{"id":1108,"date":"2016-06-08T09:42:05","date_gmt":"2016-06-08T06:42:05","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1108"},"modified":"2016-06-08T09:42:22","modified_gmt":"2016-06-08T06:42:22","slug":"tikrasis-imperatorius-yra-popiezius","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1108","title":{"rendered":"Tikrasis imperatorius yra popie\u017eius"},"content":{"rendered":"

Horst Furhmann<\/em><\/p>\n

Visi kunigaik\u0161\u010diai turi bu\u010diuoti popie\u017eiaus kojas, reikalavo Grigalius VII 1075 m. O 1302 m. lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f Bonifacas VIII bul\u0117je\u201eUnam sanctam\u201c parei\u0161k\u0117: jei \u017emogus nori b\u016bti i\u0161ganytas, jis turi paklusti Romos popie\u017eiui. Kaip atsirado vizija, kad popie\u017eiui skirta vie\u0161patauti visame pasaulyje?<\/strong><\/p>\n

1964 m. lapkri\u010dio 13 d., pra\u0117jus daugiau kaip metams po pontifikato prad\u017eios, popie\u017eius Paulius VI (1963\u2013 1978) atliko d\u0117mesio vert\u0105 akt\u0105: i\u0161kilmingai \u017eeng\u0117 prie \u0161v. Petro bazilikos altoriaus ir nusi\u0117m\u0117 tiar\u0105, kaip jis parei\u0161k\u0117, \u201edovanodamas j\u0105 varg\u0161ams\u201c. Ta\u010diau granatos formos gaubtuvas, atsid\u016br\u0119s ant altoriaus stalo, neatne\u0161\u0117 pinig\u0173 kokiai nors pagalbos varg\u0161ams organizacijai, tod\u0117l Paulius po penki\u0173 dien\u0173 atidav\u0117 jam, matyt, nebereikaling\u0105 daikt\u0105 Niujorko arkivyskupui ir kardinolui Franciui Spellmanui (1889\u2013 1967), kuris buvo laikomas veikliu \u017emogumi. Spellmanas i\u0161siunt\u0117 tiar\u0105 \u012f \u201eturn\u0117\u201c. Popie\u017eiaus kar\u016bn\u0105 buvo galima pamatyti Vatikano paviljone pasaulin\u0117je parodoje Niujorke bei parduotuvi\u0173 vitrinose, ji u\u017edirbo nema\u017eai pinig\u0173. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Ta\u010diau koks pa\u017ei\u016br\u0173 l\u016b\u017eis: tiara, kurios formos u\u017euomazgos atsirado XII am\u017eiuje ir kuri XIV am\u017eiuje \u012fgavo galutin\u0119 trij\u0173 kar\u016bn\u0173 form\u0105, buvo auk\u0161\u010diausios \u017eemi\u0161kosios vald\u017eios \u017eenklas, \u017eenklas, jog popie\u017eius es\u0105s \u201ekunigaik\u0161\u010di\u0173 ir karali\u0173 t\u0117vas\u201c. Su \u0161iais i\u0161 viduram\u017ei\u0173 at\u0117jusiais \u017eod\u017eiais \u012f\u0161ventinimo dien\u0105 1963 m. bir\u017eelio m\u0117nes\u012f popie\u017eiui Pauliui VI buvo u\u017ed\u0117ta tiara. Popie\u017eius, kaip skelbiama, sujungia auk\u0161\u010diausi\u0105 dvasin\u012f ir pasaulietin\u012f titulus. \u201eYra tik viena Ba\u017eny\u010dia, ir ji turi tik vien\u0105 vadov\u0105 \u2013 Krist\u0173, kunig\u0105 ir karali\u0173… Tod\u0117l ir Kristaus vietininkas \u017eem\u0117je gal\u0117jo \u012fsik\u016bnyti tik auk\u0161\u010diausiame valdove \u2013 popie\u017eiuje, kuris ant galvos ne\u0161ioja \u017eemi\u0161k\u0173j\u0173 ir dangi\u0161k\u0173j\u0173 valdov\u0173 karali\u0161kos\u2013imperatori\u0161kos didyb\u0117s simbol\u012f\u201c (G. Ladneris). Tod\u0117l neatsitiktinai v\u0117lyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 ikonografija perkelia \u017eemi\u0161k\u0105j\u0105 hierarchij\u0105 \u012f dang\u0173. Altori\u0173 paveiksluose labai da\u017enai Dievas T\u0117vas ar Kristus vaizduojamas ne su kar\u016bna, o su popie\u017eiaus tiara \u2013 auk\u0161\u010diausios vald\u017eios \u017eenklu. Dar auk\u0161tesnis simbolis jau nebe\u012fmanomas.
\n\u201eTikrasis imperatorius yra popie\u017eius\u201c. Kaip jis, Popie\u017eiaus metra\u0161tyje oficialiai vadinamas \u201eKristaus vietininku\u201c, priskyr\u0117 sau auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 \u017eemi\u0161k\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105, nors Kristus sak\u0117, kad jo karalyst\u0117 ne i\u0161 \u0161io pasaulio (Jn 18,36)? Santyki\u0173 tarp pasaulietin\u0117s ir dvasin\u0117s vald\u017eios klausimas pirmaisiais krik\u0161\u010dionyb\u0117s ir popie\u017eiaus sosto am\u017eiais nevaidino svarbaus vaidmens; i\u0161 prad\u017ei\u0173 Ba\u017eny\u010dia tur\u0117jo \u012fsitvirtinti pasaulyje. Ta\u010diau krik\u0161\u010dionybei tapus imperijos religija, tik\u0117jimas pasidar\u0117 valstyb\u0117s reikalu. Religijos i\u0161pa\u017einimas tapo valstybini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 i\u0161rai\u0161ka. Eretikai buvo laikomi valstybei pavojingais atskal\u016bnais, did\u017eiausiais i\u0161davikais ir gal\u0117jo b\u016bti persekiojami, kaip pavyzd\u017eiui, priscilijonitai, nestorijonai ar monofizitai.
