KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Konkretūs patarimai kaip saugoti aplinką

Automobilis

Kiekvienas litras sudeginto benzino ar dyzelinio kuro teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kuriose yra anglies dioksido, anglies monoksido, azoto oksido, angliavandenilių, sunkiųjų metalų, dulkių ir suodžių. Todėl prieš važiuojant bent vieną kilometrą vertėtų pagalvoti: ar tikrai dabar būtinas automobilis, ar nėra kitų galimybių, ar negalima pasinaudoti visuomeniniu transportu.
Trumpieji nuotoliai aplinkai labiausiai kenksmingi. Ketvirtadalis mūsų išvykų automobiliu yra trumpesnės nei 2–3 kilometrų. Važiuojant trumpus atstumus sunaudojama daug daugiau degalų, nes dar neįšilusiam motorui reikia iki 50 proc. papildomo kuro, todėl, žinoma, daugiau išmetama ir dujų. Tokius atstumus be vargo galima įveikti pėsčiomis ar dviračiu.
• Labai dažnai penkiaviečiame automobilyje važiuoja tik vairuotojas. Kad patektų iš vienos vietos į kitą, 70 kilogramų kaulų ir raumenų tempiasi kartu 1 000 kilogramų skardos ir dirbtinių medžiagų – labai neekonomiškas ir žalingas aplinkai santykis. Todėl reikėtų stengtis automobilį išnaudoti optimaliai. Pavyzdžiui, drauge vykti į darbą, apsipirkti, poilsiauti…
• Beveik kiekvienam automobiliui tinka bešvinis benzinas. Deja, jis šiuo metu šiek tiek brangesnis nei degalai su švinu, nors ir tausoja sveikatą bei aplinką. Naudojant bešvinį benziną ilgiau tarnauja degimo ir šalinimo mechanizmai, nes tokiame benzine mažiau koroziją sukeliančių priemaišų.
• Šiuo metu kenksmingųjų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose katalizatoriais galima sumažinti daugiau kaip 90 proc. (žinoma, ne atmosferos dujų anglies dioksido!). Automobiliams su katalizatoriais reikalingas bešvinis benzinas. Visos naujesnės vakarietiškos mašinos yra su katalizatoriais.
• Prieš pradėdami važiuoti nešildykite motoro. Pradėkite važiuoti tuoj pat, kai tik jį įjungiate. Kodėl? Kol variklis įšils tuščia eiga, reikės nemažai laiko. Būtent šioje „apšilimo fazėje“ labai daug sunaudojama degalų ir išmetama dujų. Žiemą reikėtų visų pirma nuvalyti apšalusius automobilio stiklus ir tik tuomet įjungti variklį. Priekinis stiklas neapšals, jei jį apdengsime kartono lakštu.
Sklendę (jei, žinoma, yra) reikėtų kuo greičiau pristumti į vietą, nes benzino sunaudojimas patrigubėja.
• Svarbiausia ir esminė sąmoningo vairuotojo taisyklė: be reikalo nedidink greičio, kuris, staigiai stabdant, ir vėl sumažės. Staigūs greitėjimai ir cypiančios padangos didelį įspūdį daro nebent vairuotojui ir liudija ne protingą važiavimo stilių, o veikiau visai ką kita. Pagirtinas kaip tik nuovokus, prisitaikęs prie eismo srovės vairuotojas.
• Važiuodami mieste dažniau įjunkite aukščiausią pavarą. Esant mažam apsisukimų skaičiui ir kuo aukštesnei pavarai, motoras sunaudoja mažiausiai degalų. Pavyzdžiui, įjungus antrąją pavarą sunaudojama dvigubai daugiau degalų nei įjungus ketvirtąją.
• Ties geležinkelio pervažomis ar susidarius kamščiams motorą išjunkite. Daugelio modelių motorą išjungti apsimoka netgi dėl vienos minutės. Funkcionuodamas tuščia eiga motoras per 3 min. sunaudoja tiek pat degalų, kaip ir važiuodamas 1 kilometrą.
• Panaudoti tepalai smarkiai teršia vandenį. Net keletas šio tirpalo lašų gali užteršti didelį vandens kiekį taip stipriai, kad jis niekam nebetiks. Todėl tepalus geriausiai keisti degalinėse. Jeigu tai darysite patys, ieškokite degalinės, kuri panaudotus tepalus priims.
• Kaskart besipilant benziną geriausia kontroliuoti ir padangų slėgį. Nes jau esant – 0,5 atm nukrypimui nuo normalaus slėgio benzino sąnaudos padidėja 5 proc.
• Reguliariai keiskite oro filtrus. Jei oro filtras užsikemša ar yra užterštas, automobilis nepakankamai aprūpinamas švariu oru ir sunaudoja daugiau benzino. Suodinos ar susidėvėjusios degimo žvakės taip pat padidina benzino sąnaudas ir sumažina variklio galingumą.

