|
|
Tema: Gyvenimo prasmės klausimas
Anton Schulte
Kai žmogus yra sotus, kai jam nieko neskauda ir kai turi bent truputį pragyvenimo lėšų, tada jis pradeda mąstyti apie savo gyvenimo prasmę. O jeigu žmogui nepavyksta suvokti, kodėl jis gyvena, tai stengiasi nuo šio klausimo pabėgti. Žmogaus veikla, studijos, profesija, pramogos iš dalies gali padėti tai padaryti. Tačiau nepaisant viso to, pasitaiko akimirkų, kurios yra stabdys žmogaus gyvenimo kelyje. Laimė ar nelaimė, liga ar mirtis, su kuriomis tenka susidurti savo aplinkoje, priverčia susimąstyti. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Kodėl mes švenčiame sekmadienį, o ne šeštadienį? |
Volker Müller
Įvadas
Ketvirtasis Dievo įsakymas skelbia (Iš 20,8): „Laikykis šabo ir jį švęsk“. Gali atsitikti taip, kad mūsų paklaus, kodėl pritariame Dešimčiai Dievo įsakymų, tačiau nelabai tiksliai laikomės ketvirtojo, nes savo poilsio dieną ir pamaldas nukėlėme į sekmadienį (hebr. šabbat – ramybė, tai septintoji judėjų savaitės diena, atitinkanti krikščionių šeštadienį). Ar kaip krikščionys taip gyvendami neprieštaraujame Dievo įsakymams?
Pagrindinė Dievo idėja
Dievo idėja apie poilsio dieną yra randama Dešimtyje Dievo įsakymų (Iš 20,11): „Juk per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats šabą palaimino ir pašventino“. Dievas nori, kad mes pailsėtume. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Papildoma literatūra Biblijos studijoms |
Albertas Latužis
Biblijos tiesas suvokti padeda įvairi pagalbinė literatūra, kurios daugiausia išleidžiama anglų kalba. Bet didelei daliai skaitytojų anglų kalba nesuprantama, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas išspausdinta lietuviškai arba rusiškai.
Literatūra lietuvių kalba
1. Naujasis Testamentas išleistas Lietuvos Biblijos draugijos 1992 m. Šitame leidinyje yra gana platūs ekumeniniai įvadai į kiekvieną NT knygą. Be to, kiekvieno puslapio apačioje yra trumpi komentarai, kuriuos prieš spausdinant peržiūrėjo ekumeninė darbo grupė. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Narcisizmas – gyvenimo pilnatvė? |
Ką reiškia dvasinis gyvenimas – bėgimą nuo tikrovės ar prisitaikymą prie jos, savimeilę ar savęs neigimą?
Wim Rietkerk
Mūsų lūkesčiams, o ir mūsų baimės jausmams turi įtakos atitinkamos nūdienos tendencijos, kurios sąmoningai ar nesąmoningai liečia tiek krikščionis, tiek nekrikščionis – kaip tas legendinis Londono rūkas, kuris nestabteli net prie uždarų durų ir viską persmelkia. Niekas iš mūsų negali gyventi visiškai „sterilaus“ gyvenimo, o jei tai ir pavyktų, nebebūtų įmanomas ryšys su aplinkiniu pasauliu. Pasaulis, kuriame mes, kaip piliečiai, gyvename ir veikiame, visgi nėra „sveikas“, o tik, apskritai imant, „puolusio“ pasaulio atvaizdas, todėl reikėtų kruopščiai atskirti „žmogiškąjį“ nuo „puolusiojo“. Krikščionių noras gyventi visuomenėje ir prisidėti prie jos gerovės reiškia vidinę atsakomybę bei dalyvavimą, taip pat kritinės distancijos visuomenės atžvilgiu išlaikymą. Kaip žmonės, susiję su savo kultūra, bet nuo jos nepriklausomi, jie yra pašaukti „į pasaulį, bet nėra iš pasaulio“ (plg. Jn 17,11–18). |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Kas suteikia gyvenimui prasmę? |
