{"id":433,"date":"2016-05-12T15:05:03","date_gmt":"2016-05-12T12:05:03","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=433"},"modified":"2016-05-12T15:05:21","modified_gmt":"2016-05-12T12:05:21","slug":"biblinis-socialines-atsakomybes-pagrindas","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=433","title":{"rendered":"Biblinis socialin\u0117s atsakomyb\u0117s pagrindas"},"content":{"rendered":"

John Stott<\/em><\/p>\n

Koks yra biblinis socialin\u0117s atsakomyb\u0117s pagrindas? Kod\u0117l krik\u0161\u010dionims socialin\u0117 veikla turi r\u016bp\u0117ti? Visada gal\u0173 gale lieka tiktai du po\u017ei\u016briai \u012f pasaul\u012f, kuri\u0173 krik\u0161\u010dionys gali laikytis. Vienas yra pasitraukti, kitas \u2013 \u012fsitraukti.<\/strong><\/p>\n

J\u016bs pasakytum\u0117te, kad dar yra tre\u010dias kelias, b\u016btent prisitaikyti. Bet tuomet krik\u0161\u010dionys susilieja su pasauliu ir darosi per silpni palaikyti su juo ypating\u0105 santyk\u012f. Jie tampa tiesiog jo dalimi. \u201ePasitraukti\u201c rei\u0161kia atmesti pasaul\u012f, atsukti jam nugar\u0105, nusiplauti rankas (nors ir \u017einant drauge su Poncijumi Pilotu, kad atsakomyb\u0117 vandeniu nenusiplauna), u\u017ekietinti savo \u0161irdis agoni\u0161kam jo pagalbos \u0161auksmui. Prie\u0161ingai, \u201e\u012fsitraukti\u201c rei\u0161kia atgr\u0119\u017eti \u012f pasaul\u012f savo gailestingus veidus, susitepti rankas, susi\u017eeisti ir nusidirbti jam tarnaujant, bet jau\u010diant savyje neapr\u0117piam\u0105 Dievo meil\u0119. U\u017euot ie\u0161koj\u0119 kaip i\u0161vengti socialin\u0117s atsakomyb\u0117s, turime atsikim\u0161ti ausis ir klausytis to, kuris visais laikais \u0161aukia savuosius i\u0161eiti, kaip ir jis, \u012f prarast\u0105 ir vieni\u0161\u0105 pasaul\u012f tam, kad gyventume ir myl\u0117tume, liudytume ir tarnautume, kaip ir jis. Nes tai yra m\u016bs\u0173 misija \u2013 m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kasis atsakas dievi\u0161kajam \u012fpareigojimui. Evangelizacija ir socialin\u0117 atsakomyb\u0117 \u2013 tai krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo b\u016bdas, persunktas \u012fsitikinimo, kad \u012f pasaul\u012f mus siun\u010dia Kristus, nes ir j\u012f \u012f pasaul\u012f siunt\u0117 T\u0117vas. Tod\u0117l ir mes turime eiti \u012f pasaul\u012f \u2013 jam gyventi ir dirbti.
\n\u012e \u0161\u012f klausim\u0105 \u2013 kod\u0117l krik\u0161\u010dionys turi \u012fsitraukti \u012f pasaul\u012f ir jo socialines problemas \u2013 reikia atsakyti i\u0161samiai. Si\u016blau i\u0161rikiuoti penkias did\u017ei\u0105sias Biblijos doktrinas, kuriomis teori\u0161kai jau tikime, bet kurias da\u017enai m\u0117gstame patrumpinti ir u\u017eglaistyti tam, kad pritaikytume jas savajai b\u0117gimo nuo tikrov\u0117s teologijai. Mano pra\u0161ymas: tur\u0117kime dr\u0105sos i\u0161laikyti \u0161i\u0173 doktrin\u0173 biblin\u0119 pilnatv\u0119. Bet kurios i\u0161 j\u0173 pakakt\u0173 \u012ftikinti mus, kad privalome jausti asmenin\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 atsakomyb\u0119; visos penkios drauge nepalieka progos toliau i\u0161sisukin\u0117ti.<\/p>\n

