{"id":430,"date":"2016-05-12T15:02:34","date_gmt":"2016-05-12T12:02:34","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=430"},"modified":"2016-05-12T15:02:43","modified_gmt":"2016-05-12T12:02:43","slug":"krikscionis-ir-valstybe","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=430","title":{"rendered":"Krik\u0161\u010dionis ir valstyb\u0117"},"content":{"rendered":"

G. Fl\u00fcgel<\/em><\/p>\n

Valstyb\u0117s s\u0105vokos Biblijoje nerasime. Ji yra antikin\u0117s pagoni\u0161kos kilm\u0117s. Ne\u017ei\u016brint to, Dievo \u017eodis duoda pagrindines direktyvas m\u016bs\u0173, kaip valstyb\u0117s pilie\u010di\u0173, gyvenimui. Jame randame atsakymus \u012f svarbiausius klausimus \u2013 kod\u0117l i\u0161 viso egzistuoja vyriausyb\u0117s ir vyresnyb\u0117s, kas apibr\u0117\u017eia j\u0173 vald\u017ei\u0105, kokie u\u017edaviniai keliami krik\u0161\u010dionims kaip valstyb\u0117s pilie\u010diams. Pirmiausia panagrin\u0117kime apa\u0161talo Pauliaus, regis, visi\u0161kai nepritarian\u010dio m\u016bs\u0173 pesimizmui valstyb\u0117s at\u017evilgiu, \u017eod\u017eius.<\/p>\n

Bet kokios vald\u017eios \u0161altinis<\/strong><\/p>\n

\u201eKiekvienas \u017emogus teb\u016bna klusnus vie\u0161ajai vald\u017eiai, nes n\u0117ra vald\u017eios, kuri neb\u016bt\u0173 i\u0161 Dievo, o kurios yra \u2013 tos Dievo nustatytos. Kas prie\u0161inasi vald\u017eiai, prie\u0161inasi Dievo sutvarkymui. Kurie prie\u0161inasi, u\u017esitraukia teism\u0105. Juk vyresnyb\u0117s bijoma ne gera darant, o pikta. Nori nesibijoti vald\u017eios? Daryk gera, ir susilauksi i\u0161 jos pagyrimo. Ji juk yra Dievo tarnait\u0117 tavo labui. Bet jei darai bloga \u2013 bijok, nes ji ne veltui ne\u0161ioja kalavij\u0105. Ji Dievo tarnait\u0117 ir r\u016bsti baud\u0117ja darantiems pikta. Tod\u0117l reikia jos klausyti ne tik d\u0117l grasos, bet ir d\u0117l s\u0105\u017ein\u0117s. Juk tod\u0117l ir mokes\u010dius mokate, o anie yra Dievo tarnautojai, nuolat u\u017esiimantys tais dalykais. Atiduokite visiems, k\u0105 privalote: kam mokest\u012f \u2013 mokest\u012f, kam muit\u0105 \u2013 muit\u0105, kam baim\u0119 \u2013 baim\u0119, kam pagarb\u0105 \u2013 pagarb\u0105\u201c (Rom 13,1\u20137).
\n\u010cia paai\u0161kinama keletas svarbi\u0173 princip\u0173. Jau pirmoje eilut\u0117je sakoma, kad visokia \u201evald\u017eia [gr. exousia]… i\u0161 Dievo\u201c kilusi. Dievas yra bet kokios vald\u017eios \u0161altinis, paskutinis ir auk\u0161\u010diausias Valdovas. Nors J\u0117zus Evangelijoje pagal Jon\u0105 (Jn 19,11) ir pripa\u017e\u012fsta save esant Piloto vald\u017eioje, bet tuo pat metu j\u0105 apriboja sakydamas: \u201eTu netur\u0117tum man jokios galios, jeigu tau neb\u016bt\u0173 jos duota i\u0161 auk\u0161tybi\u0173\u201c. Neribota Dievo vald\u017eia \u0161io pasaulio vald\u017eioms atsispindi daugelyje \u0160ventojo Ra\u0161to viet\u0173: pergal\u0117s prie\u0161 faraon\u0105 apra\u0161yme (\u201eVie\u0161pats yra karalius per am\u017eius ir visados!\u201c I\u0161 15,18), karaliaus Sauliaus ir Jezabel\u0117s i\u0161 Izraelio valdymui, Babilonijos karaliui pagoniui Nebukadnecarui (plg. 1 Sam 28; 2 Kar 9; Dan 4), taip pat Naujajame Testamente, pavyzd\u017eiui, Erodui, kuris numir\u0117 \u201ekirmin\u0173 su\u0117stas\u201c, nes \u201enedav\u0117 Dievui priklausan\u010dios garb\u0117s\u201c (Apd 12,23). Dievo karalyst\u0117, ateinanti su J\u0117zumi, skiriasi nuo vie\u0161patavimo, kur\u012f galima pavadinti \u201euniversalia karalyste\u201c. Tai rei\u0161kia, kad egzistuojan\u010dios vald\u017eios, kaip valstyb\u0117s valdymo organai, niekada negali tur\u0117ti neribotos vald\u017eios, kad j\u0173 religinis garbinimas (pavyzd\u017eiui, helenist\u0173 ar rom\u0117n\u0173 valdov\u0173 kulte) visuomet buvo abejotinas.<\/p>\n

