(Beveik) begalinė istorija

Santykiai su alkoholikais pirmiausia pasirodo kaip drama su „kiek tik nori“ veiksmų. Tačiau neįsitraukusiam žiūrovui spektaklis tampa neįdomus, nes abu pagrindiniai veikėjai kartoja vis tų pačių scenų variacijas.

1 scena: pateisinimo, arba gynėjo fazė
Vyras geria, įtūžęs susikivirčija su draugais ir nemeiliai bei šiurkščiai elgiasi su žmona. Bet žmona jį supranta.
Šiandien jis vėl turėjo sunkią dieną. Ji prašo jo mažiau gerti. Galbūt jis draugiškai prižada. Tačiau šiandien viskas lieka po senovei.
Jei kas kitas kreipiasi į žmoną dėl vyro elgesio, ji kartoja jo paaiškinimus ir pasiteisinimus ir dar prideda savus. Ji manosi žinanti, ko jam iš tikrųjų trūksta, ir norėtų jį pagydyti savo meile.
2 scena: kontroliavimo fazė
Vyras prasiskolina, geria daugiau, netrukus išvis nebeturi draugų. Santykiuose prieinama prie kovos: buteliai išpilami, pinigai slepiami. Žmona grasina nebemylėti arba pažada atpildą.
Išoriškai moteris toliau laikosi vyro ir išlaiko fasadą kad ir tokiais veiksmais: apmoka skolas, pasiima iš užeigos, pateisina darbdaviui, paaiškina draugams.
Jei jis ypač storžieviškas, tada ji ypač draugiška, taip rėmuose lieka bent „poros vertinimas“. Galiausiai moteris susitaiko ir paprastai ima dalytis vyro elgesio sąlygota socialine izoliacija.
Ši fazė iš moters pozicijų formuojama pastangomis kontroliuoti. Moteris negali pripažinti savo bejėgiškumo vyro elgesio atžvilgiu. Ji dar tikisi: „Jei aš tik pakankamai stengsiuosi, tai suvaldysiu situaciją!“
Moteris gėdijasi: ji pati „myli“ per mažai ar per prastai, kitaip jos partneriui alkoholio nereikėtų. Taigi žmona jaučiasi atsakinga už jo veiksmus kaip ir už savus. Ji jam dera; jis yra jos dalis. Jo nesusitvarkymas yra ir jos. Vyras palaiko šį įsitikinimą, nes giliai širdyje jis jaučiasi kaltas. Kiek moteris perima atsakomybę už jo elgesį, ji palengvina jo dalį. Be to: kas vyksta šeimoje, tai niekieno reikalas. Todėl ji toliau tyli, toliau kovoja, toliau kenčia.

3 scena: kaltinimo fazė
Priklausomasis tampa atpirkimo ožiu. Pasiekta kaltinimo fazė. Jis kaltas dėl visko, kas nenusiseka. Jis per apgaulę atima iš žmonos gyvenimą. Be priekaištų ir skundų jis nieko neišgirsta. Moteris dabar galbūt ieško draugų ir pažįstamų paramos. Bet poilsio pauzės tik (be reikalo?) pratęsia dramą: pora dienų ne namie, laimėti atstumą, patvirtinimą pokalbyje su draugais – su įgyta jėga ji vėl grįžta į kovą. Karuselė sukasi toliau.
Galiausiai nuolatiniai pasikartojimai vis trumpėjančiomis pauzėmis taip charakterizuoja santykius: ginčą lydi susitaikymas, pažadą – nusivylimas, kiekvieną vilties pakilimą – nusivylimo gelmė. Aktoriai toliau sukasi ratu. Dalyviai tai išgyvena vienodai dramatiškai: iš esmės nieko nebevyksta. Bent nieko, kas situaciją keistų į gerą pusę.
Pamažu abu praranda tikėjimą savo sugebėjimu spręsti ir savimi pačiais – ratas sumažėja.

