{"id":1286,"date":"2016-10-14T07:16:11","date_gmt":"2016-10-14T04:16:11","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1286"},"modified":"2016-10-14T07:16:26","modified_gmt":"2016-10-14T04:16:26","slug":"jezaus-kristaus-vienatinumas","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1286","title":{"rendered":"J\u0117zaus Kristaus vienatinumas"},"content":{"rendered":"

Ulrich Parzany<\/em><\/p>\n

Svarbus Ulricho Parzanio prane\u0161imas sulauk\u0117 didelio d\u0117mesio ir pritarimo tarp Manilos kongreso dalyvi\u0173. J\u0117zaus Kristaus vienatinumas \u2013 tai kertinis misionieri\u0161kos patirties klausimas.<\/p>\n

Mes garbiname ir skelbiame J\u0117z\u0173 Krist\u0173 kaip vienatin\u012f pasaulio Vie\u0161pat\u012f ir Gelb\u0117toj\u0105. Tuo pat metu konstatuojame, kad jo unikalumu Ba\u017eny\u010dios viduje ir u\u017e jos rib\u0173 vis daugiau abejojama. Tod\u0117l akivaizdu, kad labai reikia paai\u0161kinti, kod\u0117l J\u0117zus yra ypatingas ir koki\u0105 reik\u0161m\u0119 tas vienatinumas turi m\u016bs\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kai misijai.
\nDeja, ne\u012fmanoma \u010dia i\u0161rutulioti nuoseklios kristologijos, kokios reik\u0117t\u0173. J\u0117zaus Kristaus vienatinumas pats save \u012frodo visais jo b\u016bties ir veikimo aspektais. \u010cia pamin\u0117siu tik vien\u0105 ypating\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, kuriam, mano manymu, skelbiant krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f mokym\u0105 ir Evangelij\u0105, skiriama per ma\u017eai d\u0117mesio.<\/p>\n

1. J\u0117zus yra \u017dmogaus S\u016bnus<\/strong>
\nVisose keturiose Evangelijose J\u0117zus pats save labai da\u017enai vadina \u017dmogaus S\u016bnumi. Daug krik\u0161\u010dioni\u0173 tok\u012f titul\u0105 neteisingai interpretuoja, tarsi \u010dia b\u016bt\u0173 kalbama apie \u017eem\u0105 J\u0117zaus Kristaus pad\u0117t\u012f. Ta\u010diau posakis \u201e\u017dmogaus S\u016bnus\u201c kil\u0119s i\u0161 Danielio 7,13\u201314, jis kalba apie J\u0117z\u0173 kaip apie pasaulio Valdov\u0105 ir Teis\u0117j\u0105, skirt\u0105 Dievo. Naujajame Testamente esam\u0105 titul\u0105 \u201e\u017dmogaus S\u016bnus\u201c teisingai suprantame tik tuomet, kai mintyse tarsi priduriame \u201epasaulio Teis\u0117jas ir Vie\u0161pats\u201c.
\nPirmose trijose Evangelijose \u017eod\u017ei\u0173 jungin\u012f \u201e\u017dmogaus S\u016bnus\u201c rasime 69 kartus \u2013 tik tose vietose, kur J\u0117zus kalba pats apie save. Jono Evangelijoje \u0161ie \u017eod\u017eiai kartojami 12 kart\u0173. Vienuolika kart\u0173 J\u0117zus pats apie save kalba, o vien\u0105 kart\u0105 j\u012f cituoja klausytojas (Jn 12,34).
\nJ\u0117zus skelbiasi es\u0105s \u017emogumi tap\u0119s pasaulio Teis\u0117jas. Jis kalb\u0117jo, kad v\u0117l sugr\u012f\u0161 \u012f Paskutin\u012fj\u012f Teism\u0105 (Mt 25,31\u201346; Mt 19.28; Lk 17,22\u201330).
\nJau gyvendamas \u017eem\u0117je jis tur\u0117jo gali\u0105 atleisti nuod\u0117mes. \u0160i galia dera tik Dievui (Mk 2,10).
\nJ\u0117zaus Kristaus vienatinumas yra tas, kad jis tuo pat metu atlieka \u017dmogaus S\u016bnaus (Dan 7) ir Dievo tarno (Iz 53) darb\u0105. \u201eJuk ir \u017dmogaus S\u016bnus at\u0117jo ne kad jam tarnaut\u0173, bet pats tarnauti ir savo gyvyb\u0117s atiduoti kaip i\u0161pirkos u\u017e daugel\u012f \u201c (Mk 10,45).
