KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Sąvokų žodynėlis Sąmonės praplėtimas

Jürgen Kuberski

Sąmonė yra pagrindinis psichologijos ir ezoterikos terminas. Psichologijoje kalbama apie įvairius sąmonės laipsnius (sudrumsta, sumažėjusi, padidėjusi sąmonė) ir sąmonės būkles (normali arba budri sąmonė, sąmonė sapno, hipnozės ar ekstazės būklės). Sąmonės praplėtimas psichologiniu požiūriu yra toks bendrųjų tikrovės ribų suvokimo pasikeitimas, kai aplinkinis pasaulis suvokiamas kitaip nei įprastai. Taip galima sužinoti tai, kas anksčiau buvo neįsisąmoninta, be to, atskiri suvokimai arba atminties turiniai gali būti visai kitaip traktuojami.
Kai kurios psichologijos kryptys ir terapijos siekia praplėsti sąmonę. Yra žinoma autogeninė treniruotė, kuri aukštesniojoje pakopoje niekuo nesiskiria nuo kitų meditacinių praktikų. Stanislavas Grofas, transpersonalinės psichologijos šalininkas, artimas „New Age“ mąstysenai, eksperimentavo su narkotikais ir nurodė, kad greito oro įkvėpimo ir iškvėpimo (hiperventiliacijos) dėka galima pasiekti ekstazės būseną. Kitas transpersonalinės psichologijos mąstytojas Kenas Wilberis atstovauja žmogiškosios sąmonės evoliucijos teorijai ir mano, kad „žmogus yra kelyje iš animalistinės į kosminę sąmonę“.
Daugeliui kultūrų ir religijų jau nuo seno pažįstami metodai, kai, siekiant kitokios sąmonės būsenos ir religinio patyrimo, vartojamos narkotizuojančios medžiagos. Šiaurės Amerikos indėnai šiam tikslui vartoja pejotus, grybus, turinčius meskalino (pejoto kultas). Kitos tautos šiam tikslui pasiekti vartoja alkoholį, hašišą, opiatus, tabaką, taip pat kavą ir arbatą. Europoje vartojamas „raganų tepalas“ – haliucinogeninis, padedąs pasiekti sąmonę narkotikas. „Narkotikų apaštalas“ Timothy Leary’as septintojo dešimtmečio viduryje skelbė apie „sąmonę praplečiantį LSD poveikį“ ir daugelį savo knygų skaitytojų įtraukė į narkotikų vartojimą.
Daugeliui religijų sąmonės praplėtimas yra aukščiausias tikslas. Induizmas tai pasiekia per askezę (tarp jų nemigą), ritualus (pvz., ekstazinį šokį ir dainavimą) ir meditaciją. Induistų meditacijų (jogos) tikslas yra sąmonės ir asmens susivienijimas su kosmosu ir skirtingų minčių ištirpimas („samadhi“). Praktikuojama daug meditacijos rūšių, pavyzdžiui, mantrų meditacija, kai ilgai ir nuolatos kartojamas „šventas skiemuo“ ar koks nors Dievo vardas. Ji praktikuojama ir naujuosiuose transcendentinės meditacijos religiniuose sąjūdžiuose ir krišnaistų bendruomenėse. Budizmo meditacijos tikslas yra daiktų pažinimas, „kokie jie yra iš tikrųjų“ ir minčių ištirpimas absoliučiame nieke („nirvana“). Dzen budizmas šį nušvitimą apibrėžia pozityvesniu terminu „satori“.
Pagrindinių monoteistinių religijų, judaizmo, krikščionybės ir islamo mistiniuose sąjūdžiuose nušvitimas arba sąmonės praplėtimas irgi laikomi pagrindiniu tikslu. Islamo mistika žino nuolatinį dievo vardo kartojimą arba ekstazinį šokį („dervišų šokis“). Judėjų mistikoje atliekama tam tikra žodžių ir skaičių simbolių meditacija. Krikščionių mistikai žino nuolatinį vienos maldos kartojimą ir gilų vidinį „panirimą“ prieš altoriaus paveikslą. Daugelio krikščionių mistikų tikslas yra „unio mystica“, vienos būties su Dievu patyrimas, jausmas, kad Dievas visiškai persmelkia. Krikščionys teosofai, kaip Jakobas Boehme, spiritistai ir svajingi pietistai kalbėjo apie „matymą iš centro“ ir tiesioginį Dievo pažinimą.
Įvairios religinės sistemos sąmonės praplėtimą bando pasiekti ir per ritualą. Magija tam naudoja magiškuosius ritualus, kuriuos atlieka vienas narys arba visa grupė, o pats ritualas turi paveikti dalyvaujančius asmenis. Panašūs dalykai vyksta masonų ritualuose, kai simboliškai vaizduojama masono mirtis ir prabudimas. Be to, daugelyje religijų (afrikiečių ar pietų amerikiečių) sąmonės praplėtimas pasiekiamas ekstaziškų ritualų dėka.
Daugelyje ritualų muzikai tenka labai svarbus vaidmuo. Monotoniška ir ritminė muzika apsvaigina ir tampa sąmonės prabudimo priežastimi. Septintojo dešimtmečio pabaigoje Vakaruose atsiradusi psichodelinė muzika bandė sukelti poveikį, panašų į narkotinį apsvaigimą. „New Age“ sąjūdyje žmogaus ir žmonijos sąmonės praplėtimu laikomi aukščiausiais tikslais. Čia praktikuojamos visos žinomos sąmonės formos.
Biblija apie sąmonės praplėtimą kalba netiesiogiai. Dievo priešininkas pirmuosius žmones suvedžiojo šiais žodžiais: „Tą dieną, kurią valgysite nuo jo, atsivers jūsų akys ir jūs tapsite kaip dievai, pažindami gera ir bloga“. Tai buvo pažadas, kuris vėliau paaiškėjo esąs melas (Pr 3,5–7). Biblijoje visi keliai, kuriuos žmonės laiko pasiekiančiais sąmonės praplėtimą, vadinami klystkeliais, ar tai būtų okultizmas, magija, ritualai, narkotikai, ar meditacija. Biblija nepripažįsta jokio žmogaus susiliejimo su Dievu per mistinį patyrimą ir nuolat akcentuoja esant didelį jų skirtumą. Žmogus nusigręžė nuo Dievo ir per savo nuodėmę atsiskyrė nuo jo. Žmogų, kuris tai suvokia ir radikaliai pasuka savo gyvenimą bei grįžta pas Dievą, Naujasis Testamentas vadina „metanoia“, tai reiškia tą, kuris pakeitė nusistatymą arba atgailavo. Taip pasikeitus nusistatymui, į save patį ir pasaulį žvelgiama visai kitomis akimis, atpažįstama Dievo tikrovė ir Dievas patiriamas asmeniniame gyvenime. Tuo išsiskiria per atgailą atsiradęs „sąmonės praplėtimas“ (krikščioniška prasme) nuo kitų sąmonės kelių. Be to, šis nusiteikimo pasikeitimas nėra „žmogaus padarytas“, bet yra iš Dievo (Rom 2,4).

Vertė Julius Norvila

Versta iš: „factum“





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).