Lietuva
• Visų laikų populiariausiais lietuvių sportininkais laikomi krepšininkai Modestas Paulauskas (1965–1967, 1969–1972) ir Arvydas Sabonis (1984–1986, 1994–1997).
• Sėkmingiausios olimpinės žaidynės lietuvių atletams buvo 1988 metais Seule: iškovota 10 medalių, – futbolo, krepšinio, plaukimo, dviračių ir lengvosios atletikos sporto aukso.
• Daugiausia individualiosios sporto šakos pergalių olimpinėse žaidynėse iškovojo lietuvių sportininkas disko metikas Romas Ubartas (sidabras 1988 m., auksas 1992). • Rezultatyviausia sportininke laikoma plaukikė Lina Kačiušytė. 1978 metais Berlyne už 200 metrų plaukimą krūtine jai buvo suteiktas pasaulio čempionės vardas ir 1980 metais Maskvoje šioje sporto šakoje laimėjo olimpinį aukso medalį. (Taip pat olimpinis rekordas). Iš viso ji tris kartus pagerino 200 m plaukimo krūtine pasaulio rekordą (1978– 1979), 1979 m. rekordas išsilaikė iki 1985 metų.
• Žinoma, sėkmingiausiai tarptautiniu lygiu olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose sekėsi Lietuvos krepšininkams: 1972, 1976, 1980 ir 1988 metais sportininkai iškovojo olimpinius aukso medalius. Sidabras ir bronza iškovoti 1952, 1956, 1968, 1980, 1988, 1992 ir 1996 metų žaidynėse. Šitoje sporto šakoje septyniose pasaulio pirmenybėse lietuvių sportininkai užkopė ant aukščiausio pjedestalo – 1959, 1967, 1971, 1974, 1975, 1982, 1983. Ir 23 Europos krepšinio pirmenybėse nuo 1937 metų lietuvių atletai ir atletės iškovojo aukso medalius.
Čia nenusileidžia tik irkluotojai: pasaulio čempionatuose sportininkai 20 kartų iškovojo auksą.
• 9 aukso medalius laimėjo šaulys (šaudymas iš pistoleto) Vladas Turla, daugiausiai tituluotas pasaulio pirmenybių sportininkas (1982–1985).
• Daugiausia pasaulio rekordų – 16 – tarp lietuvių pagerino aviamodelistas Petras Motiekaitis (1963–1981); klasikinėje sporto šakoje daugiausia pasiekė dviratininkas Gintautas Umaras, – penki rekordai persekiojimo lenktynėse (1984–1988).
• Daugiausia pasiekęs klubas – Kauno „Žalgiris“: 14 kartų Lietuvos krepšinio čempionas, 4 kartus SSRS čempionato nugalėtojas, SSRS ir Lietuvos taurės laimėtojas, šių metų Europos taurės laimėtojas, du kartus Europos šalių taurių laimėtojų taurės turnyro finalininkas.
Įvairenybės
• Toliausiai paleista strėlė: 1988 metais liepos 30 dieną Harry Drake’as (JAV) iš lanko iššovė strėlę, kuri nuskriejo 1872 metrus.
• Ilgiausias atstumas, kurį kada nors ant rankų nuėjo žmogus, buvo 1400 km iš Vienos į Paryžių – šį atstumą 1900 metais įveikė austras Johannas Hurlingeris.
Didžiausią trumpųjų nuotolių bėgimo ant rankų greitį 1986 metais pasiekė Shinas Donmokas iš Pietų Korėjos, 50 m įveikęs per 17,4 sekundės.
• Greičiausiai vandens slidėmis pasaulyje slydo Christopheris Massey (Australija) 1983 metais – 230 km/h.
Billy Nicholsas (JAV) basomis ir be slidžių ant vandens išsilaikė 2 val. 42 min.
• Sunkiausias sportininkas yra sumo imtynininkas Salevaa Fuali Atsinoe iš Havajų salų. Jis sveria 263 kg.
Boksas
• Daugiausia nokdaunų viename čempionate pietų afrikietis Toweelas smogė britui O’ Sullivanui: 1950 m. gruodžio mėnesį per dešimt raundų šis 14 kartų buvo parblokštas ant žemės.
• Ilgiausia kova pasaulio pirmenybėse įvyko tarp amerikiečių Andy Boweno ir Jacko Nurke’o. 1893 m. balandžio 6–7 d. jie 7 valandas ir 19 minučių boksavosi 110 raundų.
