{"id":1102,"date":"2016-06-08T09:35:49","date_gmt":"2016-06-08T06:35:49","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1102"},"modified":"2016-06-13T10:02:50","modified_gmt":"2016-06-13T07:02:50","slug":"kritinis-poziuris-i-kina","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1102","title":{"rendered":"Kritinis po\u017ei\u016bris \u012f kin\u0105"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>John Coffey<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Santykiai tarp Ba\u017eny\u010dios ir kino gr\u012fsti \u012ftarumu. Holivudas nepaiso krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 vertybi\u0173, krik\u0161\u010dionys, savo ruo\u017etu, \u012f tai atsako pasmerkimu ir cenz\u016bra. Ta\u010diau nuo pat kino atsiradimo film\u0173 k\u016br\u0117jus trauk\u0117 religin\u0117s ir dvasin\u0117s temos. \u0160iandien krik\u0161\u010dionys daug laimi i\u0161 kritika gr\u012fst\u0173 santyki\u0173 su kinu. Gerai sukurti filmai \u2013 meno k\u016briniai, i\u0161provokuojantys etinius apm\u0105stymus ir suteikiantys esmin\u012f pagrind\u0105 kontaktams tarp tikin\u010di\u0173j\u0173 ir netikin\u010di\u0173j\u0173.<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ba\u017eny\u010dia ir kinas<\/strong><br \/>\nNuo pat savo gimimo filmas \u012fsigal\u0117jo kaip pati populiariausia am\u017eiaus meno forma. Kiekvien\u0105 savait\u0119 milijonai \u017emoni\u0173 visame pasaulyje pl\u016bsta \u012f kino teatrus arba \u017ei\u016bri vaizdajuostes bei filmus per televizij\u0105. Ta\u010diau film\u0173 populiarumas ir \u012ftaka suk\u0117l\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 susir\u016bpinim\u0105, nes jie skatina paleistuvyst\u0119, prievart\u0105 ir bedievi\u0161kum\u0105.<br \/>\nNuo 4-o iki 7-o de\u0161imtme\u010dio, per vis\u0105 Holivudo \u201eaukso am\u017ei\u0173\u201c, katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia JAV kontroliavo kin\u0105 per \u201eLegion of Decency\u201c (Padorumo legion\u0105). Pastarojo pasisekimas buvo nepaprastas. Tik labai nedaug to laikotarpio Holivudo film\u0173 buvo i\u0161leista be Legiono pritarimo, o daugelis buvo negailestingai i\u0161karpyti ar perra\u0161yti d\u0117l cenz\u016bros. Ta\u010diau galiausiai Legiono vykdomos kampanijos i\u0161provokavo galing\u0105 neigiam\u0105 reakcij\u0105. 7-o de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje kino industrija \u0117m\u0117 vis labiau piktintis Ba\u017eny\u010dios ki\u0161imusi, Legionas buvo priverstas liberalizuoti film\u0173 klasifikacijos sistem\u0105 ir galiausiai gamybinio kodo buvo atsisakyta.<br \/>\nTa\u010diau filmuose atsiradus dar daugiau smurto ir atviro intymumo scen\u0173, susir\u016bpinimas d\u0117l j\u0173 daromos \u012ftakos v\u0117l atsinaujino. \u0160is susir\u016bpinimas labai \u012ftaigiai i\u0161d\u0117stytas \u017eyd\u0173 kino kritiko Michaelo Medvedo knygoje \u201eHolivudas prie\u0161 Amerik\u0105\u201c (1992). Nors ir pasisakydamas prie\u0161 cenz\u016br\u0105, jis grie\u017etai kritikuoja \u201esvajoni\u0173 fabrik\u0105, tapus\u012f nuod\u0173 fabriku\u201c. Nesuskai\u010diuojama daugyb\u0117 film\u0173 rodo intymias sekso scenas, beprasm\u012f smurt\u0105, nepador\u0173 elges\u012f ir blevyzgas. Holivudas kaltas d\u0117l to, kad skatina paleistuvavim\u0105, \u0161mei\u017eia vedybin\u0119 institucij\u0105, \u0161lovina smurt\u0105, niekina herojus, pliekia Amerik\u0105 ir puola religij\u0105. Medvedo akimis, Martino Scorsese\u2019\u0117s kontroversi\u0161ko filmo \u201ePaskutinis Kristaus gundymas\u201c (1988) i\u0161leidimas buvo niekas kitas, tik \u201ekaro paskelbimas\u201c krik\u0161\u010dionims.<br \/>\nMedvedo kritika yra grie\u017eta ir polemi\u0161ka, bet pana\u0161\u016bs nuog\u0105stavimai b\u016bdingi daugeliui. Tokie filmai kaip \u201eGim\u0119 \u017eudyti\u201c (1994) siejami su tikrov\u0117je vykstan\u010diomis \u017eudyn\u0117mis ir \u0161iandien a\u0161triai diskutuojama d\u0117l ry\u0161io tarp ekrane rodomo smurto ir gyvenime \u012fvykdom\u0173 \u017eudyni\u0173. Davidas Putnamas, gerbiamas brit\u0173 re\u017eisierius, i\u0161rei\u0161kia jausmus, b\u016bdingus daugeliui \u017emoni\u0173: \u201eFilm\u0173 potekst\u0117je dabar jau\u010diama bjaurastis. Tai, kuo a\u0161 labiausiai \u0161lyk\u0161\u010diuosi \u2013 cinizmu \u2013 tapo madinga\u201c.