{"id":1276,"date":"2016-10-14T07:09:06","date_gmt":"2016-10-14T04:09:06","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1276"},"modified":"2016-10-14T07:09:18","modified_gmt":"2016-10-14T04:09:18","slug":"mirtis-evoliucijos-veiksnys-ar-atlygis-uz-nuodeme","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1276","title":{"rendered":"Mirtis: evoliucijos veiksnys ar atlygis u\u017e nuod\u0117m\u0119"},"content":{"rendered":"

Werner Gitt<\/em><\/p>\n

Joks kitas klausimas m\u016bs\u0173 taip giliai nejaudina ir egzistenci\u0161kai nepalie\u010dia kiekvieno be i\u0161imties kaip \u0161is: Kas yra mirtis? Kur patenkame, kai tenka \u017eengti pro tuos vartus \u012f tams\u0105? Kas \u017eino tikr\u0105 atsakym\u0105? Atsakant \u012f visa ko kilm\u0117s, atsiradimo klausim\u0105 yra tik du atsakymai \u2013 \u017emogi\u0161kasis \u201eevoliucija\u201c ir dievi\u0161kasis \u201esuk\u016brimas\u201c, lygiai taip pat kalb\u0117dami apie pabaig\u0105 rasime dvi i\u0161 esm\u0117s skirtingas ir su prad\u017eia susijusias perspektyvas. To-liau i\u0161samiai palyginsime abu po\u017ei\u016brius.<\/p>\n

1. Mirtis evoliucijoje\"\"<\/strong>
\n\u0160iuolaikin\u0117je s\u0105mon\u0117je evoliucijai vis labiau atiten-ka centrin\u0117s paradigmos vaidmuo, ji tampa skirtin-gas mokslo sritis siejan\u010diu saitu. Ypa\u010d astrofizika, biologija ir sociologija jau senokai kuria svarbius modelius, i\u0161 kuri\u0173 tur\u0117t\u0173 susiformuoti visa apimanti \u201eevoliucionistin\u0117 pasaul\u0117voka\u201c. Anks\u010diau auk\u0161\u010diausias mokslinio pa\u017einimo priesakas buvo steb\u0117jimas ir kad galioja tik tai, kas gali b\u016bti pasverta ar i\u0161matuota, o \u0161iandienin\u0117 mokslin\u0117 teorija vis labiau pakl\u016bsta \u201eevoliucinei pa\u017einimo teorijai\u201c. Ji nustato, kuria kryptimi reikia m\u0105styti ir kokias mintis reikia atmesti i\u0161 pat prad\u017ei\u0173. Kad nuo sunkius padarinius u\u017etraukian\u010dios klaidos negali apsaugoti ir protas, neseniai parod\u0117 72 amerikie\u010diai Nobelio premijos laureatai, pasira\u0161\u0119 parei\u0161kim\u0105, kuriame garbsto evoliucijos teorij\u0105 ir \u012fsp\u0117ja saugotis pasaulio suk\u016brimo teorijos. Dar niekad tiek daug Nobelio premijos laureat\u0173 nepad\u0117jo savo para\u0161\u0173 po ra\u0161tu, nor\u0117dami \u012fvertinti id\u0117j\u0105.
\nKaipgi interpretuojamas rei\u0161kinys mirtis<\/em> evoliucijos paradigmos po\u017ei\u016briu? \u0160ie trys skirsniai su gausiomis citatomis tur\u0117t\u0173 suteikti apie tai informacijos.<\/p>\n

