{"id":426,"date":"2016-05-12T14:59:44","date_gmt":"2016-05-12T11:59:44","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=426"},"modified":"2016-05-12T14:59:58","modified_gmt":"2016-05-12T11:59:58","slug":"biblijos-savoku-zodynelis-laisve","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=426","title":{"rendered":"Biblijos s\u0105vok\u0173 \u017eodyn\u0117lis: Laisv\u0117"},"content":{"rendered":"

J\u00fcrgen Blunck<\/em><\/p>\n

\u201eLaisv\u0117\u201c \u0161iandien yra viena i\u0161 da\u017eniausiai vartojam\u0173 vertybini\u0173 s\u0105vok\u0173 ir rei\u0161kia galimyb\u0119 nepriklausomai nuo kit\u0173 tvarkyti asmenin\u012f gyvenim\u0105 ir leisti netrukdomai vystytis savo asmenybei.
\nGraik\u0173 kalbos \u017eodis eleutheros<\/em> (laisv\u0117) i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo vartojamas vien politin\u0117je srityje. Pirmin\u0117 jo reik\u0161m\u0117 buvo \u201epriklausantis tautai\u201c. Tas, kas \u201epriklaus\u0117 tautai\u201c, tur\u0117jo teis\u0119 pasisakyti ir liaudies susirinkime tur\u0117jo sprend\u017eiam\u0105j\u012f bals\u0105. Vergai ir svetimtau\u010diai netur\u0117jo teis\u0117s spr\u0119sti; vald\u0117 laisvi pilie\u010diai (priklausantys tautai). Tam, kad vien\u0173 laisv\u0117 neapribot\u0173 kit\u0173 laisv\u0117s ir kad tai nenusmukt\u0173 iki savival\u0117s, b\u016bta \u012fstatymo. Tas \u012fstatymas ir garantavo laisv\u0117s i\u0161laikym\u0105. Jau graik\u0173 filosofai suvok\u0117 tai, kad asmenybei laisvai vystytis gali trukdyti ne tik i\u0161oriniai politiniai santykiai. Daug stipriau \u017emog\u0173 veikia aistros bei potraukiai, kuriems pasiduodamas jis pats sau trukdo laisvai i\u0161siskleisti ir tapti tikruoju \u017emogumi. Taigi buvo klausiama: ar \u017emogus apskritai gali b\u016bti laisvas?<\/p>\n

