Jürgen Kuberski
Žodis „energija“ kilęs iš graikų kalbos (en – į, ergon – darbas) ir fizikoje reiškia sugebėjimą atlikti darbą. Mintys apie ypatingą dvasinę energiją aptinkamos įvairiose religinėse sistemose, nors jos išreiškiamos tokiais apibrėžimais kaip „animalinis magnetizmas“, „astralinė šviesa“, „eteris“, „či“ („ki“), „bioenergija“, „fluidas“, „mana“, „od“, „orenda“, „orgonas“ ir „prana“. Beveik visur nurodoma, kaip šią spiritualią energiją geriau panaudoti, paskirstyti ar padidinti jos pralaidumą. Gentinėse religijose (gamtos religijoje, animizme) dažniausiai pradedama nuo dvasinės energijos (manos), kurią turi kai kurie žmonės, daiktai ar vietos; tai turi paaiškinti jų ypatingą jėgą, savybes ar daromą poveikį. Ši mana paruošta vartoti arba tam tikrais ritualais reikia įsigyti jos pačiam. Indų joga moko, kad dvasinė energija, prana įkvepiama kartu su oru ir per ypatingus dvasinius organus, atitinkamus kūno energetinius centrus (čakras) toliau paskirstoma kūne. Atliekant jogos kvėpavimo ir kūno laikysenos pratimus, pranos kiekis kūne didėja ir tuo būdu yra plečiama sąmonė.
Kinų religijos tradicijoje energija či (japonų ki) vaidina ypač svarbų vaidmenį. Įvairūs kovos menai, kaip kungfu, taiči čuan arba karatė stengiasi panaudoti šią energiją. Reikia savyje išplėtoti či energiją, leisti jai netrukdomai tekėti ir su ja vienytis. Tai pastebima japonų kovos sporto „aikido“ pavadinime: kelias („do“) į susivienijimą („ai“) su dvasine energija („ki“). Ki energija sudaro ir akupunktūros pagrindą. Ji tarsi teka tam tikrais kūno „meridianais“, o adatos dūriai ją sužadina. Šios energijos suvaržymas gali sukelti ligas (disbalansas tarp jos in ir jang polių).
Vakarų magijoje energijos koncepcija irgi vaidina svarbų vaidmenį. Magas ar ragana, atlikdami apeigas stengiasi panaudoti paslaptingas jėgas ir energijas tam, kad paveiktų kitus žmones ar aplinką. Iššauktos dvasios dažnai suprantamos kaip personifikuota energija. Aleisterio Crowley’o proteguotas satanizmas valios jėgai teikia didžiulę reikšmę. Valia yra tam tikra spirituali energija, įgalinanti atsirasti geidžiamai tikrovei.
Šiaip jau mintys apie spiritualią energiją labai paplitusios ezoterinėje pasaulėžiūroje. Todėl Franzas Antonas Mesmeris (1734 –1815) rėmėsi „animaliniu magnetizmu“, tam tikra biologine energija, kuri kaip gydanti jėga gali pereiti ir į žmones. Daugelis ezoterikų mano, kad visa mūsų visata yra energija ir kad žmogaus siela kaip „aukštesnė būtybė“ arba pats Dievas yra tik „aukštesnės tos pačios energijos vibracijos formos“, galinčios pasireikšti ir kaip materija. Tuo būdu „New Age“, kuriame susilieja daug religinių srovių, daug kalbama apie energiją, kadangi šis apibrėžimas labai parankus tokiam pasaulėvaizdžiui, kuris siekia suvienyti mokslo ir religijos turinius.
Biologinės energijos koncepciją galima atpažinti ir kūno terapijose. Šių terapijų formos žinomos jau kelis dešimtmečius ir remiasi iš Tolimųjų Rytų religijų pasiskolintomis medicinos, psichologijos ir religijos idėjomis. Jos turi bendrą supratimą apie „gyvybės energiją“, kurios suvaržymas gali sukelti kūno ir sielos negalavimus. Šias kliūtis terapijose bandoma pašalinti prisiliečiant prie kūno, jį masažuojant, atliekant kvėpavimo ir sėdėjimo pratimus. Psichologas Vilhelmas Reichas (1897–1957), atkreipęs didžiulį dėmesį į daugelį kūno terapijos koncepcijų, šią energiją pavadino „orgonu“, o jo mokinys A. Lowenas šią jau išplėtotos terapijos rūšį apibrėžė terminu „bioenergetika“.
Kol kas dar niekam nepasisekė moksliškai įrodyti „gyvybės energijos“, ir dar nėra sukurta vienodų teorinių pagrindų, o įvairių religinių sistemų pažiūros kartais smarkiai prieštarauja viena kitai. „Kirliano fotografija“, kai bandoma nufotografuoti gyvybės energijas, pvyzdžiui, aurą, yra ginčytinas dalykas, kadangi šiuo būdu gautus rezultatus galima interpretuoti ir visiškai kitaip.
Vertė Julius Norvila
Versta iš: „factum“