\nB\u016btent imperatorius savomis priemon\u0117mis r\u016bpinosi tikruoju tik\u0117jimu, nor\u0117damas \u012ftvirtinti ortodoksij\u0105 jis su\u0161auk\u0117 konsiliumus, kuriuos pri\u017ei\u016br\u0117jo jo komisarai. Taip \u012fvyko visi pirmojo t\u016bkstantme\u010dio ekumeniniai konsiliumai, n\u0117 viename popie\u017eius nedalyvavo, nors v\u0117liau tai buvo vaizduojama ir kitaip, o ekumeniniai konsiliumai atrod\u0117 kaip b\u016bdas popie\u017eiui formuoti tik\u0117jim\u0105. B\u016btent rytin\u0117s Romos imperatorius \u012ftvirtino viening\u0105, kaip jis suprato, tik\u0117jim\u0105, o popie\u017eiai tur\u0117jo paklusti. Kas prie\u0161taravo, patekdavo \u012f imperatoriaus rankas. Pasitelkus su\u0117mim\u0105 ir paty\u010dias popie\u017eius Vigilijus (537\u2013555) buvo priverstas i\u0161pa\u017einti Vakaruose nepriimt\u0105 tik\u0117jim\u0105. Honorijus I (625\u2013638) taikst\u0117si su ne to tik\u0117jimo credo<\/em>, o Martynas I mir\u0117 tremtyje Kryme paskelbtas did\u017eiausiu i\u0161daviku, kurio pasigail\u0117ta. Beveik galima teigti, kad tais laikais tikrasis popie\u017eius (jei popie\u017ei\u0173 suprasime kaip teisingo tik\u0117jimo garant\u0105) buvo imperatorius.<\/p>\n

Nepaisant lemiamo imperatoriaus vaidmens popie\u017eiai negal\u0117jo nerodyti j\u0173 dvasin\u0117s vald\u017eios i\u0161skirtinumo. Garsiausias pavyzdys \u2013 popie\u017eiaus Gelazijaus I (492\u2013 496) para\u0161ytas lai\u0161kas, sukurtas tuo metu, kai jau buvo prasid\u0117j\u0119s susvetim\u0117jimas tarp Ryt\u0173 ir Vakar\u0173 ir popie\u017eiui Romoje nereik\u0117jo bijoti karinio \u012fsiki\u0161imo. Tod\u0117l \u0161io Ba\u017eny\u010dios ir kanceliarijos reikaluose patyrusio popie\u017eiaus tonas labiau provokuojantis, negu b\u016bt\u0173 buv\u0119s kitu metu: \u201eYra du dalykai, \u2013 ra\u0161\u0117 Gelazijus, \u2013 kuriais i\u0161 esm\u0117s valdomas pasaulis: \u0161ventas vyskup\u0173 autoritetas ir karali\u0173 vald\u017eia. Kur kas svarbesni yra vyskupai, kadangi jie dangi\u0161kajam teis\u0117jui turi atsiskaityti ir u\u017e \u017emoni\u0173 karalius. Tu \u017einai, kad net ir pranokdamas \u017emones vald\u017eia, nusi\u017eemin\u0119s nulenki galv\u0105 prie\u0161 religinius vadovus ir tikiesi i\u0161 j\u0173 am\u017einojo i\u0161ganymo; tau \u017einoma, kad d\u0117l dievi\u0161k\u0173j\u0173 paslap\u010di\u0173 suvokimo ir naudojimo turi nusi\u017eemin\u0119s paklusti religijos nurodymams ir negali spr\u0119sti pats\u201c.
\nNors suformuluotoji \u201edviej\u0173 vald\u017ei\u0173 teorija\u201c ir priskiria auk\u0161\u010diausiai dvasinei popie\u017eiaus vald\u017eiai kokybi\u0161kai auk\u0161\u010diausi\u0105 laipsn\u012f, ta\u010diau pasaulietin\u0117 imperatoriaus vald\u017eia lieka atskira sritis, \u012f kuri\u0105 popie\u017eius nesik\u0117sina \u2013 dar ne, nes tik mezg\u0117si vizija, pagal kuri\u0105 Romos vyskupas buvo ir auk\u0161\u010diausias \u017eemi\u0161kosios vald\u017eios ir turt\u0173 vie\u0161pats.<\/p>\n

Kai imperatorius Konstantinas (mir\u0117 337 m.) sudar\u0117 teisines s\u0105lygas, kad Ba\u017eny\u010dia gal\u0117t\u0173 disponuoti nuosavybe bei turtu, popie\u017eiaus nuosavyb\u0117n buvo perleista gana daug \u017eem\u0117s. \u0160iai nuosavybei VI a. atsirado pavadinimas patrimonium Petri <\/em>\u2013 ba\u017enytin\u0117 valstyb\u0117. Popie\u017eius Grigalius I (590\u2013604) \u0117m\u0117 grie\u017etai administruoti i\u0161sibars\u010diusi\u0105 nuosavyb\u0119, ta\u010diau u\u017eimama teritorija i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo nedidel\u0117. Tik po karoling\u0173 dinastijos valdov\u0173 \u2013 Pipino Jaunesniojo (mir\u0117 768), Karolio Did\u017eiojo (mir\u0117 814), Liudviko \u0160ventojo (mir\u0117 840 m.) \u2013 dovanojim\u0173 susidar\u0117 didesn\u0117 \u017eem\u0117s nuosavyb\u0117, kuri v\u0117lesniais \u0161imtme\u010diais pama\u017eu augo, ta\u010diau tuo pat metu d\u0117l jos buvo gin\u010dijamasi. Prisid\u0117jo markgrafien\u0117s Mathildos von Tuszien (mir\u0117 1115) dovanos bei kai kurios teritorijos, kurias popie\u017eiai laim\u0117jo nuoseklia, taip pat ir teisin\u0117mis priemon\u0117mis vykdyta nusavinimo politika. Galiausiai popie\u017eius buvo i\u0161 esm\u0117s vidurio Italijoje koncentruotos ba\u017enytin\u0117s valstyb\u0117s, kuri per v\u0117lesnius \u0161imtme\u010dius visokeriopai pasikeit\u0117, valdovas. Popie\u017eiams reziduojant Avinjone (1305\u20131376), patrimonium Petri<\/em> gr\u0117s\u0117 i\u0161nykti, ta\u010diau popie\u017eiaus legatui Egidijui Albernozui (mir\u0117 1367), nuo\u017emiam karo vadui ir \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui, pavyko atkurti ba\u017enytin\u0119 valstyb\u0119, kuri i\u0161silaik\u0117 iki 1870 met\u0173.