Laisv\u0117s s\u0105voka Senajame Testamente<\/strong><\/p>\n

Senajame Testamente \u017eodis \u201elaisv\u0117\u201c beveik i\u0161imtinai vartojamas tik kalbant apie vergams prie\u0161ing\u0105 stovykl\u0105. \u010cia ir paai\u0161k\u0117ja, koki\u0105 didel\u0119 reik\u0161m\u0119 teikia \u017emogaus laisvei Dievas. Visoje neizraeliti\u0161koje aplinkoje \u017emoni\u0173 pavergimas buvo nat\u016bralus dalykas, su kuriuo taikstytis tekdavo vis\u0105 gyvenim\u0105. Ta\u010diau Izraelio Dievas pasir\u016bpino, kad vergai irgi b\u016bt\u0173 laisv\u0117s dalininkai: po \u0161e\u0161eri\u0173 vergavimo met\u0173 vergui tur\u0117jo b\u016bti suteikta laisv\u0117 (I\u0161 21,2; \u012est 15,12). Ir ne tik tai: kad ji v\u0117l neb\u016bt\u0173 prarasta, po i\u0161laisvinimo reik\u0117jo pasir\u016bpinti ir socialin\u0117mis \u0161ios k\u0105 tik dovanotos laisv\u0117s garantijomis (\u012est 15,13 ir t.). Izraelio tauta \u017einojo, kad ilgalaikis i\u0161laisvinimas i\u0161 vergyst\u0117s pasiteisins tik tuomet, jeigu platus socialini\u0173 \u012fstatym\u0173 tinklas garantuos socialiai silpniems b\u016btinas ekonomines s\u0105lygas. Buvo i\u0161leista daug \u012fstatym\u0173, kurie gyn\u0117 nuo priespaudos svetim\u0161alius, na\u0161les, na\u0161lai\u010dius, varg\u0161us. (I\u0161 22,20; 23,9; Kun 19,9 ir t., 33 ir t.; \u012est 14,28 ir t.).
\nKaip labai Dievas vertina \u017emogaus laisv\u0119, matyti ir \u012est 23,16 ir kt., kur duodami nurodymai d\u0117l pab\u0117gusi\u0173 verg\u0173, \u2013 i\u0161ties \u0161iuolaiki\u0161kas prieglobs\u010dio \u012fstatymas! Ta\u010diau ir Izraelyje buvo \u012ftaking\u0173 grupuo\u010di\u0173, kurios kit\u0173 \u017emoni\u0173 laisv\u0117s toli gra\u017eu nebrangino. Tai liudija ir Jeremijo pamokslas (Jer 34,8\u201320). Kadangi \u012fsakymo d\u0117l verg\u0173 paleidimo nebuvo rimtai laikomasi, Dievas kand\u017eiai prane\u0161a, kad dabar jis Izraelyje skelbia \u201elaisv\u0119\u201c b\u016bti sunaikintiems kalaviju, maru ir badu (34,17).
\nDar da\u017eniau laisv\u0117s esm\u0117<\/em> Senajame Testamente nusakoma s\u0105vokomis \u201ei\u0161gelb\u0117jimas\u201c, \u201ei\u0161vadavimas\u201c. Izraeliui kaip Dievo tautai i\u0161sivadavimas i\u0161 Egipto yra labai svarbus (I\u0161 20,2; \u012est 7,8). Politin\u0117 laisv\u0117, kuri\u0105 Izraelis \u012fgyja, nuo pat prad\u017ei\u0173 yra i\u0161imtin\u0117 Dievo dovana, o ne izraelie\u010di\u0173 laim\u0117jimas. Visa sav\u0105ja istorija Izraelis nuolat patvirtina, kad \u0161i dovana yra neatsiejama nuo Dav\u0117jo. Nusigr\u0119\u017eimas nuo Dievo veda \u012f politin\u0117s laisv\u0117s praradim\u0105. Tai ai\u0161kiai rodo teis\u0117j\u0173 laikai (Ts 2,11 ir t.), v\u0117liau tai patvirtina ir \u0160iaur\u0117s karalyst\u0117s \u017elugimas (2 Kar 17, 7\u201323) bei Piet\u0173 karalyst\u0117s tremtis (2 Kar 21,10 ir t.).<\/p>\n