1. Gilesnis Dievo suvokimas<\/strong><\/p>\n

Pirmiausia mums reikia gilesn\u0117s Dievo doktrinos. Esame link\u0119 pamir\u0161ti tai, kad jam r\u016bpi visa \u017emonija ir visas \u017emogaus gyvenimas, visa to gyvenimo pilnatv\u0117 ir \u012fvairov\u0117. Visa tai m\u016bs\u0173 m\u0105stymui turi svarbi\u0173 pasekmi\u0173.
\nPirma, gyvasis Dievas yra ir gamtos, ir religijos<\/em>, \u2013 ir sekuliarumo, ir \u0161ventumo Dievas. I\u0161 tikro krik\u0161\u010dionys nem\u0117gsta tokio perskyrimo, nes viskas yra \u201e\u0161venta\u201c ta prasme, kad tai priklauso Dievui, ir nieko n\u0117ra \u201esekuliaraus\u201c ta prasme, kad Dievui ten nelikt\u0173 vietos. Dievas sutv\u0117r\u0117 visat\u0105, j\u0105 i\u0161laiko, vadindamas j\u0105 gera (Pr 1,31), nes i\u0161 ties\u0173 \u201ekiekvienas Dievo k\u016brinys yra geras, ir niekas neatmestina, kas priimama su pad\u0117ka\u201c (1 Tim 4,4). Mes turime b\u016bti daug d\u0117kingesni gerajam Sutv\u0117r\u0117jui u\u017e jo dovanas \u2013 pasaulio tvark\u0105 ir gro\u017e\u012f, seks\u0105, santuok\u0105 ir \u0161eim\u0105, darb\u0105 ir poils\u012f, draugystes tauti\u0161kai ir kult\u016bri\u0161kai mi\u0161riose bendruomen\u0117se, u\u017e muzik\u0105 ir kitok\u012f men\u0105, praturtinant\u012f \u017emogaus gyvenim\u0105. M\u016bs\u0173 Dievas da\u017enai per ma\u017eas, nes jis yra per daug religingas. Mes \u012fsivaizduojame, kad jam vis\u0173 pirma r\u016bpi religija \u2013 religiniai pastatai (ba\u017eny\u010dios ir koply\u010dios), religin\u0117 veikla (pamaldos ir apeigos) ir religin\u0117s knygos (biblijos ir giesmynai). \u017dinoma, jam r\u016bpi visi \u0161ie dalykai, ta\u010diau tik tuo atveju, jeigu jie siejasi su gyvenimo pilnatve. I\u0161 Senojo Testamento prana\u0161\u0173 ir J\u0117zaus mokymo \u017einoma, kad Dievas \u201ereligijai\u201c labai kriti\u0161kas tais atvejais, kai religin\u0117s pamaldos yra atskirtos nuo tikrojo gyvenimo, tarnavimo i\u0161 meil\u0117s ir \u0161irdies paklusnumo. \u201eTyras ir nesuteptas maldingumas [religingumas] Dievo, m\u016bs\u0173 T\u0117vo, akyse yra: \u0161elpti na\u0161lai\u010dius ir na\u0161les j\u0173 sielvarte ir serg\u0117ti save nesuter\u0161t\u0105 \u0161iuo pasauliu\u201c (Jok 1,27). Vienintel\u0117 malding\u0173 susirinkim\u0173 vert\u0117 yra ta, kad juose valandai ar daugiau sukoncentruojamas vie\u0161ai, balsiai ir ba\u017enytinei veiklai visas m\u016bs\u0173 gyvenimo dievobaimingumas. Jeigu juose to n\u0117ra, jei sugiedotos giesm\u0117s ar pasakyti \u017eod\u017eiai never\u010dia susim\u0105styti kasdieniame gyvenime u\u017e ba\u017eny\u010dios sien\u0173, namuose ir darbe, tai jie blogesni u\u017e bever\u010dius; j\u0173 veidmainingumas leid\u017eia Dievui teis\u0117tai piktintis.
\nAntra, kaip gyvasis Dievas yra vis\u0173 taut\u0173 Dievas, taip jis yra ir jo Sandoros \u017emoni\u0173 Dievas<\/em>. Mes, krik\u0161\u010dionys, da\u017enai kartojame t\u0105 pa\u010di\u0105 klaid\u0105, kuri\u0105 dar\u0117 Izraelio tauta Senajame Testamente, koncentruodamasi i\u0161imtinai \u012f Sandoros Diev\u0105, i\u0161sirinkus\u012f j\u0105 i\u0161 vis\u0173 taut\u0173 tapti \u0161vent\u0105ja tauta, pasi\u017ead\u0117jus\u012f jai ir tarus\u012f \u201ea\u0161 b\u016bsiu j\u016bs\u0173 Dievas, o j\u016bs b\u016bsite mano tauta\u201c. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai buvo \u0161lovinga tiesa. Nuoroda \u012f Sandor\u0105 \u2013 tai did\u017eioji biblin\u0117 tema; biblinis aprei\u0161kimas be jos ne\u012fsivaizduojamas. Bet tai yra pavojingas nutyl\u0117jimas. Izraelio tauta, tai pervertindama, sumenkino gyv\u0105j\u012f Diev\u0105. Jo status\u0105 ji nuvertino iki genties dievyb\u0117s, menko dievuko. Jis tapo Izraelio Dievu Jahve, daugiau ar ma\u017eiau pana\u0161iu \u012f moabit\u0173 diev\u0105 Chemos\u0105 ar \u012f amonie\u010di\u0173 diev\u0105 Milkom\u0105. Be to, jie u\u017emir\u0161o, kad yra dar ir kitos tautos, arba atmesdami jas tiesiog niekino.
\nBet Biblija prasideda nuo taut\u0173, ne nuo Izraelio; nuo Adomo, ne nuo Abraomo; nuo suk\u016brimo, ne nuo Sandoros. Dievas, i\u0161sirink\u0119s Izrael\u012f, nenustojo r\u016bpintis tautomis. Prana\u0161as Amosas dr\u0105siai skelb\u0117 Dievo \u017dod\u012f: \u201eArgi j\u016bs nesate kaip etiopai man, Izraelio tauta?…Argi ne a\u0161 i\u0161ved\u017eiau Izrael\u012f i\u0161 Egipto \u017eem\u0117s, o filistinus i\u0161 Kaftoro ir aram\u0117jus i\u0161 Kiro?\u201c (Am 9,7). Pana\u0161iai ir i\u0161didusis imperatorius Nabuchodonosaras tur\u0117jo pasimokyti, kad \u201evisi \u017eem\u0117s gyventojai yra tarsi niekas, jis gi daro, k\u0105 nori, dangaus galybei ir \u017eem\u0117s gyventojams\u201c (Dan 4,32). Jis valdo tautas. J\u0173 ateitis yra jo rankoje. Nors \u0160\u0117tonas vadinamas \u201e\u0161io pasaulio kunigaik\u0161\u010diu\u201c ir de facto yra jo uzurpatorius, Dievas i\u0161lieka auk\u0161\u010diausiuoju valdovu to, k\u0105 suk\u016br\u0117. \u201eI\u0161 dangaus \u017evelgia Vie\u0161pats, mato vis\u0105 \u017emonij\u0105. I\u0161 vietos, kur jo sostas, jis \u017ei\u016bri \u012f visus \u017eem\u0117s gyventojus \u2013 jis, kuris supavidalino vis\u0173 j\u0173 \u0161irdis, kuris \u017evelgia \u012f visus j\u0173 darbus\u201c (Ps 33,13\u201315). Ma\u017ea to, jis pa\u017ead\u0117jo, kad laimindamas Abraom\u0105 ir jo palikuonis, jis palaimins visas \u017eem\u0117s \u0161eimas, ir ateityje atstatys tai, k\u0105 pagadino nuopuolis, ir padarys tobul\u0105 vis\u0105 savo k\u016brinij\u0105.
\nTre\u010dia, kaip gyvasis Dievas yra teisingumo Dievas, taip ir i\u0161teisinimo<\/em>. \u017dinoma, jis yra i\u0161teisinantis Dievas, nusid\u0117j\u0117li\u0173 gelb\u0117tojas, \u201egailestingas ir malonus Dievas, kantrus, did\u017eios malon\u0117s ir i\u0161tikimyb\u0117s\u201c (I\u0161 34,6). Ta\u010diau jam r\u016bpi ir tai, kad m\u016bs\u0173 ba\u017enytin\u012f gyvenim\u0105 b\u016bt\u0173 galima laikyti teisingu.
\nJis gina teises prisl\u0117gtiesiems,
\nteikia duonos alkaniesiems.
\nVIE\u0160PATS paleid\u017eia belaisvius.
\nVIE\u0160PATS atidaro akis akliesiems.
\nVIE\u0160PATS atitiesia nulenktuosius;
\nVIE\u0160PATS myli teisiuosius.
\nVIE\u0160PATS sergi ateivius,
\nna\u0161lait\u012f ir na\u0161l\u0119 atkelia,
\no bedievi\u0173 keli\u0105 sukreivina. (Ps 146,7\u20139)
\nTai visai nerei\u0161kia, kad jis visa tai atlieka beatodairi\u0161kai; Dievui svarbu, kad mes j\u012f atpa\u017eintume.
\nBe to, Dievas r\u016bpinasi vis\u0173 \u017emoni\u0173 teisingumu (nors ypatingai teisingumo tikisi i\u0161 savi\u0161ki\u0173). Jam svarbu ne tik Izraelio, bet ir vis\u0173 taut\u0173 socialinis teisingumas ir gailestingumas. Niekas to ry\u0161kiau neparodo, kaip pirmieji du prana\u0161o Amoso knygos skyriai. Amosas priekai\u0161tauja Judai d\u0117l Dievo \u012fstatymo atmetimo ir nusigr\u0119\u017eimo \u012f stabmeldyst\u0119, o Izraeliui d\u0117l varg\u0161\u0173 skriaudimo ir prispaust\u0173j\u0173 neteisingo engimo (2,4\u20138). Ta\u010diau prie\u0161 pateikdamas kaltinimus Izraeliui ir Judai, prana\u0161as paskelb\u0117 Dievo nuosprend\u012f visoms aplinkin\u0117ms tautoms (1,3\u20132,3): sirams \u2013 d\u0117l laukinio \u017eiaurumo, filistinams \u2013 d\u0117l i\u0161tis\u0173 kaim\u0173 grobimo ir pardavin\u0117jimo j\u0173 \u012f vergij\u0105, tirie\u010diams \u2013 d\u0117l broli\u0161ko susitarimo sulau\u017eymo, edomie\u010diams \u2013 d\u0117l negailestingo prie\u0161i\u0161kumo \u017eydams, amonie\u010diams \u2013 d\u0117l \u017eiaurum\u0173 kariaujant, moabitams \u2013 d\u0117l kaimyninin\u0117s \u0161alies karaliaus palaik\u0173 i\u0161niekinimo.
\nPana\u0161ius i\u0161tarmi\u0173 tautoms skyrius turi kelios prana\u0161\u0173 knygos. Tai, kad Dievas yra teisingas ir trok\u0161ta kiekvienos tautos ir bendruomen\u0117s teisingumo, ypa\u010d akivaizdu prana\u0161o Nahumo knygoje, kurios prana\u0161yst\u0117 yra nukreipta prie\u0161 Ninev\u0117s miest\u0105, Asirijos sostin\u0119 ir jos simbol\u012f. Jahv\u0117s nuosprendis sunaikinti Asirij\u0105 buvo i\u0161tartas ne vien d\u0117l seno jos prie\u0161i\u0161kumo Izraeliui (pavyzd\u017eiui, 1,9 ir t.; 2,2 ir t.), bet ir d\u0117l jos stabmeldyst\u0117s (1,14) ir d\u0117l to, kad tai yra \u201ekruvinasis miestas [kuris] skendi apgaul\u0117je, kupinas grobio \u2013 jam n\u0117ra galo grobimui\u201c (3,1). Du kartus Jahv\u0117 i\u0161taria baisiuosius \u017eod\u017eius \u201etik\u0117k manim, a\u0161 esu prie\u0161 tave\u201c (2,13; 3,5); prana\u0161o i\u0161tarm\u0117 baigiama retoriniu klausimu (3,19): \u201e…nes kas n\u0117ra patyr\u0119s tavo negailestingo \u017eiaurumo?\u201c
\nI\u0161 \u0161io Senojo Testamento teksto ai\u0161ku, kad Dievas visur neken\u010dia neteisyb\u0117s ir priespaudos ir kad jis visur myli ir remia teisingum\u0105. Ir tikrai, jeigu kur nors m\u016bs\u0173 nuod\u0117mingame pasaulyje dar galima u\u017etikti teisingum\u0105, tai yra jo malon\u0117s d\u0117ka. Tai \u017einoma visiems \u017emon\u0117ms. Mes turime savyje \u012fgimt\u0105 teisingumo jausm\u0105, kur\u012f i\u0161kalbingiausiai liudija vaiki\u0161kas priekai\u0161tas \u201etai neteisinga\u201c. Tai tvir\u010diausias \u012frodymas Pauliaus mokymo, kad Dievo moralinis \u012fstatymas \u012fra\u0161ytas \u017emogaus \u0161irdyje (Rom 2,14 ir 15). Abudu, Dievo \u012estatymas ir Dievo Evangelija, yra m\u016bs\u0173 labui.
\nTaigi toks yra gyvasis Biblijos Dievas. Jo r\u016bpestis apima visk\u0105: ne vien tik tai, kas \u0161venta, bet ir tai, kas sekuliaru, ne vien religij\u0105, bet ir gamt\u0105, ne vien tiktai jo Sandoros \u017emones, bet apskritai visus \u017emones, ne vien tiktai nuteisinim\u0105, bet ir kiekvienos Ba\u017eny\u010dios socialin\u012f teisingum\u0105, ne vien tiktai Evangelij\u0105, bet ir \u012estatym\u0105. Mes neturime susiaurinti jo ketinim\u0173. Ma\u017ea to: m\u016bs\u0173 ketinimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti tokie pat plat\u016bs, kaip ir jo.
\nJohnas Gladwinas savo knygoje \u201eDievo tauta Dievo pasaulyje\u201c (\u201eGod’s Poeple in God’s World\u201c) \u0161\u012f argument\u0105 pagrind\u017eia taip: \u201eKadangi tai yra Dievo pasaulis, ir Dievas taip juo r\u016bpinosi, kad net ry\u017eosi \u012fsik\u016bnyti ir numirti ant kry\u017eiaus, tai ir mes turime paklusniai darbuotis vardan Dievo teisingumo priespaudos akivaizdoje, vardan Dievo tiesos melo ir apgavys\u010di\u0173 akivaizdoje; mes turime tarnauti prievartos akivaizdoje, myl\u0117ti savanaudi\u0161kumo akivaizdoje, bendrauti griaunan\u010dios nesantaikos akivaizdoje ir skelbti susitaikym\u0105 susiskaldymo ir neapykantos akivaizdoje\u201c.<\/p>\n

