{"id":1074,"date":"2016-06-08T09:21:12","date_gmt":"2016-06-08T06:21:12","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1074"},"modified":"2016-06-08T09:21:24","modified_gmt":"2016-06-08T06:21:24","slug":"ka-biblija-sako-apie-demokratija-2","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1074","title":{"rendered":"K\u0105 Biblija sako apie demokratij\u0105?"},"content":{"rendered":"

Holger Lahayne<\/em><\/p>\n

Naujojo Testamento centre \u2013 J\u0117zaus perteikta \u017einia apie \u201eDievo karalyst\u0119\u201c, toki\u0105 karalyst\u0119, kuri yra \u201ene \u0161io pasaulio\u201c. Tod\u0117l apie valstyb\u0119 ir politik\u0105 Naujajame Testamente ra\u0161oma gana retai. Net ir tokiose vietose kaip Rom 13 arba 1 Tim 2 svarbiausia esminis krik\u0161\u010dionio santykis su valstyb\u0117s vadovais. Niekur nerasime komentar\u0173 apie konkre\u010dias valdymo formas arba konkre\u010di\u0173 nurodym\u0173, kaip valdyti valstyb\u0119.
\nGerokai daugiau informacijos bei esmini\u0173 valstybin\u0117s veiklos princip\u0173 turi Senasis Testamentas. Skaitant j\u012f paprastai susidaro \u012fsp\u016bdis, kad tuo metu pirmiausia vie\u0161patavo teokratin\u0117 \u201ediktat\u016bra\u201c, o v\u0117liau vald\u017eia atiteko karaliams. Tad k\u0105 bendro gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti Senasis Testamentas su demokratija? Gal izraelitai tais laikais rengdavo rinkimus?
\nI\u0161 ties\u0173, Senojo Testamento Izraelyje dar neap\u010diuopsime parlamentin\u0117s demokratijos, t.y. parlamento, atstovaujan\u010dio visai tautai, rinkim\u0173 \u2013 \u0161i valdymo sistema, \u0161iaip ar taip, dar labai jauna. Tokios parlamentin\u0117s demokratijos, kokios yra n\u016bdien, egzistuoja dar tik ger\u0105 \u0161imtmet\u012f, tiesa, Anglijoje \u2013 \u0161iek tiek ilgiau. Tik nuo to laiko daugelyje \u0161ali\u0173 did\u017eioji tautos dalis gali slapta, lygiateisi\u0161kai ir laisvai i\u0161sirinkti liaudies atstovus (moterys rinkim\u0173 teis\u0119 i\u0161sikovojo dar v\u0117liau!). \u0160iuo matu senojo Izraelio vis tiek negalime matuoti.
\nM\u016bs\u0173 dien\u0173 demokratijos institucij\u0173 \u2013 prezidento, vyriausyb\u0117s, parlamento \u2013 berg\u017ed\u017eiai ie\u0161kotume Senajame Testamente. Vis d\u0117lto daugum\u0105 demokratijos princip\u0173<\/em> matome Izraelio tautoje.<\/p>\n

Keturi demokratijos principai<\/strong>
\nIndividas<\/em><\/strong>
\nKiekvienas atskiras asmuo yra svarbus, kiekvienas atskiras asmuo yra vertingas, turi orum\u0105, atsakomyb\u0119 ir teises \u2013 kiekvienas<\/em>. \u0160iandien \u0161is principas mums atrodo kone savaime suprantamas, bet nuo Antikos laik\u0173 iki pat pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio daugumoje valstybi\u0173 individas, atskiras \u017emogus, buvo niekinamas. Tauta, ras\u0117, valstyb\u0117 arba klas\u0117 buvo viskas \u2013 bet tik ne individas. Komunistin\u0117s \u201eliaudies demokratijos\u201c jau vien tod\u0117l nebuvo demokratin\u0117s visuomen\u0117s, kad atskiri \u017emon\u0117s jose buvo beveik neapsaugoti ir nedaug k\u0105 rei\u0161k\u0117.