\nSvarbiau nei \u017eemi\u0161koji nuosavyb\u0117 buvo popie\u017ei\u0173 noras daryti \u017eemi\u0161k\u0105 \u012ftak\u0105, nuo kai kuri\u0173 j\u0173 reikalavim\u0173 ne vienas netgi u\u017ekanda \u017ead\u0105. \u201eKad vien [popie\u017eius] naudot\u0173 imperatori\u0161kus vald\u017eios \u017eenklus\u201c (Quod solus [papa] possit uti imperialibus insigniis)<\/em> \u2013 \u0161is sakinys \u012fra\u0161ytas popie\u017eiaus Grigaliaus VII (1073\u2013 1085) \u201eDictatus papae\u201c (toks pavadinimas) \u2013 viename reik\u0161mingiausi\u0173 popie\u017eiaus savimon\u0117s liudytoj\u0173. 1075 m. \u0161ie teiginiai buvo perkelti \u012f original\u0173 lai\u0161k\u0173 s\u0105vad\u0105; neabejotinai \u010dia kalba pats popie\u017eius. \u0160iame \u201eDictatus\u201c sura\u0161yti 27 tokio pob\u016bd\u017eio teiginiai, vienas pretenzingesnis u\u017e kit\u0105. Konstatuota kaip faktas, kad pagal visas taisykles tap\u0119s popie\u017eiumi es\u0105s \u201eneabejotinai \u0161ventas\u201c; arba kad popie\u017eius gal\u012fs \u2013 prie\u0161ingai ba\u017enytin\u0117s teis\u0117s principui \u2013 \u201enu\u0161alinti nesan\u010diuosius\u201c. Grigalius reikalauja: \u201ekad visi kunigaik\u0161\u010diai bu\u010diuot\u0173 vien tik popie\u017eiaus kojas\u201c. Ta\u010diau itin provokuojantis i\u0161lieka jau cituotas teiginys, kad \u201evien tik\u201c popie\u017eius gal\u012fs ne\u0161ioti imperatori\u0161kuosius auk\u0161\u010diausios vald\u017eios \u017eenklus.<\/p>\n

\u0160ios avanti\u016bristi\u0161kai skamban\u010dios pretenzijos \u0161altinis gerai \u017einomas. Tai \u201eKonstantino dovana\u201c, tokia berib\u0117 privilegija, kuria imperatorius Konstantinas Didysis (mir\u0117 370), apie 330 m., perk\u0117l\u0119s savo rezidencij\u0105 i\u0161 Romos \u012f Bizantij\u0105, neva perdav\u0117 popie\u017eiui Silvestrui I (314\u2013335) \u012fvairias ceremonij\u0173 bei teritorines ir valdymo teises.
\nNepaisant daugyb\u0117s atlikt\u0173 tyrim\u0173 iki \u0161iol nepavyko tiksliai nustatyti, kur ir kada buvo pagamintas turb\u016bt garsiausias viduram\u017ei\u0173 falsifikatas. Labiausiai pritariama si\u016blymui, kad antroje VIII a. pus\u0117je j\u012f sufabrikavo Romos dvasininkai. \u0160iame dovanojimo ra\u0161te sakoma, kad Konstantin\u0105 nuo raups\u0173 i\u0161gyd\u0119s krik\u0161\u010dioni\u0161kas krik\u0161tas ir kad jis i\u0161 d\u0117kingumo gausiai apdovanoj\u0105s popie\u017ei\u0173 Silvestr\u0105. Jis perleid\u017ei\u0105s jam Laterano r\u016bmus Romoje ir kad persikeldamas i\u0161 Romos \u012f jo vardu pavadint\u0105 Konstantinopol\u012f perra\u0161\u0105s popie\u017eiui ir jo paveld\u0117tojams Rom\u0105, Italij\u0105 bei vakarin\u0119 provincijas, taigi vis\u0105 Vakar\u0173 kra\u0161t\u0105. Jis u\u017eleid\u017ei\u0105s popie\u017eiui visus valdovo atributus, tarp j\u0173 ir \u201ephrygium\u201c \u2013 imperatoriaus paradin\u0119 kepur\u0119 bei purpurin\u012f apsiaust\u0105; galiausiai \u201evisa imperatori\u0161kosios auk\u0161tyb\u0117s prabanga ir m\u016bs\u0173 [imperatoriaus] \u017eemi\u0161kosios vald\u017eios spindesys\u201c priklauso popie\u017eiui. Skaitant popie\u017eiui perduot\u0173 vald\u017eios \u017eenkl\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 tikrai neatrodo, kad Grigalius VII reikalavo per daug.