Dievo tarnait\u0117<\/strong><\/p>\n

Politikos ir religijos vienov\u0117 buvo b\u016bdinga tiek babilonie\u010di\u0173, graik\u0173 bei rom\u0117n\u0173 antikiniam pasauliui, tiek ir Tolim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 visuomenei, o kai kuriose islamo \u0161alyse ji i\u0161liko iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Krik\u0161\u010dionys, i\u0161 dalies ir \u017eydai, \u0161ias dvi sferas atskiria. Vakar\u0173 Europos istorijai \u0161itoks politikos ir religijos atskyrimas yra labai vaisingas. Valstyb\u0117 d\u0117l jo praranda savo totalitarin\u012f poveik\u012f, valstyb\u0117s vald\u017eia tampa \u201eDievo tarnaite\u201c (Rom 13,4) ir yra atsakinga auk\u0161tesniam autoritetui. Teis\u0119 ir \u012fstatymus valstyb\u0117 sukuria ne pati savavali\u0161kai. J\u0173 \u0161altinis yra Dievas. \u0160iuolaikinis teisin\u0117s valstyb\u0117s principas, kuris \u012fstatym\u0173 leidyb\u0105, vykdom\u0105j\u0105 ir teismin\u0119 vald\u017ei\u0105 sieja su prigimtin\u0117mis \u017emogaus teis\u0117mis, remiasi \u0161iuo po\u017ei\u016briu. Prie\u0161 valstyb\u0119 yra sukuriama kriti\u0161ka korektyva, kuri krinta \u012f akis visame \u0160ventajame Ra\u0161te, pradedant a\u0161tria prana\u0161\u0173 kritika valdov\u0173 at\u017evilgiu, J\u0117zaus \u201ekova\u201c su \u017eyd\u0173 vyresnybe ir baigiant demonizuotos valstyb\u0117s pasmerkimu (\u017er. Aprei\u0161kimo Jonui sk.13 ir 17). [1]
\nK\u0105 rei\u0161kia teiginys, kad egzistuojan\u010dios vald\u017eios yra \u201eDievo nustatytos\u201c? Mano nuomone, \u0161\u012f teigin\u012f galima interpretuoti dvejopai.
\nTarkime, kad Dievas tiesiogiai paskiria valdan\u010diuosius. Tai galime iliustruoti kai kuriomis Senojo Testamento eilut\u0117mis. Prana\u0161as Danielius sako: \u201e… Auk\u0161\u010diausias vie\u0161patauja \u017emoni\u0173 karalystei, kam nori j\u0105 duoda\u201c (Dan 4,14). Be to, Senajame Testamente ra\u0161oma, jog Dievas panaudoja tam tikrus valdovus savo tikslams \u012fgyvendinti. Vieni j\u0173 yra jo pad\u0117j\u0117jai (pavyzd\u017eiui, Kiras parveda Izrael\u012f \u012f Jeruzal\u0119, 2 Krn 36,22\u201323), o kiti \u2013 jo siun\u010diami baud\u0117jai (Nebukadnecaras kaip Dievo ryk\u0161t\u0117, 2 Met 36,11\u201321). Ta\u010diau Lai\u0161ko romie\u010diams 13 skyriuje jau nekalbama apie tam tikrus konkre\u010dius asmenis, pavyzd\u017eiui, apie tuometin\u012f valdov\u0105 Neron\u0105, bet minimos tik teigiamos vald\u017eios savyb\u0117s. Kas vis d\u0117lto yra link\u0119s simpatizuoti \u0161iai interpretacijai, tas tur\u0117t\u0173 ai\u0161kiai suprasti, kad \u017eiaur\u016bs valdytojai niekada nebuvo paskirti vadinam\u0105ja \u201epirmine\u201c Dievo valia, nes Dievas nelink\u0119s \u012f pikta (plg. Jok 1,13); jie paskirti tik \u201eantrin\u0117s\u201c, t. y. leid\u017eian\u010dios valios prasme. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Dievas nenor\u0117jo nei Nerono, nei Hitlerio ar Stalino, bet jis tik d\u0117l tam tikr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 tam tikr\u0105 laik\u0105 leido jiems egzistuoti kaip antidievi\u0161kajam terorui, kaip blogiui apskritai.
\nAntroji teiginio interpretacija remiasi tuo, kad paskiriama ne konkreti vyriausyb\u0117, bet taikomas pats \u201evyresnyb\u0117s principas\u201c. Paulius kalba bendrai ir sustoja tik ties teigiamomis vyresnyb\u0117s funkcijomis. Daugelis silpn\u0105ja \u0161ios interpretacijos vieta laiko tai, kad jos \u0161alininkai yra link\u0119 per greitai paneigti vyriausyb\u0117s dievi\u0161k\u0105 kilm\u0119, jei tik toji vyriausyb\u0117 savo pareigas ima vykdyti neteis\u0117tai. Ta\u010diau kas gali spr\u0119sti apie tai, kada ji nebeatlieka savo u\u017eduo\u010di\u0173 ir kiek apskritai vyriausyb\u0117 gali b\u016bti bloga?<\/p>\n