\nI\u0161 ko matome, kad individas niekinamas? \u2013 Jei priimtinas atskir\u0173 \u017emoni\u0173 \u017eudymas. Pavyzd\u017eiui, antikoje beveik visur buvo leid\u017eiama \u017eudyti k\u016bdikius ir daryti abortus; vaik\u0173 aukojimas Vidur\u017eemio j\u016bros rytin\u0117je pakrant\u0117je nebuvo kas nors ne\u012fprasta. Erodo \u012fsakymas i\u0161\u017eudyti k\u016bdikius netrukus po J\u0117zaus gimimo \u0161iuos r\u0117mus ne itin per\u017eeng\u0117. Komunistin\u0117s diktat\u016bros taikst\u0117si su klas\u0117s prie\u0161\u0173 mirtimi, o naciai \u2013 su \u201e\u017eemesni\u0173j\u0173\u201c rasi\u0173 \u017emoni\u0173 \u017eudymu.
\nIzraelio tauta buvo kitokia: tik Izraelyje buvo u\u017edrausta daryti abortus, \u017eudyti nepageidaujamus vaikus ir aukoti \u017emones. Atrodo, kad tam prie\u0161tarauja Pr 22, kur Dievas ragina Abraom\u0105 paaukoti savo s\u016bn\u0173 Izaok\u0105. Bet to ne\u012fvyksta, nes \u012fsiki\u0161a pats Dievas. \u010cia tikrai nor\u0117ta parodyti, kad Dievas nenori vaik\u0173 auk\u0173 \u2013 visai kitaip negu aplinkin\u0117se Kanaano tautose.
\nIzraelitai gerb\u0117 kiekvien\u0105 atskir\u0105 \u017emog\u0173. Kod\u0117l? Jie \u017einojo: kiekvien\u0105 \u017emog\u0173 suk\u016br\u0117 Dievas ir jis pana\u0161us \u012f Diev\u0105, tod\u0117l kiekvienas \u017emogus yra \u201elabai geras\u201c (Pr 1,27. 31). Taigi kiekvienas \u017emogus yra nepaprastai orus \u2013 jis pana\u0161us \u012f Diev\u0105!
\nNieko pana\u0161aus nerandame antikoje. Net ir humanistai graikai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 daugum\u0105 \u017emoni\u0173 niekino. Negraikus jie vadino barbarais, t.y. tokiais, kurie net ir kalb\u0117ti deramai nesugeb\u0105, taigi \u017eemesniais u\u017e \u017emog\u0173. Verg\u0173 jie nelaik\u0117 \u017emon\u0117mis. Vien tik Aristotelis maloningai pasisak\u0117, jog vergai vis d\u0117lto ka\u017ekuo primen\u0105 \u017emones. Moterys? \u2013 Tarp \u017emogaus ir gyvulio. Vaikai? \u2013 Taip pat dar ne tikri \u017emon\u0117s, tod\u0117l ir galima galabyti k\u016bdikius. \u0160iame fone ry\u0161k\u0117ja graiki\u0161ka aristoteli\u0161ka \u017emogaus apibr\u0117\u017etis: socialin\u0117 b\u016btyb\u0117, turinti prot\u0105. Kadangi vaik\u0173 protas dar tik br\u0119sta, jie tik tampa<\/em> \u017emon\u0117mis.
\nIzraelitai visus sluoksnius \u2013 taip pat ir moteris, vergus bei vaikus \u2013 laik\u0117 \u017emon\u0117mis visomis prasm\u0117mis. Ir kiekvienas atskiras \u017emogus buvo atsakingas prie\u0161 Diev\u0105! Da\u017enai sakoma: Senajame Testamente yra svarbi tauta ir gimin\u0117, o Naujajame \u2013 svarbus atskiras \u017emogus. K\u0105 kita teigia \u012est 24,16: \u201eT\u0117vai nebus baud\u017eiami mirtimi u\u017e savo vaikus nei vaikai bus baud\u017eiami u\u017e t\u0117vus. Tik u\u017e savo paties nusikaltim\u0105 \u017emogus gali b\u016bti nubaustas mirtimi\u201c. Kiekvienas individas svarbus Dievui, atsako prie\u0161 j\u012f ir tod\u0117l gali b\u016bti kaltas. Atskiro \u017emogaus kalt\u0117 vis\u0173 pirma sudaro prielaidas jo individualumui.