<br \/>\nIroni\u0161ka, kad kinui tapus smurti\u0161kesniam ir seksualiai apnuogintam, krik\u0161\u010dionys labiau atsipalaidavo. Evangelikalai \u0161iandien ramiai \u017ei\u016bri filmus, kurie ankstesn\u0119 kart\u0105 b\u016bt\u0173 \u0161okirav\u0119. Kaip pasak\u0117 vienas mokslininkas, \u0161iuolaikiniai evangelikalai \u201epasaulyje jau\u010diasi jaukiai\u201c ir \u201enat\u016braliai priima kult\u016brines viduriniosios klas\u0117s gyvenimo normas\u201c [1]. Kinas ryte ryjamas kaip pasilinksminimo forma ir da\u017enai jau\u010diamas kritinio po\u017ei\u016brio tr\u016bkumas tiek priemon\u0117s, tiek ir id\u0117jinio turinio at\u017evilgiu. Jei praeityje pavojus gl\u016bd\u0117jo kult\u016briniame separatizme, tai \u0161iandien gr\u0117sm\u0119 gali kelti kult\u016brin\u0117 asimiliacija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ai\u0161kios pozicijos poreikis<\/strong><br \/>\nKad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta \u0161i\u0173 kra\u0161tutinum\u0173, krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 pl\u0117toti tikrai biblin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f kult\u016br\u0105. Dievas ragina mus b\u016bti \u0161venta tauta, radikaliai i\u0161siskirian\u010dia i\u0161 aplinkos. Senajame Testamente aptinkamas hebraji\u0161kas \u017eodis qode\u0161 (ver\u010diama \u201e\u0161ventumas\u201c) tiesiogine prasme rei\u0161kia i\u0161siskyrim\u0105 arba atskyrim\u0105. Naujajame Testamente aptinkama daug \u012fsakym\u0173 d\u0117l \u0161ventumo. J\u0117zus mok\u0117 savo sek\u0117jus elgtis negailestingai, kad i\u0161laikyt\u0173 skaistum\u0105: \u201eJeigu tavo de\u0161inioji akis skatina tave nusid\u0117ti, \u2013 sako jis, \u2013 i\u0161lupk j\u0105 ir mesk \u0161alin\u201c (Mt 5,29). Viena i\u0161trauka i\u0161 Biblijos padar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 nuomonei apie kin\u0105 \u2013 Lai\u0161ko filipie\u010diams 4,8: \u201ePagaliau, broliai, m\u0105stykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, myl\u0117tina, giriama, apie visa, kas dorybinga ir \u0161lovinga\u201c. Kadangi kine vaizduojama daug neteising\u0173, nekilni\u0173, netyr\u0173, bjauri\u0173 ir smerktin\u0173 dalyk\u0173, tai dauguma tikin\u010di\u0173j\u0173 jo papras\u010diausiai vengia.<br \/>\nTa\u010diau aistringas \u0161ventumo siekimas netur\u0117t\u0173 u\u017ego\u017eti m\u016bs\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 pasauliui. Krik\u0161\u010dioni\u0173 gyvenimas turi b\u016bti pa\u017eym\u0117tas \u201e\u0161ventu pasaulieti\u0161kumu\u201c [2]. Krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 gyventi ne tik kaip ateiviai ir sve\u010diai, bet ir kaip s\u0105\u017einingi pilie\u010diai (1 Pt 2,11\u201317); kaip \u017eem\u0117s druska korupcijos vandenyne ir \u0161viesa tamsoje (Mt 5,13\u201316). Druska ir \u0161viesa efektyvios, nes jos ir nesiderina su aplinka, ir yra tos aplinkos dalis. Taip ir mes turime b\u016bti \u0161io puolusio pasaulio dalimi, atsispirdami tiek pagundai asimiliuotis jame, tiek ir pagundai izoliuotis nuo jo. Kristaus malda yra ne apie tai, kad jo mokiniai b\u016bt\u0173 paimti \u201ei\u0161 pasaulio\u201c, bet kad jie b\u016bt\u0173 apsaugoti nuo blogio ir pa\u0161ventinti Dievo \u017eod\u017eiu (Jn 17,13\u201319).<br \/>\nBiblija pateikia i\u0161kilius \u0161ios ai\u0161kios pozicijos ir anga\u017euotumo pavyzd\u017eius: Juozap\u0105, Ester\u0105, Danieli\u0173, Pauli\u0173 ir pat\u012f Krist\u0173. Paulius sielojosi d\u0117l at\u0117nie\u010di\u0173 idealizavimo ir pasisak\u0117 prie\u0161 j\u012f, bet tuo pat metu jis dom\u0117josi j\u0173 kult\u016bra ir religija. Baim\u0117 susitepti nebuvo didesn\u0117 u\u017e nor\u0105 bendrauti. Jis analizavo j\u0173 stabus, kalb\u0117josi su j\u0173 filosofais, skait\u0117 j\u0173 poetus. Pamokslaudamas jis ne tik smerk\u0117, bet ir ie\u0161kojo bendr\u0173 s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 (Apd 17,16\u201334). Ta\u010diau b\u016btent J\u0117zus buvo dr\u0105siausias \u0161vento pasaulieti\u0161kumo \u012fsik\u016bnijimas. Fariziejus pritrenk\u0117 Kristaus pasirengimas bendrauti su pasaulie\u010diais pasaulieti\u0161koje aplinkoje. Bet J\u0117zus mok\u0117, jog blogos mintys, paleistuvyst\u0117, \u017emog\u017eudyst\u0117s ir ga\u0161lumas kyla \u201ei\u0161 vidaus, i\u0161 \u017emoni\u0173 \u0161irdies\u201c; izoliavimasis nuo pasaulio negarantuoja \u0161ventumo (Mk 7,20\u201323). Jis nesivar\u017eydamas lau\u017e\u0117 \u017eyd\u0173 tabu ir laisvai bendravo su \u201enusid\u0117j\u0117liais\u201c (Mt 9,10\u201313; Lk 7,36\u201350). Nors jis kviet\u0117 \u017emones atgailauti, jo gyvenimas pasi\u017eym\u0117jo radikaliu atvirumu nuod\u0117mingiesiems (Lk 19,1\u201310; Jn 4,4\u201326; Jn 8,1\u201311).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Ai\u0161kios pozicijos demonstravimas<\/strong><br \/>\nNedaugelis krik\u0161\u010dioni\u0173 sugeba i\u0161laikyti toki\u0105 pusiausvyr\u0105. Daugelis pasirinko \u201esaug\u0173\u201c smerkimo variant\u0105 ir pasitraukim\u0105 i\u0161 pasaulio bei jo kult\u016bros. Ta\u010diau tokia strategija turi rimt\u0173 tr\u016bkum\u0173. Angl\u0173 puritonai da\u017enai demonstruodavo, kad jie vertina muzik\u0105, poezij\u0105, tapyb\u0105, bet jei kai kurie i\u0161 j\u0173 b\u016bt\u0173 padar\u0119 savaip, ko gero, \u0161iandien netur\u0117tume \u0160ekspyro. Li\u016bdnai ironi\u0161ka, kad jud\u0117jimas, kuris susik\u016br\u0117 gailestingumo doktrinos pagrindu, tapo kietakakti\u0161ko moralizmo simboliu. Puritonizmo nusistatymas prie\u0161 teatrus, smukles ir Kal\u0117das atst\u016bm\u0117 am\u017eininkus ir sudar\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f, kad puritonizmas yra teisuoli\u0173 tik\u0117jimas.<br \/>\nTa\u010diau vengdami moralizmo negalime remti naivaus pasaulieti\u0161kos kult\u016bros vartojimo. Kiekis pigios erotikos ir siaubo film\u0173, reklamuojam\u0173 vaizdajuos\u010di\u0173 parduotuv\u0117se, tur\u0117t\u0173 kelti nerim\u0105 krik\u0161\u010dionims. Tiems, kurie niekada ne\u017ei\u016bri toki\u0173 film\u0173, reik\u0117t\u0173 rimtai pagalvoti apie \u201erimtus\u201c filmus, galin\u010dius sugundyti. Tokio filmo po\u017ei\u016bris \u012f pasaul\u012f gali b\u016bti klastingesnis nei atvirai rodoma \u0161ventvagyst\u0117, nuogumas ar smurtas. \u017dinoma, tokios problemos i\u0161kyla ir politikos, verslo, literat\u016bros bei filosofijos srityse; kiekviena i\u0161 j\u0173 paspend\u017eia savo sp\u0105stus, ta\u010diau tragi\u0161ka, kai krik\u0161\u010dionys vengia \u0161i\u0173 gyvenimo sfer\u0173. Individai skiriasi sugeb\u0117jimu priimti tik\u0117jimo i\u0161\u0161\u016bkius, ta\u010diau kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 savaip reik\u0117t\u0173 stengtis pareik\u0161ti ai\u0161ki\u0105 pozicij\u0105 ir b\u016bti aktyviu kult\u016bros vartotoju.<br \/>\nFrancis Schaefferis pasteb\u0117jo, kad Ba\u017eny\u010dios jaunus krik\u0161\u010dionis da\u017enai priglaud\u017eia nuo \u201epasaulio\u201c po savo sparnu, o po to palieka juos akis \u012f ak\u012f su juo nuogus ir neapsaugotus. Ta\u010diau yra praktini\u0173 dalyk\u0173, kuri\u0173 Ba\u017eny\u010dia gal\u0117t\u0173 imtis, kad pad\u0117t\u0173 jiems dalyvauti kult\u016briniame gyvenime. Pamokslininkai gal\u0117t\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti filmus ar skaityti kritinius straipsnius spaudoje bei panaudoti juos savo pamoksluose. T\u0117vai gal\u0117t\u0173 pasinaudoti TV gidais \u0161eimoms, parinkdami filmus, tinkamus \u017ei\u016br\u0117ti kartu su vaikais. Jaunimo ar nam\u0173 grup\u0117s gal\u0117t\u0173 aptarin\u0117ti filmus krik\u0161\u010dioni\u0161ku po\u017ei\u016briu. Pavyzd\u017eiui, \u201eTrumeno \u0161ou\u201c (1998) priversdavo \u017emones susim\u0105styti apie tai, kaip \u017einiasklaida manipuliuoja m\u016bs\u0173 tikrov\u0117s suvokimu, o kartu ir pasufleruodavo gilesnius klausimus apie Diev\u0105. Ar \u0161is filmas \u2013 tai papras\u010diausias vie\u0161as apsimet\u0117li\u0173 \u017einiasklaidos k\u016br\u0117j\u0173 demaskavimas? Ar tai puolimas prie\u0161 teizm\u0105? O galb\u016bt jis atstovauja populiariam Dievo \u012fvaizd\u017eiui kaip ka\u017ekur toli gyvenan\u010diam valdovui fanatikui, kuriam visai ner\u016bpi m\u016bs\u0173 gerov\u0117?