\u201eRevoliucinis paklusimas\u201c<\/strong><\/p>\n

Lai\u0161ko romie\u010diams tryliktojo skyriaus tiesiogin\u0117 istorin\u0117 paskirtis yra oficialaus antisemitizmo ir augan\u010dio imperatorinio re\u017eimo akivaizdoje persp\u0117ti Romos krik\u0161\u010dionis d\u0117l bet koki\u0173 min\u010di\u0173 apie revoliucij\u0105, taigi paklusim\u0105 valstybei, nevykdan\u010diai savo u\u017edavini\u0173. Argi tuomet kritin\u0117, prana\u0161i\u0161ka vald\u017eios korektyva tampa nepagr\u012fsta? Ar krik\u0161\u010dionis skatinamas beatodairi\u0161kai paklusti valstybei? Kalb\u0117damas apie tai teologas Johnas H. Yoderis nurodo, kad biblinio paklusimo koncepcija jokiu b\u016bdu n\u0117ra nekriti\u0161ka ir tik pritarianti valstybei. Jis vadina tai \u201erevoliuciniu paklusimu\u201c. \u0160is paklusimas kaip ir skirtinguose Lai\u0161ko efezie\u010diams bei Lai\u0161ko kolosie\u010diams [2] raginimuose n\u0117ra aklas pavaldini\u0173 nuolankumas. Pavyzdys \u010dia v\u0117l yra J\u0117zus. Nagrin\u0117dami jo gyvenim\u0105 matome, kad i\u0161 esm\u0117s jis pakl\u016bsta vyresnybei, ta\u010diau fariziej\u0173 at\u017evilgiu, Erodo arba Piloto, n\u0117ra nekriti\u0161kas. Kai kuriais klausimais, pavyzd\u017eiui, \u0161abo (Mt 12,1\u201314) ar \u0161ventyklos apvalymo (Mt 21,12\u201317) jis nepakluso<\/em> tuometinei vyresnybei. T\u0105 pat\u012f galima pasakyti ir apie ankstyv\u0105j\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105. Ji nepakluso teismo tarybos draudimui mokyti J\u0117zaus vardu: \u201ePetras ir apa\u0161talai atsiliep\u0117: Dievo reikia klausyti labiau negu \u017emoni\u0173\u201c (Apd 5,29). Dievas kaip ir anks\u010diau lieka suverenus. Aklo paklusnumo, vedan\u010dio paskui valstyb\u0119 iki nusikaltimo, Biblija pagr\u012fsti negalime.
\nKita vertus, J\u0117zus nebuvo revoliucionierius, propaguojantis \u0161vent\u0105j\u012f tautos kar\u0105 su rom\u0117nais. Nauja tvarka, ateinanti su J\u0117zumi, kei\u010dia sen\u0105j\u0105, da\u017enai i\u0161kreipt\u0105j\u0105, tvark\u0105 ne j\u0117ga ir ne i\u0161 karto, bet palaipsniui i\u0161 vidaus, perimdama savo kompetencijon sen\u0105sias vald\u017eias.<\/p>\n