\n\u012est 29,9\u201312: \u201e\u0160iandien visi stovite \u010dia, Vie\u0161paties, savo Dievo, akivaizdoje, gimini\u0173 vadai, seni\u016bnai ir apskaitininkai, visi Izraelio vyrai, vaikai ir \u017emonos, net ateiviai…\u201c Visa tauta sudaro su Dievu sandor\u0105, net ir svetim\u0161aliai, esantys tarp j\u0173! Ne vien religinis elitas, ne vien tik vyrai. Visi buvo svarb\u016bs, jaut\u0117si atsakingi, sandoros reik\u0117jo visiems.
\nTai pabr\u0117\u017eiama ir priesake, kaip \u0161v\u0119sti Palapini\u0173 i\u0161kilm\u0119. \u012est sk. 31 eil. 12 para\u0161yta: \u201eSusirink \u017emones \u2013 vyrus, moteris, vaikus ir ateivius, gyvenan\u010dius tavo miestuose, kad i\u0161girst\u0173 ir i\u0161mokt\u0173 Vie\u0161paties… \u012estatymo \u017eod\u017eio\u201c. Tais laikais toks \u012fsakymas buvo tikra revoliucija! Kad moterys, vaikai ir svetim\u0161aliai skaityt\u0173 \u012fstatym\u0105 ir j\u012f suprast\u0173! Graikai b\u016bt\u0173 pasak\u0119: gal j\u016bs, \u017eydai, i\u0161sikraust\u0117te i\u0161 proto? Kas \u010dia per kvailyst\u0117s? Moterys, vaikai \u2013 jie juk nieko nesuvokia!<\/p>\n

\u012estatymas<\/strong><\/em>
\nDemokratija rei\u0161kia \u201eliaudies valdymas\u201c, bet \u0161ia paraidine prasme dabar beveik n\u0117ra demokratij\u0173, kadangi tauta niekur tiesiogiai nevaldo \u2013 visur valdo liaudies atstovai<\/em>. Geriausiu atveju jie i\u0161renkami laisvais ir lygiateisiais rinkimais. Nesiekiu kritikuoti rinkim\u0173 ar parlament\u0173, bet, sutikite, patys savaime jie dar negarantuoja tikrai demokrati\u0161ko \u0161alies valdymo. \u0160tai pavyzd\u017eiai. Turkijoje yra laisvi rinkimai, parlamentas, bet demokratija netobula, tas pat pasakytina ir apie Indij\u0105 (\u201edid\u017eiausi\u0105 pasaulio demokratij\u0105\u201c) ir, be abejo, Rusij\u0105. Ko tr\u016bksta \u0161ioms \u0161alims? Jos n\u0117ra tikros teisin\u0117s valstyb\u0117s<\/em>. Teis\u0117 ir \u012fstatymai \u010dia turi tik ribot\u0105 gali\u0105.
\nTeisin\u0117 valstyb\u0117 yra demokratijos \u0161erdis, o ji \u2013 Izraelio \u201ei\u0161radimas\u201c. Mat Izraelis buvo pirmoji valstyb\u0117 pasaulio istorijoje, visi\u0161kai valdoma \u012fstatym\u0173. Apie 1400 m. prie\u0161 Krist\u0173 prie Sinajaus kalno Moz\u0117 gavo i\u0161 Dievo \u012fstatym\u0105, tor\u0105, kuri\u0105 prival\u0117jo paskelbti tautai. Jo prad\u017ei\u0105, De\u0161imt\u012f Dievo \u012fsakym\u0173 I\u0161 20, \u017eino dauguma krik\u0161\u010dioni\u0173.