1.1. Mirtis \u2013 evoliucijos s\u0105lyga<\/em><\/strong>
\nEvoliucijos logikos statinyje mir\u010diai tenka b\u016btinas vaidmuo, taip, ji yra pamatin\u0117 s\u0105lyga kad vykt\u0173 postuluojamas vyksmas. C.F. v.Weizs\u00e4ckeris pabr\u0117\u017eia: \u201eNes jei individai nemirt\u0173, evoliucijos neb\u016bt\u0173, neb\u016bt\u0173 nauj\u0173 individ\u0173 su kitokiomis savyb\u0117mis. Individo mirtis yra evoliucijos s\u0105lyga.\u201c Pana\u0161iai teig\u0117 ir biologas i\u0161 Friburgo Hansas Mohras: \u201eJei neb\u016bt\u0173 mirties, neb\u016bt\u0173 gyvyb\u0117s. Mirtis n\u0117ra evoliucijos k\u016brinys. Atskiro individo mirtis yra veikiau s\u0105lyga genties evoliucijai. Be \u0161io po\u017ei\u016brio, \u0161ios evoliucijos teorijos aksiomos neapsieisime. Be individ\u0173 mirimo \u0161ioje \u017eem\u0117je neb\u016bt\u0173 buv\u0119 gyvyb\u0117s evoliucijos. Taigi \u017evelgdami \u012f gyvyb\u0117s evoliucij\u0105 kaip \u012f teigiamos energijos balans\u0105, kaip \u012f \u201ereal\u0173 k\u016brim\u0105\u201c ir savo mirt\u012f priimame kaip teigiam\u0105 ir k\u016brybing\u0105 veiksn\u012f.\u201c Jau \u010dia i\u0161ry\u0161k\u0117ja a\u0161trus prie\u0161taravimas Biblijai, kuri mirt\u012f neabejotinai apib\u016bdina kaip prie\u0161i\u0161k\u0105 gali\u0105 (1 Kor 15,26, Apr 6,8).<\/p>\n

1.2. Mirtis \u2013 evoliucijos i\u0161radimas<\/em><\/strong><\/p>\n

Biologijos profesorius i\u0161 Regensburgo Widmaras Tanneris i\u0161samiai nagrin\u0117jo mirties klausim\u0105. Jis nustat\u0117, kad \u017einomi gamtos d\u0117sniai fizikoje ir chemijoje, galiojantys ir biologijai, jokiu b\u016bdu never\u010dia m\u016bs\u0173 manyti, jog biologin\u0117 sistema turi senti ir mirti. Nuo to laiko jis gilinasi \u012f egzistencin\u012f mirties klausim\u0105: \u201eKaip ir kod\u0117l \u012f m\u016bs\u0173 pasaul\u012f ateina mirtis, jei jos i\u0161 tikr\u0173j\u0173 visai netur\u0117t\u0173 b\u016bti?\u201c Pasak Tannerio, evoliucija pati suk\u016br\u0117 mirt\u012f kaip reik\u0161ming\u0105 i\u0161radim\u0105. \u201eSen\u0117jimo procesas ir gyvenimo trukm\u0117 yra prisitaikymo rei\u0161kiniai, kurie evoliucijos eigoje vyst\u0117si specifi\u0161kai kiekvienai r\u016b\u0161iai \u2026 Mirties i\u0161radimas i\u0161 esm\u0117s pagreitino evoliucijos vyksm\u0105.\u201c Mokslininko po\u017ei\u016briu, u\u017eprogramuota mirtis suteikia nepaliaujam\u0105 galimyb\u0119 i\u0161bandyti evoliucijoje naujus dalykus. Erichas Jantschas atskiro individo mirt\u012f ar visos r\u016b\u0161ies i\u0161mirim\u0105 laiko evoliucij\u0105 skatinan\u010diu mechanizmu. \u201eGreta individ\u0173 mirties i\u0161tisos r\u016b\u0161ies mirtis ekosistemoje irgi skatina tolesn\u0119 evoliucij\u0105.\u201c Ludwigui von Bertalanffy mirtis yra apskai\u010diuota kaina, kuri\u0105 tenka sumok\u0117ti u\u017e tobul\u0117jim\u0105, t\u0105 \u201epiln\u0105 \u012ftampos, dinamikos ir tragi\u0161k\u0173 komplikacij\u0173 dram\u0105\u201c: \u201e\u2026su didel\u0117mis pastangomis gyvyb\u0117 ver\u017eiasi \u012f vis auk\u0161tesn\u0119 pakop\u0105, i\u0161kart mok\u0117dama u\u017e kiekvien\u0105 \u017eingsn\u012f. I\u0161 vienal\u0105st\u0117s ji tampa daugial\u0105ste ir \u0161itaip atne\u0161a \u012f pasaul\u012f mirt\u012f\u201c. Tai, k\u0105 Biblija vadina nuod\u0117m\u0117s teismu, evoliucionistai paver\u010dia b\u016btinu evoliucijos produktu: \u201eTik su daugial\u0105sti\u0161kumu \u012f pasaul\u012f at\u0117jo mirtis, su nerv\u0173 sistema \u2013 skausmas, o su s\u0105mone \u2013 baim\u0117\u2026 su nuosavybe \u2013 r\u016bpestis, o su morale \u2013 abejon\u0117s.\u201c<\/p>\n

