Jürgen Kuberski
Hipnozė yra sąmonės susiaurėjimo būsena, sukeliama įtaigos [1] ir, nepaisant graikiškos žodžio hypnos (miegas) kilmės, su miegu nieko bendro neturi. Įtaigą gali sukelti tiek pats hipnotizuojamas asmuo (autogeniškai), tiek kas nors kitas (heterogeniškai). Įžymiausia autogeninės hipnozės forma yra J. H. Schultzo išrasta autogeninė treniruotė, kurios metu hipnoidinė būsena sukeliama įtaigos formulių („Mano rankos sunkėja …“). Daugelis meditacijos technikų sukelia tokį pat efektą, kai susikoncentruojama į vieną daiktą (bambą, švytuoklę, kristalą, meditacinį paveikslą ar panašiai). Šiandien daugelyje sričių taikoma heterogeninė hipnozė. Ji naudojama psichoterapijoje, siekiant įsisąmoninti išstūmimus [2] ir psichikos traumas. Ekspertai perspėja, kad norint padėti atminčiai nereikėtų pervertinti hipnozės galimybių, nes be kita ko hipnozė atpalaiduoja fantaziją ir iškelia ne tik tikrus, bet ir tariamus prisiminimus, kuriuos užhipnotizuotasis palaiko tikrais. Tokiu būdu paaiškinama daugybė tariamų žmogaus „reinkarnacinių prisiminimų“, kurie hipnozės metu grąžina žmogų į „ankstesnį gyvenimą“. Įvairios hipnozės terapijos turi padėti ieškantiems patarimų, kaip atprasti rūkyti, pakeisti mitybos įpročius ar išsiugdyti didesnį pasitikėjimą savimi. Dėl to panaudojamos ir sugestyvios [3] informacijos kasetės, kurios vis dažniau taikomos kaip „Sublimuojančios [4] kasetės“. Hipnozės būdu pasiekiama netgi fiziologinių pakitimų (pavyzdžiui, kraujo spaudimo mažėjimo arba nudegimo pūslių atsiradimo). Tačiau hipnozės terapija būna sėkminga tik tada, kai įtaigojamasis hipnozės neignoruoja ir iš tikrųjų nori to, kas jam įteigiama, pavyzdžiui, jeigu jis iš tikrųjų nori mesti rūkyti. Kas nuo hipnozės atsiriboja, negali būti užhipnotizuotas.
Sublimuojančių kasečių, kuriomis „lyg miegant“, pavyzdžiui, mokomasi kalbų („Superlearning“), poveikis specialistų nuomone yra ginčytinas. Jie aiškiai perspėja apie galimą nekompetentingą hipnozės taikymą – būtų tai pokštas vakarėlyje ar hipnozės meistrų pasirodymai.
Hipnozės būdu paaiškinama ir daugelis religinių fenomenų. Animistinėse necivilizuotose tautose būna tokių atvejų, kai kas nors miršta lyg palieptas, šamanui jį palietus magiška mirties jėga; Indijos fakyrai autogeninės hipnozės būdu pasiekia tokią būseną, kai visiškai nejaučia skausmo, guru gali daryti įtakos kūno funkcijoms. Daugelį dvasios gydytojų arba netgi „krikščioniškų“ stebukladarių gydymo rezultatų galima paaiškinti hipnozės veikimu. Jau 500 pr. Kr. hipnozė buvo taikoma Egipte ligoms gydyti. Įvairių vadinamojo mesmerizmo fenomenų pasiekta taip pat taikant tam tikrą hipnozės formą: vokiečių gydytojas Francas Antonas Mesmeris (1734–1815) gydė ligonius, liesdamas juos savo rankomis ir kitais daiktais, jo manymu, turinčiais „animalistinio magnetizmo“ savybių.
Biblijoje nerasime į hipnozę panašios praktikos. Piešingai, joje įspėjama apie pasyvumą, kuris gali atverti kelią Dievui priešiškoms jėgoms (1 Kor 12,2). Krikščionys raginami būti budrūs (Apd 20,30) ir lavinti savitvardą (Gal 5,22), užuot išjungę sąmonę ir leidęsi įvairiausių įtakų užvaldomi. Žmonėms, kurie turi problemų su mityba, gėrimu ar rūkymu, hipnozė ne išeitis, kadangi pagrindinės problemos, savitvardos trūkumo, ji neišspręs.
Jürgen Kuberski, teologas, publicistas ir leidėjas
Vertė Rima Mykolaitytė