• Seniausiu pasaulio čempionu 1994 m. lapkričio 5 dieną tapo sunkiasvoris George’as Formanas. Kai iškovojo šį titulą, jam jau buvo beveik 46 metai.
• Ilgiausiai čempiono vardą išlaikė sunkiasvoris Joe Luisas (JAV): 11 metų ir 252 dienas nuo 1937 iki 1949 metų vidurio.
Čiuožimas
• Aukščiausią įvertinimą dailiajame čiuožime pasaulio pirmenybėse Otavoje gavo šokėjai Jayne Torvill ir Christopheris Deanas (abu iš Didžiosios Britanijos). Žiuri nariai 29 kartus skyrė jiems aukščiausius balus 6.
• Tolimiausią šuolį laisvojoje programoje atliko britas Robinas Cousinsas. 1983 metais darydamas akselį pašoko 5,81 m.
• Ilgiausios čiuožėjų lenktynės vadinamos „Elfstedentocht“. Jų metu reikia įveikti 200 km distanciją. Atsirado Nyderlanduose.
Dviratininkų lenktynės
• Olandas Fredas Rompelbergas 1995 m. pasiekė dviračio greičio rekordą: važiuodamas už užkardos, saugančios nuo vėjo, jis pasiekė 268,6 km/h greitį.
24 valandų važiavimo (po lyderio) rekordas yra 1957,8 km. Jį pasiekė amerikietis Michaelas Secrestas 1990 m. balandį.
• Visų laikų geriausiais dviratininkais pripažinti penkis kartus „Tour de France“ laimėtojai prancūzai Jaquesas Anquetilis (1957, 1961–1964) ir Bernardas Hinaultas (1978–1979, 1981–1982, 1985), belgas Eddy Merckxas (1969–1972, 1974) ir ispanas Miguelis Indurainas – jis vienintelis penkis kartus iš eilės nuo 1991 iki 1995 m. laimėjo didžiuosius „Tour de France“ prizus. Indurainas 1992 metais irgi turą įveikė greičiausiai – vidutinis greitis 39,5 km/h.
• Ilgiausias vienos dienos lenktynių (su masiniu startu) atstumas – nuo Bordo iki Paryžiaus (trasos ilgis svyruoja nuo 550 iki 619 km).
• Izraelietis Talas Burtas, 1992 m. startavęs Paryžiuje, apvažiavo pasaulį per 77 dienas.
• Britas Thomas Godvinas 1939 m. važiuodamas dviračiu įveikė 120 779 km.
Futbolas
• Brazilas Ricardinho Nevesas 1994 metais judantį kamuolį kojomis, rankomis ir galva išlaikė 19 valandų ir 5 minutes. 1995 m. birželio mėnesį švedas Tomas Lundmannas be perstojo mušinėjo kamuolį galva 7 val. ir 17 min.
• Vienintelė nacionalinė komanda, iki nūdienos dalyvavusi visuose pasaulio pirmenybių turnyruose ir keturis kartus iškovojusi čempionės vardą (Italija ir Vokietija po tris kartus), yra Brazilijos komanda.
• Brazilas Pele – vienintelis žaidėjas, tris kartus atsidūręs pasaulio čempionato nugalėtojų sąrašuose (1958, 1962, 1970).
• Rezultatyviausios klubinės komandos Europoje yra ispanų Madrido „Real“ ir „FC Barcelona“ – iš viso 18 čempionių titulų trijuose Europos turnyruose.
Gimnastika
• Baltarusis gimnastas Vitalijus Šerbo 1992–1995 m. 14 kartų pelnė pasaulio čempiono titulą (13 individualiose, 1 komandinėse žaidynėse). 1992 m. olimpinėse žaidynėse jis iškovojo šešis aukso medalius.
• Sovietų gimnastų komanda gavo net 13 tarptautinių titulų: penkis olimpinius ir aštuonis pasaulio pirmenybių aukso medalius.
Golfas
• Toliausiai smūgiavo 1974 m. amerikietis Michaelas H. Austinas – golfo kamuoliukas nuskriejo ne mažiau kaip 471 metrą.
• 1995 m. britas Shaunas Lynchas smūgiuodamas kamuoliuką pasiekė toliausiai esančią duobutę. Po skrydžio apie 453,5 metro kamuoliukas nusileido tiesiai į duobutę.