Valstyb\u0117s b\u016btinyb\u0117<\/strong><\/p>\n

Vyresnyb\u0117 yra Dievo vald\u017eioje ir jai yra nustatytos tam tikros ribos. Tai apima, \u017einoma, ir teis\u0117t\u0105 valstyb\u0117s veiklos sfer\u0105, teis\u0117tus jos u\u017edavinius. \u201eVyresnyb\u0117s\u201c egzistavimo prie\u017eastis gl\u016bdi \u017emogaus nuod\u0117mingume, d\u0117l kurio visuomeninis bendrab\u016bvis be \u012fstatym\u0173, teis\u0117j\u0173 ir vyriausyb\u0117s yra ne\u012fmanomas. Antikinis pasaulis, o ypa\u010d Aristotelis, pagrind\u0117 valstyb\u0119 kaip institucij\u0105, remdamasis \u017emogaus esybe. Valstyb\u0117, anot Aristotelio, yra auk\u0161\u010diausia protingos b\u016btyb\u0117s, \u017emogaus tobulyb\u0117s forma. Tarnauti jai yra \u017emogi\u0161kojo gyvenimo tikslas ir prasm\u0117. \u0160itoks valstyb\u0117s pagrindimas yra perimtas i\u0161 viduram\u017ei\u0173 teologijos. Reformatoriai, remdamiesi Aurelijumi Augustinu, pakeit\u0117 antikin\u0119 valstyb\u0117s s\u0105vokos koncepcij\u0105. \u0160tai k\u0105 apie tai ra\u0161o \u017eymus vokie\u010di\u0173 teologas Dietrichas Bonhoefferis: \u201eJi [Reformacija] pagrind\u0117 valstyb\u0117s kaip vyresnyb\u0117s egzistavim\u0105 \u012fvykus nuopuoliui. Nuod\u0117m\u0117 s\u0105lygojo vyresnyb\u0117s b\u016btinum\u0105. Vyresnyb\u0117 privalo jai Dievo suteiktu kardu apginti \u017emones nuo chaoso, kur\u012f sukelia nuod\u0117m\u0117. Ji turi nubausti nusikalt\u0117l\u012f ir i\u0161saugoti gyvyb\u0119\u201c [3] (Ethik. \u2013 M\u00fcnchen, 1949. \u2013 S. 261).
\nBiblijoje pirm\u0105j\u012f Dievo nurodym\u0105 veikti \u201evalstybiniu\u201c mastu \u0161io po\u017ei\u016brio \u0161alininkai randa Prad\u017eios knygos sk. 9 eil. 5\u20136. Ten Dievas Nojui sako, kad po tvano ateityje u\u017e tok\u012f sunk\u0173 nusikaltim\u0105 kaip nu\u017eudymas bus baud\u017eiama mirties bausme. Nors mums \u0161iandien tai atrodo galb\u016bt nehumani\u0161ka ir atgyven\u0119, ta\u010diau tuo metu, prie\u0161 valstybi\u0173 atsiradim\u0105, tai buvo i\u0161ties didel\u0117 pa\u017eanga. Asmeninio, spontani\u0161ko ir besaikio ker\u0161to (tokio, kokiu \u0161iandien laikomas vadinamasis kraujo ker\u0161tas) nebetur\u0117jo b\u016bti. \u201eJurisdikcija\u201c, teisimas ir bausm\u0117s vykdymas, prival\u0117jo i\u0161 pavieni\u0173 asmen\u0173 rank\u0173 pereiti \u012f \u201evyresnyb\u0117s\u201c kompetencij\u0105. Tok\u012f tvirt\u0105 potvark\u012f (vienos<\/em> mirties bausm\u0117s taikymas u\u017e vien\u0105 \u017emog\u017eudyst\u0119) priimti ir \u012fvykdyti gal\u0117jo tik nepriklausoma, neutrali ir galinga vyresnyb\u0117.
\n\u0160i nuomon\u0117 atrodo blaivi ir realisti\u0161ka, ir ne vien tik sugretinus j\u0105 su graik\u0173 m\u0105stymu. Ji u\u017ekerta keli\u0105 taip pat ir utopistin\u0117ms bei iliuzionistin\u0117ms pa\u017ei\u016broms \u012f valstyb\u0117s nykim\u0105, pavyzd\u017eiui, komunistin\u0117je ideologijoje. Be to, per\u0161asi i\u0161vada, kad nuod\u0117mingi yra ne tik paprasti \u017emon\u0117s, bet ir valdytojai, tod\u0117l reikia gerai juos kontroliuoti, pasitelkus konstitucij\u0105, parlament\u0105 ir rinkimus. \u0160ios valdan\u010di\u0173j\u0173 kontrol\u0117s teisin\u0117s valstyb\u0117s r\u0117muose prielaidos atsiranda valstybines sferas pajungiant Dievui ir \u012fstatymui.<\/p>\n