<br \/>\nToki\u0173 klausim\u0173 i\u0161k\u0117limas svarbus kritiniam po\u017ei\u016briui. Pavojus tas, kad kai \u017ei\u016brime filmus, \u201ei\u0161jungiame\u201c savo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 m\u0105stym\u0105 ir sugeriame juos \u012f save. Kaip teigia kritikas Neilas Postmanas, filmai, kurie pateikia regin\u012f, o ne turin\u012f, yra ypa\u010d problemi\u0161ki. Am\u017eiuje, kai vaizdai nustelbia \u017eod\u017eius, linksmyb\u0117s labiau traukia nei tiesa. Ta\u010diau kinas ir teatras gali neutralizuoti televizijoje gaminamas banalybes, nes jie vis dar geba i\u0161provokuoti rimtus apm\u0105stymus.<br \/>\nJei norime gauti maksimal\u0173 pasitenkinim\u0105 ir naud\u0105 i\u0161 film\u0173, turime \u012fvertinti tris skirtingus kino meno aspektus: estetin\u012f, moralin\u012f ir religin\u012f. Nors filmai gali b\u016bti vidutini\u0161ki estetiniu po\u017ei\u016briu, moraliai \u017eeid\u017eiantys bei pain\u016bs religine prasme, daugelis j\u0173 vis tiktai gali daug k\u0105 pasi\u016blyti kiekvienu i\u0161 anks\u010diau min\u0117t\u0173 aspekt\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Estetinis aspektas<\/strong><\/em><br \/>\nHansas Rookmaakeris sakydavo, kad \u201emenui nereikia pateisinimo\u201c. Tuo jis nor\u0117jo pasakyti, kad menas veiksmingas net tada, kai ry\u0161kiai nerodo praktinio tikslo. Dievas \u012fkurdino mus fizin\u0117s k\u016brinijos centre ir \u012fsak\u0117 apgyvendinti \u0161i\u0105 \u017eem\u0119 bei vie\u0161patauti joje (Pr 1,28). Kai menininkas paima kok\u012f nors \u017emogaus pagamint\u0105 produkt\u0105 ir suteikia jam \u017eavi\u0105 form\u0105, jis dalyvauja \u017emonijos pa\u0161aukime dirbti \u017eem\u0119. Kristus mir\u0117 ne tam, kad pakeist\u0173 \u0161i\u0105 sukurt\u0105 tvark\u0105, bet kad j\u0105 atnaujint\u0173 (\u017er. Iz 11,1\u20139; 65,17\u201325; Rom 8,18\u201321; Apr 21), taigi krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 atskleisti \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 prigimt\u012f visapusi\u0161kai&#8230; Kaip teisingai pastebi Nicholas Wolterstorffas: \u201eGyvenimas ne tam, kad li\u016bd\u0117tum\u201c [3] Taigi n\u0117ra prasm\u0117s atsipra\u0161in\u0117ti u\u017e tai, kad negalite pamir\u0161ti to dialogo i\u0161 \u201eKasablankos\u201c (1942) arba kad \u017eavit\u0117s strukt\u016briniu Tarantino filmo tobulumu. Mums vert\u0117t\u0173 vengti pa\u017ei\u016br\u0173 siaurumo, kai d\u0117mesys sutelkiamas vien tik \u012f probleminius filmo aspektus. Gal Pu\u010dinio operose ir jau\u010diama sadisti\u0161ka neapykantos moterims gaida, ta\u010diau Pu\u010dinio opera \u2013 ne vien tik neskoningas turinys. \u017dmogaus k\u016brybi\u0161kum\u0105 galima i\u0161kreipti ir panaudoti j\u012f stabams kurti (I\u0161 32,1\u20136; Ez 8; Iz 44,6\u201320), bet estetinis impulsas lieka esmine Dievo gerojo k\u016brinio dalimi. Did\u017eiosios pasaulinio kino meno klasikos \u017ei\u016br\u0117jimas \u2013 tai \u017eav\u0117jimasis re\u017eisieri\u0173 meni\u0161kumu. Kurosavos \u201eSeptyni samurajai\u201c (1954) stulbina savo epiniu u\u017emoju, subtiliais charakteriais, \u0161velniu humoru ir meistri\u0161kumu. \u201ePilietis Keinas\u201c (1941) yra tiek pat nuostabus, nes j\u012f k\u016br\u0119s 25 met\u0173 re\u017eisierius Orsonas Wellesas parod\u0117 stulbinant\u012f sugeb\u0117jim\u0105 disponuoti priemon\u0117mis, \u012fdiegti daugyb\u0119 naujovi\u0173, toki\u0173 kaip plataus ry\u0161kumo lauko fotografija, filmavimas i\u0161 \u017eemo ta\u0161ko ir nelinijinis pasakojimas.