2. Gilesnis \u017emogaus suvokimas<\/strong><\/p>\n

M\u016bs\u0173 darbo filantropi\u0161kumas (tai yra darbo, \u012fkv\u0117pto meil\u0117s \u017emogui) priklauso nuo to, kaip vertiname \u017emog\u0173. Kuo labiau \u017emones vertiname, tuo labiau norime jiems tarnauti.
\nSekuliarieji humanistai, b\u016bdami nuo\u0161ird\u016bs ir laikydami save pasiaukojusiais \u201e\u017emogui ir jo problemai\u201c, kartais esti geresni u\u017e krik\u0161\u010dionis. Ta\u010diau \u012f klausim\u0105, kod\u0117l jie taip aukojasi \u017emonijai, jie grei\u010diausiai drauge su Julianu Huxley atsakyt\u0173, kad tai yra vardan \u017emogaus nuolatinio keitimosi, vardan jo ateities. \u201e\u017dmogaus galimybi\u0173 pl\u0117timas, \u2013 ra\u0161\u0117 Huxley, \u2013 yra svarbiausias kolektyvin\u0117s veiklos motyvas.\u201c Tai, kad \u0161is teiginys netinka b\u016bti tarnavimo pagrindu, yra akivaizdu. Jeigu nepaliaujamas evoliucijos procesas b\u016bt\u0173 pagrindinis m\u016bs\u0173 r\u016bpestis, kod\u0117l tur\u0117tume r\u016bpintis kar\u0161inamais, psichi\u0161kai ne\u012fgalin\u010diais, u\u017ekiet\u0117jusiais nusikalt\u0117liais, psichopatais, nepagydomais ir badaujan\u010diais? Ar neb\u016bt\u0173 i\u0161mintingiau juos u\u017emigdyti, kaip mylim\u0105 \u0161un\u012f, argi jie nestabdo raidos proceso? Humanistin\u0117s prielaidos logi\u0161ka i\u0161vada b\u016bt\u0173 ne gailestingumo tarnyba, o privaloma eutanazija. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 jie traukiasi atgal nuo \u0161ios bedugn\u0117s, ir tai rodo, kad j\u0173 \u0161irdis geresn\u0117 u\u017e j\u0173 prot\u0105, o j\u0173 filantropija \u2013 u\u017e j\u0173 filosofij\u0105.
\nKrik\u0161\u010dionys turi geresn\u012f tarnavimo kitiems \u017emon\u0117ms pagrind\u0105. Jie remiasi ne tuo, kuo \u017emogus gal\u0117t\u0173 tapti spekuliatyviai pl\u0117todamas ras\u0117s galimybes, bet tuo, kas jis jau yra \u2013 \u012f Diev\u0105 pana\u0161us k\u016brinys. Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 \u012f save pana\u0161\u0173 ir suteik\u0117 jam dievi\u0161kumo; \u017emogus turi unikali\u0173 sugeb\u0117jim\u0173, skirian\u010di\u0173 j\u012f nuo gyvulio. Tiesa, \u017emogus nusid\u0117jo ir dievi\u0161k\u0105j\u012f atvaizd\u0105 subjaurojo, ta\u010diau Dievas to nepais\u0117 ir \u017emogaus nesunaikino (Pr 9,6; Jok 3,9). Unikali \u017emogaus vert\u0117 visais laikais \u012fkv\u0117pdavo krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 filantropij\u0105.
\nNes \u0161ios \u017emogi\u0161kos, bet kartu ir \u012f Diev\u0105 pana\u0161ios b\u016btyb\u0117s yra ne vien tiktai sielos (tarsi mums r\u016bp\u0117t\u0173 vien tiktai j\u0173 am\u017einasis i\u0161ganymas), ne vien tiktai k\u016bnai (tarsi mums r\u016bp\u0117t\u0173 vien tik tai, kuo juos pamaitinus, aprengus, kaip suteikus pastog\u0119 ir pagyd\u017eius), ne vien tiktai socialin\u0117s b\u016btyb\u0117s (tarsi mes tur\u0117tume spr\u0119sti vien tik j\u0173 sugyvenimo problemas). Visi trys min\u0117ti aspektai yra susij\u0119 tarpusavyje. Visi jie neatsiejami ir nuo \u017emogaus. \u017dmogus bibliniu po\u017ei\u016briu gali b\u016bti apib\u016bdinamas kaip \u201ek\u016bno ir sielos vienov\u0117\u201c. B\u016btent tokius Dievas mus suk\u016br\u0117. Tod\u0117l jei i\u0161 tikr\u0173j\u0173 mylime savo artimus ir trok\u0161tame jiems tarnauti, mums turi r\u016bp\u0117ti visa j\u0173 gerov\u0117, \u2013 tai, kas gera j\u0173 sieloms, j\u0173 k\u016bnams ir tarpusavio bendravimui. M\u016bs\u0173 r\u016bpestis atves mus prie prakti\u0161k\u0173 evangelizacijos ir pagalbos pl\u0117tojimo program\u0173. Negalime vien tiktai plep\u0117ti, planuoti ir melstis, kaip tas kaimo vikaras, kurio pagalbos papra\u0161\u0117 benam\u0117 moteris, o jis (be abejon\u0117s, nuo\u0161ird\u017eiai, ta\u010diau labai u\u017esi\u0117m\u0119s ir ne\u017einodamas k\u0105 daryti) pa\u017ead\u0117jo u\u017e j\u0105 pasimelsti. V\u0117liau toji moteris suk\u016br\u0117 poem\u0105 ir perdav\u0117 j\u0105 vietin\u0117s prieglaudos tarnautojui:
\nA\u0161 buvau alkana, ir j\u016bs suformavote humanistin\u0119 grup\u0119 aptarti mano alkiui.
\nA\u0161 buvau \u012fkalinta, ir j\u016bs tyliai nuslinkote \u012f savo koply\u010di\u0105 pasimelsti, kad mane i\u0161leist\u0173.
\nA\u0161 buvau nuoga, ir j\u016bs mintyse svarst\u0117te mano i\u0161vaizdos moralum\u0105.
\nA\u0161 buvau ligon\u0117, ir j\u016bs atsiklaup\u0117te ir d\u0117kojote Dievui u\u017e savo sveikat\u0105.
\nA\u0161 buvau benam\u0117, ir j\u016bs man pamokslavote apie Dievo meil\u0117s dvasin\u012f prieglobst\u012f.
\nA\u0161 buvau vieni\u0161a, ir j\u016bs palik\u0119s mane vien\u0105 nu\u0117jote pasimelsti u\u017e mane.
\nJ\u016bs atrodote toks \u0161ventas ir dievobaimingas, bet a\u0161 vis dar labai alkana \u2013 ir vieni\u0161a \u2013 ir su\u0161alusi.<\/p>\n