• Toliausią kamuoliuko įvarą (angl. putt) pasiekė 1964 m. amerikietis Jackas Nicklausas viename profesionalų turnyre: kamuoliuką į duobutę jis įvarė iš 33,5 m nuotolio.
Krepšinis
• Daugiausia taškų tarptautinėse varžybose pelnyta Azijos šalių žaidynėse Indijoje 1982 metų spalį, kai žaidė Irako ir Jemeno komandos – 251:33.
• Daugiausia taškų oficialiose varžybose pelnė trylikametis švedas Matsas Wermelinas: žaisdamas regioninėse jaunimo varžybose, vykusiose Stokholme 1974 m. vasario mėnesį, jis įmetė 271 tašką.
• Amerikietis Jamesas Borgesas kamuolį varė be perstojo 24 valandas 137 km atkarpa.
• Geriausiai mėtė į krepšį („goal shooting“) amerikietis Jessas Lilesas 1992 m. birželio 11 d.: per dešimt minučių iš 240 metimų pataikė 231. Jo žemietis Steve’as Bontrageris 1986 m. spalio 29 per minutę iš įvairių pozicijų į krepšį pataikė 21 kartą.
• Mesdamas į krepšį daugiausiai uždirbo Donas Calhounas, rungtynių žiūrovas. Rungtynės vyko 1993 m. balandžio 13 dieną dalyvaujant Čikagos „Bulls“. Atsitiktinai išrinktas reklamos triukui, jis pataikė į krepšį iš žaidimo aikštelės galo ir gavo vieno milijono dolerių prizą!
• Dažniausiai NBA čempionatus laimėdavo Bostono „Celtics“: nuo 1957 iki 1986 m. jie tituluoti 16 kartų.
• Rezultatyviausias žaidėjas pagal pelnomų taškų per rungtynes vidurkį yra Michaelas Jordanas (32 taškai): 1984–1993 ir 1994–1996, 766 rungtynėse Čikagos „Bulls“ klubui jis pelnė 24 489 taškus. Sezono rekordas per vienerias rungtynes – 50,4 taško priklauso Wiltui Chamberlainui iš Filadelfijos „Warriors“ 1961–1962.
• Aukščiausias žaidėjas NBA istorijoje – Gheorge’as Muresanas: jo ūgis 2,30 m. Šis rumunas nuo 1994 m. žaidžia Vašingtono „Bullets“.
• Didžiausia bendra taškų padėtis buvo pasiekta NBA rungtynėse 1993 m. gruodžio 13 d. Per pratęsimą Detroito „Pistols“ nugalėjo Denverio „Nuggets“ 186:184.
• JAV rinktinė dešimt kartų laimėjo olimpinį aukso medalį. Nuo 1936 metų iki pralaimėjimo 1972•aisiais prieš SSRS rinktinę 63 olimpinių žaidynių varžybose ši komanda buvo nenugalima.
• SSRS moterų komanda buvo geriausia. Ji tris kartus laimėjo olimpinį aukso medalį ir šešis kartus pelnė pasaulio čempionės titulą.
Ledo ritulys
• Daugiausia sėkmių pelnė tarybinė komanda: ji iškovojo 27 tarptautinius titulus – 19 pasaulio čempionės titulų 1954–1990 ir aštuonias olimpiadų pergales nuo 1956 iki 1992 m. (paskutinįsyk su Sandraugos komanda).
Lengvoji atletika
• Didžiausią greitį 1988 metais pasiekė Carlas Lewisas (JAV) bėgdamas 100 m. sprinto finalą Seule. Jo rekordinis greitis buvo 43,36 km/h. (Kanadietis Benas Johnsonas pasiekė tą patį laiką, tačiau buvo diskvalifikuotas už dopingo vartojimą). Tarp moterų amerikietė Florence Griffith Joyner tebelaiko 39,54 km/h rekordą.
• Per vieną dieną 1935 metais daugiausia pasaulio rekordų sumušė amerikiečių bėgimo legenda Jesse Owensas: per 45 minutes jis šešis kartus pagerino bėgimo ir šuolių pasaulio rekordus.
• Aukščiausią šuolį iš vietos atliko švedas Rune Almenas 1980 m. Į aukštį jis iššoko 1,90 m. Šuolį į tolį iš tos pačios padėties atliko norvegas Arne Tvervaagas, 1968 metais nušokęs beveik 3,70 m.