\nPakartoto \u012estatymo knygoje yra gera vis\u0173 t\u0173 \u012fsakym\u0173 santrauka. Jau vien i\u0161 \u012est 4,1\u20138 ai\u0161k\u0117ja, kad Dievo s\u0105jungos su Izraelio tauta pagrindas yra \u012fstatymas. Teis\u0117 yra vir\u0161 visko, ne vald\u017eia ir j\u0117ga puo\u0161ia taut\u0105 (eil. 8). Vadovas Moz\u0117 nevald\u0117 savo tautos \u2013 vald\u0117 \u012fstatymas. \u012estatymai nul\u0117m\u0117 visas \u017emoni\u0173 gyvenimo sritis. Daugelyje Biblijos viet\u0173 sakoma: laikykit\u0117s to, vykdykit \u012fstatymus!
\nGali pasigirsti prie\u0161taravim\u0173: juk galima ir perd\u0117ti. Kas jau tokio gero i\u0161 \u012fstatym\u0173? Nor\u0117dami \u012f tai atsakyti, pasvarstykime: kam reikia \u012fstatym\u0173? Kam jie i\u0161 viso sukurti? Vis\u0173 pirma j\u0173 reikia apsaugoti silpniesiems. Stiprieji \u201esavo teis\u0117mis\u201c ir taip pasinaudoja, jie gal\u0117t\u0173 i\u0161siversti ir be \u012fstatym\u0173. Silpnieji priklauso nuo teis\u0117s ir \u012fstatym\u0173. B\u016btent \u0161is principas, kaip matome, Senajame Testamente tobulai \u012fgyvendintas. \u0160tai tik keletas viet\u0173 i\u0161 Pakartoto \u012estatymo knygos:
\n10,17\u201319: na\u0161lai\u010di\u0173, na\u0161li\u0173 ir svetim\u0161ali\u0173, tais laikais silpniausi\u0173j\u0173 visuomen\u0117je, teis\u0117s ir drauge j\u0173 apsauga;
\n14,28\u201315,2: socialiniai potvarkiai silpnesni\u0173j\u0173 labui;
\n19,14\u201321: itin svarbus teisinis principas: daugelis liudytoj\u0173 privalo garantuoti, kad koks nors vienas piktas liudytojas nieko neap\u0161mei\u0161. Ap\u0161mei\u017etasis kaip silpnesnis turi b\u016bti apsaugotas nuo melaging\u0173 kaltinim\u0173;
\n21,10\u201314 \u2013 be galo \u012fdomus skyrius: izraelitas negali su karo belaisve elgtis kaip nori! Jis turi belaisv\u0119 vesti, o ne j\u0105 prievartauti! Jis turi leisti jai apraudoti savo \u0161eim\u0105, papras\u010diausiai j\u0105 i\u0161vyti taip pat neturi teis\u0117s. Visi\u0161ka prie\u0161ingyb\u0117 t\u0173 laik\u0173 papro\u010diams: prie\u0161\u0173 moterims tekdavo patirti visi\u0161k\u0105 <\/em>nugal\u0117toj\u0173 savival\u0119. Tai, matyt, geriausias pavyzdys, kaip stiprusis silpnojo labui privalo laikytis \u012fstatymo;
\n24,14\u201315: apie darbo teis\u0119. Nuskurdusiam padienininkui privalo b\u016bti i\u0161 karto atlyginta;
\n24,17\u201321: ir v\u0117l socialiniai potvarkiai silpn\u0173j\u0173 labui;
\n25,13\u201316: apie prekybos teis\u0119. Buvo grie\u017etai draud\u017eiama falsifikuoti svorius ir matus, nes b\u016bt\u0173 padaryta \u017eala pirk\u0117jui.
\n\u012esid\u0117m\u0117tinas tekstas aptinkamas 25 skyriaus prad\u017eioje. Tai, k\u0105 teigia 1 eilut\u0117, mums \u0161iandien atrodo ir taip ai\u0161ku: kaltasis<\/em> turi b\u016bti paskelbtas kaltu. Anais laikais tai nebuvo savaime suprantama. Buvo negalima bausti vien kit\u0173 \u012fbauginimui arba kad taip patiko valdovui, arba dar d\u0117l koki\u0173 nors kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Kalt\u0117 turi b\u016bti \u012frodyta, bet tuomet jau i\u0161 karto reikia bausti. Be galo \u012fdomu tai, kad ir nubaust\u0105j\u012f saugo \u012fstatymas. Jo bausm\u0117 buvo apibr\u0117\u017eta, o ne savavali\u0161ka.