Galutinė stotis: bejėgiškumas
Nesvarbu kurią iš aprašytų scenų dabar vaidina priklausomybės santykiuose esanti pora: nė viena nėra tinkama pakeisti alkoholizmu sergantį partnerį. Alkoholikas savo būseną slepia – pusiau sąmoningai, pusiau ne – nuo savęs ir nuo kitų. Viena vertus, dėl to, kad išlaikytų pagarbos (sau) likučius. Kita vertus, savo priklausomybės pripažinimas jį dar smarkiau prislėgtų. Aiškiai suvokti savo alkoholizmą ir vis tiek nieko nesiimti – tam nėra pateisinimo.
Kiekvieną bandymą atvesti į protą arba įrodyti priklausomybę alkoholikas išgyvena kaip viso jo asmens puolimą. Prieš tai jis turi gintis iš visų jėgų. Be to, ji jam pateikia dar vieną dingstį ieškoti priebėgos alkoholyje. „Kas gi man belieka? Turint tokią žmoną!“
Kiekvienas paaiškinimas, kiekvienas pasiteisinimas, kiekvienas pagalbos suteikimas iš išorės alkoholikui užtveria tikrovės vaizdą. Kadangi jis gyvenime dar susitvarko, tai mano, kad jo reikalai dar ne tokie blogi. Kaip smarkiai jis remiamas įveikiant kasdienio gyvenimo iššūkius, to jis nesuvokia.
Galiausiai abu pasirodo bejėgiai. Abu, alkoholikas ir jo partnerė, tapo nepajėgūs formuoti savo gyvenimo. Jų mintys nuolat sukasi apie jo elgesį. Jei jis susilaiko, ji laiminga. Jei jis geria, ji nelaiminga.

Aklavietė
Moterys, gyvenančios su alkoholiku partneriu, yra patekusios į sekinančią ir kartais be išeities pasidariusią situaciją.
Jos gyvena santykiuose, kur niekaip nebepatenkinami jų šilumos, jaukumo, partnerystės ir t.t. norai. Tačiau jos atkakliai tiki vieną dieną galėsiančios (vėl) laimingai gyventi su partneriu ir visomis jėgomis atsideda šiam tikslui.
Kitos mielai išsiskirtų, tačiau mano privalančios vaikams išlaikyti tėvą arba dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, finansinės problemos, kaltės jausmai, vienatvės baimė) negali ryžtis šiam žingsniui.
Klausimai „kam gi tu lieki su tokiu vyru“ tokiai bėdos ištiktai moteriai nepadeda, o tik sustiprina negatyvius jos jausmus ir izoliaciją. Kad rastų išeitį iš dilemos, daugeliui moterų prireikia specialisto pagalbos.

Pagalba per nepagalbą
Sveikas žmogaus protas ir tai, ką paprastai įsivaizduojame kaip „pagalbą“, bendraujant su alkoholikais būtinai nuveda į klaidas, kurios daugiau kenkia negu padeda. Tai padeda alkoholikui gyventi su savo liguistu potraukiu, o ne jo atsikratyti.
Moteris, kuri nori sukurti prielaidas, kad jos partneris pripažintų savo situaciją ir priimtų pagalbą, turi rasti drąsos atsisakyti kovos dėl alkoholio. Ji turi atsiskirti nuo abipusių kaltinimų ir debatų, įveikti baimę dėl savęs ir saviškių ir vėl pradėti asmeninį gyvenimą.
Tai taip pat reiškia, kad moteris savo partneriui vėl leidžia pajusti reikalavimus, kuriuos jam kelia kasdieninis gyvenimas. Visa tai, ką jis turi atlikti pats, ji vėl perleidžia jam. Ji liaujasi grasinti dalykais, kurių nenori ar negali įgyvendinti. Dalykus, apie kuriuos ji praneša, ji ir padaro. Vietoj ligšiolinio „laikymo“ stoja „paleidimas“.
Alkoholikų gydyme šis elgesys vadinamas „pagalba per nepagalbą“.