\nNagrin\u0117ti, kaip popie\u017eiaus vald\u017eios atributai prilygo imperatori\u0161kiesiems, b\u016bt\u0173 atskira tema: \u201eNuo IX a. popie\u017eiaus b\u016bstui vadinti \u012fsigal\u0117jo pavadinimas palatium<\/em> \u2013 r\u016bmai; pats popie\u017eius, kaip ir karaliai, d\u0117vi raudon\u0105 apsiaust\u0105 ir joja per Rom\u0105 ant balto \u017eirgo. Nuo XI a. jo reikalus (kaip ir karali\u0173) tvarko \u2018kancleris\u2019, jo pasiuntiniai vadinami \u2018legatais\u2019. V\u0117lyvaisiais viduram\u017eiais ant popie\u017eiaus galvos dedamas metalu sutvirtintas lankas jau vadinamas kar\u016bna; jo nuosavyb\u0117je esanti teritorija tapo \u2018ba\u017enytine valstybe\u2019, kurios valdovas yra popie\u017eius\u201c. \u0160is palyginimas priklauso Percy Ernstui Schrammui (1894\u2013 1970), Viduram\u017ei\u0173 vald\u017eios atribut\u0173 tyrin\u0117tojui, kuris savo pasteb\u0117jimus u\u017ebaigia \u017eod\u017eiais: popie\u017eius tiek daug pasi\u0117m\u0117 i\u0161 imperatoriaus, kad gal\u0173 gale jis gali b\u016bti vadinamas beveik imperatoriumi. \u201e\u012esivaizduokime sve\u010di\u0105 i\u0161 tolim\u0173 kra\u0161t\u0173, \u2013 t\u0119sia Schramas, \u2013 i\u0161vydus\u012f popie\u017eiaus ir imperatoriaus aplink\u0105: jam tur\u0117jo b\u016bti nelengva nuspr\u0119sti, ar jis pateko \u012f dvasin\u0119, ar pasaulietin\u0119 [aplink\u0105]\u201c.
\nTa\u010diau Konstantino dovanojimo ra\u0161te kalbama ne tik apie perleid\u017eiamas teritorijas, privilegijas bei vald\u017eios atributus. Dokumente tvirtinama, kad imperatorius Konstantinas i\u0161 didel\u0117s pagarbos \u0161ventajam Petrui stoja tarnauti: jis, kaip koks hofmar\u0161alas ar arklininkas pav\u0117d\u0117ja popie\u017eiaus \u017eirg\u0105 u\u017e vadeli\u0173. \u0160iame geste tilpo daugiau, nei koks Romos ar Ryt\u0173 imperatorius padar\u0117 kuriam nors auk\u0161tam Ba\u017eny\u010dios vadovui, juo labiau kad \u0161is simbolinis veiksmas rod\u0117 paklusnum\u0105 ir nusi\u017eeminim\u0105.
\nFiktyvaus Konstantino dovanojimo pavyzdys buvo perkeltas \u012f tikrov\u0119. Karalius Lotaras II (1125\u20131137) 1131 m. leidosi \u012fkalbamas popie\u017eiaus Inocento II (1130\u20131143) ir trump\u0105 kelio atkarp\u0105 pav\u0117d\u0117jo jo \u017eirg\u0105 u\u017e vadeli\u0173. Karaliui garantavo, kad tai b\u016bsi\u0105s rafinuotas pagarbos parei\u0161kimas. Kai po dviej\u0173 met\u0173 Lotaras Romoje to paties popie\u017eiaus buvo kar\u016bnuotas imperatoriumi, popie\u017eius Laterano r\u016bmuose \u012fsak\u0117 pakabinti trij\u0173 dali\u0173 paveiksl\u0105, kurio baigiamojoje scenoje vaizduojamas soste s\u0117dintis popie\u017eius, dedantis Lotarui ant galvos imperatoriaus kar\u016bn\u0105. Dvieiliu paliktas \u012fra\u0161as taip ai\u0161kina paveiksl\u0105: \u201eKaralius ateina prie vart\u0173, prie\u0161 tai prisiek\u0119s Romos miestui; po to jis tampa popie\u017eiaus vasalu ir priima kar\u016bn\u0105, kuri\u0105 \u0161is jam duoda\u201c. \u010cia garsiai pasakyta: imperatorius \u2013 popie\u017eiaus vasalas. Paveikslas ir jame esantis tekstas netrukus \u0117m\u0117 kelti nepasitenkinim\u0105. Kiek v\u0117liau Frydrichas Barbarosa pateti\u0161kame lai\u0161ke reikalavo sunaikinti tekst\u0105: \u201ePrasid\u0117jo nuo paveikslo, po paveikslo \u0117jo priera\u0161as, dabar jis bando \u012f\u017eengti \u012f tikrov\u0119\u201c. Kai Barbarosos reikalavimui pritar\u0117 ir Vokietijos episkopatas, popie\u017eius nusileido ir \u012fsak\u0117 panaikinti smerktin\u0105 tekst\u0105.<\/p>\n

Kad ir kokia palanki Konstantino dovanojimu prasid\u0117jusi min\u010di\u0173 eiga atrod\u0117 popie\u017eiui, ji tur\u0117jo vien\u0105 tr\u016bkum\u0105. Buvo pripa\u017einta, kad popie\u017eius savo pasaulietin\u0119 vald\u017ei\u0105 ir didyb\u0119 gavo i\u0161 \u017eemi\u0161kosios vald\u017eios \u2013 imperatoriaus Konstantino. Popie\u017eius buvo vyriausiasis siuzerenas i\u0161 Konstantino malon\u0117s. Kai kas \u0117m\u0117 abejoti, ar imperatorius Konstantinas apskritai b\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s teis\u0119 atlikti tok\u012f dovanojimo akt\u0105. Argi jis nebuvo \u201eAugustas\u201c, \u201eimperijos didintojas\u201c (Augustas, vedinys i\u0161 augere<\/em> \u2013 didinti, dauginti)? Viduram\u017eiai tam suteik\u0117 alegorin\u0119 prasm\u0119, nes \u017eod\u017eiai yra ne tik j\u0173 skamb\u0117jimas (voces)<\/em>, jais \u2013 kaip Dievas nor\u0117jo \u2013 \u201epavadinti dalykai\u201c (res significativae)<\/em>. \u017dodis Augustas rodo imperatoriaus pareig\u0105 didinti imperij\u0105 ir savo teises. Tod\u0117l viduram\u017ei\u0173 imperatori\u0173 dokumentai ten \u012fra\u0161yt\u0105 formul\u0119 semper augustus<\/em> ver\u010dia \u201evisad valstyb\u0117s didintojas\u201c. Ne d\u0117l filologini\u0173 ar istorini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, o d\u0117l to, kad imperijai kenkiantis imperatorius prasilenkia su varde duota prigimtimi, kai kuriuose sluoksniuose Konstantino dovanojimui buvo kategori\u0161kai nepritariama. Jis buvo laikomas falsifikatu.
