KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Nepaprasčiausias iš kada nors gyvenusių žmonių

Tim LaHayne

Kadaise Jis buvo pažįstamas kaip Jėzus iš Nazareto. Didžiąją gyvenimo dalį Jis dirbo dailide. Vis dėlto Jis buvo toks ypatingas savo gyvensena bei žmonijai daryta įtaka, jog žodis „nepaprasčiausias“ net nepradeda Jo apibūdinti.
Niekas – joks karalius, diktatorius, mokslininkas, švietėjas ar karvedys – neįnešė didesnio indėlio į pasaulio istoriją už Jėzų. Mažiausiai dvylika milijardų žmonių atėjo ir išėjo iš šios planetos, bet šiandien, praėjus dviem tūkstančiams metų po Jo mirties, niekas nė iš tolo nepriartėjo prie Jo unikalios vietos istorijoje.
Didžių vyrų ir moterų šiame pasaulyje netrūko. Istorija pilna tokių vardų kaip Saliamonas, Dovydas, Hamurapis, Kiras, Aleksandras Didysis, Cezaris, Čingischanas, Jeanne d’Arc, Napoleonas, George’as Washingtonas, Isaacas Newtonas, Florence Nightingale, – sąrašą galima tęsti ir tęsti. Bet nė vienas savo padaryta įtaka žmonijai neprilygsta Jėzui Kristui.
Net H. G. Wellsas, anglų novelistas ir istorikas, kurio penki pasaulio istorijos tomai puikuojasi ant lentynų beveik visose kolegijose ir universitetų bibliotekose, Jėzui Kristui savo veikaluose skyrė daugiau vietos negu bet kam kitam. O juk Wellsas nebuvo tikėjimo draugas! Jo biografai apibūdina jį kaip skeptiką ir galbūt net ateistą. Tačiau kaip teisingas istorikas jis negalėjo ignoruoti didžiausios iš kada nors gyvenusių asmenybių.

Unikalus savo gyvenimu ir mokymu

Jėzus Kristus yra neabejotinai daugiausiai aptarinėta ir tyrinėta asmenybė iš kada nors gyvenusių. Net po dvidešimties šimtmečių Jis turi daugiau šalininkų ir oponentų už bet kurią kitą figūrą. Nors yra tūkstančiai akademikų su aukščiausiais laipsniais, noriai išpažįstančių Jį Viešpačiu, bet yra ir tūkstančiai kitų, kurie, jei galėtų, sunaikintų tikėjimą Juo. Jis nuo pat pradžių turėjo sekėjų bei priešų, ir yra pasakyta, kad taip bus iki pabaigos.
Kasmet du kartus per metus rinkdavosi septyniasdešimt dviejų liberalių mokslininkų grupė, kuri stengėsi atkurti Jėzaus gyvenimą ir charakterį. Laikydami Jį tik „išminčium arba ciniku“, jie bandė atriboti Jėzų nuo Jo unikalumo. Vis dėlto, nepaisant jų publikacijų spaudoje, įskaitant Newsweek, Time bei U. S. News and World Report, daug žmonių patraukti savo pusėn jiems nepavyko.
Šie mokslininkai ir į juos panašūs visgi nepaaiškina, kaip paprastas išminčius ar cinikas sugebėjo paveikti pasaulį tokiu fantastišku mastu kaip Jėzus. Iškyla svarbus klausimas: kas buvo Jėzus iš Nazareto? Jeigu Jis buvo tik nežymioj šaly gimęs gabus dailidė, net skvarbiausiam iš skeptikų protų būtų sunku paaiškinti, kodėl iš visų kada nors gyvenusių įžymybių Jėzui neprilygsta nė viena.
Daugelis ekspertų įžymiausiu iš visų mokslininkų laiko serą Newtoną. Tačiau šis žmogus niekada nė nebandė prilygti Jėzui Kristui; priešingai, kaip pamatysime, jis buvo karštas tikintysis ir Nazariečio sekėjas. Pascalis laikomas vienu iš žymiausių pasaulio filosofų, tačiau, kaip ir Newtonas, jis niekada nebandė užimti Jėzaus Kristaus vietos. Pascalis karštai tikėjo Išganytoju iki pat savo skausmingos mirties. Tą patį galima pasakyti apie Williamą Gladstone’ą, Louis Pasteurą, daugybę tūkstančių puikių mokslininkų, tyrinėtojų, juristų, rašytojų ir apie milijonus eilinių žmonių. Jie studijavo Jo gyvenimą bei pamokslus, visapusiškai tyrinėjo faktus ir dar labiau įsitikino, kad Jėzus yra Dievo Sūnus – besiskiriantis nuo visų kada nors gyvenusių žmonių.