Naujasis Testamentas apie laisv\u0119<\/strong><\/p>\n

Apie laisv\u0119 Naujasis Testamentas kalba palyginti nedaugelyje viet\u0173: Jn 8,31\u201336; Rom 6\u20138; 1 Kor 7\u201310; 2 Kor 3,17; Gal 2\u20135; 1 Pt 2,16; Jok 1,25; 2,12.
\nKelet\u0105 kart\u0173 \u0161is \u017eodis vartojamas kaip vergo antonimas <\/em>(Gal 3,28; Ef 6,8; 1 Kor 7,21 ir t.). Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad Naujajame Testamente i\u0161laisvinimui i\u0161 vergov\u0117s teikiama ne tiek d\u0117mesio, kiek Senajame. Tai b\u016bdinga ne tik Pauliaus lai\u0161kams. Pats J\u0117zus nepatenkino l\u016bkes\u010di\u0173, susijusi\u0173 su politinio mesijo, i\u0161vaduosian\u010dio i\u0161 Romos vie\u0161patavimo, vaidmeniu. Kuo gi r\u0117m\u0117si naujatestamentinis m\u0105stymas?
\nLaisv\u0119 J\u0117zus suprato kaip galimyb\u0119 vystytis ir tapti tikruoju \u017emogumi<\/em>. J\u0117zus mano, kad labiausiai \u017emog\u0173 smukdo ne politin\u0117s aplinkyb\u0117s, bet nusigr\u0119\u017eimas nuo Dievo. Kaip \u017euvis negali egzistuoti be vandens, taip ir \u017emogus \u2013 be Dievo. \u017duvis gali i\u0161\u0161okti i\u0161 akvariumo, ta\u010diau pati negali atgal \u012f j\u012f \u012f\u0161okti; \u017emogus, nusigr\u0119\u017e\u0119s nuo Dievo, savo j\u0117gomis jau nebegali pas j\u012f sugr\u012f\u017eti. Jis yra savo bedievi\u0161kumo valdomas (Jn 8,34; Rom 6,20; 7,14\u201324). Taigi prie\u0161 i\u0161sivaduodami i\u0161 politin\u0117s nelaisv\u0117s, pirmiausia turime i\u0161silaisvinti i\u0161 bedievi\u0161kumo. Kaip tai pasiekti?
\n\u201eKristus mus i\u0161vadavo, kad b\u016btume laisvi!\u201c (Gal 5,1), \u2013 d\u017eiaugsmingai su\u0161unka Paulius. Visos \u017emogaus pastangos pa\u010diam i\u0161silaisvinti buvo ir teb\u0117ra pasmerktos \u017elugti. Tai gali padaryti tik Dievas: \u201eJei tad S\u016bnus jus i\u0161vaduos, tai b\u016bsite i\u0161 ties\u0173 laisvi\u201c (Jn 8,36). Mirtimi ant kry\u017eiaus J\u0117zus i\u0161vadavo \u017emog\u0173 i\u0161 nuod\u0117m\u0117s vergov\u0117s (Rom 6,14 ir 18), ir dabar jis gali tarnauti Dievo teisingumui; i\u0161vadavo i\u0161 prakeikimo, kur\u012f \u017emogus buvo u\u017esitrauk\u0119s nepaklusnumu Dievui (Gal 3,13); i\u0161vadavo i\u0161 mirties (Rom 8,38 ir t.), dovanodamas am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105. Jei \u017emogus \u012ftik\u0117s J\u0117zaus \u017eod\u017eiu ir to \u017eod\u017eio laikysis, taps laisvas (Jn 8,31 ir t.).
\nDovanotoji laisv\u0117 gali b\u016bti panaudojama blogiui pridengti <\/em>(1 Pt 2,16), kai pa\u0161auktas laisvei \u017emogus v\u0117l ima pataikauti savajam A\u0161 (Gal 5,13). Tikroji laisv\u0117 pasirei\u0161kia tuo, kad \u017emogus, sekantis J\u0117z\u0173, tampa nauju \u017emogumi, vadovaujamu \u0160ventosios Dvasios (Gal 5,18; 2 Kor 3,17; Rom 8,2). Dvasia i\u0161laisvina tam, kad \u017emogus gyvent\u0173 tarnaudamas teisumui (Rom 6,18) pagal Dievo nustatyt\u0105 k\u016brinijos plan\u0105; kad gyvent\u0173 i\u0161 meil\u0117s tarnaudamas kitiems (Gal 5,13).
\nTai, kad Kristaus dovanotoji laisv\u0117 veda \u012f politin\u0119 laisv\u0119, Lai\u0161ke Filemonui (15 ir tolimesn\u0117se eilut\u0117se) parodo Paulius. Pab\u0117g\u0119s vergas Onesimas ne apsaugomas nuo ankstesniojo \u0161eimininko Filemono, kaip reikalavo Pakartoto \u012fstatymo knygos sk. 23 eil. 15, bet kaip laisvas bendradarbis ir brolis Kristuje siun\u010diamas atgal pas j\u012f. Jeigu vergas gali tapti laisvas, tegul jis tuo pasinaudoja (plg. 1 Kor 7,21). Kita vertus, \u017emogi\u0161kasis skirstymas \u012f \u201elaisvuosius\u201c ir \u201enelaisvuosius\u201c Dievo po\u017ei\u016briu yra pavir\u0161utini\u0161kas: vergas jam gali b\u016bti \u201eVie\u0161paties i\u0161laisvintasis\u201c, o Dievo laisvasis \u2013 Kristaus vergas (plg. 1 Kor 7,21 ir t.).<\/p>\n