<br \/>\nFilmai gali teikti did\u017eiul\u012f pasitenkinim\u0105. Jie gali nune\u0161ti \u012f tolimiausius \u017eem\u0117s kampelius ir \u012f seniai u\u017emir\u0161tus am\u017eius; jie gali prajuokinti, pravirkdyti arba priversti u\u017egniau\u017eti kvap\u0105; jie gali atskleisti kult\u016bras su visa j\u0173 \u012fvairove ir koloritu bei leisti \u017evilgtel\u0117ti \u012f visai mums nepa\u017e\u012fstam\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimus. Tik prisiminkite nuostabius filmus apie ital\u0105 pa\u0161tinink\u0105 ir poet\u0105 i\u0161 \u010cil\u0117s (\u201eLai\u0161kane\u0161ys\u201c, 1995), paprast\u0105 kin\u0119 valstiet\u0119 ir jos atkakl\u0173 teisyb\u0117s ie\u0161kojim\u0105 (\u201e\u010ciui Dziu istorija\u201c, 1992), ma\u017e\u0105 rus\u0173 berniuk\u0105 ir jo \u010dek\u0105 \u012ft\u0117v\u012f (\u201eKolia\u201c, 1996). Kino pasaulis kupinas pasl\u0117pt\u0173 lobi\u0173, u\u017euojautos ir \u012f\u017evalgi\u0173 pasteb\u0117jim\u0173. Tokie meno k\u016briniai linksmina, d\u017eiugina ir praturtina savo humani\u0161kumu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Moralinis aspektas<\/strong><\/em><br \/>\nTikintieji vertina filmus ir etiniu po\u017ei\u016briu. \u010cia nereik\u0117t\u0173 kreipti d\u0117mesio vien tik \u012f seks\u0105, keikim\u0105si bei smurt\u0105. Vienas Amerikos evangelikal\u0173 tinklalapis, skirtas film\u0173 ap\u017evalgai, nagrin\u0117damas etin\u0119 film\u0173 vert\u0119, remiasi b\u016btent tais kriterijais, o kit\u0173 moralini\u0173 klausim\u0173 beveik nepastebi. Steveno Spielbergo filmas apie holokaust\u0105 \u201e\u0160indlerio s\u0105ra\u0161as\u201c (1993) buvo \u012fvertintas \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161ka\u201c vertinimo skale nuo 1 iki 5 (filmas pateko \u012f \u201elabai \u012f\u017eeidus krik\u0161\u010dioni\u0161ku po\u017ei\u016briu\u201c kategorij\u0105). JAV \u012fsik\u016brusi krik\u0161\u010dioni\u0161ka film\u0173 ir televizijos komisija grie\u017etai \u012fsp\u0117ja d\u0117l \u201edidelio nuogumo koncentracijos stovykloje scen\u0173&#8230; grafi\u0161k\u0173 sekso scen\u0173 tarp nesusituokusi\u0173 individ\u0173&#8230; [ir] 19 ne\u0161vankybi\u0173, 8 Diev\u0105 niekinan\u010di\u0173 pasakym\u0173 ir keleto vulgarizm\u0173\u201c. Vienos i\u0161 did\u017eiausi\u0173 \u0161io am\u017eiaus moralini\u0173 blogybi\u0173 akivaizdoje tokie recenzentai gal\u0117t\u0173 padaryti \u0161\u012f t\u0105 geresnio, nei apsiriboti keiksma\u017eod\u017ei\u0173 skai\u010diavimu.<br \/>\nTaip smarkiai besir\u016bpindami tvirkinan\u010dia kino \u012ftaka, krik\u0161\u010dionys da\u017enai ne\u012fvertina jo sugeb\u0117jimo kurti etin\u012f atspind\u012f. Nuolat vertindami patys, trukdome jiems vertinti mus. Ta\u010diau daugelis film\u0173 turi gali\u0105 demaskuoti m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 moralinius tr\u016bkumus. Nedaugelis meno k\u016brini\u0173 dramatizuoja \u012ftamp\u0105 tarp pasitenkinimo ir pareigos \u012ftikinamiau nei Franko Capros \u201ePuikus gyvenimas\u201c (1946). Pastarojo meto filmai, suteikiantys pasitenkinim\u0105, tokie kaip \u201eForestas Gampas\u201c (1994) ir \u201e\u0160o\u0161enko atpirkimas\u201c (1995) vaizduoja pagrindinius veik\u0117jus, kurie laikosi savo princip\u0173 demoralizuotame pasaulyje. Esm\u0117 ne ta, kad \u0161iuose filmuose viskas vyksta kaip reikia, bet kad jie i\u0161provokuoja mus galvoti apie moral\u0119.<br \/>\nFilmai gali b\u016bti susij\u0119 ir su specifiniais moral\u0117s klausimais. Kino juostos \u201eB\u016brys\u201c (1986) ir \u201e\u0160i\u0173 dien\u0173 apokalips\u0117\u201c (1979) \u012fne\u0161a svarb\u0173 ind\u0117l\u012f \u012f diskusij\u0105 d\u0117l Vietnamo karo. Ni\u016br\u016bs ir smurtiniai, jie primena mums apie \u017emogaus nuopuol\u012f pana\u0161iai kaip ir Teis\u0117j\u0173 knyga. Kiti filmai sprend\u017eia psichikos lig\u0173 (\u201e\u0160viesk\u201c, 1996), rasizmo (\u201eD\u017eiungli\u0173 kar\u0161tlig\u0117\u201c, 1991), kapitalistin\u0117s spekuliacijos (\u201eVolstrytas\u201c, 1987), alkoholizmo (\u201ePaliekant Las Vegas\u0105\u201c, 1995) ir mirties bausm\u0117s (\u201eMirusysis eina\u201c, 1995) problemas. Lenk\u0173 re\u017eisierius Krzysztofas Kieslowskis \u201eDekaloge\u201c (1988), de\u0161imtyje trump\u0173 film\u0173, pabr\u0117\u017eia skausmingas moralines dilemas, kurios i\u0161kyla \u017emon\u0117ms, gyvenantiems viename Var\u0161uvos blokiniame name. Kriti\u0161ku momentu Kieslowskis pristato \u201epaslapting\u0105 vyr\u0105\u201c, kuris atid\u017eiai stebi veik\u0117jus, lyg sakydamas, kad Dievas vis\u0105 laik\u0105 mus stebi ir tiria.