Meil\u0117s vargstantiems \u017emon\u0117ms paraginti, pirmieji krik\u0161\u010dionys leidosi \u012f keliones, visur skelbdami Dievo \u017eod\u012f, nes niekas netur\u0117jo tokios humanizuojan\u010dios \u012ftakos kaip Evangelija. V\u0117liau jie \u012fk\u016br\u0117 mokykl\u0173, ligonini\u0173 ir prieglaud\u0173 atstumtiesiems. Dar v\u0117liau panaikino vergij\u0105 ir i\u0161laisvino vergus, pagerino darbinink\u0173 darbo s\u0105lygas fabrikuose ir \u0161achtose ir kalini\u0173 gyvenim\u0105 kal\u0117jimuose. Vakaruose jie apgyn\u0117 vaikus nuo komercinio i\u0161naudojimo fabrikuose, o Rytuose \u2013 nuo apeigin\u0117s prostitucijos \u0161ventyklose. \u0160iandien ken\u010diantiems nuo raups\u0173 jie parodo J\u0117zaus gailestingum\u0105 ir si\u016blo modernius chirurgijos bei reabilitacijos metodus. Jie r\u016bpinasi aklaisiais ir kur\u010diaisiais, na\u0161lai\u010diais ir na\u0161l\u0117mis, ligoniais ir mir\u0161tan\u010diais. Jie laikosi \u0161alia narkoman\u0173 ir globoja juos skausmingu narkotik\u0173 metimo laikotarpiu. Jie pasisako prie\u0161 rasizm\u0105 ir politin\u0119 priespaud\u0105. Jie \u012fsitraukia \u012f miest\u0173, l\u016b\u0161n\u0173 ir get\u0173 gyvenim\u0105, pasisako prie\u0161 ne\u017emoni\u0161kas s\u0105lygas, kuriose pasmerkta gyventi daugyb\u0117 \u017emoni\u0173. Jie ie\u0161ko b\u016bd\u0173, kaip solidarizuotis su vargstan\u010diaisiais ir alkanaisiais, nuskriaustaisiais ir bedaliais. A\u0161 nesakau, kad visi krik\u0161\u010dionys visais laikais taip pasiaukodavo. Ta\u010diau pakankamai didelis skai\u010dius elg\u0117si taip, kad j\u0173 darbai buvo verti d\u0117mesio. Kod\u0117l jie taip elg\u0117si? Tod\u0117l, kad krik\u0161\u010dionyb\u0117 moko, jog vyrai ir moterys sukurti pana\u0161\u016bs \u012f Diev\u0105, nors ir nusid\u0117jo. Tod\u0117l, kad kiekvienas \u017emogus \u2013 vyras, moteris ar vaikas \u2013 turi neapsakom\u0105 vert\u0119. Jeigu tai suprantame, negalime likti abejingi tam, kas \u017emones dehumanizuoja, turime laikyti savo privilegija tarnavim\u0105 jiems ir padaryti visk\u0105, kad gyvenimas tapt\u0173 \u017emoni\u0161kesnis.
\nKaip tik dabar filmas \u201eDramblia\u017emogis\u201c (\u201eThe Elephant Man\u201c) primin\u0117 ypating\u0105 istorij\u0105, kuri pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio pabaigoje buvo gerai \u017einoma kiekvienam anglui. Tai buvo 1884 metais, kai Frederikas Trevas, tuomet dar jaunas Londono ligonin\u0117s chirurgas ir anatomijos d\u0117stytojas, kitoje gatv\u0117s pus\u0117je, tiesiai prie\u0161 ligonin\u0117s fasad\u0105, nuomojamoje parduotuv\u0117je pamat\u0117 dramblia\u017emog\u012f. Pirm\u0105 kart\u0105 i\u0161vyd\u0119s jo susik\u016bprinus\u012f pavidal\u0105, jis pagalvojo apie j\u012f kaip apie \u201evieni\u0161umo \u012fsik\u016bnijim\u0105\u201c. V\u0117liau jis j\u012f apib\u016bdino kaip \u201eypatingiausi\u0105 \u017emogi\u0161kumo r\u016b\u0161\u012f\u201c, kuri\u0105 kada nors teko i\u0161vysti. Jo galva buvo \u201enenormaliai i\u0161sivys\u010diusi\u201c, vieni jo did\u017eiuliai kaulai buvo i\u0161si\u0161ov\u0119 nuo antaki\u0173, kiti \u2013 nuo apatiniojo \u017eandikaulio, tuo suteikdami jam drambli\u0161k\u0105 i\u0161vaizd\u0105. Kerp\u0117ta, smirdanti grybais ar kop\u016bstais oda kabojo ant jo nugaros, kr\u016btin\u0117s, sprando ir de\u0161iniosios rankos kaip mai\u0161as. Jo kojos buvo deformuotos, p\u0117dos gumbuotos, o klubai nesveiki. Jo veidas buvo be i\u0161rai\u0161kos, kalba \u2013 \u0161nyp\u0161\u010dianti, beveik nesuprantama. Ta\u010diau kairioji ranka buvo gra\u017ei ir \u0161velni, kaip jaunos moters.
\nPrie \u0161i\u0173 kan\u010di\u0173 galima prid\u0117ti ir tai, kad jis buvo laikomas kaip galvijas ir u\u017e dvylika cent\u0173 b\u016bdavo i\u0161statomas ap\u017ei\u016br\u0117ti. Trevas ra\u0161\u0117: \u201eJo veng\u0117 kaip raupsuotojo, laik\u0117 kaip laukin\u012f \u017ev\u0117r\u012f. Pasaul\u012f jis mat\u0117 vien tiktai pro \u017ei\u016br\u0117jimo akut\u0119 cirkininko ve\u017eime\u201c. Palankumo jis susilaukdavo ma\u017eiau negu \u0161uo ir, \u012fbaugintas spoksan\u010di\u0173 aki\u0173, g\u016b\u017edavosi sl\u0117pdamasis tamsiame kampe.
\nCirkininkui j\u012f pametus, Trevas j\u012f apgyvendino Londono ligonin\u0117s priestate ir juo r\u016bpinosi pusketvirt\u0173 met\u0173. Ten jis miegodamas ir mir\u0117, po to, kai prie\u0161 kelet\u0105 dien\u0173 buvo pri\u0117m\u0119s velykin\u0119 komunij\u0105.
\nTrevas man\u0117, kad jis buvo silpnaprotis, galb\u016bt nuo gimimo. Ta\u010diau ligonin\u0117je atsiskleid\u0117, kad tai buvo \u017emogi\u0161ka b\u016btyb\u0117, vardu D\u017eozefas Merikas, prad\u0117j\u0119s tre\u010di\u0105j\u012f savo gyvenimo de\u0161imtmet\u012f, labai inteligenti\u0161kas, god\u017eiai skaitantis, aistringas pa\u0161nekovas, ypatingai jautrus ir romanti\u0161kos vaizduot\u0117s. Ir, beje, \u201e\u0161velnus, patrauklus ir mielas sutv\u0117rimas\u201c.
\nKai D\u017eozef\u0105 Merik\u0105 aplank\u0117 pirmoji moteris, pasisveikindama jam nusi\u0161ypsojo ir nuo\u0161ird\u017eiai paspaud\u0117 rank\u0105, jis nei\u0161laik\u0117 ir pravirko. Ta\u010diau nuo tos dienos jis prad\u0117jo keistis. Jis tapo garsenybe ir j\u012f aplank\u0117 daug \u012f\u017eymi\u0173 \u017emoni\u0173. Palaipsniui jis \u201ei\u0161 ujamo daikto virto \u017emogumi\u201c, ra\u0161\u0117 Trevas. Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis visada buvo \u017emogumi. Trevas grei\u010diausiai niekada nesuvok\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kosios \u017emogaus b\u016bties, sukurtos pagal Dievo paveiksl\u0105, esm\u0117s. Vis d\u0117lto tai buvo jo ypatinga pagarba D\u017eozefui Merikui. Toji pagarba suteik\u0117 Merikui j\u0117g\u0173 pakelti nelaiming\u0105 i\u0161sigimusi\u0105 galv\u0105 ir prie\u0161 mirt\u012f prad\u0117ti save gerbti.<\/p>\n