Unikalus savo įtaka

Kuo pasireiškia Jėzaus unikalumas?
Neturi sau lygių Jėzaus iš Nazareto moralinė įtaka. Jo gyvenimas bei pamokslai lieka nepralenkiami savo sugebėjimu vesti kultūras, tautas ir pavienius žmones iš moralinės sumaišties.
Jėzus iš Nazareto neturi sau lygių menininkams padaryta įtaka. Jis įkvėpė sukurti daugiau pasaulinio meno ir muzikos šedevrų už bet kurį kitą žmogų. Apie Jį arba Jam buvo parašyta keletas garsiausių istorijoje oratorijų ir himnų. Jis dažniau nei bet kas kitas dominuoja literatūros bei muzikos veikaluose. Kongreso bibliotekos, laikomos didžiausia pasaulio biblioteka, kataloguose apie Jėzų yra daugiau veikalų negu apie bet kurį kitą žmogų.
Jėzus iš Nazareto neturi sau lygių humanitarine įtaka. Jo vardu pavadinta daugiau ligoninių, vaikų namų, prieglaudų bei gelbėjimo misijų negu visų kitų religinių vadų kartu. Jo sekėjai daugiau už kitus įkūrė, finansavo ir išlaikė žmonėms padedančių įstaigų.
Jėzus iš Nazareto neturi sau lygių sugebėjimu įkvėpti aukotis. Joks kitas individas tarp Jo šalininkų per pastarąjį tūkstantį metų neparodė didesnio pasiaukojimo. Nors Jėzus per savo trejus su puse tarnavimo metų nesutelkė armijos, milijonai Jo sekėjų pasklido po visą pasaulį, kad neštų Jo žinią – ne dėl pinigų, žemių ar žemiško atlyginimo, bet dėl šventos ištikimybės Jam.
Jėzus iš Nazareto neturi lygių savo įtaka mokslininkams. Nors Jis nėra įkūręs jokios kolegijos, Jo mokiniai ir šalininkai daugiau už visus kitus kartu prisidėjo prie raštingumo plitimo bei visų lygių švietimo formų – nuo darželio iki aspirantūros – steigimo. Vien Amerikoje, švietimo institucijų šalyje, per pirmą tautos istorijos šimtmetį Bažnyčios, denominacijos ar religinės grupuotės įkūrė 128 kolegijas. Dviejų šimtmečių senumo pagrindiniai Amerikos švietimo šaltiniai – Harvardo, Prinstono ir Jeilio universitetai – buvo įkurti rengti krikščionių tarnautojus, misionierius bei vadovus. Be to, Jėzaus garbei buvo įkurta gausybė krikščioniškų kolegijų.
Dar prieš Evangelijai pasiekiant Ameriką, būtent Jėzaus Kristaus sekėjai atnešė švietimą eilinių miestelėnų vaikams. Iki Martino Lutherio Vokietijoje bei Jeano Calvino Prancūzijoje ir Šveicarijoje laikų tinkančiais lavintis buvo laikomi tik turtuoliai, karaliaus šeimos nariai arba genijai. Tačiau didieji reformatoriai švietimą laikė priemone mokyti Biblijos tiesų visas kartas, kurios pirmą kartą istorijoje galėjo skaityti Šventąjį Raštą savo gimtąja kalba. Šiuo pavyzdžiu Naujajame pasaulyje sekė piligrimai bei puritonai. Toks vaikų lavinimas XVI–XVIII amžiuje ne atsitiktinai padėjo pagrindą staigiam industrinės revoliucijos plitimui XIX amžiuje.