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Religinis aspektas<\/strong><\/em><br \/>\nGalb\u016bt m\u016bs\u0173 am\u017eius ir yra \u201epasaulieti\u0161kas am\u017eius\u201c, bet \u0161io am\u017eiaus tipi\u0161kiausia meno forma persmelkta teologijos. Ry\u0161k\u016bs religiniai yra biblin\u0117s tematikos ir Kristaus filmai, tokie kaip \u201eDe\u0161imt Dievo \u012fsakym\u0173\u201c (1956), \u201eBen Huras\u201c (1959), \u201eKarali\u0173 karalius\u201c (1961) ir \u201eEgipto princas\u201c (1998). Ta\u010diau religin\u0117 kino svarba siekia daug toliau.<br \/>\nPaskutiniame XX a. de\u0161imtmetyje ypa\u010d i\u0161augo film\u0173, nagrin\u0117jan\u010di\u0173 dvasines temas, skai\u010dius, nors j\u0173 dvasingumas paprastai yra labai eklekti\u0161kas. \u0160i kryptis tikriausiai prasid\u0117jo nuo \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 kar\u0173\u201c (1977), o j\u0105 sustiprino Ryt\u0173 religijos ir \u201eNew Age\u201c misticizmo mada. Nors 93 procentai Holivudo vald\u017eios nesilanko jokiose religin\u0117se pamaldose, paskutiniuose filmuose ry\u0161kus budizmo ir scientologijos populiarumas. \u201eKundun\u201c (1997) ir \u201eSeptyneri metai Tibete\u201c (1997) pateikia pagarb\u0173 budizmo paveiksl\u0105, tuo tarpu \u201eFenomenas\u201c (1996) atskleid\u017eia filmo \u017evaig\u017ed\u0117s, Johno Travoltos scientologinius \u012fsitikinimus. Mil\u017eini\u0161kas \u201eVaiduoklio\u201c (1990) pasisekimas \u012fkv\u0117p\u0117 daugyb\u0119 film\u0173, kuriuose rodomi angelai, reinkarnacija, pomirtinis gyvenimas ir kiti antgamtiniai dalykai. Paskutinis i\u0161 toki\u0173 film\u0173 yra \u201eKokios svajon\u0117s m\u016bs\u0173 laukia\u201c (1998). \u0160i\u0173 film\u0173 \u201eNew Age\u201c dvasingumas giliai problemi\u0161kas, bet jie yra svarus \u012frodymas, kad nepaisant vis\u0173 pagyrim\u0173, sekuliarizmas nepaj\u0117gia patenkinti XX a. \u017emoni\u0173.<br \/>\nMa\u017ea to, pati krik\u0161\u010dioni\u0161ka teologija i\u0161lieka galinga j\u0117ga kino mene. \u017dinoma, galima rasti ir pasaulieti\u0161kumo pavyzd\u017ei\u0173; pastaruoju metu i\u0161leistuose brit\u0173 filmuose religija beveik arba visai nevaidina jokio vaidmens heroj\u0173 gyvenime, o \u201eKetveriose vestuv\u0117se ir vienose laidotuv\u0117se\u201c (1994) Ba\u017eny\u010di\u0105 \u012fk\u016bnija absurdi\u0161kas nevyk\u0117lis jaunas kunigas, kur\u012f vaidina Rovanas Atkinsonas (\u201eMr. Bean\u201c). Ta\u010diau rimti filmai ir toliau kuria palankius krik\u0161\u010dioni\u0173 portretus bei pritaria teologin\u0117ms id\u0117joms. \u201eBabet\u0117s puota\u201c (1988) \u2013 nedidelis \u0161edevras, kuriame veiksmas vyksta asketi\u0161kai dievobaimingoje bendruomen\u0117je XIX a. Danijoje ir kuriame puikiai atsispindi biblin\u0117s malon\u0117s, atleidimo ir susitaikymo temos. Taip pat verta prisiminti ir \u201eUgnies ve\u017eimus\u201c (1981), \u201eMisij\u0105\u201c (1986) ir Roberto Duvallio puik\u0173 sekmininink\u0173 kult\u016bros atk\u016brim\u0105 Piet\u0173 Amerikos kaime juostoje \u201eApa\u0161talas\u201c (1998).<br \/>\nNetgi tie filmai, kuriuose n\u0117ra tikin\u010di\u0173 heroj\u0173, da\u017enai remiasi pasakojim\u0173 apie Kristaus kann\u010di\u0105 ir apokalips\u0117s siu\u017eetais. \u201eRoboto policininko\u201c (1987) re\u017eisierius Paulas Verhoevenas, tur\u0117j\u0119s kontakt\u0173 su sekminininkais, apib\u016bdino savo film\u0105 kaip \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 pasak\u0105\u201c [4]. Kito mokslin\u0117s fantastikos klasika tapusio k\u016brinio \u201eTerminatorius\u201c (1984) siu\u017eetas sukasi apie moter\u012f, kilusi\u0105 i\u0161 prastuomen\u0117s. Ji pasirenkama pagimdyti i\u0161vaduotoj\u0105, vardu D\u017eonas Koneris (atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f inicialus \u2013 J. K.) Terminatorius, kaip ir Karalius Erodas, i\u0161sirengia \u017eudyti k\u016bdiki\u0173, kad atsikratyt\u0173 \u0161io b\u016bsimo mesijo, ta\u010diau i\u0161 filmo, prisodrinto apokaliptini\u0173 u\u017euomin\u0173, ai\u0161ku, kad moteris pagimdys ir kad jos vaikas i\u0161gelb\u0117s \u017emonij\u0105 nuo pra\u017e\u016bties. Daugelyje kit\u0173 film\u0173, toki\u0173 kaip \u201e\u017dmogus dramblys\u201c (1980), \u201eAteivis E.T.