Vanduo

• Buitiniams reikalams kiekvienas asmuo kasdien sunaudoja apie 100 litrų vandens. Tik maža šio vandens dalis (apie 7 l) suvartojama gėrimui ar valgio gaminimui. Kitiems tikslams nebūtina naudoti geriamojo vandens. Pavyzdžiui, tualetams skalauti užtektų ir prastesnės kokybės vandens. Sodą reikėtų laistyti tik surinktu lietaus vandeniu.
• Apie 1/3 sunaudojamo vandens suryja tualeto plovimas. Todėl perkant naują vandens bakelį, reikia pasirinkti tokį modelį, kuriuo vandens kiekį būtų galima reguliuoti. Taip vandens sunaudosime kone perpus mažiau.
• Nepalikite lašančių vandens čiaupų. Dėl vieno lašančio čiaupo (10 lašų per minutę) kasmet be reikalo nubėga daugiau nei 200 litrų vandens.
• Maudydamiesi vonioje apie 120–160 litrų geriamojo vandens paverčiame nutekamuoju vandeniu. Bet ir maudydamiesi po dušu tapsime švarūs. Rezultatas tas pats, o sutaupysime kaskart nuo 60 ies iki 100 litrų vandens. Naudojantis dušu ir energijos sunaudojama mažiau nei maudantis vonioje.
• Valikliai bet kuriuo atveju užteršia nutekamuosius vandenis, galiausiai ir aplinką. Todėl juos reikėtų naudoti kuo taupiau. Koncentratus, tokius kaip plovikliai, dozuokite visuomet ypač kruopščiai: dažnai pakanka ir lašo.
• Cheminiai vamzdžių valikliai užteršia kanalizacijos vamzdyną stipriais šarminiais (ėsdinančiais) chemikalais. Reikėtų iš viso atsisakyti šių priemonių, nes vamzdžius galima išvalyti ir be chemijos, mechaniniu būdu.
• Dezinfekcinės priemonės būtinos tik ligoninėse ir ten, kur reikia kovoti su išplitusiais ligų sukėlėjais.
• Bet kuriuose plovikliuose yra medžiagų, kurias nelengva iki galo sunaikinti biologiniu būdu. Jos kaupiasi aplinkoje ir kenkia vandens mikroorganizmams. Šiaip ar taip, kas skalbia, turi susitaikyti su tuo, kad teršia aplinką. Skalbimo mašinas naudokite visu pajėgumu, kad be reikalo nesieikvotų nei skalbikliai, nei vanduo, nei energija. Geriausia naudoti tik befosfačius skalbiklius. Skalbkite tik tinkamo aukščio temperatūroje, atkreipdami dėmesį ir į dozavimą (perdozavimas nepagerins skalbimo kokybės).
• Maisto likučių (jie teršia nutekamuosius vandenis maistingosiomis medžiagomis), kietų šiukšlių, kavos, arbatos tirščių ar nuorūkų, taip pat ir medikamentų nedera mesti į kanalizaciją.
• Savo sodą tręškite pigiomis trąšomis ir nekenkdami aplinkai, t. y. kompostu. Jis yra puiki dirvožemio pagerinimo priemonė ir skatina derlingo žemės sluoksnio susidarymą. Per didelis komposto ar mineralinių trašų kiekis gali sukelti ekologinių problemų: nuo per didelio nitratų kiekio maisto produktuose iki vandens telkinių eutrofizacijos. Todėl nereikėtų tręšti nei įšalusios, nei padengtos sniegu žemės ir jokiu būdu nepilti daugiau trąšų, negu būtinai to reikia. Herbicidus naudokime tik kraštutiniu atveju, nes visos šios priemonės daro ekologinę žalą.
• Tirpiklių, fotochemikalų, lako atliekų ir kitų nuodingų medžiagų nedera pilti į kanalizaciją, nes jie gali pridaryti daug žalos. Apie firmas, išvežančias tokius chemikalus, pasiteiraukite savo miesto savivaldybėje.
• Perdirbant popierių sunaudojama žymiai mažiau švaraus vandens (–70 proc.) ir energijos (–65 proc.) nei jį gaminant iš naujos celiuliozės. Dėl to daug mažiau užteršiami nutekamieji vandenys. Spalvoto ar visiškai balto tualetinio popieriaus reikėtų atsisakyti. Dažai suyra ir teršia vandenį, o balintas popierius gaminamas smarkiai teršiant aplinką.