Ir priešingai, pasaulietinės kultūros mažai ką nuveikė, kad išmokytų rašto tūkstančius genčių bei šiaip neraštingų žmonių. O Jėzaus sekėjai išvertė Bibliją į begalę kalbų ir mokė milijonus skaityti. Iki 2000 metų ar truputį vėlesnio laiko jie ketina išmokyti rašto ir Biblijos tiesų visas pasaulio tautas. Priežastis? Atsidavimas Jėzui.
Jėzus iš Nazareto neturi lygių savo įtaka moterims. Keliant moterystės ir motinystės statusą, niekas nenuveikė tiek daug kaip Jėzus Kristus. Jis atėjo į pasaulį, kur moterys buvo laikomos tik viena pakopa aukščiau gyvulių. Daugelis buvo išmainomos į galvijus, ir tik saujelė džiaugėsi asmeninėmis teisėmis prieš įstatymą ar santuokos altorių. Ten, kur prasiskverbė Kristaus žinia, moterys tapo vertinamos bei gerbiamos, kaip pagal Dievo atvaizdą sukurti žmonės. Kristaus sekėjai vadovavo judėjimams už moterų teises visoje Europoje, Anglijoje ir Amerikoje. Jo mokiniai šiandien sudaro didžiąją dalį tų, kurie gina negimusius. Moterys pasaulietės Vakaruose gali nesuprasti, kiek daug dėl jų padarė Jėzus Kristus bei Jo mokymas, bet už tą aukštą statusą, kuriuo jos džiaugiasi šiandien, jos skolingos Nazariečiui ir Jo sekėjams.
Jėzus iš Nazareto neturi lygių savo įtaka laisvei ir teisingumui. Niekas labiau už Įstatymą neiškėlė asmeninės laisvės bei teisingumo kaip Jėzaus šalininkai, turėdami Jo Įstatymą. Anglų ir amerikiečių įstatymas, visame pasaulyje laikytas pavyzdiniu, tapo įmanomas pirmiausiai Johno Locke’o, Williamo Gladstone’o, Williamo Wilberforce’o, Williamo Blackstone’o (visi iš Anglijos) ir Johno Adamso, Jameso, Madisono ir Johno Marshallo (iš Amerikos) dėka. Visi jie buvo atsidavę Kristaus sekėjai, žinoję ir taikę Jo principus bei mokymą, kad pagal įstatymą būtų išsaugotos asmens teisė ir laisvė. Visi šie įtakingi žmonės savanoriškai pripažino, kad dėl savo išgarsėjimo turi būti dėkingi Jėzui.
Šio pasiaukojimo dėl individualios laisvės kulminacija buvo JAV Nepriklausomybės Deklaracija, kurios teiginys „Visi žmonės yra sukurti lygūs“ tapo laisviausios tautos pasaulio istorijoje kertiniu akmeniu. Amerika buvo įkurta tam, kad išsaugotų religinę laisvę: „gyvenimą, laisvę ir laimės siekius“ kiekvienam.
Kaip matote, faktai stulbinantys. Apie kokią žmogaus veiklos sritį bekalbėtumėte, Jėzaus Kristaus įtaka Vakarų civilizacijai pranoksta visų kitų veikėjų įtaką. Istorija rodo, kad mokantis iš Jo gyvenimo bei neštos žinios, keisdavosi likimai, vykdavo milžiniškos švietimo, teisės, visuomenės ir kultūros permainos.