\nVis labiau \u012fsigal\u0117jo kita alegorija: teorija apie du kalavijus. Savaime suprantama, buvo kalb\u0117ta apie pasaulietinio kalavijo vald\u017ei\u0105 ir \u201eDvasios kalavij\u0105\u201c pasitelkiant Pauliaus \u017eod\u017eius: \u201ePasiimkite ir i\u0161ganymo \u0161alm\u0105 bei Dvasios kalavij\u0105, tai yra Dievo \u017eod\u012f\u201c (Ef 6,17). Bet abiej\u0173 kalavij\u0173 simbolin\u0117 vald\u017eia buvo suprantama atskirai, be vertinimo ir ry\u0161io vienas su kitu. Tik alegorin\u0117 Luko 22,35\u201338 eilu\u010di\u0173 interpretacija visk\u0105 sustat\u0117 \u012f vietas. \u010cia Kristus per paskutin\u0119 vakarien\u0119 kalba savo mokiniams prie\u0161 eidamas \u012f Alyv\u0173 kaln\u0105: \u201eDabar, kas turi pinigin\u0119, tepasiima j\u0105, taip pat ir krep\u0161\u012f, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaust\u0105 ir tenusiperka… Apa\u0161talai tar\u0117: \u201eVie\u0161patie, \u0161tai \u010dia pora kalavij\u0173\u201c. Jis atsak\u0117 \u201eGana!\u201c Palikime pa\u017eodin\u0119 biblin\u0119 prasm\u0119, nes \u010dia buvo svarbi alegorin\u0117 interpretacija.<\/p>\n

Novatori\u0161kas buvo cisters\u0173 abato Bernardo Klervie\u010dio (mir\u0117 1115) ir jo aplinkos ai\u0161kinimas. Jo mokinys ir sekretorius Mikalojus (mir\u0117 apie 1170) kalb\u0117jo apie dvasios ir pasaulietin\u012f kalavij\u0105 Luko eilut\u0117se priskirdamas juos kunigo ir karaliaus rankai; kunigo kalavijas tur\u012fs su\u0161velninti karaliaus kalavij\u0105, u\u017etat karaliaus kalavijas tur\u012fs i\u0161a\u0161trinti kunigo kalavij\u0105. Jau \u010dia ry\u0161k\u0117ja, kad abu kalavijai naudojami kunigo nurodymu.
\nAi\u0161kiau nei jo mokinys yra pasak\u0119s pats mokytojas Bernardas, kurio agresyvus protas formavo laikotarp\u012f apie XII a. vidur\u012f. Bernardas teig\u0117, kad abu kalavijai priklauso Ba\u017eny\u010diai. Vienas pakeliamas Ba\u017eny\u010dios, kitas \u2013 Ba\u017eny\u010diai, vienas \u2013 kunigo, kitas \u2013 kario rankos, ta\u010diau, kunigo nuo\u017ei\u016bra ir \u201eimperatoriaus \u012fsakymu\u201c (sed sane ad nutum sacerdotis et iussum imperatoris)<\/em>. Bernardo alegorija sura\u0161yta ne kokiame nors ra\u0161te ar pamoksle, o \u201ePopie\u017eiaus metra\u0161tyje\u201c, taip sakant patarimuose, kaip elgtis popie\u017eiui. \u0160is lai\u0161kas skirtas popie\u017eiui Eugenijui III (1145\u20131153), Bernardo mokiniui.
\nSavoti\u0161kame propagandos m\u016b\u0161yje imperatoriaus pus\u0117 gyn\u0117si prie\u0161 j\u0173 pozicijos susilpninim\u0105: kad tarp Dievo ir imperatoriaus turi b\u016bti tarpininkas popie\u017eius. Frydricho Barbarosos kanceliarija nepaliko netgi popie\u017eiaus Gelazijaus dviej\u0173 vald\u017ei\u0173 teorijos. Jei ten buvo kalbama apie \u201edu dalykus, kurie valdo pasaul\u012f\u201c, apie \u201e\u0161vent\u0105 popie\u017ei\u0173 autoritet\u0105\u201c ir \u0161yk\u0161\u010diai apie \u201evie\u0161pataujan\u010di\u0105 vald\u017ei\u0105\u201c, tai Frydrichas pasuko \u0161\u012f sakin\u012f kitaip: \u201eYra du dalykai, teis\u0117tai valdantys m\u016bs\u0173 valstyb\u0119: \u0161venti imperatori\u0173 \u012fstatymai ir geri m\u016bs\u0173 pirmtak\u0173 ir t\u0117v\u0173 papro\u010diai\u201c. Kitaip buvo ai\u0161kinama ir Luko evangelija: abu kalavijai tiesiogiai ar netiesiogiai nevykdo kunigo valios. Abu kalavijai yra tiesiai i\u0161 Dievo, \u201ekadangi apa\u0161talas Petras pasauliui skelb\u0117: bijokit Dievo ir gerbkit karali\u0173\u201c.