• Daugiausia pasiekęs iš visų laikų bėgikų yra suomis Paavo Nurmis. 1924 m. olimpiadoje ilgosiose distancijose jis laimėjo rekordinius 5 aukso medalius ir 1920, 1924 ir 1928 m. žaidynėse iš viso surinko dvylika medalių.
• Šuolių rekordai priklauso kubiečiams: 1993 m. Javieras Sotomayoras peršoko 2,45 m aukštyje esančią kartelę, 1995 m. jo žemietis Ivanas Pedroso į tolį nušoko 8,96 m. Tik šuolininkas su kartimi ukrainietis Sergejus Bubka jau daugelį metų neužleidžia savo pozicijų. Jo rekordas 6,14 m.
• Graikas Yiannis Kouras ilgiausiųjų nuotolių bėgime yra vienas geriausių: per 24 val. jis pasiekė 293,7 km bėgimo rekordą.
• Pasaulio čempionatuose (nuo 1983 m.) daugiausia medalių iškovojo Carlas Lewisas – 10 (tarp jų aštuonis aukso) ir bėgikė iš Jamaikos Merlene Ottey – 13.
• Amerikietis Edvinas Mosesas 122 varžybose beveik 10 metų iš eilės (nuo 1977 m. rugpjūčio iki 1987 m. birželio) skynė 400 m barjerinio bėgimo pergales. Panašių pergalių 1956 ir 1967 m. be pertraukų pavyko pasiekti tik rumunui Iolandai Balasui, kuris laimėjo 150 šuolio į tolį rungčių.
• Daugiausia kartų finišuoti maratono bėgimuose iki 1996 metų vasaros, 631, pavyko vokiečiui Horstui Preisleriui. Prancūzas Henri Girault’o įveikė 330 šimto kilometrų ilgio maratonus.
• Tris maratono bėgimus per tris dienas įveikė Raymondas Hubbardas iš Šiaurės Airijos. Jo bendras laikas 8 val. 22 minutės.
• Seniausias žmogus, baigęs maratoną, buvo graikas Dimitronas Jordanidis 1976 metais. Jis buvo 98-erių metų.
• 1994 metų Niujorko maratone finišą pasiekė daugiausia maratonininkų – 29 543.
• lgiausias sportinio ėjimo nuotolis – apie 522 kilometrai, – nuo Paryžiaus iki Kolmaro.
• Ilgiausias atstumas, kurį kada nors žmogus yra nuėjęs per 24 val., sudarė 229 km. Jį nuėjo vyras Jesse Castenada (JAV) ir moteris Annie van der Meer Timmerman (Nyderlandai).
Meškeriojimas
• Stambiausias laimikis (patvirtintas dokumentais) buvo didžiulis baltasis ryklys. Gyvūnas, svėręs 1208 kg, buvo sugautas Australijos pajūryje.
• Ilgiausia kova tarp vienintelio meškeriotojo amerikiečio Bobo Ploegerio ir žuvies karalienės atlantinės lašišos įvyko 1989 m. ir tęsėsi 37 valandas.
Motorinis sportas
• Labiausiai sekėsi „Formulės-1“ lenktynininkui argentiniečiui Juanui Manueliui Fangio – jam penkis kartus suteiktas pasaulio čempiono titulas (1951, 1954–1957); prancūzas Alainas Prostas „Grand Prix“ 1980–1993 metais iškovojo 51 pergalę; britas Nigelis Mansellis ir vokietis Michaelis Schumacheris per metus laimėjo devyneriose „Grand Prix“ lenktynėse (1992 ir 1995).
• Ilgiausias autoralis, kurio trasos ilgis buvo daugiau kaip 31 100 km, prasidėjo Londone ir baigėsi Australijoje. Startuota 1977 metais rugpjūčio 14 dieną.
• Pirmosios motociklų lenktynės surengtos Britų saloje Mene 1907 metais. Jos teberengiamos ir šiandien.
• Daugiausia kartų pasaulio motociklų lenktynių pirmenybėse laimėjo italas Giacomo Agostini (nuo 1965 iki 1977 m. 122 kartus).
Olimpiniai pasiekimai
• Olimpinėse žaidynėse, vykusiose 1992 metais Barselonoje, dalyvavo daugiausiai dalyvių. Iš viso dėl medalių kovojo 9 369 atletai.
• Daugiausia žiūrovų susirinko 1952 m. Holmenkolene netoli Oslo į šuolių nuo tramplyno su slidėmis varžybas, – buvo suskaičiuota apie 104 tūkst.