Unikalus savo asmeniniu gyvenimu

Žmogus, kuris padarė didžiausią įtaką žmonijos istorijai, neatsitiktinai gyveno ir unikaliausią gyvenimą. Pamąstykime apie Jo gimimą. Per kiekvienas Kalėdas milijardai krikščionių ir nekrikščionių švenčia Jo gimimą ir mini nepaprastą aplinkybę: Jo motina buvo mergelė.
Šventas Jėzaus gyvenimas taip pat Jį daro išskirtinį, nes net Jo priešai negalėjo rasti jokios Jo kaltės. Per visą žmonijos istoriją ir draugai, ir priešai rimtai žiūrėjo tik į vieną žmogų, kuris pretendavo būti tobulas. Jėzui nė karto nereikėjo atsiprašyti ar prašyti atleidimo. Jis unikalus tuo, kad niekada nenusidėjo.
Galingi šio kuklaus Galilėjos dailidės pamokslai taip pat pakelia Jį į atskirą kategoriją. Daugelis Vakarų istorikų ir filosofų bei daugybė kitų tradicijų šalininkų pripažįsta Jį didžiausiu iš kada nors gyvenusių mokytojų. Pamąstykite apie Jo taisykles: „mylėk savo priešus“, „melskis už tuos, kurie tave persekioja“, „duok, ir tau bus duota“. Beveik visi istorikai sutinka, kad šis pasaulis būtų daug geresnis, jeigu kiekvienas laikytųsi Nazariečio mokymo.
Išskirtinį Jėzų daro ir Jo stebuklai. Jie iš tiesų įvyko, jais tebetikima, ir Jo sugebėjimas išgydyti bet kokią ligą ar negalią rodo, kad Jis kaip niekas kitas turėjo Dievo galią.
Galiausiai, vainikuodamas savo neeilinį gyvenimą, Jis paaukojo save už pasaulio nuodėmes, o po to padarė didžiausią iš visų savo stebuklų: prisikėlė iš numirusių. Tas įvykis, kasmet minimas kaip viena iš dviejų švenčiausių krikščionių kalendoriaus datų, išskiria Jį – ypatingiausią iš kada nors gyvenusių žmonių.

Unikalūs Jėzaus titulai

Šiais vardais nebuvo kreiptasi į jokį kitą žmogų, išskyrus Jėzų, nes jie niekam kitam netiko. Kai kuriais iš jų Jėzų vadino angelai, kai kuriais – mokiniai, sekėjai ar net žydų pranašai. Nė vienas iš jų neapibūdina Jėzaus visapusiškai. Kad suprastume, kas Jis buvo iš tikrųjų ir kas Jis bus atėjęs antrą kartą, turime žinoti juos visus. Viena aišku: niekas kitas nė iš tolo nėra vertas nors vieno iš šių titulų.

VISAGALIS
GALINGASIS DIEVAS
ŽODIS BUVO DIEVAS
MANO VIEŠPATS IR MANO DIEVAS
DIDYSIS DIEVAS
MŪSŲ GANYTOJAS JĖZUS KRISTUS
NUOSTABUSIS PATARĖJAS
AMŽINYBĖS TĖVAS
RAMYBĖS KUNIGAIKŠTIS
ALFA IR OMEGA
PIRMASIS IR PASKUTINYSIS
AMŽINAI DIEVO PALAIMINTASIS
KRISTUS
DIEVO SŪNUS
JAHVĖ
PRADŽIA IR PABAIGA
VIEŠPATS
GELBĖTOJAS
ŠVENTASIS
EMANUELIS
KELIAS, TIESA IR GYVENIMAS
KARALIŲ KARALIUS
VIEŠPAČIŲ VIEŠPATS

Per visą pasaulio istoriją nebuvo kilusio iš dailidės dirbtuvių ir įgijusio tokius didingus titulus. Jo gyvenimą gali paaiškinti tik tas faktas, kad Jis unikalia prasme tikrai buvo Dievo Sūnus.