3. Gilesnis Kristaus suvokimas<\/strong><\/p>\n

Istorijoje b\u016bta daug skirting\u0173 J\u0117zaus interpretacij\u0173. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra puiku, kad kiekviena krik\u0161\u010dioni\u0173 karta stengiasi kalb\u0117ti apie J\u0117z\u0173 savo laikui ir kult\u016brai suprantama kalba. Tod\u0117l esame gird\u0117j\u0119 apie asketi\u0161k\u0105j\u012f, r\u016bpintoj\u0117li\u0161k\u0105j\u012f, karaliaujant\u012fj\u012f, inteligenti\u0161k\u0105j\u012f, juokdari\u0161k\u0105j\u012f, super\u017evaig\u017edi\u0161k\u0105j\u012f, kapitalisti\u0161k\u0105j\u012f, socialisti\u0161k\u0105j\u012f, revoliucionieri\u0161k\u0105j\u012f, partizani\u0161k\u0105j\u012f ir stebuklus darant\u012fj\u012f J\u0117z\u0173. \u017dinoma, kai kurie \u0161i\u0173 portret\u0173 prie\u0161tarauja vienas kitam, o kiti turi labai ma\u017e\u0105 arba neturi beveik jokio istorinio pagrindo.
\nTod\u0117l turime atstatyti autenti\u0161k\u0105 istorinio, biblinio Kristaus paveiksl\u0105. Turime j\u012f i\u0161vysti jo paradoksalioje pilnatv\u0117je \u2013 jo kent\u0117jimuose ir \u0161lov\u0117je, tarnyst\u0117je ir vie\u0161patavime, nusi\u017eeminimo kupiname \u012fsik\u016bnijime ir visa apiman\u010diame valdyme. Evangelikai [1] turb\u016bt labiausiai link\u0119 apleisti \u012fsik\u016bnijim\u0105 \u2013 tiek teologijoje, tiek gyvenimo praktikoje.
\nDievo S\u016bnus nepasiliko laisvas ir saugus savajame Danguje. Jis pats sau at\u0117m\u0117 savo garb\u0119 ir pats nusi\u017eemino iki tarno. Jis tapo ma\u017eas, silpnas ir su\u017eeid\u017eiamas. Jis tapo m\u016bs\u0173 kan\u010dios, m\u016bs\u0173 vienatv\u0117s ir m\u016bs\u0173 pagund\u0173 dalyviu. Jis ne vien tik skelb\u0117 ger\u0105j\u0105 Dangaus karalyst\u0117s \u017eini\u0105, bet ir \u012frod\u0117 tai gydydamas ligonius, pamaitindamas alkstan\u010diuosius, atleisdamas nusid\u0117j\u0117liams, bendraudamas su atstumtaisiais ir prikeldamas mirusiuosius. Jis at\u0117jo ne tam, kad jam tarnaut\u0173, bet at\u0117jo pats tarnauti ir pasiaukoti d\u0117l kit\u0173 \u2013 juos i\u0161laisvinti. Jis leido padaryti save baisios neteisyb\u0117s auka teismuose, ir ant kry\u017eiaus meld\u0117si u\u017e savo prie\u0161us. Baisiose, Dievo pamir\u0161tose tamsyb\u0117se, b\u016bdamas nekaltas, jis prisi\u0117m\u0117 m\u016bs\u0173 nuod\u0117mes.
\nAr \u0161i Kristaus vizija netur\u0117t\u0173 paveikti m\u016bs\u0173 supratimo apie jo pasiuntinyst\u0119 (\u201eKaip mane siunt\u0117 T\u0117vas, taip ir a\u0161 jus siun\u010diu\u201c Jn 20,21)? Jeigu krik\u0161\u010dioni\u0161koji misija atliekama sekant Kristumi, tai mums tikrai liepiama, kaip ir jam, eiti \u012f \u017emones. Tai rei\u0161kia \u012f\u017eengti \u012f j\u0173 min\u010di\u0173 pasaul\u012f, j\u0173 tragedij\u0173 ir prapulties pasaul\u012f tam, kad b\u016btume drauge su Kristumi ten, kur jie yra. Visuomenin\u0117je veikloje tai rei\u0161kia b\u016bti pasiruo\u0161usiems tarnauti \u017emon\u0117ms, apie kuri\u0173 vargus galb\u016bt niekada anks\u010diau negird\u0117jome ir j\u0173 nepatyr\u0117me, tai rei\u0161kia atsisakyti savo pa\u010di\u0173 patogum\u0173, saugumo ir kult\u016bros. \u012esik\u016bnijimo misija \u2013 evangeli\u0161koji, socialin\u0117 ar abejopa \u2013 i\u0161kelia b\u016btinyb\u0119 identifikuotis su \u017emon\u0117mis kasdienyb\u0117je. J\u0117zus Nazarietis jaudinosi i\u0161 gailes\u010dio matydamas varg\u0105 \u2013 sergan\u010dius, gedin\u010dius, alkanus, puolamus ir bej\u0117gius \u017emones; ar netur\u0117t\u0173 prabusti gailestingumas ir mumyse, i\u0161vydus tuos pa\u010dius vaizdus?
\nLeonidas Proanijus buvo Romos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios vyskupas Riobamboje, esan\u010dioje ma\u017edaug apie \u0161imt\u0105 \u0161e\u0161iasde\u0161imt kilometr\u0173 \u012f pietus nuo Kito, Ekvadore. Savo mintis remdamas Biblija, jis i\u0161 \u0161irdies siek\u0117 \u012fgyvendinti kra\u0161te socialin\u012f teisingum\u0105; jam r\u016bp\u0117jo ir ind\u0117nai, kuri\u0173 kult\u016br\u0105 jis nor\u0117jo apsaugoti nuo i\u0161draskymo ar net sunaikinimo. Jis atsisak\u0117 laikyti save marksistu ir fakti\u0161kai toks nebuvo, be to, buvo kriti\u0161kas \u2013 i\u0161 esm\u0117s nepakluso kra\u0161to politinei ir ba\u017enytinei sistemai. Jis prie\u0161inosi turting\u0173j\u0173 \u017eem\u0117s savinink\u0173 feodalizmui ir j\u0173 priespaudai. Galb\u016bt nenustebsime i\u0161gird\u0119, kad jam buvo pagrasinta susidoroti. Po \u010cil\u0117s prezidento Salvadoro Allende\u2019s nuvertimo ir mirties 1973 m. vyskupas Proanijus dalyvavo visuose \u012fvykiuose, sak\u0117 pamokslus Kito studentams marksistams ir aukojo mi\u0161ias. Jis parod\u0117 radikal\u0173j\u012f J\u0117z\u0173, tok\u012f, koks jis buvo, \u2013 vyriausyb\u0117s kritikas, varg\u0161\u0173 ir prispaust\u0173j\u0173 gyn\u0117jas, kuris ne vien tik skelb\u0117 Evangelij\u0105, bet gail\u0117josi vargstan\u010di\u0173j\u0173 ir jiems tarnavo. Po mi\u0161i\u0173 kai kurie studentai sak\u0117: \u201eJeigu tik b\u016btume gird\u0117j\u0119 apie \u0161\u012f J\u0117z\u0173, mes niekada neb\u016btume tap\u0119 marksistais\u201c.
\n\u012e kok\u012f J\u0117z\u0173 tikime mes? O apie kok\u012f J\u0117z\u0173 pamokslaujame? Ar negali b\u016bti taip, kad kai kuriose Ba\u017eny\u010diose jaunimui atskleid\u017eiamas netikras J\u0117zus (\u201ekitas J\u0117zus\u201c \u2013 2 Kor 11,4), kad mes jaunim\u0105 atstumiame nuo jo, atiduodami \u012f Karlo Marxo rankas?<\/p>\n