\nGeras atvirk\u0161tinis pavyzdys yra J\u0117zui romie\u010di\u0173 \u012fvykdyta bausm\u0117. Pilotas \u017einojo, kad J\u0117zus nekaltas. Bet jis vis tiek tur\u0117jo \u201eteis\u0119\u201c j\u012f nuteisti myriop. Net jeigu kas nors Romoje b\u016bt\u0173 \u012frod\u0119s, jog \u0161is Galil\u0117jos gyventojas nekaltas, nieko tai neb\u016bt\u0173 pakeit\u0119. O ir kareiviai gal\u0117jo daryti su juo k\u0105 tinkami \u2013 pasmerktieji vykdant bausm\u0119 buvo neapsaugoti. Daugelis j\u0173 dar nenukry\u017eiuoti mir\u0117 nuo kareivi\u0173 smurto.<\/p>\n

Lygyb\u0117<\/strong><\/em>
\nKitas svarbus demokratijos elementas yra lygyb\u0117s principas: prie\u0161 \u012fstatym\u0105 visi lyg\u016bs, \u012fstatymai galioja visiems. Europoje to pasiekta irgi tik per pra\u0117jus\u012f am\u017ei\u0173. Pagal apibr\u0117\u017eim\u0105 komunizme visi buvo lyg\u016bs, bet kai kurie \u201elygesni\u201c, kaip taikliai pasak\u0117 George\u2019as Orwellas.
\nLygyb\u0117s principo \u0161aknys taip pat yra Senajame Testamente. \u017dyd\u0173 visuomen\u0117je nebuvo joki\u0173 privilegijuot\u0173 sluoksni\u0173, joki\u0173 kilming\u0173j\u0173 ar ko nors pana\u0161aus. B\u016bta tarnyb\u0173, v\u0117liau vad\u0173, varg\u0161\u0173 bei turting\u0173j\u0173, o per tai ir nelygyb\u0117s visuomen\u0117je. Bet \u012fstatymai galiojo visiems vienodai, net ir u\u017esienie\u010diams ar vergams. \u017dinoma, kad tai susij\u0119 su tuo, jog izraelitai patys buvo verg\u0173 tauta, kai Dievas i\u0161ved\u0117 juos i\u0161 Egipto.
\nVisus valdo \u012fstatymai, su visais teisme elgiamasi vienodai. \u0160tai dar keletas viet\u0173 i\u0161 Pakartoto \u012estatymo knygos:
\n1,17: \u201eTeisdami negalite b\u016bti \u0161ali\u0161ki: i\u0161klausykite varguol\u012f lygiai taip, kaip ir did\u017ei\u016bn\u0105\u201c. Niekam negalima teikti pirmenyb\u0117s, nieko negalima skriausti.
\n10,17: Dievas ne\u017ei\u016bri \u012f asmen\u012f, t.y. teis\u0117s matas n\u0117ra luomas, vald\u017eia ar asmens pad\u0117tis visuomen\u0117je.
\n16,18\u201320: nurodymai teis\u0117jams. Jie turi skelbti tikr\u0105 teis\u0119, niekam neteikti pirmenyb\u0117s ir nesileisti papirkin\u0117jami.
\n17,14\u201320: \u012fstatymas karaliui. Karalius pats turi i\u0161mokti \u012fstatym\u0173 ir j\u0173 laikytis, taigi valdovas kaip ir visi kiti tarnauja \u012fstatymui. Tikra revoliucija tais laikais! Bet kuris Egipto, Persijos, Babilono ar Romos valdovas b\u016bt\u0173 pasak\u0119s: a\u0161 esu \u012fstatymas ir niekas kitas! kas dr\u012fs man nurodin\u0117ti?! Naujaisiais laikais toks principas, kad kunigaik\u0161tis turi paklusti \u012fstatymui, arba konstitucijai, buvo pasiektas tik XIX am\u017eiuje.