Laisv\u0117s samprata \u0161iandien<\/strong><\/p>\n

K\u0105 rei\u0161kia s\u0105voka \u201elaisv\u0117\u201c?<\/strong><\/em>
\nNuo Amerikos nepriklausomyb\u0117s paskelbimo (1776 m.) ir Pranc\u016bzijos revoliucijos (1789 m.) laisv\u0117 tapo viena i\u0161kiliausi\u0173 vertybi\u0173 Europos ir Amerikos kult\u016brose. Jeigu prad\u017eioje ji tur\u0117jo dirv\u0105 valstybin\u0117je ir politin\u0117je srityje, tai XX a. d\u0117l savo abstraktumo prasismelk\u0117 \u012f visuomenin\u012f gyvenim\u0105. Dabar da\u017enas, siekdamas laisv\u0117s, nusigr\u0119\u017eia nuo to, kas jam nemalonu. Didindamas savo laisv\u0119, suma\u017eina kit\u0173. Tapo visi\u0161kai nebeai\u0161ku, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra laisv\u0117. \u0160iandienos diskusijoms verting\u0105 pagalb\u0105 suteikia Biblija.<\/p>\n

Kas i\u0161laisvina \u017emog\u0173?<\/em><\/strong>
\nTai priklauso nuo to, kaip suprantame \u017emogi\u0161kumo esm\u0119. Ar \u017emogus yra vien gamtinio pasaulio dalis ir priklauso tik auk\u0161\u010diausiajai \u017einduoli\u0173 r\u016b\u0161iai, ar jis yra sukurtas kaip Dievo pa\u0161nekovas \u017eem\u0117je? Biblija vienareik\u0161mi\u0161kai tvirtina antra. Ten, kur yra teigiama pirmoji prielaida, visos kalbos apie laisv\u0119 Biblijos po\u017ei\u016briu yra tu\u0161ti plepalai. K\u0105 rei\u0161kia laisv\u0117, jeigu gyvenimas vis tiek baigsis mirtimi? Kokia yra laisv\u0117, jei siekiama tik asmenin\u0117s laim\u0117s? Pastaruoju atveju \u017emogus pats b\u0117ga nuo Dievo suteikt\u0173 galimybi\u0173 ir nepriima dovanotos laisv\u0117s. Nepaklusnumas Dievui at\u0117m\u0117 i\u0161 \u017emogaus rojuje tur\u0117t\u0105 karali\u0161k\u0105j\u0105 laisv\u0119 (Pr 3), ir Dievas paliko j\u012f \u201eg\u0117ding\u0173 aistr\u0173 valiai\u201c (Rom 1,21\u201332). Nuod\u0117m\u0117 (atsiskyrimas nuo Dievo) ir mirtis yra dvi galingos j\u0117gos, naikinan\u010dios \u017emogaus laisv\u0119.<\/p>\n