\nPetrui i\u0161pa\u017einus krik\u0161\u010dionyb\u0119, J\u0117zus skelbia \u017dmogaus S\u016bnui teksian\u010dias kan\u010dias (Mk 8,29\u201331). Nors jis yra vis\u0173 pon\u0173 Vie\u0161pats, jis neturi net papras\u010diausio b\u016bsto: \u201eLap\u0117s turi urvus, padangi\u0173 sparnuo\u010diai \u2013 lizdus, o \u017dmogaus S\u016bnus neturi kur galvos priglausti\u201c (Lk 9,58).
\nJ\u0117zaus Kristaus vienatinumas yra tas, kad jame Pasaulio Vie\u0161pats ir Teis\u0117jas tapo \u017emogumi. Klausimas \u201eKas yra J\u0117zus?\u201c veda mus jo vienatinumo link. Unikalumas to, k\u0105 jis sako, k\u0105 jis padar\u0117 ir kas su juo atsitiko kan\u010dioje, nukry\u017eiuojant ir prisikeliant kyla i\u0161 to, kas jis yra.
\nKod\u0117l J\u0117zaus mirtis yra vienintelis kelias sutaikyti \u017emones su Dievu? Jo mirties unikalumas n\u0117ra tai, kaip jis mir\u0117. Rom\u0117nai t\u016bkstan\u010dius nukry\u017eiuodavo taip pat \u017eiauriai ir \u0161iurpiai. Jo mirties unikalumas tas, kas J\u0117zus yra. Ken\u010diantis pasaulio Vie\u0161pats ir Teis\u0117jas u\u017eima paklyd\u0117lio nusid\u0117j\u0117lio viet\u0105. Pats Teis\u0117jas i\u0161ken\u010dia \u017emogaus mai\u0161tavimo prie\u0161 Diev\u0105 ir nesantaikos su juo padarinius.
\nMes negalime t\u0119sti kito \u017emogaus gyvenimo istorijos. Kalt\u0117 n\u0117ra tai, k\u0105 galiu pad\u0117ti \u012f \u0161al\u012f kaip ne\u0161varius mar\u0161kinius. Mai\u0161tavimas prie\u0161 Diev\u0105 ir yra mano gyvenimas. Ir tik pasaulio K\u016br\u0117jas, Vie\u0161pats ir Teis\u0117jas gali per\u017eengti erdv\u0117s ir laiko barjerus, kad apsivilkt\u0173 mano nuod\u0117ming\u0105 gyvenim\u0105, ne\u0161t\u0173 j\u012f ant kry\u017eiaus ir visa tai u\u017ebaigt\u0173. D\u0117l J\u0117zaus Kristaus vienatinumo galiu i\u0161pa\u017einti: \u201eEsu nukry\u017eiuotas kartu su Kristumi. A\u0161 gyvenu, ta\u010diau nebe a\u0161, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas k\u016bne, gyvenu tik\u0117jimu \u012f Dievo S\u016bn\u0173, kuris pamilo mane ir paaukojo save u\u017e mane\u201c (Gal 2, 19\u201320).
\nJ\u0117zaus Kristaus gyvenimo ir mirties svarba ir reik\u0161m\u0117 priklauso ne nuo \u017emoni\u0173 nuomon\u0117s, o nuo Dievo sprendimo. Per J\u0117zaus prisik\u0117lim\u0105 Dievas \u012frod\u0117, pripa\u017eino galiojan\u010diu, patvirtino fakt\u0105, kad J\u0117zus yra svarbiausias asmuo pasaulyje. Dievas padar\u0117 tai prie\u0161taraudamas \u017emogaus bandymams interpretuoti ir jo sprendimams. Net mokiniai man\u0117, kad J\u0117zui mirus jo reikalavim\u0173 nebelieka. Ta\u010diau prisik\u0117l\u0119s Vie\u0161pats \u012fveik\u0117 mokini\u0173 abejones ir \u012frod\u0117 es\u0105s vie\u0161pa\u010di\u0173 Vie\u0161pats.