\n\u017dinoma, Izraelio karaliams taip pat gr\u0117s\u0117 pagunda piktnaud\u017eiauti savo vald\u017eia. Senajame Testamente randame du \u012fdomius pasakojimus, i\u0161 kuri\u0173 ai\u0161k\u0117ja, jog net ir karalius turi paklusti \u012fstatymams ir u\u017e piktnaud\u017eiavim\u0105 vald\u017eia gali susilaukti bausm\u0117s.
\n2 Sam 11\u201312 pasakojama istorija apie Dovyd\u0105 ir Bat\u0161eb\u0105. Dovydas i\u0161vysta kario \u016arijos \u017emon\u0105, Bat\u0161eb\u0105, ir jos \u012fsigeid\u017eia. Bat\u0161eba nuo jo pastoja, ir Dovydas \u012fsako nu\u017eudyti \u016arij\u0105, pasta\u010dius j\u012f m\u016b\u0161yje pirmoje eil\u0117je. Anokia ten problema antikoje, ar ne? Juk karalius turi teis\u0119 savo hareme apgyvendinti k\u0105 tik nori. Bet tik ne Izraelyje. Prana\u0161as Natanas atvyksta pas Dovyd\u0105 ir atskaito jam grie\u017et\u0105 pamoksl\u0105. Net ir b\u016bdamas karalius Dovydas neturi teis\u0117s taip elgtis. J\u012f baud\u017eia Dievas, tegu ir palyginti \u0161velniai, nes \u012f\u017evelg\u0117 jo kalt\u0119.
\nAntrasis pavyzdys yra 1 Kar 21. Karalius Ahabas geid\u017eia, pana\u0161iai kaip Dovydas, to, k\u0105 mato pro savo r\u016bm\u0173 lang\u0105: puikaus vynuogyno. Deja, jis priklauso ne jam, o Nabotui. Ahabas m\u0117gina \u012fsigyti vynuogyn\u0105 teis\u0117tai. Bet Nabotas atmeta jo pasi\u016blym\u0105. Vien tai, kad pasi\u016blymas buvo atmestas, rodo, kad Ahabas ir Nabotas teis\u0117s po\u017ei\u016briu yra viename lygmenyje. Savo pilie\u010dio karalius negali priversti parduoti turt\u0105. Ahabas buvo ved\u0119s Jezabel\u0119, pagon\u0119 i\u0161 Finikijos. \u0160i, matyt, nepaj\u0117g\u0117 suprasti i\u0161kilusios problemos: kod\u0117l karalius negal\u0117t\u0173 pasiimti \u2013 visai nesvarbu, kokiu b\u016bdu \u2013 to, kas jam patinka? Ji inscenizuoja Naboto ap\u0161mei\u017eim\u0105, pasitelkusi melagingus liudytojus, ir Nabotas u\u017em\u0117tomas akmenimis. Ahabas galop gauna vynuogyn\u0105. Kaip Natanas ateina pas karali\u0173 Dovyd\u0105, taip ir Ahab\u0105 aplanko prana\u0161as Elijas ir abiem paskelbia grie\u017et\u0105 Dievo bausm\u0119. Karalius pasik\u0117l\u0117 vir\u0161 \u012fstatymo, ir tai negali likti be pasekmi\u0173. Jis negailestingai pasinaudojo Naboto silpnumu, o silpn\u0173j\u0173 i\u0161naudojim\u0105 Dievas laiko piktadarybe.<\/p>\n

Kontrol\u0117 ir kritika<\/em><\/strong>
\nPaskutinis svarbus demokratijos po\u017eymis: demokratin\u0117je valstyb\u0117je galima kritikuoti valdytojus. J\u0173 veiksmai turi b\u016bti kontroliuojami. M\u016bs\u0173 laikais da\u017eniausiai \u012fprasta, kad vald\u017eios tarnautojus kas ketverius penkerius metus per rinkimus \u201ekontroliuoja\u201c tauta.