\u201c (1982), \u201eMatrica\u201c (1999) ir netgi \u201eEdvardas \u017dirkliarankis\u201c (1990), herojai turi k\u0105 nors bendro su Kristumi. Viename i\u0161 ni\u016briausi\u0173 XX a. paskutinio de\u0161imtme\u010dio trileri\u0173 \u201eSeptyni\u201c (1995) pilna u\u017euomin\u0173 apie Akviniet\u012f, Dant\u0119, Miltono \u201ePrarast\u0105j\u012f roj\u0173\u201c ir septynias did\u017ei\u0105sias nuod\u0117mes, be gailes\u010dio sutelkiant d\u0117mes\u012f \u012f \u017emonijos sugedim\u0105, i\u0161tvirkim\u0105, korupcij\u0105 ir atpirkimo reikalavim\u0105. Tokio pob\u016bd\u017eio filmai semiasi j\u0117gos i\u0161 j\u0173 naudojamo teologinio diskurso. Pasaulietin\u0117s filosofijos nedaro tokios \u012ftakos, nes jos nedaug k\u0105 gali pasakyti apie radikal\u0173 blog\u012f ar atpirkimo galimyb\u0119. Kai film\u0173 k\u016br\u0117jai bando i\u0161spr\u0119sti \u017emogaus egzistencijos kra\u0161tutinumus, jie vis gr\u012f\u017eta prie krik\u0161\u010dioni\u0161ko paveldo.<br \/>\nStivas Terneris \u012frodin\u0117ja, kad kai kuri\u0173 \u0161io am\u017eiaus reik\u0161mingiausi\u0173 populiariosios muzikos k\u016brini\u0173 \u012fkv\u0117p\u0117jai yra juodaod\u017ei\u0173 Ba\u017eny\u010dia bei toki\u0173 artist\u0173 kaip Elvis Presley, Bobas Dylanas, Marvinas Gaye ir Bono i\u0161 \u201eU2\u201c religin\u0117 patirtis. [5] Ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus b\u016bt\u0173 galima pasakyti ir apie tokius re\u017eisierius kaip Alfredas Hitchcockas, kurio k\u016bryboje ry\u0161kiai atsispindi j\u0117zuiti\u0161kas i\u0161silavinimas; Ingmar\u0105 Bergman\u0105, liuteron\u0173 pastoriaus s\u016bn\u0173, kuris gr\u016bm\u0117si su \u201eDievo tyl\u0117jimu\u201c tokiuose filmuose kaip \u201eSeptintasis antspaudas\u201c (1957); Wood\u012f Allen\u0105, kuris niekada nesiliov\u0117 gin\u010dytis su judaizmu, ypa\u010d filme \u201eNusikaltimai ir prasi\u017eengimai\u201c (1989) ir Quentin\u0105 Tarantin\u0105, kuris ankstyvoje paauglyst\u0117je buvo entuziastingas krik\u0161\u010dionis ir kuris tvirtina, kad \u201eBulvarinis skaitalas\u201c (1994) su kulminacine atsivertimo scena yra filmas apie atpirkim\u0105.<br \/>\nReligin\u0117s temos taip pat vaidina pagrindin\u012f vaidmen\u012f Paului Schraderiui ir Martinui Scorsese\u2019ei, kuri\u0173 partneryst\u0117s rezultatai \u201eTaksi vairuotojas\u201c (1976), \u201e\u012esiut\u0119s bulius\u201c (1980) ir \u201ePaskutinis Kristaus gundymas\u201c. Skorsese ka\u017ekada nor\u0117jo tapti katalik\u0173 kunigu, tuo tarpu Schraderis gavo i\u0161silavinim\u0105 Kalvino kolegijoje, vadovaujant Nicholui Wolterstorffui. Nors jis atsisak\u0117 to tik\u0117jimo, jo filmuose pl\u0117tojamos kalvinistin\u0117s temos, o vieni\u0161os sielos ie\u0161ko pasaulieti\u0161ko atpirkimo.<br \/>\n\u201e\u012esiut\u0119s bulius\u201c vaizduoja boksininko D\u017eeiko La Motos karjer\u0105 \u2013 tai pasakojimas apie atpirkim\u0105 per kan\u010dias. La Mota i\u0161gyvena prievart\u0105 ir bausm\u0119, bet tampa geresniu \u017emogumi. Filmui baigiantis, ekrane matome Jono 9,24\u201326 \u017eod\u017eius: \u201e&#8230;buvau aklas, o dabar regiu\u201c. Atkartodami biblines istorijas film\u0173 k\u016br\u0117jai tikisi praturtinti pasaulietin\u012f atpirkimo supratim\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161ko i\u0161sigelb\u0117jimo intensyvumu, gilumu ir aistra. Nepaisant vis\u0173 t\u0173 k\u016brini\u0173 tr\u016bkum\u0173, j\u0173 darbai tik \u012frodo nebl\u0117stan\u010di\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 \u012fsitikinim\u0173 svarb\u0105 \u0161iuolaikin\u0117je kult\u016broje ir dabar\u010diai b\u016bding\u0105 transcendencijos alk\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>I\u0161vados<\/strong><br \/>\nFilmai \u2013 svarbi m\u016bs\u0173 s\u0105ly\u010dio su pasauliu priemon\u0117. Pamokslininkams ir apologetams kinas atveria lang\u0105 \u012f \u0161iuolaikin\u0119 kult\u016br\u0105 ir yra galing\u0173 bei prieinam\u0173 iliustracij\u0173 \u0161altinis. 