Wilfried Veeser
Krizių metu iškyla gyvenimo prasmės klausimas. Žmonės, apimti sunkių gyvenimo krizių (bedarbystės, sunkių ligų, skyrybų, ankstesnių normų ir vertybių žlugimo) ima apmąstyti rezultatus ir nepaprastai dažnai klausti apie savo gyvenimo prasmę. Jei kasdienybėje neiškyla didelių sunkumų, šis klausimas nebūna toks aktualus. Maži kasdieniniai tikslai (pavyzdžiui, pavestų užduočių įvykdymas, ateinančio savaitgalio veiklos planavimas) ir nedideli pasiekimai (suplanuoto dienos darbo atlikimas) suteikia gyvenimui prasmę. Tačiau krizės metu yra kalbama tiesiog apie gyvenimo prasmę, apie lemiamą egzistencijos klausimą. Šie klausimai glaudžiai siejasi su teiginiu, kad žmonės yra vienintelės būtybės žemėje, kurių gyvenimui tikėjimas ir prasmė yra reikalingi taip, kaip reikalingas kvėpavimui deguonis. Ilgai besitęsiantis beprasmis gyvenimas neša vidinę mirtį. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Induizmas turi 630 mln. šalininkų, t. y. 13,2 proc. pasaulio gyventojų. 85 proc. indusų gyvena Indijoje, Nepale. Šiose šalyse induizmas yra valstybinė religija. Sąvoka „induizmas“ tai ne vieningos religijos Indijoje apibrėžimas. Ji apibūdina daugelį Indijoje paplitusių religijų, kurios turi daug bendro ir daug skirtumų. „Hindu“ senąja persų kalba reiškė Indo upės vardą. Vėliau juo buvo vadinami šios srities gyventojai, o musulmonams užkariavus Indiją, persiškai kalbantys Indijos musulmonai tokiu vardu ėmė vadinti indų religijas.
Ilga Indijos religijų istorija yra dalinama į tris fazes, ir induizmas, kaip paskutinė fazė, daug perėmė iš ankstesnių fazių. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Po krikščionybės, islamo ir induizmo, budizmas yra ketvirtoji pagal dydį pasaulio religija, kuriai šiandien priklauso apie 295 mln. žmonių (6,2 proc. pasaulio gyventojų) Pietų ir Rytų Azijoje. Budizmo įkūrėjas Sidharta Gautama (apie 563–48 m. pr. Kr.) buvo turtingo kunigaikščio sūnus ir augo dabartiniame Nepale. Daug keliaudamas jis realiai suvokė senatvę, ligą ir mirtį. Po susitikimo su atsiskyrėliu Sidharta atsisakė ištaigingo gyvenimo ir tapo asketu, mokėsi jogos. Tačiau greitai jis nusigręžė nuo griežto asketizmo ir praktikavo tik didelį saikingumą („vidurinysis kelias“). Kai Sidhartai buvo 35 metai, meditacijos metu po medžiu jam „nušvito šviesa“, ir jis tapo „Buda“ (skr. praregėjęs). Po to Buda įkūrė ordino bendriją, kuri aktyviai platino jo mokymo. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Holger Lahayne
„Aš tikiu, kad, nepaisant akivaizdaus absurdo, gyvenimas turi prasmę, aš susitaikau su tuo, negalėdamas protu suvokti galutinės prasmės, tačiau esu pasiruošęs jai tarnauti, net jei tam prisieitų save paaukoti. Tos prasmės balsą aš girdžiu savyje tokiomis akimirkomis, kai esu iš tikrųjų visiškai gyvybingas bei veiklus. Ko šiomis akimirkomis gyvenimas iš manęs pareikalauja, aš noriu pabandyti įgyvendinti, net jei tai priešinga įprastinei madai ar įstatymams. Tokiam tikėjimui negalima nei įsakyti, nei jam prisiversti. Jį galima tik patirti.“ Hermannas Hesse („Mein Glaube“ [MG], Frankfurt, 1993, p. 98). |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
