KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Kas yra mormonai?

Mormonais laikomi religinių bendrijų nariai, laikantys 1830 metais Josepho Smitho padiktuotą Mormonų knygą, kurioje aprašoma su Amerika susijusi istorinė teologija, Šventuoju Raštu. Visame pasaulyje žinoma kaip mormonų bažnyčia „Jėzaus Kristaus paskutiniųjų dienų šventųjų bažnyčia“ paplitus daugiausia JAV, o visame pasaulyje turi maždaug 11 milijonų narių. Šiuo metu yra apie 60.000 misionierių, kasmet atsiranda maždaug 300.000 naujų narių. Mormonų centras yra Solt Leik Sitis (Salt Lake City) – JAV Jutos valstijos sostinė, nors jie sudaro nemenką ir kitų didžiųjų Šiaurės Amerikos miestų gyventojų procentą, visų pirma vakarinėse valstijose – Idahe, Arizonoje ir Kalifornijoje. Mormonizmas pradininkas – Josephas Smithas (1805 – 1844). Smithas tvirtino 1820 metais regėjęs viziją, kurioje jam pasirodę Dievas Tėvas ir Jėzus Kristus. Šie jam pranešė, kad visos tuo metu egzistavusios bažnyčios klysta, ir kad jis nė prie vienos neprisijungtų. Nuo 1923-jų iki 1827-jų jis matė ir daugiau regėjimų. Šiuosyk tai buvęs angelas Moronis, kuris galiausiai pavedęs jam išversti Mormonų knygą iš aukso plokščių, kurios kelis šimtmečius pragulėjo netolimoje kalvoje. Taigi Josephas Smithas išvertė tą knygą pasitelkęs „aiškiaregio akmenį“, kurį pats rado, vėliau iš vertė ir vadinamąjį „Urimą ir Tummimą“, kuris turįs būti priedas prie knygos. Knyga pasakojus apie pirmykščius Amerikos gyventojus, kurie, kaip manyta XIX amžiuje, į Naująjį Pasaulį atkeliavo iš Jeruzalės ir ten gyveno laikydamiesi „mišrios“ religijos – iš Senojo ir Naujojo testamento. Knygos kulminacija yra Jėzaus Kristaus sugrįžimas į Naująjį Pasaulį.
Josephas Smithas 1830 metų balandžio 6 dieną Fajetėje (Fayette, Niujorko valstija) įkūrė vos šešis narius turėjusią „Kristaus bažnyčią“ (vėliau tapusią „Jėzaus Kristaus paskutiniųjų dienų šventųjų bažnyčia“). Ji greit plito ir kelis kartus keitė savo vietą, kol įsteigė „Cioną“ – ir šiandien dar egzistuojančią sostinę Solt Leik Sityje, Jutos valstijoje.
Šiandien ši bendrija sutinkama visame pasaulyje. Jos struktūra – bendruomenės, stulpai ir sritys. Viršūnę sudaro pirmasis prezidentas su „pranašu“ ir „dvylikos apaštalų“ kolegija. Bendruomenėse ir stulpuose nariams vadovauja seniūnai, vyskupai ir stulpų prezidentai. Moterų dvasininkių nėra, tačiau vadinamosiose pagalbos organizacijose jos užima ir vadovaujančius postus.
Iki 1978-jų metų tamsiaodžiai vyrai kunigais būti negalėjo. Bendrija mano, kaip kad buvo įprasta XIX amžiuje, kad ant tamsiaodžių žmonių kritęs prakeiksmas, susijęs su Kaino elgesiu Senajame Testamente ir Lamanitų nepaklusnumu Mormonų knygoje. Šiandien mormonų bažnyčia leidžia tamsiaodžiams būti dvasininkais, tačiau nuo ano mokymo neatsiribojo.
Bendrijos užuomazgoje vyrai galėjo vesti kelias moteris. Tokia mormonų bažnyčios „amžinuoju įstatymu“ (pagal kurį Dievas irgi turėjęs ne vieną žmoną) laikoma poligamija 1891 metais buvo panaikinta dėl išorinio spaudimo ir oficialiojoje mormonų bažnyčioke nepraktikuojama, išskyrus kelias atskalūnų grupeles.