Kaip gali padėti nepagalba?
Žmona savo elgesio permaina pralaužia nusistovėjusį santykių modelį ir į sustingusius santykius įneša judėjimo. Atmosfera, kurioje pora gyvena, pasikeičia. Tik šis „nepagalbos“ kelias yra vienintelė teikianti vilčių elgesio alternatyva bet kuriam kitam elgesiui, nes būtent paleidimas turi santykius formuojantį pobūdį:
• Alkoholikai paprastai negali išsiversti be aplinkos pripažinimo. Kai mažėjantis darbo našumas, mažėjantis sugebėjimas užmegzti kontaktus, prasta finansinė padėtis tampa akivaizdūs, jie nuo to labai kenčia.
• Kai alkoholikui nebeteikiama nuolatinė parama tvarkantis su kasdieniu gyvenimu, jis priverstas pakęsti savo elgesio pasekmes arba padaryti išvadas, pavyzdžiui, staiga pats turi išgalvoti pasiteisinimus darbdaviui ir meluoti prie telefono.
• Kartu su priklausomuoju gyvenančios (ko-alkoholikės) partnerės elgesys daugiau nebeteikia jokių pateisinimų klaidingam alkoholiko elgesiui.
• Ilgainiui alkoholikui tampa akivaizdu, kad partnerė rado būdą gyventi labiau patenkinta iš bėdos ir be jo. Šis modelis gali sustiprinti permainos troškimą. Arba baimė būti paliktam taip pat turi lemiamą reikšmę tapti aktyvesniam.
Elgesio pasikeitimas, žinoma, ves į naujus konfliktus. Moters atsisakymas seno vaidmens alkoholiką sutrikdys. Galbūt jis bandys prispirti partnerę elgtis kaip seniau, sukeldamas ypatingų sunkumų, vėl žadėdamas pasitaisyti, grasindamas išsiskyrimu arba net savižudybe.

Keisti savo pačios gyvenimo būdą
Kai žmona perima iniciatyvą, staiga pati atsiduria vyksmo centre. Ji nėra kartu su vyru priklausoma nuo alkoholio, o tik priklausoma nuo partnerio. Savo pačios gyvenimo situaciją ji gali pakeisti. Kad ji pakeis ir partnerį, niekas negali jai garantuoti.
„Nepagalba“ jokiu būdu nereiškia nieko neveikimo. Moteriai „nepagalbos“ kelias yra smarkaus keitimosi procesas, visai palyginamas su liguisto polinkio įveikimo procesu. Ir čia, ir ten reikia išmokti ir įgyvendinti daug naujų nuostatų bei elgimosi būdų. Analogija tampa dar aiškesnė įsivaizdavus, kad koncentravimasis į vienus santykius gali būti toks pat pilnutinis ir užimantis kaip ir susisaistymas su alkoholiu.
Panašiai kaip alkoholikams, kurie atsisako savo narkotiko, ir „ko-alkoholikės“ gyvenime sulig elgesio keitimu atsiveria spraga. Energija atsilaisvina ir dabar turi būti panaudota savo pačios gyvenimui formuoti, kai metų metais buvo apleisti visi asmeniniai interesai ir draugystės.

Moteris yra…
Moterims „nepagalba“ yra ypač sunki, nes ji aiškiai kontrastuoja su įprastu ir socialiai priimtu moters vaidmeniu.
Ko-priklausomos moterys bijo aplinkos reakcijos. Deja, ne be pagrindo. „Tu tapai tokia griežta“, „Kaip tu gali žiūrėti, kaip jis geria?“, „Tu galvoji tik apie save“. Tokius priekaištus tenka išklausyti daugeliui žmonų. Iš moterų reikalaujama, kad jos imtųsi atsakomybės už savo sergantį partnerį bei palengvintų kitų dalį. „Galbūt ir reikėtų… bet jis juk turi žmoną“.
Tokios pastabos pila vandenį ant jų baimės malūno. Be to, ji kankina save panašiomis mintimis: „Viskas dar pablogės! Jis visiškai smuks. Jis praras savo darbo vietą“. Ir taip toliau!