Valstyb\u0117s u\u017edaviniai<\/strong><\/p>\n

Panagrin\u0117kime valstybei keliam\u0173 u\u017edavini\u0173 klausim\u0105. Remdamiesi Lai\u0161ko romie\u010diams tekstu galime sudaryti valstyb\u0117s u\u017edavini\u0173 schem\u0105. Negatyviai ji yra \u201er\u016bsti baud\u0117ja darantiems pikta\u201c, tod\u0117l ir ne\u0161ioja \u201ekalavij\u0105\u201c kaip teisminio autoriteto simbol\u012f. Pozityviai ji privalo tarnauti \u201etavo labui\u201c.
\nKalbant \u0161iuolaiki\u0161kai, valstybei paskiriamas \u201evald\u017eios monopolis\u201c. Ji gali pasiekti, kad nuosprendis, b\u016btinai prireikus, b\u016bt\u0173 \u012fvykdytas panaudojant fizin\u0119 prievart\u0105 ir neatsi\u017evelgiant \u012f j\u012f lie\u010dian\u010dio asmens vali\u0105. \u017dinodami, kad valstyb\u0117 ne tik bausme grasina, bet ir j\u0105 vykdo, visi \u017emon\u0117s daugiau ar ma\u017eiau yra link\u0119 jai paklusti. Teologas Thomas Schirrmacheris ra\u0161o, kad \u201ekrik\u0161\u010dionys pakl\u016bsta valstybiniams \u012fstatymams ir valstyb\u0117s organams ne vien d\u0117l galimos bausm\u0117s, bet ir d\u0117l savo s\u0105\u017ein\u0117s (Rom 13,5). Krik\u0161\u010dionys \u017eino, kad valstyb\u0117 yra Dievo pageidauta ir pakl\u016bsta jai ne vien tuomet, kai gresia bausm\u0117, bet ir tuomet, kai tik j\u0173 s\u0105\u017ein\u0117 (bendrinink\u0117) liepia. Tokio tipo samprotavimus, kaip \u2019\u0161ito niekas nemat\u0117\u2019, \u2019to niekas nepasteb\u0117s\u2019 arba \u2019\u010dia vis viena nekontroliuojama\u2019, krik\u0161\u010dionis atmeta ne vien tod\u0117l, kad tai b\u016bt\u0173 nusid\u0117jimas prie\u0161 Diev\u0105, bet ir d\u0117l to, kad tai kartu yra ir nusi\u017eengimas valstyb\u0117s at\u017evilgiu\u201c (Der R\u00f6merbrief 2. \u2013 Stuttgart, 1994. \u2013 S. 202).
\nNegatyvus valstyb\u0117s u\u017edavinys \u2013 blogio ma\u017einimas ir nusikalt\u0117li\u0173 baudimas \u2013 Lai\u0161ko romie\u010diams tekste i\u0161keliamas \u012f pirm\u0105 viet\u0105. Kai kurie valstyb\u0117s u\u017edaviniai, ypa\u010d teigiami, nekonkretizuojami. Tai ir yra iki \u0161i\u0173 dien\u0173 u\u017esit\u0119susi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 tarpusavio gin\u010d\u0173 bei diskusij\u0173 prie\u017eastis, nes jie nesutaria d\u0117l to, kas turi \u012feiti \u012f valstyb\u0117s veiklos sfer\u0105. Ar privalo valstyb\u0117 kontroliuoti, pavyzd\u017eiui, ekonomik\u0105 ir apibr\u0117\u017eti jos vystymosi direktyvas, ar pakanka to, kad ji sukurt\u0173 tik geras s\u0105lygas tam? Ar mokyklinis aukl\u0117jimas, mokymas ir mokslas yra pagrindiniai valstyb\u0117s u\u017edaviniai? Kokiu mastu socialin\u0117 r\u016bpyba ir sveikatos apsauga \u012feina \u012f valstyb\u0117s u\u017edavini\u0173 sfer\u0105? \u010cia galimi \u012fvairiausi atsakymai, priklausantys nuo politini\u0173 bei istorini\u0173 tradicij\u0173 (pavyzd\u017eiui, JAV \u0161vietimas yra beveik nepriklausomas nuo valstyb\u0117s, milijonai mokini\u0173 mokosi namuose, ta\u010diau perkelti \u0161\u012f model\u012f \u012f Europ\u0105 vargu ar \u012fmanoma). Ai\u0161ku tik tai, kad valstybei i\u0161 esm\u0117s tenka socialin\u0117 atsakomyb\u0117. Tai argumentuotai patvirtina gaus\u016bs varg\u0161us, na\u0161les, na\u0161lai\u010dius, svetim\u0161alius ir vergus ginantys nurodymai Senajame Testamente.<\/p>\n

