|
|
Tema: Kančia
|
Blogio ir kančios problema |
Mardi Keyes
Kaip tokiame pasaulyje, kuriame tiek daug blogio, kančios ir neteisybės gali egzistuoti Dievas, ne tik geras, bet ir visagalis. Tyrinėdami šį teodicėjos [1] klausimą filosofai ir teologai yra parašę tomus knygų.
Daugelyje tų raštų ši problema yra nagrinėjama kaip grynai mokslinė; tai nėra naudinga konkretiems žmonėms, kurie realiai kenčia. Daug yra tokių, kuriems blogio problema – toli gražu ne akademinis klausimas. Gyvenimas gali ramiai sau tekėti dabar, bet visi žinome, kad nei vienas iš mūsų nesame apsaugotas nuo alinančio kentėjimo. Informacijos priemonės mums taip pat rodo absoliučiai neįveikiamos kančios pavyzdžius. Tai ne nauja problema. Nuo to laiko, kai įvyko žmonijos nuopuolis, vyrai ir moterys visada žinojo apie žiaurumą, kančią, neteisybę ir visišką gamtos nepastovumą. Nėra paprasto atsakymo į klausimą dėl blogio. Esame pernelyg pasitikintys savimi net bandydami aprėpti jį vienu straipsniu. Tačiau Biblija parodo tokią struktūrą, gaires, kurios padės mums aiškiai suvokti ir praktiškai susitvarkyti su šia labai svarbia problema. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Buvo kitaip: „Betliejaus žvaigždė“ ir šimto metų aritmetikos klaida
Carsten Peter Thiede
Teologai ir istorikai mėgsta pajuokauti: „Mes žinome, kad Jėzus buvo nukryžiuotas, bet ar jis iš tikrųjų gimė?“ Krikščionis jau taip seniai bandoma įtikinti, neva kalėdinės istorijos esančios legendinio pobūdžio, kad viena ar kita abejonė kai kam pasirodė pateisinama. Norėdami išvengti ginčų, galime, žinoma, 2000-uosius metus vadinti ir naujo tūkstantmečio pradžia, ir kartu švęsti juos kaip 2000-ąsias Jėzaus gimimo metines. Aišku, ne vien todėl, kad Popiežius neseniai savo aplinkraštyje „Trečiajam tūkstantmečiui ateinant“, akcentuodamas minėtą dvigubą reikšmingumą paskelbė 2000-uosius jubiliejiniais metais. Iš tikrųjų 2000 – apvalus skaičius ir įspūdingai skamba, tad vargu ar pakenks pamąstymas ir apie Jėzaus gimimą. Tarp kitko reikia priminti, kad pagal visas kalendorių taisykles naujasis tūkstantmetis prasideda ne 2000 m. sausio 1 d., bet tik 2001 m. sausio 1 d. Todėl galima bei būtina patikslinti ir Jėzaus gimimo metus. O išvada tokia: 2000-asis Jėzaus gimtadienis jau buvo 1994 m. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Kokią vietą krikščionio gyvenime užima kančia?
Ranald Macaulay
Kryžius – svarbiausias krikščionybės simbolis. Protestantų bažnyčiose tikintieji buriasi prie paprasto kryžiaus, o katalikų gyvenime svarbų vaidmenį vaidina kryžius su kenčiančiu Kristumi – krucifiksas. Kryžius ir krucifiksas – tai ir skirtingas katalikų bei protestantų dvasingumo simbolis.