\nAtmosfera buvo \u012fkaitinta, \u012fsiklausyta \u012f kiekvien\u0105 ton\u0105. Garsus ir daug sakantis yra incidentas Bezansono reichstage 1157 m. spalio m\u0117nes\u012f. Popie\u017eiaus pasiuntiniai, tarp kuri\u0173 buvo ir kardinolas Rolandas, v\u0117liau tap\u0119s popie\u017eiumi Aleksandru III, \u012fteik\u0117 popie\u017eiaus ra\u0161t\u0105, kur\u012f kancleris Reinaldas Daselietis, did\u017ei\u0173j\u0173 valstyb\u0117s vyr\u0173 akivaizdoje i\u0161vert\u0117 \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105. Reinaldas, i\u0161kalbus \u017emogus, kur\u012f dialektikos mok\u0117 Abelaras, versdamas parinko savo \u017eod\u017eius. Popie\u017eius primin\u0117 tai, kad jis perdav\u0117 Frydrichui Barbarosai imperatoriaus gali\u0105, \u201eta\u010diau mes neapgailestaujame, kad i\u0161pild\u0117me visus tavo norus, mes kur kas labiau d\u017eiaugtum\u0117s, jei tavo didyb\u0117 i\u0161 m\u016bs\u0173 rank\u0173 b\u016bt\u0173 pa\u0117musi didesn\u0119 beneficij\u0105<\/em>\u201c. Popie\u017eiaus, matyt, specialiai dviprasmi\u0161kai para\u0161yt\u0105 beneficium<\/em> Reinaldas i\u0161vert\u0117 \u201elenas\u201c, o ne nekonkre\u010diai \u201eg\u0117ryb\u0117s\u201c, nors taip irgi b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima versti. Kunigaik\u0161\u010diai tiesiog netv\u0117r\u0117 i\u0161 pasipiktinimo, kai Reinaldas pats pateik\u0117 provokuojant\u012f klausim\u0105: \u201eTai kas dav\u0117 imperatoriui imperij\u0105, jei ne m\u016bs\u0173 popie\u017eius?\u201c
\nKadangi susirinkusieji ketino u\u017epulti popie\u017eiaus pasiuntinius, \u0161ie buvo u\u017edaryti \u012f savoti\u0161k\u0105 apsaugos ir tardymo kal\u0117jim\u0105 ir priversti palikti valstyb\u0119 \u201enesukant \u012f kair\u0119 ar \u012f de\u0161in\u0119\u201c. Frydrichas kategori\u0161kai nepritar\u0117 tam, kaip popie\u017eius supranta imperatoriaus vald\u017ei\u0105: \u201eKas teigia, kad mes gavome i\u0161 popie\u017eiaus imperatoriaus kar\u016bn\u0105 kaip len\u0105, prie\u0161tarauja Dievo ir palaimintojo Petro tvarkai ir nusikalsta meluodamas\u201c.
\nTais de\u0161imtme\u010diais, kai Bernardas Klervietis man\u0117, kad pasaulietinis kalavijas yra pavaldus kunigui, kai kurija kreipdavosi \u012f imperatori\u0173 kaip \u012f popie\u017eiaus vasal\u0105, po to, kai Grigalius VII \u201evien tik\u201c popie\u017eiui suteik\u0117 imperatori\u0161kus vald\u017eios \u017eenklus, buvo suformuluotas toks teiginys: tikrasis imperatorius yra popie\u017eius (Ipse<\/em> [t.y. popie\u017eius] est verus imperator<\/em>). J\u012f rasime ma\u017edaug 1160\u20131170 metais Pary\u017eiuje para\u0161ytame Ba\u017eny\u010dios teis\u0117s veikale (\u201eSumma Parisiensis\u201c), ta\u010diau \u0161is sakinys buvo \u017einomas ir prie Reino: popie\u017eius es\u0105s \u201evir\u0161 imperatoriaus\u201c ir es\u0105s \u201etikrasis imperatorius\u201c (\u201eSumma Coloniensis\u201c, 1169).<\/p>\n

Kanonistai ir patys popie\u017eiai m\u0105st\u0117 apie Petro \u012fp\u0117dini\u0173 viet\u0105, apibr\u0117\u017e\u0117 j\u0173 santyk\u012f su pasaulietine vald\u017eia, su imperatoriais. Vienas i\u0161 labiausiai savimi pasitikin\u010di\u0173 tarp popie\u017ei\u0173 buvo Inocentas III, popie\u017eiumi tap\u0119s 1198 m., b\u016bdamas jauniausias kardinolas. Vargu ar kuris kitas popie\u017eius tiek padar\u0117, kad \u012fsitvirtint\u0173 pasaulietiniame gyvenime, buvo tiek \u012fsitrauk\u0119s \u012f \u017eemi\u0161kus reikalus, kaip Inocentas III (1198\u20131216). Pradedama nuo klausimo: kas yra \u017emogus ir kas yra popie\u017eius? Dar prie\u0161 tapdamas popie\u017eiumi Inocentas III buvo para\u0161\u0119s veikal\u0105 apie \u201evargan\u0105 \u017emogaus dali\u0105\u201c, kurio daugiau kaip 700 ranka perra\u0161yt\u0173 kopij\u0173 pasiek\u0117 mus \u2013 viduram\u017ei\u0173 veikalui tai labai daug. \u201eKod\u0117l a\u0161 i\u0161lindau i\u0161 motinos k\u016bno, kad pamaty\u010diau tok\u012f varg\u0105 ir kan\u010dias?\u201c \u2013 ra\u0161oma ten. \u017dvaig\u017ed\u0117s padarytos i\u0161 ugnies, v\u0117jas i\u0161 oro, \u017euvys i\u0161 vandens, bet \u017ev\u0117ris ir \u017emogus \u2013 i\u0161 molio, i\u0161 \u201epurvo\u201c. Jis prad\u0117tas nuod\u0117mingame geidulyje, motinos k\u016bne maitintas nuodingais syvais, kuri\u0173 gav\u0119 \u0161unys pasiunta; \u0161aukdami ir nelaimingi i\u0161vystame pasaul\u012f, nuogi ateiname, nuogi i\u0161einam, o m\u016bs\u0173 gyvenimas darosi vis trumpesnis \u2013 sukre\u010dianti knyga.