Energija – elektros srovė, dujos, šildymas

• Didžiausia dalis energijos namų ruošoje sunaudojama dėl šildymo (apie 70 proc.). Taupyti ypač apsimoka, jei energija tiekiama ne iš miesto tinklo ir šildymo temperatūrą galima reguliuoti.
• 20° C gyvenamosioms patalpoms ir darbo įstaigoms visiškai pakanka. Temperatūrą nakčiai sumažinus iki 16° C, galima dar daugiau sutaupyti.
• Jei tik įmanoma, šildykite patalpas tik tada, kai reikia (pavyzdžiui, jose esant).
• Jei radiatorius pradeda blogai šildyti, dažnai dėl to būna kaltas oro kamštis. Šią blogybę galima lengvai pašalinti.
• Patalpas vėdinkite trumpai, bet tinkamai. Po to langus vėl gerai uždarykite, nuolatinis vėdinimas per orlaidę šildo gatvę.
• Statybos priemonėmis galima pasiekti dar geresnių taupymo rezultatų – žinoma, tai išlaidų klausimas. Vien tik pagerinus išorės sienų, pastogės ir rūsio šiluminę varžą ir įstačius izoliuojančiomis medžiagomis padengtus langus, šilumos energiją galima sutaupyti daugiau kaip 70 proc.
• Šildant moderniais skysto kuro ar dujų įrenginiais pasiekiamas toks pat našumas ir sunaudojama daug mažiau energijos negu su pasenusia technika.
• Kiekviename bute (name) turėtų būti įmontuotas dujų skaitiklis, kad energiją būtų galima kontroliuoti ir kad apskritai apsimokėtų taupyti.
• Gamindami valgį atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus. Dujinės viryklės žymiai ekonomiškesnės nei elektrinės, nes jos pirminę energiją, t. y. dujas, beveik 100 proc. paverčia šiluma.
Puodus ir keptuves uždenkite. Be dangčių dalis šilumos išeis lauk ir virimas užtruks ilgiau. Be to, tiems, kurie turi elektrines virykles, geriau naudoti keptuves ir puodus lygiu dugnu. Virimo indų dydį priderinkite prie kaitinimo plokščių.
• Nestatykite šaldytuvų prie dujinės viryklės. Jei galima, šaldymo įrenginius išdėstykite kuo vėsesnėse patalpose. Kiekvienas žemesnis aplinkos temperatūros laipsnis sutaupo apie 6 proc. elektros srovės. Šaldytuvams paprastai pakanka 7° C šalčio. Labai svarbu reguliariai juos atitirpdyti! Susikaupę ant šaldytuvo elementų ledai trukdo šaldymui.
• Senesnieji buitiniai įrengimai sunaudoja nepaprastai daug elektros srovės, dažnai dvigubai daugiau nei moderni technika! Todėl verta senus prietaisus pakeisti naujais, sunaudojančiais mažiau elektros energijos.
• Parduotuvėse jau galima pamatyti energiją taupančias lempas. Jos sunaudoja 80 proc. mažiau elektros srovės nei įprastos kaitrinės lempos. Be to, jų eksploatacijos trukmė mažiausiai aštuonis kartus ilgesnė. Nors šios lempos ir brangesnės, per savo tarnavimo laiką sutaupo ne tik nemažai elektros srovės, bet ir grynų pinigų.
• Daugelis laisvalaikio elektronikos prietaisų, tokių kaip televizorius, kompaktinių diskų grotuvas, vaizdo aparatūra turi vadinamąjį „Stand?By“ (atsarginį, kitaip – nuotolinį) valdymą. Pasinaudojus tokiais prietaisais, juos reikėtų visuomet išjungti, nes „Stand By“ valdymas be reikalo naudoja elektros srovę.