1.3. Mirtis kaip gyvyb\u0117s k\u016br\u0117ja<\/em><\/strong><\/div>\n

Stabmeldi\u0161kas evoliucijos pob\u016bdis dar labiau i\u0161ry\u0161k\u0117ja, kai jos atstovai i\u0161auk\u0161tina mirt\u012f net kaip gyvyb\u0117s k\u016br\u0117j\u0105. \u0160ia K\u016br\u0117j\u0105 nuvainikuojan\u010dia prasme kalb\u0117jo ir mikrobiologas W. W. Kaplanas: \u201eKalbant apie organizmus su lytiniais procesais programuota mirtis turi dar vien\u0105 prasm\u0119: ribota gyveno trukm\u0117, o drauge ir ribotas seksualumas stabdo gen\u0173 pasikeitim\u0105 tarp kart\u0173 \u2013 \u017eod\u017eiu, tarp \u201esenamadi\u0161k\u0173\u201c pirmtak\u0173 ir \u201eprogresyvi\u0173\u201c palikuoni\u0173. Sen\u0117jimas ir mirtis u\u017ekerta keli\u0105 atgaliniam kry\u017eminimuisi ir \u0161itaip skatina evoliucijos pa\u017eang\u0105. \u012eprogramuotas sen\u0117jimas ir mirtis yra kupinas kan\u010dios individui, ypa\u010d \u017emogui, ta\u010diau tokia yra kaina u\u017e tai, kad evoliucija apskritai suk\u016br\u0117 m\u016bs\u0173 r\u016b\u0161\u012f\u201c. K\u016br\u0117ji\u0161k\u0105 mirties vaidmen\u012f i\u0161kelia ir W. Tanneris: \u201eTikriausiai po\u017ei\u016bris, kad be mirties m\u016bs\u0173, \u017emoni\u0173, tikriausiai dar neb\u016bt\u0173, menkai paguod\u017eia. Ta\u010diau paguodos kalbant apie mirties ir sen\u0117jimo problem\u0105 i\u0161 biologo turb\u016bt niekas nesitiki.\u201c Baigdami dar kart\u0105 pacituosime Hans\u0105 Mohr\u0105, kuris pats atsako \u012f savo i\u0161kelt\u0105 klausim\u0105, kod\u0117l yra raidos programa, nei\u0161vengiamai vedanti mus \u012f mirt\u012f: \u201eKadangi m\u016bs\u0173 r\u016b\u0161is, homo sapiens, atsirado i\u0161 biologin\u0117s evoliucijos, ribotas individo gyvenimo laikas yra privaloma s\u0105lyga, kuri galiausiai suk\u016br\u0117 ir \u017emog\u0173.\u201c<\/p>\n

1.4. Mirtis kaip absoliuti gyvyb\u0117s pabaiga<\/em><\/strong><\/p>\n

Anot evoliucijos teorijos, gyvyb\u0117 yra vien tik fizikos ir chemijos d\u0117sniais pagr\u012fsta materijos b\u016bsena (M.Eigenas). Taip suprastinus tikrov\u0119 iki grynai materiali\u0173 rei\u0161kini\u0173, nebelieka vietos tolesniam gyvyb\u0117s egzistavimui po mirties. \u017dmogus redukuojamas iki biologin\u0117s ma\u0161inos, o jo absoliuti pabaiga sutapatinama su organizmo mirtimi. Evoliucijos mechanizme mirtis tarnauja kitos gyvyb\u0117s i\u0161kilimui. Taigi \u017emogaus gyvenimas vertintinas tik kaip ind\u0117lis, kuriuo jis prisid\u0117jo prie evoliucijos. Net ir kalb\u0117dama apie pomirtin\u012f gyvenim\u0105, i\u0161gyvenimo tyrin\u0117toja dr. Elisabeth K\u00fcbler-Ross turi galvoje tik ind\u0117l\u012f \u012f evoliucij\u0105: \u201e\u012esipareigodami asmeninei brandai atskiri \u017emon\u0117s \u012fne\u0161 savo ind\u0117l\u012f \u012f brand\u0105 bei visos r\u016b\u0161ies evoliucijos raid\u0105, kad \u0161i r\u016b\u0161is tapt\u0173 tuo, kuo gali tapti \u017emonija ir kuo jai skirta tapti. Mirtis tai raktas \u012f evoliucij\u0105.\u201c Ir \u010dia nesileiskime suklaidinami: tarsi krik\u0161\u010dioni\u0161kai skambantys \u017eod\u017eiai atid\u017eiau pa\u017evelgus pasirodo esantys akivaizd\u016bs falsifikatai. Ty\u010dia pateik\u0117me daug citat\u0173, nes reik\u0117jo parodyti, \u012f koki\u0105 klaidinam\u0105 teorij\u0105 leid\u017eiam\u0117s priimdami evoliucij\u0105 kaip savo m\u0105stymo ir savo tik\u0117jimo koncepcij\u0105. Dabar palyginkime tai su Biblijos mokymu apie mirt\u012f.<\/p>\n