\nO kas yra popie\u017eius? Savo \u012f\u0161ventinimo dien\u0105 per pamoksl\u0105 Romos \u017emon\u0117ms Inocentas taip kalb\u0117jo: \u201eA\u0161 esu pasodintas vir\u0161 Dievo nam\u0173, kad …b\u016b\u010diau auk\u0161\u010diau u\u017e visus. Prana\u0161as man sak\u0117; a\u0161 pastatysiu tave vir\u0161 taut\u0173 ir karalys\u010di\u0173. Apa\u0161talas apie mane ra\u0161\u0117: a\u0161 duosiu tau dangaus karalyst\u0117s raktus. Tarnas, sodinamas vir\u0161 viso namo, yra Kristaus vietininkas…, jis pastatytas viduryje tarp Dievo ir \u017emogaus, menkesnis u\u017e Diev\u0105, bet didesnis u\u017e \u017emog\u0173\u201c. \u0160i kalba n\u0117ra atsitiktinis suklydimas. Pana\u0161iu tonu para\u0161yta visa popie\u017eiaus korespondencija. B\u016btent Inocentas titul\u0105 Vicarius Beati Petri <\/em>pakeit\u0117 \u012f Vicarius Christi<\/em>, kaip ir \u0161iandien \u201eAnnuario Pontificio\u201c vadinamas Jonas Paulius II. Inocentui Petras buvo \u201ekolega\u201c, abu jie suvok\u0117 esantys Dievo s\u016bnaus vietininkai. Inocentas nustat\u0117 ir kaip bus naudojama mitra bei tiara. mitra \u2013 auk\u0161\u010diausiojo \u0161ventiko simbolis \u2013 palikta liturgijai, buvo signum pontificii<\/em>, tuo tarpu tiara, signum imperii<\/em>, tur\u0117jo rodyti visa apiman\u010di\u0105 auk\u0161\u010diausi\u0105 vald\u017ei\u0105 \u2013 plenitudo potestatis<\/em> \u2013 neba\u017enytin\u0117je aplinkoje.<\/p>\n

Dar stipriau savimi ir savo pareigomis pasitik\u0117jo Bonifacas VIII (1294\u20131303). Su jokiu kitu popie\u017eiumi taip intensyviai nesiejama mintis apie \u201epopie\u017eiaus vie\u0161patavim\u0105 pasaulyje\u201c, kaip su juo. Jis buvo pirmasis popie\u017eius, liep\u0119s tam tikrose vietose pastatyti savo statulas, nema\u017eai j\u0173, beje, puikios kokyb\u0117s, i\u0161liko. Jau pontifikato prad\u017eioje jis liep\u0117 centrin\u0117je \u0160v. Petro bazilikos navoje padaryti did\u017eiul\u012f antkap\u012f, kuriame buvo matomos dvi jo fig\u016bros: viena mirusio \u2013 sarkofage, kita \u2013 gyvo, su laiminan\u010dia ranka.
\nBonifacas VIII para\u0161\u0117 turb\u016bt garsiausi\u0105 viduram\u017ei\u0173 bul\u0119 \u201eUnam sanctam\u201c, kaip ji paprastai vadinama pagal pirmuosius \u017eod\u017eius. Tai pats kruop\u0161\u010diausias visuotin\u0117s popie\u017eiaus vald\u017eios pagrindimas, vainikuojamas sakinio: \u201eMes parei\u0161kiame, sakome, teigiame ir skelbiame: kiekvienos \u017emogi\u0161kos b\u016btyb\u0117s i\u0161ganymui b\u016btinai reikia paklusti Romos popie\u017eiui\u201c.
\n\u0160iame dekrete rasime ir labai i\u0161a\u0161trint\u0105 dviej\u0173 kalavij\u0173 teorij\u0105: pasaulietinis kalavijas turi b\u016bti keliamas \u201ekunigo [t.y. popie\u017eiaus] nuo\u017ei\u016bra ir pakanta\u201c. Bernardo Klervie\u010dio ai\u0161kiai suformuluoto papildinio \u201eimperatoriaus \u012fsakymu\u201c (ad nutum… imperatoris) <\/em>neb\u0117ra; imperatoriaus vald\u017eia priklauso popie\u017eiui: tikrasis imperatorius yra popie\u017eius. Savo nepranokstam\u0105 vie\u0161patavimo pasaulyje id\u0117j\u0105 Bonifacas i\u0161rei\u0161k\u0117 ir formuodamas tiar\u0105; jis kalb\u0117jo apie visa apimant\u012f \u201etriregnum\u201c valdym\u0105, ir padar\u0117 tiar\u0105 tripakop\u0119, kokia ji i\u0161liko iki m\u016bs\u0173 dien\u0173.
\nN\u0117 vieno kito popie\u017eiaus id\u0117ja apie vie\u0161patavim\u0105 pasaulyje nepasiek\u0117 toki\u0173 auk\u0161tum\u0173, kaip Bonifaco VIII, o ir \u0161i\u0173 pretenzij\u0173 patenkinimas tikrov\u0117je atrod\u0117 vis labiau keistas. \u0160ventasis t\u0117vas Pijus V, didysis tik\u0117jimo niekintoj\u0173 persekiotojas, 1570 m. paskelb\u0117 atim\u0105s sost\u0105 i\u0161 \u201eapsi\u0161auk\u0117l\u0117s karalien\u0117s\u201c El\u017ebietos I, kuri esanti nepataisoma eretik\u0117, ta\u010diau jis pasijuto nemaloniai ir beveik apsijuok\u0119s, kai \u0161ie jo veiksmai nedav\u0117 rezultat\u0173. Nuo to laiko ba\u017enytin\u0117s bausm\u0117s nebuvo skiriamos n\u0117 vienai valstyb\u0117s galvai.
\nVisagal\u0117s popie\u017eiaus vald\u017eios pasaulyje pabaiga prasid\u0117jo jau Bonifaco VIII laikais. 1303 m. rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f pranc\u016bzai ir popie\u017eiui prie\u0161i\u0161kas Kolona u\u017epuol\u0117 Bonifac\u0105 Ananji mieste, pa\u0117m\u0117 \u012f nelaisv\u0119 ir \u017eiauriai su juo elg\u0117si. Ta\u010diau gimtojo popie\u017eiaus miesto gyventojai j\u012f i\u0161laisvino. \u012evyko jaudinanti scena. I\u0161bad\u0117j\u0119s popie\u017eius su ai\u0161kiai matomomis kankinim\u0173 \u017eym\u0117mis turgaus aik\u0161t\u0117je papra\u0161\u0117 j\u012f supusios minios gabal\u0117lio duonos ir \u0161lakelio vyno ar vandens. \u017dmon\u0117s sune\u0161\u0117 gausyb\u0119 maisto savo popie\u017eiui, kuris buvo jau kitas ir su kuriuo, kaip pasakojama, staiga buvo galima kalb\u0117tis \u201ekaip su varg\u0161u \u017emogum\u201c. Pra\u0117jus m\u0117nesiui po \u0161io niek\u0161ingo u\u017epuolimo Bonifacas VIII \u2013 palau\u017etas \u017emogus \u2013 mir\u0117. Po dviej\u0173 met\u0173 popie\u017eiaus rezidencija buvo perkelta \u012f Avinjon\u0105, min\u010di\u0173 apie vie\u0161patavim\u0105 pasaulyje laikai baig\u0117si.