Dievo karalyst\u0117 ir pasaulio karalyst\u0117<\/strong><\/p>\n

Valstyb\u0117 reikalinga, ir jai skirti tam tikri u\u017edaviniai. \u201ePuiku, \u2013 tikriausiai pasakys kai kurie krik\u0161\u010dionys, \u2013 a\u0161 paklusiu valstybei, bet apskritai daug reikal\u0173 su ja nenor\u0117\u010diau tur\u0117ti. Be to, kaip krik\u0161\u010dionis, gyvenu visai kitoje karalyst\u0117je, a\u0161 esu Dievo karalyst\u0117s pilietis.\u201c Taigi aptarkime labai svarb\u0173 klausim\u0105 apie Dievo karalyst\u0117s ir \u0161io pasaulio santyk\u012f.
\nDievo karalyst\u0117s art\u0117jimas buvo viena i\u0161 svarbiausi\u0173 J\u0117zaus pamokslo, kuriuo jis prad\u0117jo savo veikl\u0105 po krik\u0161to ir gundymo dykumoje, tem\u0173. Jis kalb\u0117jo: \u201eAt\u0117jo metas ir prisiartino Dievo karalyst\u0117. Atsiverskite ir tik\u0117kite Evangelija\u201c (Mk 1,15). Dievo karalyst\u0117 laukia m\u016bs\u0173 ne tik ateityje \u2013 \u201eteateinie tavo karalyst\u0117\u201c (Lk 11,2; plg. taip pat Dan 2,44; Mk 9,1; Lk 21,20; Apr 11,15 ir 19,6), bet J\u0117zuje ir su J\u0117zumi vie\u0161patauja Ba\u017eny\u010dioje dabar. Fariziej\u0173 paklaustas, kada ateis Dievo karalyst\u0117, J\u0117zus paai\u0161kina: \u201eDievo karalyst\u0117 ateina nepastebimai. Ir niekas nepasakys: \u2019\u0160tai ji \u010dia arba ten!\u2019 Nes Dievo karalyst\u0117 jau yra tarp j\u016bs\u0173\u201c (Lk 17,20\u201321). Kitoje Biblijos vietoje J\u0117zus sako Pilotui: \u201eMano karalyst\u0117 ne i\u0161 \u0161io pasaulio\u201c (Jn 18,36). Karalyst\u0117 yra betarpi\u0161kai susieta su J\u0117zaus asmeniu \u2013 \u201emano karalyst\u0117\u201c; pats J\u0117zus pasirodys kaip teis\u0117jas; \u201epatekti\u201c \u012f Vie\u0161paties karalyst\u0119 gal\u0117s tik tas, kuris atgailaus ir atgims i\u0161 auk\u0161tyb\u0117s bei tik\u0117s J\u0117zumi Kristumi (plg. Jn 3).
\nDievo karalyst\u0117 yra ir dangi\u0161ka (\u201ene i\u0161 \u0161io pasaulio\u201c), ir \u017eemi\u0161ka (\u201eyra tarp j\u016bs\u0173\u201c). Vie\u0161paties karalyst\u0117 yra dangi\u0161ka ir antgamti\u0161ka: ji ateina tik i\u0161 Dievo, i\u0161 auk\u0161tybi\u0173. Ta\u010diau tuo pat metu ji yra ir \u017eemi\u0161ka. Kai ateina Dievo karalyst\u0117, tada mylime prie\u0161us ir n\u0117ra d\u0117l ko nuog\u0105stauti. Taigi J\u0117zus nepaskelbia, nei kad Dievas vie\u0161patauja tik dabar, nei kad jo vie\u0161patyst\u0117 \u012fsigalios tik ateityje.
\nJ\u0117zaus mirtimi ant kry\u017eiaus, kalt\u0117s klausimo i\u0161sprendimu buvo \u201enuginkluotos kunigaik\u0161tyst\u0117s ir vald\u017eios\u201c (Kol 2,15 irgi parodo, kad Biblija, sakydama \u201evald\u017eios\u201c, niekada neturi galvoje vien valstybini\u0173\u2013politini\u0173 vald\u017ei\u0173, bet taip vadina ir transcendentines\u2013dvasines vald\u017eias. Vald\u017eia n\u0117ra piktavali\u0161ka, bet ja gali b\u016bti piktnaud\u017eiaujama. Ja piktnaud\u017eiauti gali demoni\u0161kos j\u0117gos, \u201etamsybi\u0173 pasaulio valdovai\u201c, Ef 6,12). Kristus jau dabar yra \u201evisoki\u0173 kunigaik\u0161tys\u010di\u0173 ir vald\u017ei\u0173 galva\u201c (Kol 2,10): \u201eMan duota visa vald\u017eia danguje ir \u017eem\u0117je\u201c (Mt 28,18). Ta\u010diau kitoje vietoje skaitome: \u201eDabar mes dar nematome, jog visa jam pajungta\u201c (Hbr 2,8); nes Jis gi turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus prie\u0161us\u201c (1 Kor 15,25). Biblija sukuria puik\u0173 \u201ejau dabar\u201c ir \u201edar ne\u201c derin\u012f \u2013 Dievo karalyst\u0117 prasid\u0117jo su J\u0117zumi, ta\u010diau ji dar n\u0117ra tobula. Reikia i\u0161laikyti balans\u0105 tarp jau pasiektos J\u0117zaus pergal\u0117s triumfo ant kry\u017eiaus ir tuo pat metu toliau besit\u0119sian\u010dios kovos, kuri ir mums rei\u0161kia kry\u017ei\u0173.