Dažai, lakai, klijai

• Nitrolakai su didžiausiu tirpiklių kiekiu (iki 80 proc.) laikomi pavojingiausiomis sveikatai ir ap? linkai dažančiosiomis medžiagomis.
• Dirbtinė derva ir alkidiniai lakai turi iki 60 proc. organinių tirpiklių. Juose gali būti sunkiųjų metalų pigmentų. Taip pat kelia didelį pavojų gamtai ir sveikatai.
Kietuosiuose lakuose („High Solid“) yra iki 80 proc. kietiklių. Tirpikliai juose sudaro nuo 10 proc. iki 20 proc.. Kadangi dažant tokie lakai daikto paviršių padengia storu sluoksniu, jie ypač gerai tinka langų rėmams, radiatoriams.
Priešingai negu nitrolakai, dirbtinė derva ir alkidiniai lakai aplinkai ir sveikatai kenkia daug mažiau.
• Dispersiniai (poliakriliniai) lakai yra medžiagos, skirtos paviršiaus sluoksniams sudaryti. Jų pagrindas – vandeningos dirbtinių medžiagų dispersijos. Į jų sudėtį įeina apie 10 proc. organinių tirpiklių. Šie lakai skiriami prie mažiausią kenksmingą poveikį sveikatai ir gamtai darančių lakų.
• Apsauginės priemonės nuo rūdžių, be tirpiklių, dar gali turėti didelį kiekį nuodingo švino ir chromo junginių. Yra produktų su gerokai mažesne tirpiklių sudėtine dalimi, neturinčių nei švino, nei chromo.
• Greta lakų yra daugybė produktų, kurie naudojami medienai apdoroti. Iš esmės čia kalbama apie aliejus ir vašką. Tačiau būkite atsargūs! Dažnai ir šiuose produktuose yra organinių tirpiklių! Todėl jie aplinkai irgi gali kenkti. Be to, šios medžiagos apdorotą paviršių saugo ne taip gerai kaip lakas, padengiantis jį pralaidžia plėvele. Tai gali būti ir privalumas, nes mediena ir toliau gali kvėpuoti ir taip, kad neterštų oro.
• Dažai (dispersiniai, klijiniai, kalkiniai), skirti sienoms, luboms ir išoriniams objektams dažyti, paprastai tirpinami vandenyje. Dispersiniuose dažuose tirpiklių yra nedidelė dalis. Kadangi vanduo yra ideali maitinamoji terpė daugeliui mikroorganizmų, į jį turi būti įmaišoma konservantų (pavyzdžiui, nuo pelėsinių grybų).
• Kas dažo patalpas lakais ir dažais, skirtais dažyti lauke, be reikalo jas apnuodija.
Dažant atkreipkime dėmesį į šiuos dalykus: dažymo metu ir dažams džiūvant patalpos turi būti gerai vėdinamos. Jei įmanoma, dažykite po atviru dangumi. Lakuokite geriau teptuku ar voleliu negu purškikliu (pulverizatoriumi). Jei to padaryti negalima, naudokite kvėpavimo apsaugos priemones. Darbo metu nerūkykite ir nevalgykite, nes garuojančios medžiagos nusėda ant maisto produktų ir valgant patenka į organizmą. Be to, tirpūs lakai gali sukelti sprogimą ar gaisrą. Neužmirškite, kad tirpiklių garai gali sustiprinti alkoholio ir medikamentų poveikį, todėl būkite atsargūs.
• Sudžiūvusius neturinčius kenksmingų medžiagų lakus ir dažus galima priskirti prie buitinių šiukšlių. Visų kitų lakų atliekos – ypatingai pavojingos. Jos jokiu būdu nepilamos į vandentiekio kriauklę ar tualetą! Šias atliekas pristatykite į specialias aikšteles, kurios yra įrengtos ir rengiamos didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
• Klijai turi nemažą kiekį kenksmingų medžiagų. Pavyzdžiui, daugelio universalių klijų sudėtyje yra didelis sveikatai kenkiančių tirpiklių kiekis. Tokių produktų nereikėtų naudoti. Tirpikliai gali sukelti ūmius negalavimus (galvos skausmą, pykinimą, vėmimą), nuovargį, koncentracijos problemų. Dažnai juos naudojant gali kilti chroniškos kepenų, inkstų, nervų, smegenų ligos. Tirpiklių garai gali sukelti netgi narkotinį poveikį! Šiuo metu galima nusipirkti universalių klijų ir be tirpiklių.
• Popieriaus ir miltinių klijų sudėtyje yra ne tirpikliai, bet vanduo; jie nepavojingi sveikatai, todėl juos gali naudoti vaikai.
• Dviejų komponentų klijai susideda iš rišamosios ir kietinamosios medžiagų, kurios parduodamos atskiruose induose. Sumaišius abi šias medžiagas, susidaro nepaprastai veiksmingi klijai. Pagrindinė tokių klijų medžiaga – labai aktyvūs junginiai, kurie tik stingdami jungiasi į polimerus. Kai kurių iš šių medžiagų net ir mažas koncentracijos kiekis yra labai nuodingas. Todėl venkite jų kontakto su oda!