N\u0117ra laisv\u0117s be priklausomyb\u0117s<\/em><\/strong>
\nKiekvien\u0105 \u012fsipareigojim\u0105 \u017emogus da\u017eniausiai priima kaip laisv\u0117s apribojim\u0105. Tod\u0117l jis tam prie\u0161inasi. Ta\u010diau gyvenimas rodo, kad tik ai\u0161ki priklausomyb\u0117 suteikia \u017emogui galimyb\u0119 b\u016bti laisvam. Tai liudija ir gamtos d\u0117sniai: nesvarstydami gal\u0117tume pasakyti, jog jie mus apriboja. Traukos j\u0117ga ver\u010dia \u017emog\u0173 saugotis, kad nenukrist\u0173. Bet argi be gravitacijos \u017emogus b\u016bt\u0173 laisvesnis? Prie\u0161ingai! Dar vienas pavyzdys: \u017emogus gali pasirinkti laisv\u0119 meluoti. Bet nejausdamas atsakomyb\u0117s tiesai jis stipriai apriboja savo laisv\u0119 ir galimybes. Gyvenimas tuomet darosi vis sud\u0117tingesnis ir nelaisvesnis. Tiesos laikymasis atveria \u017emogui did\u017eiules galimybes laisvai veikti. T\u0105 i\u0161 esm\u0117s rodo visas \u017emogaus gyvenimas. \u017dmogui reikia autoriteto, kuriam jis \u012fsipareigot\u0173. Tas autoritetas yra Dievas, ir niekas negali jam prilygti. Dievas, apsirei\u0161k\u0119s J\u0117zaus asmenyje ir J\u0117zaus mirtimi atnaujin\u0119s m\u016bs\u0173 priklausomyb\u0117s nuo jo laisv\u0119. \u012esipareigojimas Dievo \u017dod\u017eiui veda \u012f laisv\u0119 (Jn 8,31 ir t.).
\n
\nJ\u0117zus i\u0161vaduoja i\u0161 klaiding\u0173 sait\u0173<\/strong><\/em>
\nJ\u0117zaus mirtis t\u0105, kuris juo tiki, i\u0161vaduoja i\u0161 nuod\u0117mi\u0173. \u0160i laisv\u0117 yra tokia didel\u0117, kad jau pirm\u0105j\u0105 tik\u0117jimo akimirk\u0105 \u017emogus gali prad\u0117ti naujai, laisvai gyventi. Kai gob\u0161uolis ir melagis Zachiejus susipa\u017e\u012fsta su J\u0117zumi ir tampa laisvas, u\u017e visas savo apgavystes jis atsilygina keleriopai ir dar dosniai apdalija varg\u0161us (Lk 19,1 ir t.). Ir \u0161iandien bendravimas su J\u0117zumi Kristumi i\u0161vaduoja \u017emones i\u0161 klaiding\u0173 sait\u0173.<\/p>\n

Kam reikalinga laisv\u0117?<\/strong><\/em>
\nDaugelis \u017emoni\u0173 ne\u017eino, k\u0105 jiems su laisve daryti. Biblija \u012fsp\u0117ja, kad tos laisv\u0117s nenaudotume blogiems tikslams (Gal 5,13). J\u0117zus ne tam i\u0161laisvino \u017emog\u0173, kad \u0161is kaip nors prastumt\u0173 laik\u0105, bet tam, kad gal\u0117t\u0173 tapti tikruoju \u017emogumi. B\u016bti \u017emogumi rei\u0161kia tarnauti Dievui ir \u017emon\u0117ms (Rom 6,18; Gal 5,13). J\u0117zus at\u0117jo ne tam, kad jam tarnaut\u0173, bet tam, kad pats tarnaut\u0173 (Mk 10,45). Tai galioja ir J\u0117zaus mokiniams.
\nToji tarnyst\u0117 sieks ir politin\u0117s \u017emogaus laisv\u0117s, ta\u010diau visada pabr\u0117\u0161 tai, kad politin\u0117 laisv\u0117 \u2013 dar ne galutin\u0117 laisv\u0117. Tikroji laisv\u0117 yra tik J\u0117zuje Kristuje. Apib\u016bdindamas \u017eod\u017eio \u201elaisv\u0117\u201c reik\u0161m\u0119, Paulius, laisvasis Romos pilietis, ne syk\u012f pavadino save J\u0117zaus Kristaus vergu (Rom 1,1; Fil 1,1).<\/p>\n

J\u00fcrgen Blunck<\/strong>, Eseno evangelik\u0173 Ba\u017eny\u010dios kunigas<\/p>\n

Vert\u0117 Vilija Adomavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Biblisches W\u00f6rterbuch. \u2013 R. Brockhaus Verlag: Wuppertal<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u201eLaisv\u0117\u201c \u0161iandien yra viena i\u0161 da\u017eniausiai vartojam\u0173 vertybini\u0173 s\u0105vok\u0173 ir rei\u0161kia galimyb\u0119 nepriklausomai nuo kit\u0173 tvarkyti asmenin\u012f gyvenim\u0105 ir leisti netrukdomai vystytis savo asmenybei.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[37,145,144],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/426"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=426"}],"version-history":[{"count":3,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/426\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":429,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/426\/revisions\/429"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=426"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=426"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=426"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}