\nKai skelbiamas J\u0117zaus Kristaus vienatinumas, tikrov\u0117 mums meta i\u0161\u0161\u016bk\u012f. Skelbdami jo vienatinum\u0105 mes rimtai \u017ei\u016brime \u012f \u017emones, ie\u0161kan\u010dius tiesos, pasirei\u0161kian\u010dios daugelyje \u012fvairi\u0173 religij\u0173. Pirm\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 i\u0161pa\u017einimas buvo toks: \u201eKyrios Jesus\u201c, jis rei\u0161kia: J\u0117zus yra Vie\u0161pats. Tai rei\u0161kia ne tik: \u201eJ\u0117zus yra mano Vie\u0161pats\u201c. J\u0117zus skelbiamas vie\u0161pa\u010di\u0173 Vie\u0161pa\u010diu. Kadangi J\u0117zus prisik\u0117l\u0117 i\u0161 numirusi\u0173j\u0173, mes neturime teis\u0117s jo vienatinumo supaprastinti iki subjektyvaus po\u017ei\u016brio.<\/p>\n

2. Abstrak\u010dios tiesos ie\u0161kojimas ir priekai\u0161tas d\u0117l \u201eEvangelijos kvailumo\u201c<\/strong>
\nIki \u0161iandienos nei\u0161nyko tas pats konfliktas, su kuriuo anuomet susid\u016br\u0117 Paulius: graikai ie\u0161ko i\u0161minties, o tai, k\u0105 skelb\u0117 nukry\u017eiuotasis J\u0117zus Kristus, jiems yra kvailyst\u0117 (1 Kor 1, 23).
\nViename asmenyje, istoriniame fakte, j\u0173 nuomone, visa tiesa tilpti negali.
\nGottholdas Ephraimas Lessingas (1729\u20131781) sak\u0117, kad atsitiktiniuose istorijos faktuose ar atsitiktin\u0117je istorijos tiesoje niekuomet n\u0117ra reikalingos proto tiesos ir tai jos ne\u012frodo. Tod\u0117l J\u0117zus gali b\u016bti tik i\u0161rai\u0161ka, galb\u016bt labai svarbus bendrosios tiesos pavyzdys. J\u0117zaus mokym\u0105 galima suprasti kaip svar\u0173 tiesos aspekt\u0105.
\nAbstrakti ir absoliuti tiesa gali b\u016bti vadinama Dievu, ta\u010diau niekas ne\u017eino, kas jis yra visi\u0161koje pilnatv\u0117je. Tod\u0117l visose religijose esama tiesos, bet tik kai kuriais aspektais papildydami filosofin\u0119 kritik\u0105 kai kurie psichologai, pavyzd\u017eiui, Sigmundas Freudas, tvirtina, kad Dievas es\u0105s tik bej\u0117gi\u0161ko, \u012fbauginto \u017emogaus projekcija, atsiradusi i\u0161 \u017emogi\u0161k\u0173 nor\u0173 ir nerimo kovoje su likimu ir mirtimi.
\nLeslie\u2019s Newbiginas neseniai ra\u0161\u0117: \u201eI\u0161 ties\u0173 yra sena ir gerbtina tradicija, kuri mums teigia, kad paskutin\u0117 tikrov\u0117 n\u0117ra pa\u017eini. Tiesa, kad \u017emogaus protas negali suvokti Dievo. Ta\u010diau \u0161is teisingas teiginys gali b\u016bti panaudojamas ir yra panaudojamas tam, kad diskvalifikuot\u0173 kiekvien\u0105 tikr\u0105 teigin\u012f apie tikrov\u0119. \u0160iuo tikro fakto konstatavimu, kad mes negalime pa\u017einti visko, gali b\u016bti pasinaudota siekiant diskvalifikuoti esam\u0105 reikalavim\u0105 ka\u017ek\u0105 pa\u017einti.
\n\u017dmogaus protas negali suvokti Dievo, ta\u010diau mes neturime prie\u017eas\u010di\u0173 i\u0161si\u017ead\u0117ti galimyb\u0117s, jog Dievas gal\u0117t\u0173 parodyti \u017emon\u0117ms dievi\u0161kum\u0105, ir kad \u0161iems leistina paliudyti, kas jiems buvo apreik\u0161ta.\u201c
\nJei ir kadangi \u017emon\u0117s nepaj\u0117gia patys atpa\u017einti tikrojo Dievo, tai jie ir nesugeba sudaryti s\u0105lyg\u0173 tinkamai m\u0105styti ir kalb\u0117ti apie Diev\u0105, nebent Dievas pats apsireik\u0161t\u0173 ir pasirodyt\u0173 \u017emogi\u0161komis s\u0105lygomis. Jei nepamatysime Dievo aprei\u0161kimo J\u0117zuje Kristuje, nei\u0161vengiamai atsiras toki\u0173 Dievo projekcij\u0173 ir vaizdini\u0173, kuriuos susikursime pagal savo norus ir baimes.
