|
|
Tema: Būti žmogumi
Ranald Macaulay
Jerram Barrs
Panašus į Dievą
Puikūs mokytojai pasižymi sugebėjimu paprastai paaiškinti tai, kas atrodo sudėtinga. Toks mokytojas buvo Jėzus. Kai jo paklausė, kokia yra kiekvieno žmogaus pareiga pagal Senojo Testamento įstatymą, jis tiksliai ir paprastai apibendrino didžiulės apimties tekstą: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį. Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mt 22,37–40). |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Siela, dvasia ir širdis – Biblija apie žmogų |
Holger Lahayne
Siela, dvasia ir širdis – tai sąvokos, kurias kiekvienas iš mūsų savaip suprantame. Siela yra tai, kas nemirtinga mumyse; dvasia daugeliui – mūsų galvoje esantis nematerialumas; o širdis yra mūsų emocijų centras. Tačiau jokioje kitoje srityje nekrikščioniškieji ir klaidingi įvaizdžiai neužtemdė aiškaus ir objektyvaus Biblijos pranešimo taip kaip mokyme apie žmogų. Tad norėtume naujai paaiškinti trijų pavadinime esančių žodžių reikšmes ir panagrinėti, ką gi Biblija rašo apie sielą, dvasią ir širdį? |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Ar kiškis yra atrajotojas? |
Ar Biblijoje nėra klaidos, kai joje rašoma: „... nevalgykite kiškienos, nes nors kiškis ir yra atrajotojas, bet ne skeltanagis, jis turėtų būti jums netyras“ (plg. Kun 11,6)? Juk kiškis nėra atrajotojas?
Reinhard Junker
„Biblija nėra gamtos mokslo vadovėlis“ – tai sakinys, kurį dažnai girdime. Jis teisingas. Jeigu Biblija būtų iš tikrųjų vadovėlis, tai ji apibrėžtų, ką reiškia, pavyzdžiui, „sukurtoji rūšis“. Ji sistemingai aprašytų, o ne tik tarp kitko paminėtų gamtos reiškinius.
Tačiau sakant – „Biblija nėra gamtos mokslo vadovėlis“ dažnai turima galvoje kas kita. Tai lyg atsiprašymas, kad tose vietose, kur kalbama apie gamtos mokslą, Biblija dažnai klystanti ir todėl neturinti reikšmės. Daugelis nueina dar toliau, laikydami pasaulio sukūrimą (Pr sk. 1) arba biblinį tvano aprašymą netikrovišku ir remiasi „mokslu“, kad biblinės tiesos neturinčios nieko bendra su gamtotyros aspektais. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Tolerancija (lot. tolerare – iškęsti, pakelti) reiškia pakantumą bei tam tikrą pagarbą kitaip mąstančiajam, nebūtinai pritariant jo nuomonei. Paprastai skiriamos dvi tolerancijos rūšys: formalioji tolerancija – tai pakantumas kito nuomonei bei religijos formai, nepritariant jų turiniui, bei turinio tolerancija (didesnis ar mažesnis) pripažinimas ir pritarimas kitų žmonių nuomonei arba religijai.
Jau antikos laikais buvo diskutuojama, ar absoliuti tiesa nepanaikina bet kokios tolerancijos. I?III amžiuje krikščionybė kovojo su valstybine religija dėl pripažinimo, bet kai IV amžiuje pati tapo valstybine religija, ji labai žiauriai elgėsi su netikinčiais bei eretikais. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Sąvoka „sekta“ yra kilusi iš lotyniško žodžio „secta“ (lot. sequor – sekti), kuris iš pradžių reiškė „kryptį, trajektoriją“ arba „būdą, principą“. „Secta“ gali reikšti ir politinę partiją arba filosofinę mokyklą, bet ją kildinti iš anglų k. „sector“ arba „section“ jokiu būdu negalima, kadangi tada „sekta“ būtų tam tikra uždara rato zona, tarsi gabalėlis iš torto.