4. Gilesn\u0117 i\u0161ganymo samprata<\/strong><\/p>\n

Tendencija trivializuoti i\u0161ganymo prigimt\u012f Ba\u017eny\u010dioje visada yra gaji. Tarsi i\u0161ganymas b\u016bt\u0173 ne daugiau kaip sav\u0119s reformacija, nuod\u0117mi\u0173 atleidimas, pasas \u012f roj\u0173, asmeninis misti\u0161kas patyrimas be visuomenini\u0173 ir moralini\u0173 pasekmi\u0173. I\u0161ganymo doktrin\u0105 nuo tokio sukarikat\u016brinimo reikia kuo grei\u010diau gelb\u0117ti ir atkurti vis\u0105 jos biblin\u0119 pilnatv\u0119. I\u0161ganymas \u2013 tai radikalus persikeitimas, vykstantis trimis etapais. Jis prasideda m\u016bs\u0173 atsivertimu, t\u0119siasi vis\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 ir taps tobulai atbaigtas at\u0117jus Kristui. Ypa\u010d turime \u012fveikti pagund\u0105 perskirti tiesas, kurios turi b\u016bti drauge.
\nPirma, mes neturime atskirti i\u0161ganymo nuo Dievo karalyst\u0117<\/em>s. Biblijoje \u0161ios dvi s\u0105vokos yra virtual\u016bs sinonimai, alternatyv\u016bs modeliai, kuriais apib\u016bdinamas tas pats Dievo darbas. Anot Izaijo 52,7, tie, kurie skelbia ger\u0105j\u0105 ramyb\u0117s naujien\u0105, yra ir tie, kurie \u201epasakoja apie i\u0161gelb\u0117jim\u0105, sako Sionui: \u201eVie\u0161pataus tavo Dievas\u201c. Nes kur Dievas vie\u0161patauja, ten ir i\u0161gano. I\u0161ganymas \u2013 tai jo vie\u0161patavimo palaima. V\u0117lgi kai J\u0117zus savo mokiniams pasak\u0117 \u201ekaip sunku patekti \u012f Dievo karalyst\u0119\u201c, jiems atrod\u0117 savaime suprantama paklausti: \u201eKas tada gal\u0117s i\u0161sigelb\u0117ti?\u201c (Mk 10,24\u201326). Gyvenim\u0105 Dievo karalyst\u0117je jie tapatino su i\u0161gelb\u0117jimu, t. y. i\u0161ganymu.
\n\u0160i tapatyb\u0117 suteikia i\u0161ganymui platesn\u0119 prasm\u0119. Dievo karalyst\u0117 \u2013 tai dinami\u0161ka Dievo vald\u017eia, \u012fsiver\u017eusi \u012f \u017emonijos istorij\u0105 per J\u0117z\u0173, konfrontuojanti, kovojanti ir nugalinti blog\u012f, ple\u010dianti asmeninio ir bendruomeninio gerb\u016bvio pilnatv\u0119. Ji kelia i\u0161 \u017emoni\u0173 reikalavimus ir laimina juos. Ba\u017eny\u010diai skirta b\u016bti karalyst\u0117s bendruomene, priklausan\u010dia Dievui, tikrojo \u017emoni\u0173 bendravimo modeliu, esan\u010diu alternatyva sekuliariajai visuomenei. \u012eeiti \u012f Dangaus karalyst\u0119 \u2013 rei\u0161kia \u012feiti \u012f nauj\u0105 am\u017ei\u0173, seniai pa\u017ead\u0117t\u0105 Senajame Testamente. Tai yra Dievo naujosios k\u016brinijos prad\u017eia. Dabar \u017evelgiame \u012f ateit\u012f, \u012f galutin\u012f karalyst\u0117s suk\u016brim\u0105, kai m\u016bs\u0173 k\u016bnai, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 ir m\u016bs\u0173 visata bus atnaujinti, o nuod\u0117m\u0117, kan\u010dia, tu\u0161tuma, liga ir mirtis i\u0161naikinta. I\u0161ganymas \u2013 didinga koncepcija; negalime savo nuo\u017ei\u016bra jos sumenkinti.
\nAntra, neturime atskirti J\u0117zaus I\u0161ganytojo nuo J\u0117zaus Vie\u0161paties<\/em>. Beveik ne\u012ftikima, bet kai kurie evangelistai moko apie pri\u0117mim\u0105 J\u0117zaus I\u0161ganytojo, neakcentuodami atsidavimo jam kaip Vie\u0161pa\u010diui. Ta\u010diau Dievas J\u0117z\u0173 i\u0161auk\u0161tino, paskirdamas j\u012f savo de\u0161ine ranka ir padarydamas j\u012f Vie\u0161pa\u010diu. Tur\u0117damas auk\u0161\u010diausi\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105, jis gali suteikti i\u0161ganym\u0105 ir Dvasios dovan\u0105. Tai yra d\u0117l to, kad jis yra galintis gelb\u0117ti Vie\u0161pats. Tvirtinimai \u201eJ\u0117zus Vie\u0161pats\u201c ir \u201eJ\u0117zus I\u0161ganytojas\u201c beveik neatskiriami. O jo Vie\u0161patyst\u0117 siekia \u017eymiai toliau nei m\u016bs\u0173 religinio gyvenimo trupiniai. Ji apima vis\u0105 m\u016bs\u0173 patyrim\u0105, visuomenin\u012f ir privat\u0173, darb\u0105 ir namus, naryst\u0119 Ba\u017eny\u010dioje ir civilines pareigas, evangelisti\u0161k\u0105j\u0105 ir visuomenin\u0119 atsakomyb\u0119.
\nTre\u010dia, neturime atskirti tik\u0117jimo nuo meil\u0117s<\/em>. Krik\u0161\u010dionys evangelikai visada i\u0161keldavo tik\u0117jim\u0105. Sola fide<\/em>, vien i\u0161 tik\u0117jimo, teis\u0117tai buvo laikomas vienu i\u0161 did\u017eiausi\u0173 Reformacijos \u0161\u016bki\u0173. Nuteisinimas prie\u0161 Diev\u0105 nesuteikiamas u\u017e gerus darbus; jo negalima u\u017esitarnauti, mes galime b\u016bti nuteisinti vien i\u0161 Dievo palankumo (malon\u0117s), kurios vienintelis pagrindas \u2013 sutaikanti J\u0117zaus Kristaus mirtis, paprastas pasitik\u0117jimas juo vieninteliu. \u0160ios pagrindin\u0117s Evangelijos tiesos negalima kuo nors pakeisti. Nors nuteisinama tik tik\u0117jimu, ta\u010diau tik\u0117jimas negali vienas pasilikti. Jeigu jis gyvas ir tikras, jis b\u016btinai pasireik\u0161 gerais darbais, o jeigu taip n\u0117ra, jis yra melagingas. J\u0117zus pats to mok\u0117, kalb\u0117damas apie \u201eavis ir o\u017eius\u201c Paskutiniojo Teismo dien\u0105. M\u016bs\u0173 d\u0117kingumas Dievui, sak\u0117 jis, pasireik\u0161 ir bus \u012fvertintas gerais meil\u0117s darbais ma\u017eiausiems broliams ir seserims. Apa\u0161talai irgi akcentuoja t\u0105 pa\u010di\u0105 ger\u0173 meil\u0117s darb\u0173 b\u016btinyb\u0119. Jok\u016bbas moko: \u201eJei tik\u0117jimas neturi darb\u0173, jis savyje mir\u0119s …a\u0161 tau darbais parodysiu savo tik\u0117jim\u0105\u201c (Jok 2,17 ir 18). Lygiai taip pat sako Jonas: \u201eBet jei kas tur\u0117t\u0173 pasaulio turt\u0173 ir, pasteb\u0117j\u0119s vargo spaud\u017eiam\u0105 brol\u012f, u\u017erakint\u0173 jam savo \u0161ird\u012f, \u2013 kaip jame pasiliks Dievo meil\u0117?\u201c (1 Jn 3, 17). Taip kalba ir Paulius. Kristus numir\u0117 tam, kad sukurt\u0173 nauj\u0105j\u012f \u017emog\u0173, uol\u0173 geriems darbams (plg. Tit 2,14). Mes esame sukurti Kristuje \u201egeriems darbams, kuriuos Dievas i\u0161 anksto paskyr\u0117 mums atlikti\u201c (Ef 2,10). Ir dar: \u201eJuk Kristuje J\u0117zuje nieko nerei\u0161kia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, o vien tik\u0117jimas, kuris veikia meile …stenkit\u0117s vieni kitiems su meile tarnauti\u201c (Gal 5,6 ir 13). Yra toks nuostabus eili\u0161kumas \u2013 tik\u0117jimas, meil\u0117, tarnavimas. Tikrasis tik\u0117jimas atsiskleid\u017eia meile, o tikroji meil\u0117 \u2013 tarnavimu.
\nTie, kurie save vadina krik\u0161\u010dionimis evangelikais, turi paimti giliai \u012f \u0161ird\u012f \u0161\u012f Naujojo Testamento akcent\u0105. Turime vengti meil\u0117s s\u0105skaita didinti tik\u0117jim\u0105 ir \u017einojim\u0105. Paulius taip nesielg\u0117. Viename lai\u0161ke jis ra\u0161\u0117: \u201eJei tur\u0117\u010diau prana\u0161yst\u0117s dovan\u0105 ir pa\u017ein\u010diau visas paslaptis ir vis\u0105 moksl\u0105; jei tur\u0117\u010diau vis\u0105 tik\u0117jim\u0105, kad gal\u0117\u010diau net kalnus kilnoti, ta\u010diau netur\u0117\u010diau meil\u0117s, a\u0161 b\u016b\u010diau niekas\u201c (1 Kor 13,2). I\u0161ganingas tik\u0117jimas ir tarnaujanti meil\u0117 priklauso vienas nuo kito. Jei n\u0117ra vieno, n\u0117ra ir kito. Jie ir negali egzistuoti atskirai.<\/p>\n