2. Mirtis Biblijos liudijimuose<\/strong><\/div>\n

Pagal nedviprasmi\u0161k\u0105 Biblijos liudijim\u0105 \u0161is pasaulis ir visa gyvyb\u0117 atsirado i\u0161 Dievo k\u016brybinio akto. Tai buvo baigtas ir tobulas k\u016brinys, gav\u0119s galutin\u012f Dievo \u012fvertinim\u0105 \u201elabai gerai\u201c. Dievo esm\u0117 yra meil\u0117 ir gailestingumas, taip jis ir k\u016br\u0117 per J\u0117z\u0173 (Jn 1,10; Kol 1,16) ir per savo i\u0161mint\u012f (Kol 2,3). Ir k\u016brinijoje jis liko i\u0161tikimas esminiams savo bruo\u017eams, nes nebuvo joki\u0173 pakeitim\u0173 (Jok 1,17; Hbr 13,8). Tai visi\u0161kai kas kita, negu kan\u010dia, a\u0161aromis, baisumais ir mirtimi pa\u017eenklinta evoliucijos strategija. Kas laiko Diev\u0105 evoliucijos prie\u017eastimi, t.y. priskiria jam tokius k\u016brimo metodus, tas i\u0161kreipia Dievo esm\u0119 iki prie\u0161ingyb\u0117s. Ta\u010diau i\u0161 kur atsiranda mirtis, jei ji n\u0117ra nei evoliucijos veiksnys, nei atitinka Dievo esm\u0119? Konstatuojame: mirtis yra visuotin\u0117. Mir\u0161ta visi \u017emon\u0117s: nuo naujagimi\u0173 iki seneli\u0173, ir auk\u0161tos moral\u0117s \u017emon\u0117s, ir vagys bei pl\u0117\u0161ikai, tiek tikintieji, tiek netikintieji. Tokiam bendram ir visa apiman\u010diam poveikiui tur\u0117t\u0173 b\u016bti ir tokia pat visuotin\u0117 prie\u017eastis. Biblija pa\u017eenklina mirt\u012f kaip \u017emogaus nuod\u0117m\u0117s padarin\u012f. Nors Dievas \u012fsp\u0117jo \u017emog\u0173 (Pr 2,17), \u0161is piktnaud\u017eiavo jam suteikta laisve ir taip padar\u0117 pirm\u0105j\u0105 nuod\u0117m\u0119. Nuo tada prad\u0117jo veikti nuod\u0117m\u0117s d\u0117snis: \u201eAtpildas u\u017e nuod\u0117m\u0119 \u2013 mirtis\u201c (Rom 6,23). \u017dmogus pateko \u012f mirties linij\u0105, kuri 1 pav. pa\u017eym\u0117ta juodu storu br\u016bk\u0161niu. Nuo Adomo, kuriam tenka atsakomyb\u0117 u\u017e tai, kad \u012f k\u016brinij\u0105 at\u0117jo mirtis (1 Tim 2,14), visa \u017emonija yra \u0161ioje mirties grandin\u0117je: \u201eTod\u0117l kaip per vien\u0105 \u017emog\u0173 nuod\u0117m\u0117 \u012f\u0117jo \u012f pasaul\u012f, o per nuod\u0117m\u0119 mirtis, taip ir mirtis prasiskverb\u0117 \u012f visus \u017emones, nes visi nusid\u0117jo\u201c (Rom 5,12). Taigi iki pirmosios nuod\u0117m\u0117s mirtis visoje k\u016brinijoje nebuvo \u017einoma. Nors Biblija nedviprasmi\u0161kai ir primygtinai ai\u0161kina \u0161\u012f fakt\u0105, \u0161iuolaikin\u0117 universitetin\u0117 teologija gerokai nukrypo nuo mokymo apie pirmaprad\u012f \u0161ventum\u0105. D\u0117l nesuprantam\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 prisid\u0117ta prie apgavyst\u0117s filosof\u0173 Lessingo, Kanto ir Hegelio, interpretavusi\u0173 pirmaprad\u0119 nuod\u0117m\u0119 kaip laisv\u0117s ir pa\u017eangos istorijos prad\u017ei\u0105. Mes liksime i\u0161tikimi Biblijos liudijimui ir laikysim\u0117s to, kad kaip Dievo k\u016brinys atsirad\u0119 \u017emon\u0117s i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo geri, be paklydim\u0173, kan\u010di\u0173, lig\u0173 ir mirties. Ir apokritin\u0117je Saliamono i\u0161minties knygoje (1,13) dar syk\u012f ai\u0161kiai parodoma, kad mirtis n\u0117ra pirmaprad\u0117s k\u016brinijos sud\u0117tin\u0117 dalis: \u201eDievas nepadar\u0117 mirties ir nesid\u017eiaugia gyv\u0173j\u0173 \u017e\u016btimi \u2026\u201c<\/p>\n