\nTa\u010diau kadangi Dievas pats apsirei\u0161k\u0117, galime nuolank\u016bs ir d\u0117kingi pasakoti \u0161i\u0105 istorij\u0105, \u201enes Dievo kvailyb\u0117 i\u0161mintingesn\u0117 u\u017e \u017emones\u201c (1 Kor 1,25).
\n
\n3. \u017dmonijos vieningumo paie\u0161ka ir priekai\u0161tas d\u0117l trukdan\u010dios netolerancijos<\/strong>
\nKai pasaulyje tiek sunkiai \u012fveikiam\u0173 problem\u0173 \u2013 branduolin\u0117 ginkluot\u0117, badas, skurdas, nelygyb\u0117 ir aplinkos u\u017eter\u0161tumas \u2013 ger\u0173 paskat\u0173 vedami \u017emon\u0117s ie\u0161ko \u017emonijos bendrumo pagrindo, kad b\u016bt\u0173 galima pasiprie\u0161inti \u0161ioms blogyb\u0117ms. Jiems atrodo, kad J\u0117zaus Kristaus Evangelija negali vienyti \u017emoni\u0173. Vieni, J\u0117zaus kvie\u010diami juo sekti, tai ir daro, o kiti kvietim\u0105 atmeta. Tod\u0117l netgi krik\u0161\u010dioni\u0173 teologai ir Ba\u017eny\u010dios t\u0117vai atsisako teiginio apie J\u0117zaus Kristaus vienatinum\u0105 didesn\u0117s \u017emonijos vienyb\u0117s labui.
\nKatalik\u0173 teologas Hansas K\u00fcngas si\u016blo priimti kit\u0173 religij\u0173 skelbiam\u0105 ties\u0105 neatsisakant krik\u0161\u010dioni\u0161kojo identiteto. B\u016bt\u0173 \u012fdomu su\u017einoti, kaip tai atrodo.
\nJis atsisako pretenzijos \u012f absoliu\u010di\u0105 J\u0117zaus Kristaus Evangelijos ties\u0105 ir tikr\u0105ja religija laiko toki\u0105, kuri skatina \u017emogi\u0161kum\u0105, ypa\u010d \u017emogaus teises. Tai jis vadina krik\u0161\u010dioni\u0161ku tikr\u0173j\u0173 religij\u0173 vertinimo masteliu. Toliau teologas apibr\u0117\u017eia religin\u012f kriterij\u0173: jei religija i\u0161tikima savo i\u0161takoms \u2013 savo \u0161ventajam ra\u0161tui arba pradininkams (Budai, J\u0117zui, Mahometui ir t.t.)? Tai jis vadina autenti\u0161kumo kriterijumi. Toliau jis pateikia dar vien\u0105 ypating\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 kriterij\u0173: krik\u0161\u010dionys i\u0161pa\u017e\u012fsta J\u0117z\u0173 i\u0161 Nazareto kaip keli\u0105, ties\u0105 ir gyvenim\u0105 sau patiems. Taigi krik\u0161\u010dionyb\u0117 jiems \u2013 tikroji religija. Ta\u010diau tai konstatuoj\u0105s pats \u017emogus.
\nTa\u010diau kaip tik tai Leslie\u2019s Newbiginas pavadino \u201eatsitraukimu nuo objektyvumo \u012f subjektyvum\u0105\u201c.