5. Gilesn\u0117 Ba\u017eny\u010dios samprata<\/strong><\/p>\n

Kai kas Ba\u017eny\u010di\u0105 \u012fsivaizduoja kaip savoti\u0161k\u0105 klub\u0105, primenant\u012f, tarkim, vietin\u012f sporto klub\u0105; skirtumas tik tas, kad jo nariai domisi Dievu, o ne sportu. Jie yra religingi \u017emon\u0117s, kartu atliekantys religinius veiksmus. \u0160itaip m\u0105stantiems vert\u0117t\u0173 priminti Wiliamo Temple\u2019io mint\u012f, kad \u201eBa\u017eny\u010dia \u2013 tai vienintel\u0117 kooperatyvi bendruomen\u0117, egzistuojanti nenari\u0173 labui\u201c.
\nAtmet\u0119 \u201eklubin\u012f\u201c Ba\u017eny\u010dios model\u012f, turime atrasti ties\u0105 apie Ba\u017eny\u010dios \u201edvigub\u0105 identi\u0161kum\u0105\u201c. Viena, Ba\u017eny\u010dia \u2013 tai \u201e\u0161ventieji\u201c, pa\u0161aukti i\u0161 pasaulio tam, kad priklausyt\u0173 Dievui. Antra, tai \u201epasaulie\u010diai\u201c ta prasme, kad yra siun\u010diami atgal \u012f pasaul\u012f liudyti ir tarnauti. Daktaras Alekas Vidleris, sekdamas Bonh\u0117ferio pavyzd\u017eiu, tai pavadino Ba\u017eny\u010dios \u201e\u0161ventuoju pasaulieti\u0161kumu\u201c. Retai kada savo ilgoje ir permainingoje istorijoje Ba\u017eny\u010dia prisimindavo ir i\u0161laikydavo savo dvigub\u0105 identi\u0161kum\u0105. Vien\u0105kart, akcentuodama savo \u201e\u0161ventum\u0105\u201c, Ba\u017eny\u010dia klaidingai pasitraukdavo i\u0161 pasaulio ir nuo jo atsiribodavo. Kit\u0105kart, akcentuodama savo \u201epasaulieti\u0161kum\u0105\u201c (t. y. pasin\u0117rim\u0105 \u012f pasaulio gyvenim\u0105), Ba\u017eny\u010dia supana\u0161\u0117davo su pasauliu, priimdama jo standartus ir vertybes ir \u0161itaip jomis susiter\u0161dama. Ta\u010diau nei\u0161laikydama abiej\u0173 dali\u0173 pusiausvyros, Ba\u017eny\u010dia negali atlikti tikrosios misijos. Pa\u0161aukimas tarnauti remiasi bibliniu mokymu apie Ba\u017eny\u010dios vaidmen\u012f visuomen\u0117je. Nesubalansuota ekleziologija i\u0161derina ir misij\u0105.
\nJ\u0117zus pats mok\u0117 \u0161i\u0173 ties\u0173, ir ne vien tiktai savo \u017einomu pasakymu \u201epasaulyje, bet jau ne jo\u201c (\u017er. Jn 17,11\u201319), bet ir gyvomis metaforomis apie drusk\u0105 ir \u0161vies\u0105. \u201eJ\u016bs esate \u017eem\u0117s druska\u201c, \u2013 sak\u0117 jis. \u201eJ\u016bs esate pasaulio \u0161viesa\u201c (Mt 5,13\u201316). Jis \u012fsp\u0117jo, kad dvi bendruomen\u0117s, naujoji ir senoji, Ba\u017eny\u010dia ir pasaulis, viena nuo kitos skiriasi radikaliai, kaip \u0161viesa nuo tamsos ir druska nuo gendan\u010di\u0173 dalyk\u0173. Jis teig\u0117, kad \u0161ios prie\u0161yb\u0117s gali daryti gera, pavyzd\u017eiui, kai druska persmelkia m\u0117s\u0105 arba kai \u0161viesa \u0161vie\u010dia tamsoje. Taip ir krik\u0161\u010dionys turi prasiskverbti \u012f nekrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 visuomen\u0119.
\nPana\u0161iai ir apa\u0161talas Petras naujosios Dievo tautos narius pavadina \u201esvetim\u0161aliais ir ateiviais pasaulyje\u201c, bet ir pabr\u0117\u017eia, kad jie turi b\u016bti s\u0105moningi pasaulio pilie\u010diai (1 Pt 2,11\u201317). Mes negalime visur ir visada pasauliui pritarti (tarsi jame neb\u016bt\u0173 nieko blogo) nei nuolatos j\u012f neigti (tarsi jame neb\u016bt\u0173 nieko gero); mes turime suderinti abu dalykus, ir ypa\u010d turime mesti i\u0161\u0161\u016bk\u012f pasauliui, skaitydamiesi su jo, kaip Dievo pasaulio, galimyb\u0117mis ir stengdamiesi padaryti taip, kad jo gyvenimas vis labiau derint\u0173si prie Dievo vie\u0161patavimo.
\nBa\u017eny\u010dios \u012ftaka visuomenei geriausiai apibr\u0117\u017eiama \u201ereformos\u201c, o ne \u201eatpirkimo\u201c terminu. Kaip apie tai pasak\u0117 A. N. Tritonas, \u201eatpirkimas \u2013 tai ne socialini\u0173 strukt\u016br\u0173 infekcija. … Jis atstato teising\u0105 individ\u0173 santyk\u012f su Dievu. Tai sukelia horizontali\u0173 visuomenini\u0173 bang\u0173 \u0161ok\u0105, kuris naudingas mums visiems. \u0160ios g\u0117ryb\u0117s apib\u016bdinamos kaip reformuojan\u010dios visuomen\u0119 pagal Dievo \u012fstatym\u0105, o ne j\u0105 atperkan\u010dios Kristaus mirtimi\u201c.
\nBa\u017eny\u010dios efektyvumas priklauso nuo to, kaip ji suderina \u0161ventum\u0105 ir pasaulieti\u0161kum\u0105.<\/p>\n