Kai Biblijoje kalbama apie mirt\u012f, jokiu b\u016bdu neturima galvoje egzistencijos pabaiga. Biblinis mirties apibr\u0117\u017eimas toks: \u201eb\u016bti atskirtam nuo \u2026 \u201c Kadangi pirmoji nuod\u0117m\u0117 \u017eenklina trigub\u0105 mirt\u012f, yra ir trejopas atskyrimas:<\/p>\n

1. Dvasin\u0117 mirtis<\/em><\/strong><\/div>\n

Pirmosios nuod\u0117m\u0117s akimirk\u0105 \u017emog\u0173 i\u0161tiko dvasin\u0117 mirtis. Taip jis buvo atskirtas nuo bendryst\u0117s su Dievu. Tokioje b\u016bsenoje ir \u0161iandien gyvena \u017emon\u0117s, netikintys K\u016br\u0117ju. J\u0173 nei kas nors sieja su J\u0117zumi Kristumi, nei su Biblijos tiesa: dvasi\u0161kai jie mir\u0119, nors fizi\u0161kai ir yra labai gyvybingi.<\/p>\n

2. Fizin\u0117 mirtis<\/em><\/strong><\/div>\n

Tolesnis pirmosios nuod\u0117m\u0117s poveikis \u2013 k\u016bno mirtis: \u201e\u2026kol sugr\u012f\u0161i \u017eem\u0117n, nes i\u0161 jos buvai paimtas\u201c (Pr 3,19). Fizin\u0117 mirtis i\u0161tinka pasibaigus biologin\u0117ms k\u016bno funkcijoms. Ta\u010diau jo egzistencija tuo nesibaigia (Lk 16,19\u201331), jis tik atskiriamas nuo \u017eemi\u0161k\u0173 dalyk\u0173, nes mirusieji \u201eniekada daugiau nebetur\u0117s dalies tame, kas vyksta po saule\u201c (Mok 9,6). Mirties kaip atskyrimo apibr\u0117\u017eim\u0105 matome ir \u017einomoje santuokos formul\u0117je \u201ekol mirtis judu i\u0161skirs\u201c. Numirus sutuoktiniui jiedu yra atskirti vienas nuo kito, ta\u010diau mirusysis yra tik i\u0161\u0117j\u0119s i\u0161 \u0161io pasaulio ir egzistuoja toliau.<\/p>\n