Kokios mintys kyla jūsų galvoje, kai matote ką nors lėtai bėgantį šalikele... arba šiek tiek rimčiau: kai matote sportininką, bėgantį nuo 10 iki 15 mylių per dieną tam, kad pasiruoštų maratonui? Kalbėdamas apie save, visada galiu pasiguosti, kad aš niekada nepatirsiu panašios kankynės, nors ir kaip gerbčiau tokį pasiryžimą. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Jobas: paslaptis ir tikėjimas |
D. A. Carson
Kančia – gana dažna tema Biblijoje. Iš Biblijos vietų, kalbačių apie kančią, galima nemažai pasimokyti. Tačiau kaip mes elgiamės, kai tenka daug ir nepelnytai kentėti, kai blogis prispaudžia taip smarkiai, jog nueina niekais mūsų skuboti vertinimai ir liekame sutrikę bei pasimetę? Ar tuomet mūsų tikėjimas nesusvyruoja? Senojo Testamento Jobo knyga galutinių atsakymų neduoda, vis dėlto, atsižvelgiant į daugelį neišaiškintų paslapčių, ji nori mums padėti išsaugoti tikėjimą. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Aura (gr. aura – vėjelio dvelktelėjimas) ezoteriniuose [1] sluoksniuose suprantama kaip energijos apvalkalas, supantis gyvą būtybę ir pastebimas tik aiškiaregių. Remiamasi tuo, kad iš žmogaus (atitinkamai iš gyvūnų ir augalų) dvasinio (taip pat eterinio, astralinio) kūno išeina ypatinga energija, kurią gali pamatyti tik ypač tam jautrūs žmonės. Jų teigimu, aurą gali skleisti rankos ir galva, taip pat aplink visą kūną sklisti kiaušinio formos debesies (aureolės) pavidalo šviesa, beje, aplink sudvasintus ar išskirtinius žmones aura yra ryškesnė nei aplink kitus. Krikščioniškame mene aptinkama „šventųjų aureolė“ (turėjo Jėzus, šventieji, pranašai ir apaštalai) yra aiškinama ir kaip aura. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Hipnozė yra sąmonės susiaurėjimo būsena, sukeliama įtaigos [1] ir, nepaisant graikiškos žodžio hypnos (miegas) kilmės, su miegu nieko bendro neturi. Įtaigą gali sukelti tiek pats hipnotizuojamas asmuo (autogeniškai), tiek kas nors kitas (heterogeniškai). Įžymiausia autogeninės hipnozės forma yra J. H. Schultzo išrasta autogeninė treniruotė, kurios metu hipnoidinė būsena sukeliama įtaigos formulių („Mano rankos sunkėja ...“). Daugelis meditacijos technikų sukelia tokį pat efektą, kai susikoncentruojama į vieną daiktą (bambą, švytuoklę, kristalą, meditacinį paveikslą ar panašiai). |
|
Skaityti toliau...
|
|
Jürgen Kuberski
Guru (skr. guru – garbingas, ypatingas mokytojas) yra induizmo religinis mokytojas. Panditas yra tik raštų mokytojas, jogas tik pats užsiiminėja joga, o guru greta pagrindinių žinių perteikia ir nurodymus, kaip įgyti dvasinį pažinimą bei apšvietimą. Todėl guru geriau aiškinti ne kaip „mokytoją“, o kaip „sielos vadovą“ ar „dvasinį vadovą“.
Guru perteikia išeinantį tiesiog iš Dievo mokymą, kurį gavo per nenutrūkstamą ryšį iš kito guru. Būdamas tarpininku tarp Dievo ir žmogaus, jis pats dažnai yra garbinamas kaip Dievas. Žodis „guru“ yra svarbus, norint teisingai suprasti induizmo raštus. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Kol kenčia nekalti vaikai |
Holger Lahayne
„Menininko kūrinys gali būti pavykęs arba nepavykęs, jo gyvenimas gali būti pavykęs arba nepavykęs. Tačiau jei jis po visų didelių pastangų galiausiai gali sau pasakyti palengvinęs ar sumažinęs žmogų slegiančių grandinių svorį, tuomet jis tam tikra prasme pateisintas, tuomet jis tam tikra prasme gali pats sau atleisti.“ Iš rašytojo Alberto Camus 1957 metų interviu.
Prieš 35 metus, būdamas tik 46-erių, mirė populiarus ir didžiai gerbiamas moralistas bei humanistas A. Camus. Iki šių dienų jo darbų bekompromisiškumas ir sąžiningumas žavi vis naujas skaitytojų kartas. Pagrindinė negęstamo jo aktualumo priežastis: kokio tik darbo nebūtų ėmęsis, ar teatro režisieriaus, ar aktoriaus, žurnalisto, mokytojo, dramaturgo, eseisto, leidyklos redaktoriaus ar filosofo, visą savo gyvenimą prancūzų Nobelio premijos laureatui nuolat buvo svarbu, kaip sumažinti žmonių kančią. |
|
Skaityti toliau...
|
|
Niekuomet jos nebuvo vertingesnės ir brangesnės kaip šiandien, įtakingosios kino žvaigždės, tokios kaip Arnoldas Schwarzeneggeris ir Tomas Cruise’as, Jodie Foster ir Sharon Stone. Tačiau kaip Holivudas gamina šią vertingą prekę? Kuo skiriasi Oskaru karūnuota ekrano karalienė nuo jos jaunesniosios paveldėtojos – modelio?
Oskarą už geriausią Oskaro padėkos kalbą šiais metais [1995 m.] pelnė Tomas Hanksas. Per nepilnas dvi minutes aktorius padėkojo visiems savo kolegoms, režisieriui ir žmonai, palaimino viso pasaulio žiūrovus ir panaudojo visas priemones, pradedant ašaras dusinančiu neryžtingumu ir baigiant švelnia triumfo šypsena. Tačiau kulminacinis taškas buvo jaunatviškai mišlus komentaras, kad jis stovįs lyg „ant magiškų kojų“. |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
|
|