\nKod\u0117l taip yra? Atsakym\u0105 ir v\u0117l pateikia Biblija. Kiekvienas \u017emogus yra nusid\u0117j\u0117lis, n\u0117ra tobulas ir neabejotinai klysta \u2013 kai kurie daugiau, kai kurie ma\u017eiau. Valdininkija \u2013 ne i\u0161imtis. Ji n\u0117ra \u0161venta ir nelie\u010diama bei nekritikuotina. J\u0105 reikia kontroliuoti b\u016btent tod\u0117l, kad jai tenka didel\u0117 atsakomyb\u0117, o j\u0173 klaidos gali tur\u0117ti skaud\u017ei\u0173 pasekmi\u0173. Demokratin\u0117je visuomen\u0117je valdininkus galima pa\u0161alinti, siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 dideliems nuostoliams. Taip Karlas Popperis (1902\u20131994), angl\u0173 filosofas, nusako demokratij\u0105. Jo apibr\u0117\u017eimas formuluotas ne teigiamai, sakykime: demokratija laiduoja, kad tautos valia b\u016bt\u0173 vykdoma arba kad valdyt\u0173 geriausieji jos atstovai ir taip toliau. Jis yra neigiamas, bet itin realistinis: valdantieji visada yra vidutiniokai, mat kartais jie b\u016bna blogesni, kartais \u2013 geresni, bet tik retai genial\u016bs; bet mes galime jiems sutrukdyti (pavyzd\u017eiui, per rinkimus) pridaryti pernelyg daug \u017ealos ir pa\u0161alinti juos be kraujo.
\nKaip k\u0105 tik mat\u0117me, t\u0105 pat\u012f princip\u0105 randame jau Senajame Testamente. Karaliai irgi normal\u016bs \u017emon\u0117s ir tikrai n\u0117 kiek nema\u017eiau nusideda. Kai imiesi skaityti Karali\u0173 knyg\u0173, tai i\u0161 karto krenta \u012f akis. Kaip ir pasakojime apie Dovyd\u0105 apra\u0161omos visos silpnyb\u0117s. Antikoje nieko pana\u0161aus nerasime! \u017dinoma, tais laikais dar nebuvo klasikinio vald\u017eios pasiskirstymo kaip \u0161iandien, tai yra parlamento, kontroliuojan\u010dio vyriausyb\u0119. Ta\u010diau valdovo kontrol\u0117s b\u016bta: pavyzd\u017eiui, prana\u0161ai pasirodydavo kaip kaltintojai ir kontrolieriai. Karalius b\u016btina kontroliuoti, juk jie irgi tik nusid\u0117j\u0117liai. Tai labai ai\u0161kiai nusakyta 2 Sam pabaigoje. Visa knyga pasakoja apie did\u017eiausi\u0105 vis\u0173 laik\u0173 Izraelio valdov\u0105, o k\u0105 skaitome 24 skyriuje? Dar vienas Dovydo akibrok\u0161tas! 24,1\u20134 Dovydas \u012fsako suskai\u010diuoti savo taut\u0105, t.y. kareivius. Tai tarsi ir nieko blogo, bet kontekstas leid\u017eia suprasti, kad Dovydas did\u017eiavosi ir nor\u0117jo pasikliauti savo did\u017eiule kariuomene. Bet \u0161tai kas \u012fsid\u0117m\u0117tina: Joabas dr\u012fsta karali\u0173 pataisyti, j\u012f tam tikra prasme sudrausminti. Ir pasirod\u0117, kad Joabas teisus! Taigi tarnautojas tur\u0117jo teis\u0119 ir \u012fgaliojimus sudrausminti karali\u0173.<\/p>\n

Izraelis \u2013 tai demokratija?<\/strong><\/em>
\nSenajame Izraelyje matome visus svarbiausius demokratijos principus. Nepaisant to, senojo Izraelio niekas nevadina demokratine valstybe. Kaip i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo min\u0117ta, ten nevyko parlamento rinkimai. Bet daug svarbiau tai, kad Senajame Testamente n\u0117ra \u201etautos suvereniteto\u201c (visa vald\u017eia kyla i\u0161 tautos) principo. Izraelyje buvo \u201eprie\u0161ingai\u201c: visa vald\u017eia \u0117jo nuo Dievo<\/em>. \u0160iandien mums tai n\u0117ra pavyzdys, nes Izraelis buvo ypatinga Dievo tauta, net jo nuosavyb\u0117. Ta prasme tai buvo veikiau teokratija nei demokratija.