3. Am\u017einoji mirtis<\/em><\/strong><\/div>\n

Toliau sekant mirties linija \u017emogaus egzistavimas baigiasi am\u017ein\u0105ja mirtimi. D\u0117l prie\u0161 tai \u012fvykusios fizin\u0117s mirties \u0161i galutin\u0117 b\u016bsena vadinama antr\u0105ja mirtimi<\/em> (Apr 20,6+14). Tai galutinio atskyrimo nuo Dievo<\/em> situacija. Apie toki\u0105 mirt\u012f nuod\u0117m\u0117je J\u0117zus kalba nenorintiems atgailauti: \u201eTod\u0117l a\u0161 jums sakiau, kad j\u016bs numirsite savo nuod\u0117m\u0117se. Tikrai! Jeigu j\u016bs netik\u0117site, kad a\u0161 esu, numirsite savo nuod\u0117m\u0117se\u201c (Jn 8,24). Per\u0117jimas i\u0161 k\u016bno mirties \u012f teism\u0105 lai\u0161ke hebrajams (9,27) apib\u016bdinamas kaip d\u0117sningas nuoseklus procesas: \u201e\u017dmon\u0117ms skirta vien\u0105 kart\u0105 mirti ir stoti \u012f teism\u0105\u201c. Nei\u0161ganytas \u017emogus turi patirti: \u201eBaisu pakli\u016bti \u012f gyvojo Dievo rankas\u201c (Hbr 10,31). Dievo r\u016bstyb\u0117 tebekabo vir\u0161 jo, nes \u201ed\u0117l vieno \u017emogaus nusikaltimo tur\u0117jo mirti daugelis\u201c (Rom 5,15).<\/p>\n

I\u0161vydus toki\u0105 tamsi\u0105 perspektyv\u0105 gali i\u0161kilti klausimas: gal vis d\u0117lto geriau likti evoliucionistu ir manyti, kad sulig mirtimi viskas baigta? Tuomet gyvenama pagal deviz\u0105: \u201eValgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime\u201c (1 Kor 15,32b). Marksistas Augustas Bebelis kart\u0105 pasak\u0117: \u201eJei Dievas vis d\u0117lto yra, tai mes esame apmulkinti\u201c. Kaip tik tai ir yra evoliucijos teorijos pasekm\u0117: jos \u0161alininkai \u0161ia prasme yra apgautieji, nes j\u0173 id\u0117ja n\u0117ra tikra. Vaizd\u017eiai tariant, evoliucionisto gyvenim\u0105 b\u016bt\u0173 galima palyginti su vairuotoju, kuris nakt\u012f per sl\u0117n\u012f automagistrale did\u017eiausiu grei\u010diu art\u0117ja prie tilto, nekreipdamas d\u0117mesio \u012f \u012fsp\u0117jamuosius \u017eenklus, kad tiltas \u012fgriuv\u0119s. \u0160itaip jis matemati\u0161kai tiksliai krenta \u012f bedugn\u0119.<\/p>\n