„Nauda“ iš ko-alkoholizmo
Jei moteriai pavyksta pamesti seną vaidmenį, pasimato – taip pat kaip ir alkoholikui, kuris atsisako savo narkotikų – nauda, kurią jai teikė ligšiolinis jo elgesys.
• Aplinkkeliu, kai prisiimama atsakomybė už kitą, deleguojama atsakomybė už savo gyvenimą. „Tu kaltas dėl to, kad man prastai sekasi“.
• Visi kas koncentravimasis į alkoholiką užtveria kelią ir išvaduoja nuo susirėmimo su savo asmenybinėmis problemomis.
• Nepavykę bandymai padėti, viena vertus, yra nuolatinės frustracijos šaltinis ir kainuoja labai daug energijos, o kita vertus, jie teikia užimtumą ir patvirtinimą esant gera žmona.
• Partnerio alkoholizmas veda prie valdžios padidėjimo. Pavyzdžiui, moteris taip tampa šeimos finansų ministru, vienintele patrauklia partnere vaikams, draugams ir giminėms ir yra jų giriama už paslaugumą ir stiprybę.
Moteriai skausminga pripažinti, kad ji – nesąmoningai – gavo naudos iš partnerio priklausomybės. Jai sunku priimti, kad ji pati atsakinga už tai, ką mano esant blogai. Nors ji nėra atsakinga už partnerio alkoholizmą, bet ir jos partnerio alkoholizmas nėra kaltas dėl to, kad jos gyvenimas nenusisekęs.

„Atkritimas“
Negatyvios pažįstamų ir draugų reakcijos, spaudimas iš alkoholiko pusės ir baimės dėl jo, nei spręstų savo asmenybės problemų išplaukimas į paviršių dažnai – nepaisant gerų ketinimų ir geresnio žinojimo – paskatina moterį kartoti senąjį vaidmenį. Daugelis moterų, nors nieko labiau netrokšta, kaip kad jos partneris keistųsi, ir investuoja į šį tikslą beveik visą savo energiją, tik labai sunkiai gali priimti savo pasikeitimą.
Kai kurias moteris tarsi persekioja nelaimė: po išsiskyrimo su partneriu ar net jo mirties užmezga naujus santykius. Tačiau greitai paaiškėja, kad naujasis partneris taip pat serga alkoholizmu ir senasis žaidimas kartosis. Tai, kas tada atrodo kaip bėda, sukelia – nesąmoningai – pačios nukentėjusios moterys. Iš nežinomybės baimės ir su tuo susijusiais reikalavimais jos vėl vis išsirenka partnerį, su kuriuo gali kartoti senąjį santykių modelį. Negana to, su senosios situacijos atkūrimu susijęs jų didžiausias troškimas: galbūt šįkart jos laimės kovą ir kompensuos žeminančius praeities bejėgiškumo patyrimus.

O santykiai?
Naujas priklausomų santykių formavimas visada yra abiejų užduotis. Jei alkoholikas galiausiai supranta savo situaciją ir pasveiksta, jis išmoksta sąmoningai žiūrėti į savo asmeninius sunkumus ir kitaip jų imtis. Jo elgimosi būdai, bendravimo formos ir požiūris į partnerę keičiasi.
Tuomet kartu su alkoholiku gyvenančios („ko-alkoholikės“) moterys galbūt susidurs su daugybe jausmų, kurie jas gąsdins. Jos užgautos ir pavyduliauja. „Kodėl jis leidžiasi padedamas svetimų?“ Jos jaučiasi nuskriaustos. Staiga priklausomasis pelno daug pagyrų, tuo tarpu niekas, regis, nebeprisimena jos laimėjimų ir kančių.
Abu turi išmokti naujų ginčo formų ir taisyti senas klaidas. Abipusis nepasitikėjimas turi būti įveiktas ir galiausiai atsiribota nuo praeities. Tikrai naujos pradžios šansai geresni, kai partnerė aktyviai dalyvauja pasveikimo procese (bendras savitarpio pagalbos grupių lankymas, poros pokalbiai ir t.t.).

Vertė Zigmantas Ardickas

Versta iš: „Frau Sucht Liebe – Co-Abhängigkeit und Beziehungssucht“. Deutsche Hauptstelle gegen die Suchtgefahren (DHS). – Hamm, 2000

Taip pat skaitykite: Narkotikai, alkoholis, vagystės ir kalėjimas – Hario istorija