\nV\u0117lesniais \u0161imtme\u010diais valstybin\u0117 popie\u017ei\u0173 veikla ir mintys apie vie\u0161patavim\u0105 pasaulyje nyko. Ba\u017enytinei valstybei kilo ne viena gr\u0117sm\u0117. \u0160ventajam sostui persik\u0117lus \u012f Avinjon\u0105 (1305\u20131376), jam kilo gr\u0117sm\u0117 i\u0161nykti, o Napoleonas prijung\u0117 j\u012f prie Italijos karalyst\u0117s. Vienos kongresas 1815 m. j\u012f v\u0117l atk\u016br\u0117, ta\u010diau vyravo anarchistin\u0117s nuotaikos. Pertvarkymas \u012f savoti\u0161k\u0105 konstitucin\u0119 monarchij\u0105 buvo atmestas, kaip ir si\u016blymai \u012fvesti modernius technikos pasiekimus. Pavyzd\u017eiui, gele\u017einkel\u012f, grandininius tiltus, dujin\u012f ap\u0161vietim\u0105.
\nGaliausiai Pjemonto kariuomen\u0117 1870 m. rugs\u0117jo 20 d. u\u017e\u0117m\u0117 Rom\u0105; \u0161i data liko Romos gatv\u0117s \u2013 vieno i\u0161 did\u017eiausi\u0173 miesto pasidid\u017eiavim\u0173 \u2013 pavadinime. Tuo metu popie\u017eiumi buv\u0119s Pijus IX (1846\u20131878), u\u017ekiet\u0117j\u0119s dogmatikas, atmet\u0117 bet kokias derybas su naujos Italijos valstyb\u0117s atstovais ir u\u017esidar\u0117 Vatikane. Matyt, Pijus IX taip ir nesuprato, kad ba\u017enytin\u0117s valstyb\u0117s \u017elugimas pad\u0117jo jam atsikratyti vienos i\u0161 sunkiausi\u0173 na\u0161t\u0173. Nuo tol popie\u017eiai gal\u0117jo geriau atlikti visaba\u017enytines u\u017eduotis.
\nPopie\u017eius, kurio vardu vykdomi mirties nuosprend\u017eiai, i\u0161laikantis kariuomen\u0119 \u2013 savoti\u0161k\u0105 svetim\u0161ali\u0173 legion\u0105, renkantis mokes\u010dius, kurio vie\u0161patavimas priklauso nuo u\u017esienio kariuomen\u0117s durkl\u0173 \u2013 argi tai atitinka J\u0117zaus skirtas pareigas: ganyk mano avis? Daugiau kaip prie\u0161 keturis \u0161imtme\u010dius, 1440 m., kriti\u0161kai m\u0105stantis, ta\u010diau tikintis humanistas Lorencas Vala (mir\u0117 1457) klaus\u0117, kada popie\u017eius gr\u012f\u0161 prie savo tikr\u0173j\u0173 pareig\u0173, ir atsak\u0117: kai popie\u017eius atsisakys pasaulietini\u0173 reikal\u0173 ir ba\u017enytin\u0117s valstyb\u0117s, \u201etuomet jis bus vadinamas t\u0117\u010diu ir bus \u0161ventasis t\u0117vas, vis\u0173 t\u0117vas, Ba\u017eny\u010dios t\u0117vas, jis apa\u0161tali\u0161ku sprendimu ir popie\u017eiaus didybe u\u017ebaigs kit\u0173 prad\u0117tus karus\u201c. Suirz\u0119s Vatikano belaisvis nemat\u0117 \u0161ios galimyb\u0117s, kuri\u0105 Vala reg\u0117jo savo vizijose.
\nBa\u017enytin\u0117 valstyb\u0117, laikinoji, kaip buvo vadinama popie\u017eiui priklausanti teritorija, buvo prarasta, o kaip pretenzija \u012f vie\u0161patavim\u0105 pasaulyje? Ji jau seniai negal\u0117jo b\u016bti keliama ir buvo ka\u017ekaip atitr\u016bkusi nuo pasaulio, ta\u010diau prireik\u0117 ne vieno pontifikato, kol nu\u017eemintai rimtas Paulius VI pad\u0117jo paskutin\u012f ta\u0161k\u0105. Tik \u0161iais laikais, 1964 m., u\u017egeso Grigaliaus VII, Inocento III, Bonifaco VIII pretenzijos. Popie\u017eius tapo kitoks; ar su juo galima kalb\u0117tis \u201ekaip su varg\u0161u \u017emogum\u201c?<\/p>\n

Horst Fuhrmann<\/strong>, daktaras, istorijos profesorius, Bavarijos moksl\u0173 akademijos prezidentas.<\/p>\n

Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Furhmann H. \u201eDer wahre Kaiser ist der Papst\u201c \/\/ Damals, 6\/98<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Horst Furhmann Visi kunigaik\u0161\u010diai turi bu\u010diuoti popie\u017eiaus kojas, reikalavo Grigalius VII 1075 m. O 1302 m. lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f Bonifacas VIII bul\u0117je\u201eUnam sanctam\u201c parei\u0161k\u0117: jei \u017emogus nori b\u016bti i\u0161ganytas, jis turi paklusti Romos popie\u017eiui. Kaip atsirado vizija, kad popie\u017eiui skirta vie\u0161patauti visame pasaulyje? 1964 m. lapkri\u010dio 13 d., pra\u0117jus daugiau kaip metams po pontifikato prad\u017eios, popie\u017eius […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1009,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[28],"tags":[463,464,466,465],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1108"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1108"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1108\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1110,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1108\/revisions\/1110"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1009"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1108"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1108"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1108"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}