\nDievo karalyst\u0117 n\u0117ra \u0161io pasaulio karalyst\u0117, kaip ir mes, krik\u0161\u010dionys, jos \u201egyventojai\u201c, esame ne i\u0161 \u201epasaulio\u201c (Jn 17,14). Taigi ar privalu krik\u0161\u010dionims laikytis atokiau nuo valstyb\u0117s reikal\u0173 ir \u0161io pasaulio politikos? J\u0117zaus asmuo, atrodo, tai patvirtina: jis tiesiogiai neper\u0117m\u0117 jokios religin\u0117s ar politin\u0117s vald\u017eios, o tiesiogin\u012f vald\u017eios pa\u0117mim\u0105 \u201evisose pasaulio karalyst\u0117se\u201c (Mt 4,8) i\u0161ai\u0161kino kaip velnio gundym\u0105. Bet visa tai, be abejon\u0117s, siejasi su J\u0117zaus \u201especiali\u0105ja u\u017eduotimi\u201c \u2013 m\u016bs\u0173 kalt\u0117s i\u0161pirkimu ant kry\u017eiaus. Tai buvo Dievo tro\u0161kimas \u0161itaip kiekvienam suteikti galimyb\u0119 susitaikyti su juo. Ir ne tik tai! Kaip mat\u0117me, vald\u017eios ir kunigaik\u0161tyst\u0117s nuo to laiko yra Kristaus (net jei ir pasl\u0117ptoje) vald\u017eioje. Tai rei\u0161kia, kad visos \u017emogaus gyvenimo sritys, tarp j\u0173 politika, menas, aukl\u0117jimas bei kult\u016bra yra Kristaus rankose. B\u016bti krik\u0161\u010dionimi nerei\u0161kia gyventi kitame pasaulyje \u0161alia likusio pasaulio. B\u016bti krik\u0161\u010dionimi rei\u0161kia gyventi \u0161iame pasaulyje, ta\u010diau vadovautis visai kitais kriterijais, visai kita orientacija arba, trumpai tariant, gyventi Kristaus vald\u017eioje.
\nJ\u0117zaus gyvenimas \u017eem\u0117je tur\u0117jo dvasin\u012f tiksl\u0105, bet drauge jis gan konkre\u010diai \u012fsiki\u0161o \u012f \u0161io pasaulio \u012fvykius ir u\u017estojo varg\u0161us, ligonius, atstumtuosius bei nusid\u0117j\u0117lius. Taigi jo Kalno pamokslas apie Dievo karalyst\u0119 turi dvasini\u0173 ir materiali\u0173 aspekt\u0173: alkstantys bus pasotinti, li\u016bdintys bus paguosti, romieji paveld\u0117s \u017eem\u0119… (plg. Mt 5,3\u201310). Krik\u0161\u010dionys daro \u012ftak\u0105 ir \u0161iapusiniam politiniam gyvenimui. B\u016btent per juos turi pasireik\u0161ti Kristaus vie\u0161patavimas \u0161iame pasaulyje \u2013 \u0161eimoje, ekonomikoje, politikoje ir t.t. Krik\u0161\u010dionys privalo gyventi \u0161iame pasaulyje, bet negali prisitaikyti prie jo. Tod\u0117l Naujasis Testamentas taip grie\u017etai \u012fsp\u0117ja neperimti pasaulio kriterij\u0173. I\u0161 krik\u0161\u010dioni\u0173 da\u017enai reikalaujama atsiskirti nuo pasaulio, bet galvoje turima tik nuod\u0117m\u0117, o ne pasaulis kaip toks (Rom 12,2; 2 Kor 6,14).
\nApibendrinant galima pasakyti, kad krik\u0161\u010dionys \u0161iame pasaulyje i\u0161 ties\u0173 yra \u201esvetim\u0161aliai\u201c, turintys pirmiausia \u201edangi\u0161k\u0105sias\u201c pilietines teises. Ta\u010diau kaip Dievo karalyst\u0117s atstovai jie ir toliau gyvena \u0161iame pasaulyje. J\u0117zus pasiunt\u0117 krik\u0161\u010dionis \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f, kad jie \u012f j\u012f \u012fsiskverbt\u0173 ir j\u012f pakeist\u0173. (Jie yra pasaulyje, bet ne i\u0161 pasaulio: Johnas Stottas vadina tai krik\u0161\u010dioni\u0173 \u201edvilypiu identi\u0161kumu\u201c).<\/p>\n