Bendrijos mokymas – tai Senojo ir Naujojo Testamentų bei kitokių grupuočių, pavyzdžiui, laisvųjų mūrininkų bei Josepho Smitho ir jo bendražygių minčių palikimo samplaika, tačiau joje svarbūs ir okultizmas bei XIX amžiaus žinios. Todėl mormonizmas reikėtų priskirti sinkretinėms naujosioms religijoms, tačiau jis laikomas ir krikščioniška sekta. Jos nariai greta Biblijos tiki dar ir kitomis knygomis, kurias įtraukė į savo Šventojo Rašto kanoną: Mormonų knyga, „Mokymas ir sąjungos“ ir „Gražusis perlas“. Mormonų knyga laikoma teisingiausia pasaulyje knyga ir vertinama labiau, negu „nepilna ir daugelyje vietų neteisingai išversta“ Biblija.
Mormonų pasaulėvoka daugiausiai sukasi apie vadinamąjį „išganymo planą“. Jame teigiama, kad žmogus kadaise gyvenęs su Dievu kaip dvasios vaikas ir atėjo į žemę patikrinimo tikslams, kad vėliau galėtų tapti toks kaip Dievas. Pagal tai kiekvienas žmogus yra potencialus Dievas, kuris vieną dieną pats galės kurti pasaulį – tačiau tik mormonų dvasininkų padedamas. Pagal tokį tikėjimą ir pats Dievas kadaise buvo žmogus, vėliau tapęs Dievu ir dabar gyvena netoli „Kolobo“ žvaigždės.

Toliau minėtina bendrijos pastatyta šventykla. Į ją gali įžengti tik galiojantį „šventyklos pažymėjimą“ turintys nariai. Būtinos sąlygos: morališkai nepriekaištingas gyvenimas, paklusnumas vadams, priedermių vykdymas mormonų bažnyčioje ir tikėjimas pagrindiniais principais.

Šventykloje atliekamas vadinamasis krikštas mirusiesiems. Bažnyčios nariai tiki, kad įmanomas krikšto pakaitalas mirusiems. Ceremonija yra kiek pakeistas laisvųjų mūrininkų ritualas, sumišęs su Senojo bei Naujojo Testamentų elementais bei Josepho Smitho ir jo pasekėjų įtaka.
„Jėzaus Kristaus paskutiniųjų dienų šventųjų bažnyčia“ laiko save vienintele tikra ir „atkurta“ Jėzaus Kristaus bažnyčia. Bendrijos struktūra – teokratinė, paklusnumas ir vadų pripažinimas yra svarbi tikėjimo dalis. Pagal pirmąją Joepho Smitho viziją visos kitos bažnyčios laikomos „papiktinimu“ Dievo akyse ir „sugedusiomis“. Dėl to mormonai mėgsta vaizduoti tolerantiškus. „Mes tikime viskuo, ką apreiškė Dievas, viskuo, ką jis dabar apreiškia, mes tikime, kad jis apreikš dar daug didžių ir svarbių dalykų, susijusių su Dievo karalyste“ (9–tas tikėjimo straipsnis) – taip oficialiai formuluojamas jų mokymas, nors tai nėra jų teologiniai principai.
Nors „Jėzaus Kristaus paskutiniųjų dienų šventųjų bažnyčia“ savo tikėjimo principuose išlaikė tikėjimą Šventąją Trejybe, nei jos teologija, nei praktika nėra suderinami su tradiciniu krikščionišku mokymu Biblijos pagrindu.

„Prizmės“ redakcija, parengta pagal: www.mormonismus-online.de





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).