\nVis d\u0117lto senasis Izraelis \u2013 \u0161iuolaikin\u0117s demokratijos lop\u0161ys, nes svarbiausi keturi i\u0161vardyti principai, o ne tautos suverenumas. Gali kilti klausimas: kaip \u010dia yra, kad ne jis svarbiausias, juk valdo tauta, plg. gr. demos-kratein? Kaip jau min\u0117jome, tauta niekur nevaldo. Tiesiogiai valdoma daugi\u0173 daugiausia \u017eemiausioje, municipalin\u0117je pakopoje. Visuomet ir visur yra tik nedaugelis valdan\u010di\u0173j\u0173 \u2013 vyr\u0173 ir moter\u0173, o paprastas pilietis da\u017eniausiai neturi jokios arba turi tik labai ribot\u0105 galimyb\u0119 valdyti.
\nKartais su demokratija siejamas ir \u201edaugumos valdymas\u201c, pavyzd\u017eiui parlamentin\u0117 arba tautos dauguma. Pagal \u0161\u016bk\u012f: tai, ko nori ir k\u0105 nutaria dauguma, yra demokrati\u0161ka. I\u0161 ties\u0173 da\u017eniausiai patartina vadovautis daugumos principu. Bet min\u0117tieji keturi principai svarbesni. Pavyzd\u017eiui, tarkime, kad did\u017eioji tautos dalis nutaria izoliuoti arba i\u0161\u017eudyti valstyb\u0117je gyvenan\u010dias ma\u017eumas \u2013 \u017eydus arba \u010digonus. K\u0105 \u010dia paprie\u0161tarausi, jei to nori dauguma? Tod\u0117l vir\u0161 tautos suvereniteto turi b\u016bti i\u0161kelta individo apsauga, teisin\u0117 mintis, lygyb\u0117s principas ir kontrol\u0117.
\nVokietijoje tai buvo gerai suprasta po Antrojo pasaulinio karo, pasibaigus Hitlerio diktat\u016brai. 1933 m. Hitleris panaikino pagrindines teises \u2013 ir t\u0105 padar\u0117 pritarus parlamentui (kartu ir did\u017eiajai gyventoj\u0173 daliai). Tam nor\u0117ta u\u017ekirsti keli\u0105 Vokietijos Federacin\u0117je Respublikoje. Dabar Vokietijos Konstitucija prasideda nuo 19 pagrindini\u0173 teisi\u0173, kuri\u0173 nevalia \u201ei\u0161 esm\u0117s\u201c pa\u017eeisti. Jos negali b\u016bti panaikintos, net jei to nor\u0117t\u0173 dauguma \u2013 t.y. demokrati\u0161kai j\u0173 negalima panaikinti! Taip ir turi b\u016bti! Ir tik paskui, Konstitucijos 20 straipsnyje eina principas: \u201eVisa valstyb\u0117s vald\u017eia kyla i\u0161 tautos\u201c [1].<\/p>\n

Holger Lahayne<\/strong>, \u017eurnalistas, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Holger Lahayne Naujojo Testamento centre \u2013 J\u0117zaus perteikta \u017einia apie \u201eDievo karalyst\u0119\u201c, toki\u0105 karalyst\u0119, kuri yra \u201ene \u0161io pasaulio\u201c. Tod\u0117l apie valstyb\u0119 ir politik\u0105 Naujajame Testamente ra\u0161oma gana retai. Net ir tokiose vietose kaip Rom 13 arba 1 Tim 2 svarbiausia esminis krik\u0161\u010dionio santykis su valstyb\u0117s vadovais. Niekur nerasime komentar\u0173 apie konkre\u010dias valdymo formas arba […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1009,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[28],"tags":[37,101,32],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1074"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1074"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1074\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1076,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1074\/revisions\/1076"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1009"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1074"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1074"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1074"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}