\nMane, kaip Pasaulinei Ba\u017eny\u010di\u0173 tarybai priklausan\u010dios Ba\u017eny\u010dios kunig\u0105, nuli\u016bdino ir papiktino tai, k\u0105 ne taip seniai, per 10-\u0105j\u0105 pasaulin\u0117s misijos konferencij\u0105 San Antonijuje pasak\u0117 Eugene\u2019as L. Stockwellas, lig\u0161iolinis Pasaulio Ba\u017eny\u010di\u0173 tarybos Pasaulin\u0117s misijos ir evangelizacijos komisijos direktorius:
\n\u201eJ\u0117zus yra vienintelis kelias, per kur\u012f dauguma i\u0161 m\u016bs\u0173 atrado Diev\u0105, mes rekomenduosime j\u012f visiems kitiems, ie\u0161kantiems tik\u0117jimo kelio. Ta\u010diau kalb\u0117dami apie savo susitikimus su kit\u0173 tik\u0117jim\u0173 \u017emon\u0117mis, negal\u0117tume neigti, kad daug j\u0173 i\u0161siugd\u0119 gil\u0173 ry\u0161\u012f su Dievu. Jau\u010diam\u0117s priversti pasakyti: ne, J\u0117zus n\u0117ra vienintelis kelias, jei tai tur\u0117t\u0173 reik\u0161ti, jog visi, kurie netaria J\u0117zaus vardo, i\u0161klydo i\u0161 kelio ir nepateks \u012f dang\u0173\u2026 Turint galvoje spalving\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorij\u0105, kurioje buvo gausu arogancijos ir netolerancijos, mes nelabai turime teis\u0119 spr\u0119sti, kas bus i\u0161ganytas, o kas ne. Dievo tikslai kur kas didesni u\u017e m\u016bs\u0173. Sprendim\u0105 apie galutin\u012f i\u0161ganym\u0105 palikime Dievui, tuo tarpu patys atsiverkime Dievo malon\u0117s dovanoms, kurios laukia daugelio \u017eem\u0117s religij\u0173 tik\u0117jimo pasauliuose.\u201c
\n\u0160iai nuomonei noriu tiesiai paprie\u0161tarauti: Naujasis Testamentas ai\u0161kiai kalba apie tai, kad \u201eneduota \u017emon\u0117ms kito vardo, kuriuo gal\u0117tume b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti\u201c. To turime tvirtai laikytis!
\nSuprantama, kad paskutin\u012f sprendim\u0105, kas bus i\u0161gelb\u0117tas, turime atiduoti Dievui. Ta\u010diau Dievas teism\u0105 perdav\u0117 J\u0117zui, \u017dmogaus S\u016bnui. Liudydami J\u0117z\u0173 turime b\u016bti i\u0161tikimi tam, kuris pasak\u0117: \u201e\u012eeikite pro ank\u0161tus vartus, nes erdv\u016bs vartai ir platus kelias \u012f pra\u017e\u016bt\u012f, ir daug juo einan\u010di\u0173. Kokie ank\u0161ti vartai ir koks siauras kelias \u012f gyvenim\u0105! Tik nedaugelis j\u012f atranda.\u201c (Mt 7,13\u201314).
\nReikia pamin\u0117ti, kad Eugene\u2019o L. Stockwello pozicijai San Antonijuje nebuvo pritarta I sekcijos ataskaitoje (liudijimas tarp kit\u0173 gyv\u0173 tik\u0117jim\u0173 \u017emoni\u0173).
\nI sekcijos ataskaita patvirtina: \u201eNegalime nurodyti kito i\u0161sigelb\u0117jimo kelio, tik J\u0117z\u0173 Krist\u0173.\u201c Ta\u010diau ir \u0161ioje ataskaitoje pozicija yra dviprasmi\u0161ka ir neai\u0161ki: Ra\u0161oma: \u201ePatvirtindami, jog m\u016bs\u0173 liudijimo prigimtis yra dialogas, taip pat patvirtiname, kad si\u016bloma visos k\u016brinijos i\u0161gelb\u0117jimas per J\u0117z\u0173 Krist\u0173. \u201c \u00a0\u00a0\u00a0 (Tambaram II) \u201eM\u016bs\u0173 misijos liudyti J\u0117z\u0173 Krist\u0173 niekuomet negalima atsisakyti\u201c (Melburnas, 1980). Mums turb\u016bt ai\u0161ku, kad tokie \u012fsitikinimai ir liudijimo tarnyst\u0117 nedera su teiginiu, jog Dievas yra ir su kit\u0173 tik\u0117jim\u0173 \u017emon\u0117mis, jis juose veikia; mums patinka \u0161is neder\u0117jimas ir nem\u0117giname jo panaikinti.
\nKelias panaikinti susiskaldym\u0105 tarp religij\u0173 yra kalb\u0117ti apie Diev\u0105, kad ir kaip jis b\u016bt\u0173 vadinamas, ir nemin\u0117ti J\u0117zaus kaip vienintelio tarpininko tarp Dievo ir \u017emoni\u0173.
\nKitas \u017eingsnis yra bendr\u0105j\u0105 \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 i\u0161ganymo paie\u0161k\u0105 suprasti kaip vis\u0105 \u017emonij\u0105 vienijant\u012f dalyk\u0105, daugiau nebekalbant apie Diev\u0105. Tuomet i\u0161ganymas reik\u0161 kar\u0173, bado, neteisyb\u0117s ir aplinkos u\u017eter\u0161tumo \u012fveikim\u0105.