7-ame de\u0161imtmetyje Francis Schaefferis panaudojo Felinio ir Antonionio filmus egzistencializmo kritikai. Paskutiniame XX a. de\u0161imtmetyje Davidas Lyonas para\u0161o pirmuosius knygos \u201ePostmodernizmas\u201c (1994) puslapius apie \u201eB\u0117gik\u0105 a\u0161menimis\u201c (1982), klasikin\u012f mokslin\u0117s fantastikos film\u0105, kurio veiksmas vyksta slogiame Los And\u017eele 2019 metais, kur modernizmas su\u017elug\u0119s, multikult\u016bralizmas neveiksnus, o tikrov\u0117 abejotina. Filmas yra nuostabi priemon\u0117 norintiems skelbti Evangelij\u0105. Kinas turi daug didesn\u0119 auditorij\u0105 nei knygos, o ir film\u0173 ry\u0161k\u016bs vaizdiniai nei\u0161dyla i\u0161 m\u016bs\u0173 atminties ilgus metus. Film\u0173 k\u016br\u0117jai yra m\u016bs\u0173 kult\u016bros skleid\u0117jai ir mit\u0173 k\u016br\u0117jai, o filmai atspindi \u0161iuolaikin\u012f prasm\u0117s ir tiesos ie\u0161kojim\u0105. Jei rimtai norime pateikti krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 tik\u0117jim\u0105 per kult\u016br\u0105, mums b\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u0161ias m\u016bs\u0173 dien\u0173 didaktines alegorijas.<br \/>\nKrik\u0161\u010dioni\u0173 dar laukia netrumpas kelias, kol susiformuos kritinis po\u017ei\u016bris. \u201eEvangelikal\u0173 minties skandale\u201c (1994) Markas Nolas pabr\u0117\u017e\u0117, kokia intelektualiai ribota tapo amerikieti\u0161ka evangelikal\u0173 bendruomen\u0117, nepaisant jos dyd\u017eio. Evangelin\u0117s vaizduot\u0117s skandalas kelia ne ma\u017eesn\u012f r\u016bpest\u012f. Palyginti nesunku surasti \u012f\u017eymius tikin\u010dius akademikus filosofijos, mokslo, teologijos ir istorijos srityse. Bet kur pasid\u0117jo tikintieji menininkai, romanistai, aktoriai, dramaturgai, kompozitoriai, kritikai ir kino re\u017eisieriai? Laimei, dar yra keletas, bet m\u016bs\u0173 Ba\u017eny\u010dia turi padaryti daug daugiau, kad paremt\u0173 meno \u012f\u017evalgas. Jei jau mes turime b\u016bti \u0161viesa ir druska \u0161iuolaikinei visuomenei, tai negalime ignoruoti aptemdytos scenos ir \u017eydrojo ekrano.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>John Coffey<\/strong>, istorikas, Brit\u0173 akademijos mokslin\u0117s draugijos narys Londono universitete, keleto knyg\u0173 autorius<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Dal\u0117 Dara\u0161kait\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: Coffey J. Engaging with cinema \/\/ Cambridge Papers, Vol. 8, Nr. 1, 1999<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>John Coffey Santykiai tarp Ba\u017eny\u010dios ir kino gr\u012fsti \u012ftarumu. Holivudas nepaiso krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 vertybi\u0173, krik\u0161\u010dionys, savo ruo\u017etu, \u012f tai atsako pasmerkimu ir cenz\u016bra. Ta\u010diau nuo pat kino atsiradimo film\u0173 k\u016br\u0117jus trauk\u0117 religin\u0117s ir dvasin\u0117s temos. \u0160iandien krik\u0161\u010dionys daug laimi i\u0161 kritika gr\u012fst\u0173 santyki\u0173 su kinu. Gerai sukurti filmai \u2013 meno k\u016briniai, i\u0161provokuojantys etinius apm\u0105stymus ir suteikiantys [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1009,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[28],"tags":[29,336],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1102"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1102"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1102\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1104,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1102\/revisions\/1104"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1009"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1102"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1102"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1102"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}