Šiukšlės ir atliekos

• Reikėtų stengtis, kad atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau. Turėtumėte vengti vienkartinės taros (skardinių, butelių iš sintetinių medžiagų, kartoninių indų). Pirmenybę turėtumėte teikti daugkartinio naudojimo įpakavimui.
• Panaudotą ir nesuperkamą stiklo tarą dera mesti ne į šiukšlių kibirą, bet į specialiai tam skirtą konteinerį. Jų yra didžiuosiuose miestuose. Stiklo perdirbimas yra naudingas aplinkai: taupomos žaliavos ir energija.
• Makulatūra yra vertinga žaliava, kurią galėtumėte rinkti ir atiduoti į popieriaus perdirbimo įmones. Panaudoto rašomojo popieriaus neskubėkite išmesti, švarią lapo pusę galite panaudoti juodraščiams.
• Aliuminis yra vertinga žaliava, kurią apsimoka rinkti: gėrimų dėžutes, purškiklių (aerozolinius) balionėlius, stiklainių ir butelių dangtelius, senus puodus ir keptuves galite išmesti į specialius metalo laužo konteinerius.
• Automobilių lauže yra daug vertingų dalių ir medžiagų, kurias vėl galima panaudoti. Todėl senų automobilių vieta – metalo laužo supirkimo skyriuose, bet ne kur nors gamtoje, už miesto!
• Baterijose yra daug aplinkai kenkiančių medžiagų, tokių kaip gyvsidabris, kadmis, švinas, nikelis, todėl jos neturėtų būti metamos drauge su buitinėmis šiukšlėmis. Geriau rinkite panaudotus elementus, kuriuos vėliau galėsite pristayti į specialius punktus. Kur tik galima, naudokite daugkartinio įkrovimo baterijas (akumuliatorius) ar tokius elementus, kuriuose nėra gyvsidabrio bei kadmio.
• Sodo atliekas (lapus, šakas, žolę) turėtumėte ne deginti, bet kompostuoti. Taip įsigysite trąšų, kurias, be abejonės, panaudosite. Deginimas, atvirkščiai, teršia orą ir piktina jūsų kaimynus. Lygiai taip ir organines namų ūkio atliekas galite paversti vertingu kompostu. Tai visiškai paprasta. Laisvame sklypo plote sodo bei virtuvės atliekas dėkime sluoksniais maišydami jas su žeme (ir pagal galimybes su trupučiu jau paruošto komposto). Jas sukraukite į maždaug 1 m aukščio krūvą. Ši krūva turi būti dauboje, kad joje kauptųsi lietaus vanduo ir būtų nuolat drėgna. Persluoksniavimas užkirs kelią puvimui ir neleis atsirasti nemaloniam kvapui.
• Pirmoji Lietuvoje stambiagabaričių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei rūšiavimo aikštelė įsikūrė Kaune (Ašigalio g. 20). Čia iš gyventojų priimamas popierius, metalas, plastikai, medienos atliekos, automobilių padangos, akumuliatoriai, stiklo duženos ir kitokios atliekos. Tokios aikštelės rengiamos ir kituose miestuose.
• Skverai, parkai ir kiti gamtos plotai yra mūsų industrinės visuomenės „žalieji plaučiai“, be to, mūsų poilsio vieta. Ir čia šiukšlės turėtų kauptis specialiuose konteineriuose, o ne mėtytis žolėje! Pasiimkite drauge ne tik atsiminimus apie puikią gamtoje praleistą dieną, bet ir šiukšles! Gatvės ar jų pakraščiai – taip pat ne šiukšlynai!

„Prizmės“ redakcija





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).