Praktin\u0117 veikla<\/strong><\/p>\n

A\u0161 glaustai i\u0161d\u0117s\u010diau penkias doktrinas nor\u0117damas, kad i\u0161laikytume j\u0173 biblin\u0119 pilnatv\u0119, \u2013 tai Dievo doktrina (K\u016br\u0117jo, \u012estatymo leid\u0117jo, Vie\u0161paties ir Teis\u0117jo), \u017emogi\u0161kosios b\u016btyb\u0117s (jos unikalumo, pana\u0161umo \u012f Diev\u0105), Kristaus (susitapatinusio su mumis ir raginan\u010dio mus solidarizuotis su kitais), i\u0161ganymo (radikalaus perkeitimo) ir Ba\u017eny\u010dios (prie\u0161ingos pasaulio pom\u0117giams, ta\u010diau j\u012f d\u0117l Kristaus persmelkian\u010dios). \u0160ios penkios doktrinos sudaro biblin\u012f Ba\u017eny\u010dios religin\u0117s ir visuomenin\u0117s veiklos pagrind\u0105. Jos \u012fpareigoja mus \u012fsitraukti \u012f pasaulio gyvenim\u0105. Ta\u010diau kaip?
\nVis\u0173 pirma pakalb\u0117kime apie krik\u0161\u010dion\u012f kaip atskir\u0105 asmen\u012f. Kiekvienas krik\u0161\u010dionis yra pa\u0161auktas ir liudyti, ir tarnauti. Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 seka Vie\u0161pa\u010diu J\u0117zumi, kuris liudijo gil\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir tarnyst\u0117s dvasi\u0105. Diakonia (tarnavimas) ir marturia (liudijimas) yra neperskiriami dvyniai. Gal\u0173 gale kiekvienas krik\u0161\u010dionis pa\u0161auktas skirtingam darbui, kaip kad Dvylika buvo pa\u0161aukti \u017eod\u017eio tarnystei ir maldai, o Septynetas \u2013 kasdieniam duonos dalijimui na\u0161l\u0117ms (\u017er. Apd 6). Ba\u017eny\u010dios kaip Kristaus k\u016bno metafora patvirtina t\u0105 pat\u012f mokym\u0105. Kaip kad kiekvienas \u017emogaus k\u016bno narys turi kitoki\u0105 funkcij\u0105, taip ir kiekvienas Kristaus k\u016bno narys turi kitoki\u0105 dovan\u0105 ir drauge kitoki\u0105 tarnyst\u0119. Bet nesvarbu, koks b\u016bt\u0173 m\u016bs\u0173 pa\u0161aukimas, juk esama situacij\u0173, kai \u012f tai neturi b\u016bti atsi\u017evelgiama. Kunigas arba levitas negali pasiteisinti nepagarbiai pasielg\u0119 su u\u017epultu ir apipl\u0117\u0161tu \u017emogumi d\u0117l to, kad j\u0173 pa\u0161aukimas \u2013 dirbti \u0161ventykloje (pasakojimas apie samariet\u012f). Jeigu pagrindinis pa\u0161aukimas \u2013 socialinis darbas, m\u016bs\u0173 pareiga liudyti Krist\u0173 vis tiek i\u0161lieka. Jeigu pagrindinis pa\u0161aukimas \u2013 skelbti Evangelij\u0105, vis tiek negalime sakyti, jog neturime joki\u0173 socialini\u0173 priedermi\u0173.
\nKalbant apie vietin\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0105 reikia pasakyti, kad jos akiratis gali smarkiai i\u0161sipl\u0117sti, jeigu bus tinkamai paskirstytos pareigos visiems jos nariams, turintiems skirtingas dovanas ir pa\u0161aukimus. Vietin\u0117s Ba\u017eny\u010dios vadovai tur\u0117t\u0173 paraginti \u017emones susiburti \u012f tam tikras veiklos grupes. Kai kurie nukreips savo d\u0117mes\u012f \u012f evangelizacij\u0105 \u2013 \u017emoni\u0173 lankym\u0105 namuose, muzikin\u0119 grup\u0119, misionieri\u0173 ruo\u0161im\u0105 ir t. t. Kitos grup\u0117s r\u016bpinsis socialiniais klausimais \u2013 ligoni\u0173 ir varg\u0161\u0173 lankymu, bendravimu su kitomis Ba\u017eny\u010diomis, gamtos apsauga, gyvyb\u0117s i\u0161saugojimu, ves antiabortines kampanijas, r\u016bpinsis etnini\u0173 ma\u017eum\u0173 problemomis ir t. t. Tokios specialios grup\u0117s viena kit\u0105 papildo. Tam tikromis progomis paraginus grupes atsiskaityti visai vietin\u0117s Ba\u017eny\u010dios bendruomenei, bus patvirtintas reprezentacinis j\u0173 darbo pob\u016bdis ir jos susilauks vertingos paramos i\u0161 savo steig\u0117j\u0173, t. y. patarim\u0173, padr\u0105sinimo, mald\u0173 arba finansin\u0117s pagalbos.
\nKiekviena vietin\u0117 Ba\u017eny\u010dia per \u0161itokias grupes turi \u012fsitraukti \u012f viso gyvenimo sferas. Darbas grup\u0117mis \u012fgalina i\u0161pl\u0117sti Ba\u017eny\u010dios veikl\u0105 \u012fvairiausiose srityse.
\nBaigdamas straipsn\u012f nor\u0117\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f katalik\u0173 mi\u0161ias. Sakoma, kad \u017eodis \u201emi\u0161ios\u201c atsirado i\u0161 pabaigos sakinio senojoje lotyn\u0173 apeigoje \u2013 \u201eite missa est\u201c. Pa\u017eod\u017eiui tai rei\u0161kia \u201eeikite, esate siun\u010diami\u201c. Trumpiau b\u016bt\u0173 \u201eeikite\u201c, \u2013 \u012f pasaul\u012f, sukurt\u0105 Dievo ir apgyvendint\u0105 \u012f j\u012f pana\u0161iomis b\u016btyb\u0117mis, pasaul\u012f, \u012f kur\u012f at\u0117jo Kristus ir \u012f kur\u012f jis mus dabar siun\u010dia. Nes mes turime b\u016bti \u010dia. Pasaulis \u2013 tai m\u016bs\u0173 gyvenimo ir meil\u0117s, liudijimo ir tarnavimo, kent\u0117jimo ir mirties Kristui arena.<\/p>\n

John Stott<\/strong>, \u017eymus anglikon\u0173 teologas, kunigas, daugelio knyg\u0173 autorius<\/p>\n

Vert\u0117 Julius Norvila<\/p>\n

Versta i\u0161: Stott J. Issues Facing Christians Today. \u2013 HarperCollins Publishers. \u2013 London, 1990<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Koks yra biblinis socialin\u0117s atsakomyb\u0117s pagrindas? Kod\u0117l krik\u0161\u010dionims socialin\u0117 veikla turi r\u016bp\u0117ti? Visada gal\u0173 gale lieka tiktai du po\u017ei\u016briai \u012f pasaul\u012f, kuri\u0173 krik\u0161\u010dionys gali laikytis. Vienas yra pasitraukti, kitas \u2013 \u012fsitraukti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[149,98,37,150],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/433"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=433"}],"version-history":[{"count":3,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/433\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":436,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/433\/revisions\/436"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=433"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=433"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=433"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}