, ir jis be klaidų. Taigi iki naujųjų laikų toks Rašto supratimas, kuris šiandien dažnai paniekinamai vadinamas „fundamentalistiniu“, buvo laikomas pagrindiniu. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Vizija (lot. visus – regėjimas, vaizdas) yra regos pojūtis, sukeltas ne išorinio dirgiklio. Šis „vidinis“ regėjimas pasirodo kaip vaizdingas įspūdis, dažniausiai transo būsenoje, kartais sapne. Vizijoje gali būti matomi erdviniai arba laiko požiūriu nutolę dalykai (aiškiaregystė, pranašavimas), taip pat religiniai pasaulio vaizdiniai (pavyzdžiui, Dievas, šventieji, „anapusinis“ pasaulis). Vizija gali atsirasti spontaniškai ir sąmoningai būti sukelta narkotikų, būrimo iš krištolinio rutulio, „valdomos fantazijos“ (sugestijos) ir įvairių transo technikų. Pastarosios ypač būdingos animizmui, šamanizmui ir spiritizmui. „New Age“ judėjime vizijos vaidina svarbų vaidmenį: čia intuicija ir vizijų įspūdžiai pasireiškia šalia analitinio mąstymo. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Astrologija (gr. – žvaigždžių mokslas) tai likimo „skaitymas“ iš žvaigždžių bei planetų ypatybių, jų tarpusavio padėties ir santykio su žmogumi. Astrologija yra paplitusi daugelyje žemės kultūrų. Šalia čia aptariamos Vakarų astrologijos šiandien yra žinomos kiniečių, indėnų arba senovės indų astrologijos.
Astrologijos istorija mažiausiai 5000 metų senumo. Ji atsirado kartu su asirų–babiloniečių religija Mesopotamijoje. Žvaigždės ir planetos buvo laikomos dieviškomis jėgomis. Jos buvo stebimos, norint sudaryti kalendorių ir sužinoti dievų valią. Ankstyvaisiais laikais astrologija nebuvo griežtai atskirta nuo astronomijos – mokslinio žvaigždžių stebėjimo. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Visa teisybė juodu ant balto |
Steveno Spielbergo filmas „Šindlerio sąrašas“
Holger Lahayne
Jis išgelbėjo gyvybę daugiau nei tūkstančiui žydų, kuriuos priėmė dirbti į savo fabriką. Kieno pavardė buvo Šindlerio sąraše, tas buvo apsaugotas nuo beveik neišvengiamos mirties II pasaulinio karo metais vokiečių koncentracijos stovyklų dujų kamerose Lenkijoje. Oskaras Šindleris (Oskar Schindler) – oportunistinis verslininkas, kuriam, rodos, terūpi tik pinigai bei moterys, tampa pasiaukojančiu gyvybės gelbėtoju, išleidžiančiu paskutinius pinigus „savo“ žydams. Prieštaringas, įdomus charakteris bei tema, kuri buvo ilgai laikoma kaip nefilmuotina: žydų naikinimas Hitlerio Trečiajame Reiche. Žydas Stevenas Spielbergas sujungė abu dalykus į tikrą „herojinę istoriją“. Jis buvo apdovanotas už savo rimtą, įsakmų bei epochinį kūrinį septyniais „Oskarais“. Spielbergas, kaip ir jo herojus Šindleris, irgi išgyveno pasikeitimą. Tokie filmai, kaip „Baltasis ryklys“, „E.T.“, „Indiana Jones“ serija ir pagaliau šlageris „Juros parkas“, pavertė režisierių efektų, fantazijos bei pramogų meistru. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
