Vitalija Norvilienė

Komentuoja profesorė, Seimo narė, Naujosios Demokratijos/Moterų partijos vadovė Kazimiera Prunskienė bei Kauno moters užimtumo centro darbuotojos

Praėjusią žiemą, gruodžio pradžioje Lietuvos Seime buvo priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kuris įsigaliojo šių metų kovo 1 dieną. Jis buvo rengiamas beveik ketverius metus ir sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Prie šio įstatymo – reikia manyti, jog jis bus praktiškas – plušėjo daug aktyvių politiniame ir visuomeniniame gyvenime ir žinomų mūsų šalyje moterų: K. Prunskienė, R. Melnikienė, B. Vėsaitė, M. A. Pavilionienė ir kt. Atrodo, jog šio įstatymo atsiradimą didele dalimi bus nulėmæs ne tik padidėjæs moterų aktyvumas mūsų šalyje, bet ir Europos Sąjungos reikalavimai. Apie tai laiške PRIZMEI, komentuojančiame naująjį įstatymą užsimena ir Naujosios demokratijos/Moterų partijos vadovė Kazimiera Prunskienė: „Mūsų partija įsijungė į Lygių galimybių įstatymo rengimo darbą nuo pat pradžių. Esu įsitikinusi, kad įstatymas reikalingas ir savalaikis. Ir ne vien todėl, kad Europos Sąjungos reikalavimai tai numato. Bendriausia prasme jis svarbus tuo, jog politinės partijos Seimo lygmenyje susitarė dėl principo – moterų ir vyrų lygių teisių ir galimybių. Antra, įstatymas suformuoja teisinius diskriminavimo dėl lyties apibrėžimus bei numato būdus diskriminavimo faktams pašalinti teisinėmis priemonėmis. Trečia – sukuriama lygių galimybių kontrolieriaus institucija“.
Įstatymas pradės veikti tik tada, kai bus paskirtas lygių galimybių kontrolierius, kuris pažeidimų atvejais spræs, kokio dydžio pinigines baudas skirti. Na, o baudos už žeminančius veiksmus, kaip plekšnojimas per užpakalį, nosies žnaibymas ar pan., numatytos nemažos: nuo 100 iki 2 tūkst. litų. Jei veiksmai daromi pakartotinai – nuo 2 iki 4 tūkst. litų. Šie pinigai atiteks ne nukentėjusiam asmeniui, o valstybės biudžetui.
Mums keista ir įdomu girdėti, kad kitose šalyse darbdavys, priimdamas žmogų į darbą, neturi teisės teirautis apie jo šeimyninę padėtį: ar yra susituokęs, išsiskyręs, kiek turi vaikų. Tokie klausimai dabar ir pas mus bus laikomi privatumo teisės pažeidimu. Diskriminacija būtų galima apkaltinti ir laikraštį, kuris, spausdindamas kokios nors firmos skelbimą, nurodytų, kokios lyties ir amžiaus darbuotojo ieško ši firma. Lietuvoje už panašaus pobūdžio skelbimą jau numatyta 100 Lt bauda.
„Svarbiausia sritis, reglamentuojama įstatyme, – kaip išvengti diskriminacijos darbo rinkoje. Tai nėra paprasta pasiekti, ypač privačiame sektoriuje. Tačiau esant teisinėms normoms, geram diskriminacijos faktų išaiškinimo mechanizmui ir numatytoms nuobaudoms, tai jau savaime sutramdo kieno nors polinkius diskriminuoti“, – teigia K. Prunskienė.
Su diskriminacija darbo rinkoje kasdien susiduria ir Kauno moters užimtumo centro darbuotojos. Jos taip pat aktyviai dalyvavo rengiant naująjį įstatymą. Minėtame centre, kuris įkurtas Kauno miesto savivaldybės ir Jungtinių Tautų tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva, kasdien lankosi daugybė darbo ieškančių kauniečių. Būtent šis centras labai svarbus formuojant strategines kryptis moterų užimtumo politikoje, skatina moteris imtis verslo. Centre veikiantis verslo inkubatorius konsultuoja pradedančias veslininkes verslo kūrimo bei plėtros klausimais. Čia moterys informuojamos apie įsidarbinimo galimybes Kaune bei apskrityje. Todėl centro darbuotojos ypač gerai susipažinusios su daugeliu moterų teises liečiančių klausimų. „Kol nebuvo konkurencijos darbo rinkoje, nebuvo ir šių problemų, – sako Moters užimtumo centro vadovė Birutė Vėsaitė, komentuodama naujojo įstatymo atsiradimo sąlygas. – Tik išplitus šalyje nedarbui, paaiškėjo, jog moterys mažiau konkurentabilios darbo rinkoje“.