\nBiblijos po\u017ei\u016briu, \u017einoma, visi\u0161kai nepriimtina susitaikym\u0105 su Dievu per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 atskirti nuo tarnavimo jo mylimiems \u017emon\u0117ms, patekusiems \u012f b\u0117d\u0105.
\nTik\u0117dami \u012f J\u0117zaus Kristaus vienatinum\u0105, drauge turime pripa\u017einti, kad Dievas per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 myli \u0161\u012f pasaul\u012f, saugo j\u012f ir nori i\u0161gelb\u0117ti. Dievas sukurs nauj\u0105 dang\u0173 ir nauj\u0105 \u017eem\u0119. J\u0117zus Kristus yra Dievo duota naujojo pasaulio garantija. Tod\u0117l J\u0117zaus \u012fp\u0117dinis turi su meile bei kruop\u0161\u010diai dirbti tam, kad b\u016bt\u0173 daugiau teisingumo, santarv\u0117s, kad b\u016bt\u0173 i\u0161saugota k\u016brinija, kuri\u0105 Dievas mums patik\u0117jo. Kasdieniniame gyvenime yra daug sri\u010di\u0173, kuriose krik\u0161\u010dionys gali bendradarbiauti su kitas religijas i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010diais \u017emon\u0117mis, nei\u0161si\u017ead\u0117dami J\u0117zaus. Ta\u010diau d\u0117l tokio bendradarbiavimo niekuomet neturi b\u016bti daromi kompromisai d\u0117l J\u0117zaus Kristaus vienatinumo.
\nKadangi J\u0117zus \u012fveik\u0117 mirt\u012f, m\u016bs\u0173 evangelizavimo darbas ir socialin\u0117 veikla u\u017e teisyb\u0119, santarv\u0119 ir k\u016brinijos i\u0161likim\u0105 nebus berg\u017edi (1 Kor 15,58).
\nMes \u017einome, kad tik pats J\u0117zus u\u017ebaigs savo darb\u0105. Tik jis, o ne mes, sukurs nauj\u0105j\u012f visi\u0161kos santarv\u0117s ir visi\u0161kai teising\u0105 pasaul\u012f. Taigi skelbdami J\u0117zaus Kristaus vienatinum\u0105 atmetame visas utopines sav\u0119s i\u0161ganymo koncepcijas. Mes nebetikime, kad \u017emogus paj\u0117gs sukurti roj\u0173. D\u0117l \u017emogaus savanaudi\u0161kumo ir i\u0161puikimo situacija pasaulyje pablog\u0117s (Mt 24). Ta\u010diau kadangi pasikliaujame vienatiniu Vie\u0161pa\u010diu J\u0117zumi Kristumi, turime skelbti i\u0161sigelb\u0117jimo Evangelij\u0105 ir parodyti vilties \u017eenkl\u0105, dirbdami teisingumo ir santarv\u0117s labui, kadangi ir kol sugr\u012f\u0161 J\u0117zus.
\nPritariu Leslie\u2019o Newbigino min\u010diai: \u201eTikriausiai yra bendra i\u0161ganymo paie\u0161ka, ta\u010diau kaip tik toji paie\u0161ka drasko pasaul\u012f \u012f dalis, jei ji nenukreipta \u012f Diev\u0105.\u201c
\nKai kas link\u0119s manyti, kad J\u0117zaus Kristaus skelbimo vieninteliu pasaulio Gelb\u0117toju pasekm\u0117 esanti j\u0117ga primesti kitiems krik\u0161\u010dionyb\u0119 ir panaikinti religijos laisv\u0119.
\n\u0160iandien akivaizd\u017eiai matome, kaip islamo fundamentalistai m\u0117gina \u012fvairiuose pasaulio kampeliuose kurti visuomenines strukt\u016bras pagal islamo \u012fstatymus. Deja, pana\u0161i\u0173 m\u0117ginim\u0173 b\u016bta ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorijoje.