Su pirm\u0105ja nuod\u0117me griuvo Diev\u0105 ir \u017emog\u0173 jung\u0119s tiltas. Kas ir toliau taip gyvens nekreipdamas d\u0117mesio \u012f \u012fgriuvim\u0105, per trigub\u0105 mirt\u012f pateks \u012f bedugn\u0119. Ar i\u0161 \u010dia yra kokia i\u0161eitis? Garb\u0117 ir d\u0117kui Dievui, yra ne tik nuod\u0117mei r\u016bstus Dievas, bet ir nusid\u0117j\u0117l\u012f mylintis Dievas. Dievo meil\u0117 pasirei\u0161kia kit\u0105 akimirk\u0105 po pirmosios nuod\u0117m\u0117s ir pa\u017eada I\u0161gelb\u0117toj\u0105 (Pr 3,15). Dievas mato mirties pavoj\u0173, kuriame esame, tod\u0117l per J\u0117z\u0173 jis nuties\u0117 tilt\u0105 \u012f i\u0161sigelb\u0117jim\u0105. Tai jo paskelbtas tikslas i\u0161traukti mus i\u0161 mirties linijos, ta\u010diau ne prie\u0161 m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 vali\u0105: \u201eKaip a\u0161 gyvas \u2013 tai Vie\u0161paties Dievo \u017eodis \u2013 nenoriu, kad nedor\u0117lis mirt\u0173, bet noriu, kad nedor\u0117lis sugr\u012f\u017et\u0173 i\u0161 savo kelio ir b\u016bt\u0173 gyvas\u201c (Ez 33,11). Kas \u0161itaip nusigr\u0119\u017eia nuo mirties linijos, priimamas \u012f visi\u0161kai kitoki\u0105 situacij\u0105: priimti <\/em>tai biblinis gimimo apibr\u0117\u017eimas. Per nat\u016bral\u0173 gimim\u0105 mes priimami \u012f \u017eemi\u0161k\u0105j\u012f gyvenim\u0105, \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f, o \u017emogus tampa m\u016bs\u0173 t\u0117vas. B\u016btent su \u0161ia situacija Biblija lygina kit\u0105, kai mes i\u0161 mirties linijos pereiname \u012f gyvenimo linij\u0105. Tai pana\u0161u \u012f gimim\u0105: mes priimami \u012f gyvenim\u0105 i\u0161 Dievo, o Dievas tampa m\u016bs\u0173 t\u0117vu. Kas tai pasiekia, patiria antr\u0105j\u012f gimim\u0105<\/em>, kuris d\u0117l to ir vadinamas atgimimu<\/em>. \u0160itaip atgim\u0119s \u017emogus nei\u0161vengia fizin\u0117s mirties, ta\u010diau \u0161ioji tampa vartais \u012f am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105: \u201eKaip Adome visi mir\u0161ta, taip Kristuje visi bus atgaivinti\u201c (1 Kor 15,22). I\u0161 nuo pirmosios nuod\u0117m\u0117s u\u017eprogramuoto mirties traukinio, kurio galutin\u0117 stotis \u2013 am\u017einoji mirtis, galima i\u0161lipti ir \u012flipti \u012f gyvenimo traukin\u012f, kurio paskutin\u0117 stotis vadinasi \u201eam\u017einasis gyvenimas\u201c<\/em>. Am\u017einasis gyvenimas arba am\u017einoji mirtis yra m\u016bs\u0173 nesunaikinamos egzistencijos kelion\u0117s tikslas, nes mes esame am\u017einyb\u0117s tvariniai. Kokiu keliu mes norime eiti \u2013 \u0161\u012f apsisprendim\u0105 Dievas paliko mums kaip laisvoms b\u016btyb\u0117ms. Jau Senajame Testamente Dievas parodo mums abu kelius:<\/p>\n

Pakartotino \u012estatymo knyga, 30,19:<\/div>\n

\u201e\u2026 pad\u0117jau prie\u0161 tave gyvenim\u0105 ir mirt\u012f, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenim\u0105, kad tu ir tavo palikuonys b\u016btum\u0117te gyvi.\u201c<\/p>\n

Jeremijo 21,8:<\/div>\n

\u201eTaip kalba Vie\u0161pats. \u017di\u016br\u0117kite! Duodu jums pasirinkti arba gyvenimo keli\u0105, arba mirties keli\u0105.\u201c<\/p>\n

Ir i\u0161 \u010dia matome, kad Dievo valia nedviprasmi\u0161kai nukreipta \u012f gyvenim\u0105. 1 pav. galime perskaityti ir dar vien\u0105 paprast\u0105 \u012fsimintin\u0105 dalyk\u0105:<\/p>\n

\u201eGim\u0119s tik vien\u0105 kart\u0105 tu mir\u0161ti dukart, bet jei gimei du kartus, mirsi tik syk\u012f\u201c.<\/p>\n

\u0160\u012f tik vienkartin\u012f mirim\u0105 ir per\u0117jim\u0105 \u012f am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 J\u0117zus liudija pokalbyje su Morta Betanijoje: \u201eA\u0161 esu prisik\u0117limas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirt\u0173, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per am\u017eius\u201c (Jn 11,25\u201326). Tik\u0117jimas Dievo S\u016bnumi i\u0161laisvina nuo prakeikian\u010dio teismo ir jau dabar suteikia tikrum\u0105 am\u017einuoju gyvenimu: \u201eKas mano \u017eod\u017ei\u0173 klauso ir mane atsiuntus\u012f tiki, tas turi am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 ir nepateks \u012f teism\u0105, nes i\u0161 (dvasin\u0117s) mirties yra per\u0117j\u0119s \u012f (am\u017ein\u0105j\u012f) gyvenim\u0105\u201c (Jn 5,24). Antr\u0105j\u012f gimim\u0105 \u2013 atgimim\u0105 \u2013 pailiustruokime kai kuriais faktais:<\/p>\n