• Iki nūdienos garsiausias atletas buvo graikas Leonidas Rhodas, kuris bėgime 164–152 m. prieš Kr. 12 kartų tapo nugalėtoju.
Naujųjų laikų žaidynėse sėkmingiausiai pasirodė lengvaatletis Raw Ewry, kuris 10 kartų iškovojo auksą (1900–1908). Moterų rekordininkė gimnastė iš Čekoslovakijos Vera Caslavska Odlozil 7 kartus pasiekė ir išlaikė aukso rekordą.
• Iš viso daugiausia medalių iškovojo Sovietų gimnastai: Larisa Latynina 18 kartų laimėjo medalius, Nikolajus Andrianovas – 15.
• Keturis kartus iš eilės 1956– 1968 Amerikos disko metikas Alfredas Adolphas Oerteris laimėjo čempiono titulą.
• Vienoje olimpiadoje 1972 m. daugiausia aukso, 7 kartus, iškovojo plaukikas Markas Spitzas.
Parašiutizmas
• Daugiausia pergalių patyrusi komanda – SSRS: vyrai septynis kartus gavo pasaulio čempiono titulą, moterys – šešis.
• Ilgiausią laisvąjį šuolinį kritimą 1956 m. atliko amerikietis Williamas Rankinas, jo laikas 40 minučių.
Plaukimas
• Daugiausia pasaulio rekordų (26) iškovojo Amerikos plaukikas Markas Spitzas.
• Jo žemietis Mattas Biondi iškovojo daugiausia medalių vienose pasaulio pirmenybėse 1986 m. (septynis aukso, vieną sidabro, tris bronzos). Bendrai pasaulio pirmenybėse daugiausia medalių vyrų komandoje iškovojo vokietis Michaelis Grossas (13 kartų tauriuosius metalus 1982–1990: 5 aukso, 5 sidabro, 3 bronzos), tarp moterų pasižymėjo Rytų vokietė Kornelia Ender: 1973–1975 metais ji iškovojo 10 medalių.
• Tarp moterų vienintelėje olimpiadoje daugiausia aukso medalių (6) laimėjo Rytų vokietė Kristin Otto 1988 metais Seule.
• Britė Alison Streeter iki šiol daugiausiai kartų perplaukė Pa de Kalė sąsiaurį, esantį tarp Anglijos ir Prancūzijos nuo 1982 iki 1995 metų 30 km nuotolį ji įveikė 32 kartus.
• 24 valandų plaukimo rekordas – 101,8 km, 1989 metais užfiksuotas baseine. Jį pasiekė švedas Andersas Forvassas.
Slidinėjimas
• Daugiausia aukso medalių, 11, laimėjo ilgųjų distancijų slidininkai Gunde Svanas (Švedija) ir Jelena Trubizinina (Rusija).
• Toliausiai nuo tramplino su slidėmis, 209 m, yra nušokęs norvegas Espenas Bredesenas 1994 m. Slovėnijoje.
• Didžiausią greitį 241,4 km/h slidėmis pasiekė amerikietis Jeffrey Hamiltonas 1995 m. Prancūzijoje.
• Geriausią vidutinį greitį pasaulio taurei laimėti greitojo leidimosi varžybose pasiekė austras Arminas Assingeris. 1993 m. kovo mėnesį varžybose Siera Nevadoje (Ispanija) jis važiavo 112 km/h greičiu.
• Greičiausiai 50 km ilgąją distanciją įveikė rusas Aleksejus Prokurorovas 1994 m. varžybose Kanadoje. Jis pasiekė 26,1 km/h vidutinį greitį.
Svarsčių kilnojimas
• 1983 m. bulgaras Stefanas Topurovas varžybose iškėlė 180 kg svarstį, kurio masė daugiau nei tris kartus viršijo jo paties kūno masę.
• Moterų svarsčių kilnojime kinės laikomos visų pasaulio rekordų favoritėmis.
Šachmatai
• Pasaulio čempiono titulą ilgiausiai išlaikė vokietis Emanuelis Laskeris – nuo 1894 iki 1921 m.
• Lėčiausia tarptautinė šachmatų partija įvyko tarp Luiso Paulseno iš Vokietijos ir Charleso Morphy iš JAV. 1859 metais spalio 29 dieną 15 valandų trukmės partijoje padaryti tik 56 ėjimai.
