KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Sąvokų žodynėlis Atlantida

Jürgen Kuberski

Atlantida (nuo gr. atlas – kontraforsas) vadinama nugrimzdusi sala (arba nugrimzdęs žemynas), kuri jau seniai yra mokslinių tyrinėjimų ir religinių įsitikinimų objektas. Seniausios užuominos apie Atlantidą aptinkamos dviejuose Platono dialoguose („Timajas“ ir „Kritijas“). Čia pasakojama apie Soloną, kuris iš egiptiečių kunigo nori sužinoti apie Atlanto vandenyno salą, kuri turėjusi būti didesnė už Libiją ir Mažąją Aziją podraug ir kuri apie 11 500 m. pr. Kr. neva nugrimzdusi į vandenyną. Salą Atlanto vandenyne mini ir kiti antikiniai rašytojai, tarp jų Homeras „Odisėjoje“. Atlantidą bandoma lokalizuoti įvairiose vietose: Šiaurės, Pietų Amerikoje, Azorų, Kanarų, Bermudų salose, vakarinėje Ispanijos pakrantėje, Šiaurės Afrikoje, Kretoje bei daugelyje kitų vietų, pasitelkiant net mokslinę argumentaciją. Charles Berlitzas savo knygose įvairias Atlantidos teorijas pristatė platiems skaitytojų sluoksniams. Patikimiausia kol kas laikoma Jürgeno Spanutho teorija, nurodanti Atlantidą buvus Šiaurės jūroje, ties Helgolandu.
Atlantida visada kėlė keisčiausias spekuliacijas, ypač ezoterikos srityje. Rudolfas Steineris (1861–1925), antroposofijos pradininkas, iš Akašos kronikos žino, kad atlantai mokėjo panaudoti augalų sėklų „gyvybinę jėgą“ mašinoms, net tokioms kaip virš žemės sklandantys aparatai. Tačiau šias idėjas iškėlė „okultinis“ rašytojas W. Scottas-Elliotas. 1945 m. miręs aiškiaregys Edgaras Cayce’as būdamas transo būsenos papasakojo apie aukštą atlantų civilizaciją, kaip energijos resursus vartojusią grėsmingą kristalų jėgą, turėjusią lėktuvų ir povandeninių laivų, tačiau bepiktnaudžiaujant energija susinaikinusią. C. Berlitzas laiko įmanoma, kad Atlantida ir NSO yra tarpusavyje glaudžiai susiję reiškiniai.
Spiritizmo seansuose per mediumus perduodami atlantų pasakojimai, pasitelkiant įvairias meditacijos ir psichikos technikas „vykstama į Atlantidą“, kad būtų „atšipintos griaunamosios energijos“. Čia Atlantida nėra vien spiritistinė spekuliacija, tačiau vartai, pro kuriuos pereinama į kitas okultizmo rūšis. Taip Atlantida tampa tikėjimo pakaitalu. Tikėjimas Biblijos Dievu remiasi ne kažkokiu abejotinu istoriniu pagrindu. Biblijoje paminėtos vietovės, asmenys ir įvykiai yra istoriškai patikimi, jos tikrąja to žodžio prasme įtikinamos. Tikėjimas nukryžiuotu ir prisikėlusiu Kristumi yra patikimesnis už tikėjimą bet kokia Atlantida, – šis kyla iš okultinių šaltinių.

Vertė Julius Norvila

Versta iš: „factum“





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).