\nKai pirmaisiais am\u017eiais Romos imperijos valdovai pri\u0117m\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0119, sustipr\u0117jusi Ba\u017eny\u010dia netrukus \u0117m\u0117 smurtu persekioti pagoni\u0161kuosius kultus. Kry\u017eiaus \u017eygi\u0173 dalyviai krik\u0161\u010dionyb\u0117s vardu i\u0161\u017eud\u0117 t\u016bkstan\u010dius musulmon\u0173. Europos istorijoje ne \u0161alies valdovai primesdavo savo pavaldiniams priklausomyb\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161kajai denominacijai. Kas su ja nesutikdavo, b\u016bdavo i\u0161tremiamas.
\nAtrodo, kad ir \u0161iandien esama krik\u0161\u010dioni\u0173, norin\u010di\u0173 savo \u0161alyje sukurti k\u0105 nors pana\u0161aus \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 teokratij\u0105. Esu skait\u0119s, kad krik\u0161\u010dioni\u0161kieji \u201erekonstrukcionistai\u201c JAV nori panaikinti demokratij\u0105 ir \u012fkurti absoliu\u010diais Biblijos \u012fstatymais pagr\u012fst\u0105 respublik\u0105.
\nJei i\u0161pa\u017e\u012fstame J\u0117z\u0173 kaip vienatin\u012f Vie\u0161pat\u012f ir Gelb\u0117toj\u0105, tuomet mums turi b\u016bti ai\u0161ku, jog tai nesuderinama su bet kokiu m\u0117ginimu kurti totalitarin\u0119 sistem\u0105 ar vartoti prievart\u0105 kam nors, kas neseka J\u0117zumi. \u010cia pritariu Ronaldui Swiderui: \u201ePats svarbiausias dalykas yra tas, kad krik\u0161\u010dionys evangelikai pirmiausia reikalauja, jog religijos laisv\u0117 b\u016bt\u0173 garantuota visiems\u201c (Christianity Today, 1989 baland\u017eio 21, p. 40).
\nJ\u0117zaus vienatinumas yra ir tai, kad jis meld\u0117si u\u017e savo prie\u0161us ir u\u017e juos mir\u0117. J\u0117zuje Dievas \u012frod\u0117, kaip stipriai jis myli savo prie\u0161us. Tod\u0117l tiems, kurie tiki J\u0117zaus Kristaus vienatinumu ir j\u012f skelbia, turi b\u016bti itin ai\u0161ku, jog fanatizmas ir krik\u0161\u010dionyb\u0117s vardu vykdoma prievarta yra J\u0117zaus Kristaus i\u0161davimas.
\nJ\u0117zaus Kristaus vienatinumo skelbimas turi b\u016bti susij\u0119s su atvirumu dialogui ir meile kiekvienam \u017emogui, net jei \u0161is ir atmeta J\u0117zaus Evangelij\u0105.<\/p>\n

4. M\u0117ginimas integruoti J\u0117z\u0173<\/strong>
\nEvangelizuodami patiriame ne vien tai, kad Evangelija priimama ar atmetama. Esama daug m\u0117ginim\u0173 \u012ftraukti J\u0117z\u0173 \u012f religini\u0173 vadov\u0173, prana\u0161\u0173 ir dievybi\u0173 galerij\u0105. Tuomet J\u0117zus tampa didesn\u0117s sistemos dalimi. Jis garbinamas greta kit\u0173. Tai mandagesn\u0117 forma atmesti vienatin\u012f gelbstint\u012f J\u0117zaus Kristaus pasi\u016blym\u0105. Suprantama, kad tokie m\u0117ginimai integruoti Indijoje atrodo kitaip nei Vakar\u0173 Europoje.
\n\u0160iame procese J\u0117zaus vardas vartojamas kaip klaidinanti etiket\u0117. Abejojama jo teise b\u016bti Vie\u0161pa\u010diu, kadangi jis mandagiai statomas \u012f vien\u0105 gret\u0105 su kitais garbiais \u017emon\u0117mis ar institucijomis. Tokia sinkretin\u0117 integracija tarsi imunizuoja \u017emones nuo tikrosios J\u0117zaus Kristaus kaip vienintelio Gelb\u0117tojo Evangelijos. Europoje J\u0117zus Kristus \u0161iandien pasirodo dievybi\u0173 galerijoje \u0161alia pinig\u0173 dievo, sekso dievo, saugumo dievo ir sveikatos bei s\u0117km\u0117s dievo.