Unikali įtaka žmonėms

Unikali ir neprilygstanti Jėzaus gyvenimo jėga sukėlė kone universalų atgarsį tų, kurie pripažino Jo dieviškumą. Jį pažinę žmonės nori gyventi teisingai. Visą savo gyvenimą įtikinėjau žmones priimti Jį tikėjimu. Visais atvejais rezultatas buvo toks pat: karštas troškimas atsisakyti žalingo ar nuodėmingo elgesio ir gyventi teisingą gyvenimą. Nors kai kurie grįžo prie savo ankstesnių blogų įpročių, aš neprisimenu nė vieno, kuris būtų priėmęs Jėzaus Kristaus išganymą ir tapęs blogesnis, nei buvo anksčiau.
Tą savaitgalį, kai rašiau šiuos žodžius, Dievas davė puikų pavyzdį. Dalyvavau iškilmėse diplomų įteikimo dieną dvidešimt penkerius metus egzistuojančioje krikščioniškoje kolegijoje San Diege, Kalifornijoje. Vienas diplomantas pateikė neįtikėtiną liudijimą.
Tas vyras – 6 pėdų 5 colių ūgio, 280 pūdų svorio (1,92 cm, 127 kg) – papasakojo ilgą istoriją, kaip sėdėjo kalėjime ir buvo paleistas. Kai jis paskutinį kartą buvo įmestas į „rezervuarą“, patalpą vienuolikai vyrų, pirmas dalykas, kurį jis padarė, tai išvilko vieną žmogų iš jo labiausiai pamėgto gulto, sakydamas: „Dabar tai mano gultas – nori ko nors už jį?“ Jis susirangė ant to gulto, kad numigtų. Tačiau rado čiužiny guzą ir ištraukė Bibliją, kurią išvydo pirmą kartą gyvenime. Jis pradėjo skaityti ir nesustojo, kol nebaigė Evangelijos pagal Joną. Po to jis paprašė Kristaus atleisti nuodėmes ir tapti jo Viešpačiu bei Gelbėtoju. Po septynerių metų jis buvo ne tik pasikeitęs žmogus, nebenusižengiantis įstatymui. Jis baigė krikščionišką kolegiją bei ketino stoti į seminariją, kad taptų dvasininku. Nazariečio įtaka pakeitė dar vieną puolusio žmogaus prigimtį ir gyvenimo kryptį.
Galiu drąsiai sakyti, kad niekas niekada nepadarė tokios pozityvios įtakos tokiai daugybei žmonių, kaip Jėzus iš Nazareto!