Malda u\u017e valdan\u010diuosius<\/strong><\/p>\n

Paulius mums ir v\u0117l pateikia labai prakti\u0161k\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 veiklos \u0161iame pasaulyje pavyzd\u012f. Ne kiekvienam krik\u0161\u010dioniui privalu tapti politiku, teis\u0117ju, policininku ar kareiviu. Kiekvienas krik\u0161\u010dionis turi pats apsispr\u0119sti, ar siekti toki\u0173 valstybini\u0173 pareig\u0173 (beje, labai pageidautina, kad daug krik\u0161\u010dioni\u0173 tai daryt\u0173). Vis d\u0117lto ne tik saujel\u0117 i\u0161rinkt\u0173j\u0173 yra atsakingi u\u017e valstyb\u0119 ir politik\u0105. Paulius kvie\u010dia kiekvien\u0105 prisid\u0117ti prie \u201epolitin\u0117s\u201c veiklos: \u201eTaigi pirmiausia pra\u0161au atlikin\u0117ti maldavimus, maldas, pamaldas ir d\u0117kojimus u\u017e visus \u017emones, u\u017e karalius ir visus valdovus, kad gal\u0117tume tyliai ramiai gyventi visokeriopai malding\u0105 ir gerbtin\u0105 gyvenim\u0105. Tai gera ir priimtina akyse m\u016bs\u0173 Gelb\u0117tojo Dievo, kuris trok\u0161ta, kad visi \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 i\u0161ganyti ir pasiekt\u0173 tiesos pa\u017einim\u0105\u201c (1 Tim 2,1\u20134).
\n\u0160iose eilut\u0117se paai\u0161k\u0117ja maldos reik\u0161m\u0117 krik\u0161\u010dioniui. Pirmiausia jis turi melstis! I\u0161 \u201evis\u0173 \u017emoni\u0173\u201c paminimi \u201ekaraliai ir visi valdovai\u201c. Taigi bet kokiu atveju krik\u0161\u010dionis turi jausti dvasin\u0119 pareig\u0105 u\u017etarti vyresnyb\u0119. Dvasin\u0117 sfera \u010dia irgi neatskiriama nuo pasaulieti\u0161kosios. Prie\u0161ingai! Dvasia stoja u\u017e pasaul\u012f. Mes turime visi\u0161kai konkre\u010diai pra\u0161yti Dievo, kad jis suteikt\u0173 i\u0161minties ir \u012f\u017evalgumo prezidentui, ministrams, policininkams ir savivaldyb\u0117s darbuotojams, kad atlikdami savo darb\u0105 jie vadovaut\u0173si \u012fstatymais, teisingumu bei tiesa. Krik\u0161\u010dionis yra visuomet atsakingas u\u017e pasaul\u012f, tegul i\u0161 prad\u017ei\u0173 ir netiesiogiai. Visi\u0161kas atsitraukimas, pab\u0117gimas nuo pasaulio, grynas eskapizmas yra nedviprasmi\u0161kai atmestini.
\nPo to paminimas maldos poveikis \u2013 \u201ekad gal\u0117tume tyliai ramiai gyventi visokeriopai malding\u0105 ir gerbtin\u0105 gyvenim\u0105.\u201c Saugumas ir taika, \u0161iuolaiki\u0161kai tariant, yra krik\u0161\u010dioni\u0173 dvasinio vyresnyb\u0117s u\u017etarimo pasekm\u0117. \u0160itokia elgsena (i\u0161 esm\u0117s ji apima maldavim\u0105, maldas, u\u017etarim\u0105, pad\u0117k\u0105) suteikia dvasiniam gyvenimui pilnatv\u0117s. Tolesn\u0117se eilut\u0117se tai susiejama netgi su dinami\u0161ka Dievo valia, \u201ekad visi \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 i\u0161ganyti ir pasiekt\u0173 tiesos pa\u017einim\u0105\u201c. Ba\u017eny\u010dios, ypa\u010d jos evangelizacijos u\u017edavinys yra per bendruomen\u0119 daryti \u012ftak\u0105 pasauliui, pasiekti visus \u017emones. U\u017etarimas sukuria toki\u0105 atmosfer\u0105, kurioje gyvas dvasinis \u017emogaus gyvenimas ima daryti \u012ftak\u0105 aplinkai.
\n\u0160ios eilut\u0117s trumpai apib\u016bdina tai, kas yra svarbiausia: Ba\u017eny\u010dia savo maldomis nulemia \u0161alies pad\u0117t\u012f.<\/em> Ji atsako u\u017e vis\u0105 visuomen\u0119 \u2013 \u201epolis\u201c (gr. polis<\/em> \u2013 miestas, valstyb\u0117. \u2013 Vert. past.<\/em>) \u2013 ir vykdo politin\u0119 Dievo u\u017eduot\u012f.<\/p>\n

Valstyb\u0117 turi dievi\u0161k\u0105j\u012f pavedim\u0105 u\u017etikrinti, kad \u017emon\u0117s gyvent\u0173 taikiai ir laikyt\u0173si \u012fstatym\u0173. Jos pagrindinis siekis yra \u012fgyvendinti teisingum\u0105, nes Dievas yra \u0161ventas bei teisingas ir nori, kad \u017emon\u0117s gyvent\u0173 drauge, vadovaudamiesi teisingumu. Tod\u0117l krik\u0161\u010dioni\u0173 pareiga yra paremti valstyb\u0117s sprendimus, vertinti \u012fstatymus, mok\u0117ti mokes\u010dius, gerbti pareig\u016bnus (1 Pt 2,17: \u201eGerbkite karali\u0173!\u201c) ir u\u017e juos melstis. Tiek valstyb\u0117s garbinimas, tiek ir jos negerbimas yra vienodai nepriimtini. Krik\u0161\u010dionys gali ir turi kritikuoti valstyb\u0119, ta\u010diau ne trok\u0161dami j\u0105 likviduoti, o tik siekdami jai priminti Dievo pavestus u\u017edavinius ar j\u0105 patobulinti.<\/p>\n

Gerd Fl\u00fcgel<\/strong>, germanistas, filosofas ir politologas, dirba mokytoju gimnazijoje<\/p>\n

Vert\u0117 Aurelija Rugaitien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Valstyb\u0117s s\u0105vokos Biblijoje nerasime. Ji yra antikin\u0117s pagoni\u0161kos kilm\u0117s. Ne\u017ei\u016brint to, Dievo \u017eodis duoda pagrindines direktyvas m\u016bs\u0173, kaip valstyb\u0117s pilie\u010di\u0173, gyvenimui. Jame randame atsakymus \u012f svarbiausius klausimus \u2013 kod\u0117l i\u0161 viso egzistuoja vyriausyb\u0117s ir vyresnyb\u0117s, kas apibr\u0117\u017eia j\u0173 vald\u017ei\u0105, kokie u\u017edaviniai keliami krik\u0161\u010dionims kaip valstyb\u0117s pilie\u010diams. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[37,147,148,146,102],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/430"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=430"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/430\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":432,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/430\/revisions\/432"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=430"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=430"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=430"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}