Atgimimas<\/strong><\/div>\n
    \n
  • yra dvasinis gimimas, jo nereikia painioti su fiziniu (Jn 3,4);<\/li>\n
  • nesusij\u0119s su kokiu nors konkre\u010diu am\u017eiumi (Jn 3,4), ta\u010diau ypa\u010d lauktinas jaunyst\u0117je, kai \u017emogus e\u0161ko (Mok 12,1; Pat 8,17);<\/li>\n
  • turi \u012fvykti \u201emalon\u0117s\u201c \u0161iandienoje, t.y. \u017eemi\u0161kajame gyvenime (\u017er. 1 pav.), kad nepatektume \u012f am\u017ein\u0105j\u0105 mirt\u012f. Heindichas Kemmeris teisingai \u012fsp\u0117ja: \u201eNors Ba\u017eny\u010dios ir gerokai nusigr\u0119\u017eia nuo \u201e\u0161iandien\u201c, o vis nauj\u0173 dalyk\u0173 ie\u0161kantys \u201enaujo\u201c krik\u0161\u010dioni\u0161ko teorinio statinio architektai griauna vien\u0105 biblin\u0119 kolon\u0105 po kitos, tai negali sutrukdyti Dievo \u017eod\u017eiui i\u0161likti bes\u0105lygi\u0161kam\u201c;<\/li>\n
  • yra Dievo atsakas \u012f m\u016bs\u0173 atsivertim\u0105. Kas supranta es\u0105s nusid\u0117j\u0117lis ir i\u0161pa\u017e\u012fsta Vie\u0161pa\u010diui J\u0117zui Kristui savo kalt\u0119 (1 Jn 1,9) tam garantuojamas atleidimas. Perdavus savo gyvenimo vair\u0105 Dievo S\u016bnui ir asmeni\u0161kam \u012fpareigojan\u010diam tik\u0117jimui juo, tampame Dievo vaikais (Jn 1,12);<\/li>\n
  • reikalingas norint reg\u0117ti Dievo karalyst\u0119 (Jn 3,3);<\/li>\n
  • \u012fvyksta, pasak Jono 3,5, per vanden\u012f<\/em> (simbolizuojant\u012f Dievo \u017eod\u012f) ir dvasi\u0105<\/em> (\u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105).Taigi tai Dievo dovanotas gimimas;<\/li>\n
  • susij\u0119s su Dievo \u017eod\u017eiu ir tod\u0117l yra i\u0161liekan\u010dios (am\u017einos) reik\u0161m\u0117s: \u201eJ\u016bs esat atgim\u0119 ne i\u0161 pranykstan\u010dios, bet i\u0161 nenykstan\u010dios s\u0117klos gyvu Dievo \u017eod\u017eiu\u201c (1 Pt 1,23).<\/li>\n<\/ul>\n

    Susim\u0105s\u010dius, kiek stiprus m\u016bs\u0173 apsisprendimas tik\u0117ti, tampa ai\u0161ku, kokius tragi\u0161kus padarinius evoliucijos teorija ir jos mokymas apie mirt\u012f turi jos \u0161alininkams. Jie apanka mirties pavojaus akivaizdoje ir nepastebi gelb\u0117jimosi valties. Tod\u0117l Naujasis Testamentas mus primygtinai \u012fsp\u0117ja: \u201eTegu niekas neneigia jums vainiko\u201c (Kol 2,18).<\/p>\n

    \u0160iuo metu pensininkas dr. Werner Gitt<\/strong> buvo Vokietijos federalinio fizikos ir technologij\u0173 instituto direktorius ir profesorius, Informacini\u0173 technologij\u0173 fakulteto vadovas.<\/p>\n

    Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Werner Gitt Joks kitas klausimas m\u016bs\u0173 taip giliai nejaudina ir egzistenci\u0161kai nepalie\u010dia kiekvieno be i\u0161imties kaip \u0161is: Kas yra mirtis? Kur patenkame, kai tenka \u017eengti pro tuos vartus \u012f tams\u0105? Kas \u017eino tikr\u0105 atsakym\u0105? Atsakant \u012f visa ko kilm\u0117s, atsiradimo klausim\u0105 yra tik du atsakymai \u2013 \u017emogi\u0161kasis \u201eevoliucija\u201c ir dievi\u0161kasis \u201esuk\u016brimas\u201c, lygiai taip pat kalb\u0117dami […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[472],"tags":[583,582,562,528,581],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1276"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1276"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1276\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1278,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1276\/revisions\/1278"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1276"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1276"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1276"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}