Kauno moters užimtumo centro darbuotojos išskyrė keturias, dažniausiai praktikoje pasitaikančias, moters diskriminavimo darbe rūšis. Daugiausiai ir garsiausiai šiandien kalbama apie seksualinį priekabiavimą. Tai ne toks jau retas dalykas ir mūsų krašte, dažniausiai nutylimas bijant prarasti darbą ar susigadinti santykius su bendradarbiais. Priekabiautojai gali būti ir vyrai, ir moterys, o provokuojančios priekabės – ne tik fizinės, bet ir žodinės, pasireiškiančios nepadoriomis, įžeidžiančiomis replikomis, juokeliais, seksualiomis užuominomis, komentarais, pasiūlymais. Tokiu pat įžeidimu moterys galėtų laikyti darbo vietoje kabančius nepadorius plakatus, kalendorius ar piešinius, kuriuos jos turi teisæ pareikalauti nukabinti.
Antroji dažna moterų diskriminacijos priežastis – dėl nėštumo. Plačiai Lietuvoje taikoma darbdavių praktika, kai būsimai darbuotojai pasiūloma pasirašyti darbo sutartį, paliekant tuščią išėjimo savu noru datos grafą. Pastebėjæ, jog moteris jau laukiasi kūdikio, darbdaviai nesunkiai darbuotoja nusikrato, įrašydami į tuščią grafą išėjimo datą, nors atleisti iš darbo nėščią darbuotoją draudžia mūsų įstatymai.
Lietuvoje tebėra aukštas nedarbo lygis. Daug moterų neturi darbo arba turi tik laikiną. Vyresnėms nei keturiasdešimties metų ypač sunku susirasti darbą. Laikoma, kad jos ne tokios paslankios, sunkiau prisitaiko, palyginti su jaunesnėmis. Be to, pastarosios dažnai sutinka dirbti ir už mažesnį atlyginimą. Kai kurie darbdaviai kelia savo darbuotojoms tokius reikalavimus, kaip „jaunai ir patraukliai atrodyti“, kurie vyrams visai netaikomi.
Ir ketvirtoji moterų diskriminacijos rūšis – diskriminacija dėl darbo užmokesčio. Sekretorė, siuvėja, mokytoja, auklė, buhalterė, skalbėja, virėja, pardavėja – tai vis moterų profesijos. Nors tai darbai, kurie reikalauja gana aukštos kvalifikacijos ir atsakomybės, bet juos dirbančios gauna mažus atlyginimus ir neturi galimybių pakilti karjeros laiptais. Mūsų šalyje moterys dažnai tegauna 70 procentų vyrų atlyginimo, nors toks nelygus mokėjimas yra nelegalus.
Taigi galima tikėtis, jog daugelį šių problemų galbūt bus galima išspræsti, įsigalėjus naujajam įstatymui. Profesorė Kazimiera Prunskienė įsitikinusi, jog šis įstatymas „prisidės prie moterų padėties sustiprėjimo apskritai, tarp to ir politinėje bei valdžios struktūrose. Didelę įtaką čia turi ir gausėjančios moterų organizacijos bei jų aktyvumas“. K. Prunskienė pabrėžė, jog Naujoji demokratija/Moterų partija yra vienintelė partija, kurios daugumą sudaro moterys. Šios partijos vadovė išreiškė viltį, jog „trečiajame tūkstantmetyje moterų ir vyrų lygios galimybės bus savaime suprantamas dalykas, tad išnyks ir pati problema, kuriai spræsti prireikė atskiro įstatymo“.

Vitalija Norvilienė, žurnalistė, vertėja, gyvena Kaune