Pradžioje „secta“ buvo vadinamos įvairios filosofinės mokyklos, kurios skyrėsi savo metodais ir rezultatais. Bažnytinėje kalboje taip buvo apibūdinamos mažesnės tikinčiųjų grupės, savo mokymu, kultūros raiškos formomis bei elgesiu besiskiriančios nuo didžiosios Bažnyčios ir nuo jos atskilusios. Ir anuomet, ir dabar šis žodis turėjo ir turi neigiamą atspalvį. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Holger Lahayne
Kalba – tai sielos funkcija. Gyvūnai sielos neturi. Šitaip manė didysis prancūzų filosofas ir matematikas Descartes’as, o po jo iki pastarojo šimtmečio praktiškai visi mokslininkai. Tačiau prieš 140 metų su Charlso Darwino atradimais žmogbeždžionės tapo artimais mūsų giminaičiais. Kokybinis skirtumas tarp žmogaus ir gyvūno pavirto, atrodytų, grynai kiekybiniu: mes turime tik daugiau smegenų negu beždžionės, mūsų sugebėjimai didesni, mąstymas sudėtingesnis. Ar ir gyvūnų tarpusavio bendravimas nėra tik šiek tiek žemesnė mūsų kalbos pakopa? Šitaip kalbinių gyvūnų sugebėjimų tyrinėjimas tapo viena didžiausių šio amžiaus mokslo užduočių. Nes jei pavyktų įrodyti, kad iš principo gyvūnų kalba niekuo nesiskiria nuo žmonių, pagaliau pasidarytų akivaizdu: mes niekuo ypatingu nuo gyvūnų nesiskiriam. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Antibiotikai – daug ginčų keliantys pagalbininkai |
Martin Jost
Kažin ar yra kita tokia medikamentų grupė, kuri šiuolaikinėje medicinoje būtų padariusi didesnę revoliuciją, negu antibiotikai. Betgi taip pat, kažin ar yra kita tokia medžiagų grupė, dėl kurios taip diskutuotų neprofesionalai. Diskusijos įgavo dar didesnį mastą kilus judėjimui „atgal į gamtą“. Kaip gydytojas, beveik kasdien susiduriantis su šia problema, norėčiau pabandyti dalykiškai išdėstyti savo nuomonę šiuo klausimu.
Antibiotikai – tai bent pavadinimas!
Man atrodo, kad problema prasideda jau nuo pavadinimo. Atradus medžiagas, kurios žudo bakterijas ir kitas mažas būtybes, jos buvo pavadintos „anti-biotikais“, nes jų veikimas buvo nukreiptas prieš tų ramybės drumstėjų gyvybę. Šiandienos požiūriu, kai reklama jau išmoko atsižvelgti ir į emocinius aspektus, priešdėlis „anti“, t.y. „prieš“ yra visai nevykęs. Antroji žodžio dalis, kilusi iš graikų kalbos žodžio „bios“, t.y. „gyvenimas“, irgi sukelia ne mažiau abejonių, nes gali susidaryti įspūdis, kad antibiotikai žudo ne vien tik ligų sukėlėjus, bet apskritai bet kokią gyvybę. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Madonna – postmodernizmo ikona |
Jock McGregor
Daugelį šio straipsnio tema turbūt nustebino. Iš tikrųjų nemažai krikščionių suabejotų, ar verta rašyti apie šią popžvaigždę: ką čia būtų galima rasti, kad pasimokytume? Visgi Madonna yra reikšmingas ir reprezentatyvus mūsų meto kūdikis. Žvelgdami į jos gyvenimą ir į tai, ką ji simbolizuoja, galime daug sužinoti apie mūsų kultūros vertybes ir trūkumus. Mes netgi galime kai ką sužinoti apie save.
Madonna tapo viena iš didžiausią pasisekimą turinčių ir blogai pagarsėjusių moterų dainininkių pasaulyje. The Times labai aiškiai tai išdėstė 1991 metais: „Naujienos, kad Madonna ką tik pasirašė sutartį, pagal kurią ji yra geriausiai užmokama atlikėja visoje popindustrijos istorijoje, tik dar kartą patvirtina mums jau žinomą faktą, kad dabar ji yra didžiausia žvaigždė planetoje“. Net gana rimtas leidinys Sunday Telegraph pripažino ją „moteriškos lyties amžiaus ikona“. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