\nB\u016bt\u0173 \u012fdomu su\u017einoti, kiek savo kult\u016brose jau esame \u012fsileid\u0119 J\u0117zaus Kristaus integracij\u0105 \u012f dievybi\u0173 galerij\u0105. \u010cia a\u0161 matau pavoj\u0173, kad \u0161io klastingo integracijos proceso at\u017evilgiu tampame akli ir abejingi. Kartais mus apsvaigina aplodismentai, kuri\u0173 susilaukiame, kai tik imame liudyti J\u0117z\u0173, atitinkant\u012f m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s l\u016bkes\u010dius. Kyla didel\u0117 pagunda pasi\u016blyti J\u0117z\u0173 kaip kandidat\u0105 \u012f laim\u0117s ir s\u0117km\u0117s dievus ar \u012f modernaus vakarieti\u0161kojo \u201esveikatos ir gerov\u0117s\u201c kulto prana\u0161\u0105. \u0160ie pavojai tyko ne tik u\u017e Ba\u017eny\u010dios rib\u0173, jie veikia ir krik\u0161\u010dioni\u0173 \u0161irdis bei protus.<\/p>\n

5. Mes norime priklausyti vienatiniam Vie\u0161pa\u010diui J\u0117zui Kristui<\/strong>
\nReikia ginti vienatinio J\u0117zaus Kristaus Evangelij\u0105 nuo vis\u0173 juodinan\u010di\u0173 bei klaidinan\u010di\u0173 perfrazavim\u0173. I\u0161kreipta Evangelija nebeturi gelbstin\u010dios galios.
\nTa\u010diau didysis pavojus ateina ne i\u0161 i\u0161or\u0117s, o i\u0161 vidaus. Kol mes meld\u017eiam\u0117s vienatiniam J\u0117zui, kol atiduodame jam \u2013 auk\u0161\u010diausiam ir mylin\u010diam Vie\u0161pa\u010diui \u2013 savo gyvenimus, b\u016bsime i\u0161tikimi jo Evangelijos skelb\u0117jai. Kristologija (mokslas apie krik\u0161\u010dionis) turi kreipti ne tik m\u016bs\u0173 mintis, bet ir m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105. \u017dmon\u0117s labai lengvai pastebi prie\u0161taravimus tarp m\u016bs\u0173 stipri\u0173 teologini\u0173 teigini\u0173 ir kupino kompromis\u0173 m\u016bs\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo b\u016bdo.
\nTegu m\u016bs\u0173 gyvenimas ir mirimas b\u016bna \u012ftikinamas J\u0117zaus Kristaus vienatinumo liudijimas.
\nB\u016bdami Dievo misionieriai, vienykim\u0117s su apa\u0161talu Pauliumi, kuris leid\u017eia vienatiniam J\u0117zui Kristui nu\u0161viesti save ir savo evangelisto tarnyst\u0119: \u201eJuk mums visiems reiks stoti prie\u0161 Kristaus teismo kras\u0119, kad kiekvienas atsiimt\u0173, k\u0105 jis, gyvendamas k\u016bne, yra dar\u0119s \u2013 gera ar bloga. Taigi \u017einodami, kas yra bijoti Vie\u0161paties, mes stengiam\u0117s \u012ftikinti \u017emones\u201c (2 Kor 5, 10\u201311).
\nVisi tur\u0117t\u0173 i\u0161pa\u017einti, kad J\u0117zus Kristus yra Vie\u0161pats, Dievo T\u0117vo garbei.<\/p>\n

Ulrichas Parzany<\/strong> yra Vokietijos krik\u0161\u010dioni\u0161kos jaunimo s\u0105jungos vadovas.<\/p>\n

Vieno i\u0161 pagrindini\u0173 prane\u0161im\u0173 Lozanos II Maniloje tekstas.<\/p>\n

Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ulrich Parzany Svarbus Ulricho Parzanio prane\u0161imas sulauk\u0117 didelio d\u0117mesio ir pritarimo tarp Manilos kongreso dalyvi\u0173. J\u0117zaus Kristaus vienatinumas \u2013 tai kertinis misionieri\u0161kos patirties klausimas. Mes garbiname ir skelbiame J\u0117z\u0173 Krist\u0173 kaip vienatin\u012f pasaulio Vie\u0161pat\u012f ir Gelb\u0117toj\u0105. Tuo pat metu konstatuojame, kad jo unikalumu Ba\u017eny\u010dios viduje ir u\u017e jos rib\u0173 vis daugiau abejojama. Tod\u0117l akivaizdu, kad […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[473],"tags":[75,224,587],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1286"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1286"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1286\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1288,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1286\/revisions\/1288"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1286"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1286"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1286"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}