Jo unikalumo priežastis

Kad Jėzus iš Nazareto užimtų unikalią vietą žmonijos istorijoje, užtektų vienintelio fakto – Jis paveikė šį pasaulį labiau už bet ką kitą kada nors gyvenusį. Bet tyrinėdami aibę kitų nepaprastų Jo gyvenimo pusių, susiduriame su neįtikėtinai sunkia dilema. Kaip tai paaiškinti vien žmogišku lygmeniu, tuo labiau kad visi Jo nuopelnai buvo pasiekti per trejus su puse metų? Kai žmogus stovi ant tokio didingo pjedestalo, daug aukščiau už kitus per visą žmonijos istoriją, žinoma, turi būti kažkokia to priežastis. Kokia?
Tai ne Jo tėvai, nes Jo mama buvo paprasta žydų mergaitė, o tėvas – kuklus kaimo dailidė.
Tai ne Jo materialinė padėtis, nes Jis neturėjo pinigų ir net „kur galvos priglausti“. Jis stojo prieš įstatymo pareigūnus su pasiskolinta mantija ir buvo palaidotas paskolintame kape.
Tai ne Jo išsilavinimas, nes niekur neparašyta, kad Jis būtų lankęs mokyklą. Tiesa, dvylikametis Jeruzalės šventykloje apstulbino teologus.
Tai ne Jo kelionės po pasaulį, nes, išskyrus trumpą kelionę į Egiptą dar kūdikystėje, Jis niekada nebuvo nukakęs toliau kaip šimtą mylių nuo ten, kur išaugo.
Tai ne Jo gyvenimas ir tarnystė įtakingoje šalyje, nes Jis visą gyvenimą praleido mažyčiame, nežinomame Izraelyje. Jis augo mieste, kuris primena kadais ištartą klausimą: „Ar gali kas nors gero kilti iš Nazareto?“
Tai ne Jo įtakingi draugai, nes Jį sekė tik žvejai, muitininkai ir panašūs žmonės.
Tai ne visų žmonių meilė Jam, nes religiniai vadovai ir politikų elitas ne kartą bandė užmėtyti Jį akmenimis ir galiausiai nukryžiavo.
Tai ne Jo ilgas ir sėkmingas gyvenimas, nes Jam buvo tik trisdešimt treji, kai Jis paaukojo savo gyvybę už kitus.
Tai ne Jo ilgas ir intensyvus tarnavimas, nes Jis tarnavo tik trejus su puse metų. Pagal žmogiškus standartus, Jis mirė kaip gėdingas nevykėlis ant grubiai sukalto kryžiaus.
Tai ne Jo įkurtos gausios organizacijos, kurios saugotų Jo atminimą, nes Jis įkūrė tik vieną, – savo Bažnyčią, ir ta pati pradėjo augti tik po Jo mirties.
Tad kokia gi Jėzaus Kristaus unikalaus statuso priežastis? Skaičiau svarstymus tų, kurie netiki, kad Jis buvo Dievas žmogaus kūnu, ir man jie pasirodė nepagrįsti. Juos priimti daug sunkiau, negu paprastas Evangelijos tiesas. Kaip šis žmogus padarė tokią milžinišką įtaką žmonijai? Per visą istoriją Jam niekas nė iš tolo neprilygsta. Ir visa tai įvyko tik per trejus su puse metų! Visi sąžiningi abejotojai turi atsakyti į klausimą: „Kaip Jis tai įstengė?“
Netikintieji negali Jo ignoruoti, – toks didelis buvo Jo neįtikėtinas nuopelnas žmonijai; antra vertus, jie negali paaiškinti ir Jo egzistavimo, nepripažinę Jo dieviškumo. Šio amžiaus pradžios skepticizmo bangos auka Albertas Schweitzeris turėjo pripažinti, kad istorinis Jėzus mūsų laikams yra didelė mįslė. Vienas iš pastarosios kartos tikrai konservatyvių Biblijos mokslininkų dr. Carlas F. H. Henry rašė: „Daugelis mokslininkų, nepripažįstančių, kad Jėzus yra tikras Dievas ir tikras žmogus, ir žiūrinčių į Jėzų vienpusiškai, vis dėlto išskiria Jį iš visos žmonijos. Duoklę Jėzui moka net mokslininkai, kurie nepritaria istoriniams kristologiniams įsitikinimams, iškeliantiems Nazarietį ne tik virš Jo amžininkų, bet ir virš visų senovės bei šiuolaikinių žmonių. Šie Jėzaus Kristaus vertinimai netelpa į įprastines Jį aiškinančias antropologijos kategorijas“. Jis padarė tokią išvadą: „Tie, kurie nesiremia fundamentalia krikščionybės teze ‘Žodis tapo kūnu’, o bando įrodyti, kaip tobulas žmogus, kokiu jie laiko Kristų, susijungė (kažkaip) su Dievu, tik susipainioja tarp prieštaringų pažiūrų“.
Iš tikrųjų visi Jėzaus portretai, prieštaraujantys pateiktajam keturiose evangelijose, yra „neistoriniai“. Jėzus yra tas, kuo sakėsi esąs: Dievas, priėmęs žmogaus kūną.
Neįmanoma vien žmogišku lygmeniu paaiškinti, kodėl paprastas, nors ir puikus vyras – vyras, kuris turėjo būti seniai viso pasaulio užmirštas, – du tūkstančius metų po savo mirties vis dar yra mylimiausias ir gerbiamiausias iš kada nors gyvenusių žmonių. Vien žmogiškų paaiškinimų neužtenka Jo vis dar daromai stulbinančiai įtakai šioje planetoje. Ne, Jėzaus Kristaus unikalumą paaiškina tik vienas faktas: Jėzus iš tikrųjų buvo žmogaus kūną priėmęs Dievo Sūnus, kaip Jis pats ir tvirtino.
Kaip matote, laikyti Jėzų vien žmogumi neužtenka. Norint pasiekti tai, ką Jis padarė savo gyvenimu bei mokymu, reikėjo viename asmenyje būti ir Dievu, ir žmogumi. Tas asmuo yra Jėzus iš Nazareto.

Tim LaHaye
, evangelikų pastorius. Savo sielovadinėmis knygomis tapo vienu iš populiariausių krikščionių autorių JAV

Vertė Jolanta Korolkovaitė

Versta iš: LaHaye T. Jesus – Who Is He. – Multnomah Books, Sisters, 1997





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).