Tenisas
• Tautos, pasiekusios daugiausia stalo teniso pergalių, yra vengrai ir kinai. Vengrijos vyrų komandos 12 kartų laimėjo pasaulio čempionių titulą (1927–1979), kinės 11 kartų moterų čempionių titulą (1965–1995).
• Rekordinį smūgių skaičių per minutę, 173, 1993 metais pasiekė stalo tenisininkės anglės Jackie Bellinger ir Lisa Lomas.
• Ilgiausią teniso mačą viename iš „Didžiojo šalmo“ turnyrų, trukusį 5 valandas ir 26 minutes, žaidė Stefanas Edbergas (Švedija) ir Michaelas Changas (JAV). Šį mačą, žaistą atvirame JAV turnyre, laimėjo Edbergas.
• „Didįjį šalmą“ (pergalės, kurios kartą per metus siekiamos atviruose Prancūzijos, Anglijos, JAV ir Australijos čempionatuose) jau du kartus laimėjo australas Rodas Laveris (1962, 1969). Jį laimėjo keturios moterys: Maureen Connolly (JAV, 1953), Margaret Court (Australija, 1970), Martina Navratilova (ČSR/JAV, 1983, 1984) ir Steffi Graf (Vokietija, 1988).
• Daugiausia pergalių pasiekusiomis tenisininkėmis laikomos Margaret Court, kuri iškovojo 24 „Didžiojo šalmo“ turnyrų pergales, Martina Navratilova su devyniomis Vimbldono pergalėmis (1978–1979, 1982–1987, 1990) ir Steffi Graf, kuri lig šiol ilgiausiai buvo laikoma pasaulio favorite – apie 340 savaičių (iš jų 186 savaites iš eilės).
• Tarp vyrų panašiai dominavo švedas Bjornas Borgas, iš eilės laimėjęs penkias Vimbldono pergales 1976–1980.
• JAV vyrų tenisininkų komanda laikoma geriausia: 30 kartų ji laimėjo Deiviso taurę (atitinka pasaulio čempionatą). Federacijos taurę moterys laimėjo 14 kartų.
• Daugiausia pinigų žaisdamas tenisą iki šiol (1996 m. birželio mėn. duomenys) uždirbo amerikietis Pete’as Samprasas – 22,68 milijono dolerių.
• Ilgiausias geimas truko 31 minutę (37 kartus reikėjo pradėti paduoti iš naujo) tarp rodeziečio Fawcetto ir brito Glasso 1975 m. gegužę.
Triatlonas
• 1989 metais greičiausiai įveikęs Havajų triatlono, dar vadinamo „Geležinio vyro“ varžybomis, nuotolį buvo Dave’as Scottas iš JAV (3,8 km plaukimas, po to 180 km važiavimas dviračiu ir galiausiai bėgimas), nugalėtojo laikas 8 val. 1 min. Rekordas išsilaikė iki šiol. Greičiausia triatlonininke pripažinta Paula Newby Fraser iš Zimbabvės (1992 metais jos pasiektas rezultatas 8 val. 55 min.).
• Markas Allenas (1989–1993) laimėjo penkias „Geležinio vyro“ pergales ir dešimt kartų pasaulio čempionatus. Jis ir jo žemietis Dave’as Scottas (šešios „Geležinio vyro“ pergalės) laikomi daugiausiai pergalių pasiekusiais triatlonininkais.
Tarp moterų Paula Newby Fraser iškovojo keturis pasaulio pirmenybių titulus ir net septynis kartus tapo Havajų triatlono nugalėtoja.
• Seniausias triatlonininkas, kuris 1982 metais finišavo „Geležinio vyro“ varžybose, buvo 73 metų Waltas Stackas.
Žirgų lenktynės
• Didžiausias piniginis apdovanojimas, kada nors skirtas nugalėtojui, buvo 2,4 mln JAV dolerių už žirgą Cigarą 1996 m. kovo mėnesį pasaulio taurės varžybose Dubajuje.
• Didžiausią jojimo greitį pasiekė Bigas Racketas 1945 m. 3/4 mylių lenktynėse vidutiniškai 69,6 km/h.
Vertė Gintautas Gustas
Parengta pagal: „Guiness Book of Records“ (1996), „Lietuvos sporto ir kūno kultūros istorija“ (1996), J. Žilinsko „Lietuvos olimpiečiai“ (1996)