{"id":459,"date":"2016-05-12T15:24:29","date_gmt":"2016-05-12T12:24:29","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=459"},"modified":"2016-05-12T15:25:05","modified_gmt":"2016-05-12T12:25:05","slug":"sunki-laisves-nasta","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=459","title":{"rendered":"Sunki laisv\u0117s na\u0161ta"},"content":{"rendered":"

Karlo Popperio \u201eAtvira visuomen\u0117\u201c ir Platono \u201eValstyb\u0117\u201c<\/strong><\/p>\n

Holger Lahayne<\/em><\/p>\n

Ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio Europos \u0161alyse demokratija trauk\u0117si i\u0161 savo pozicij\u0173. 1937 metais beveik visas Piet\u0173, Ryt\u0173 ir Centrin\u0117s Europos valstybes vald\u0117 autoritariniai, fa\u0161istiniai arba komunistiniai re\u017eimai. Soviet\u0173 S\u0105jungoje, u\u017ebaig\u0119s pasibais\u0117tinus partijos ir armijos \u201evalymus\u201c, Stalinas galutinai \u012fsitvirtino vald\u017eioje. Vokietijoje, pasibaigus Berlyno olimpin\u0117ms \u017eaidyn\u0117ms, Hitleris u\u017ekop\u0117 \u012f pirm\u0105j\u0105 savo vald\u017eios vir\u0161\u016bn\u0119.
\nKarlas P. Popperis, Vienoje gyven\u0119s \u017eyd\u0173 kilm\u0117s filosofas, anuomet suprato, kad Austrija netrukus taps agresyvios Vokietijos auka. Tod\u0117l 1937 metais jis nedelsdamas emigravo ir Naujojoje Zelandijoje gavo auk\u0161tosios mokyklos docento viet\u0105. Kit\u0173 met\u0173 kov\u0105 nacionalsocialistai okupavo Austrij\u0105. Tai su\u017einoj\u0119s, \u017eymusis mokslo teoretikas emigracijoje nusprend\u0117 para\u0161yti dviej\u0173 tom\u0173 veikal\u0105 \u2013 \u201eAtvira visuomen\u0117 ir jos prie\u0161ai\u201c; savo k\u016brin\u012f mokslininkas vertino kaip ind\u0117l\u012f \u012f kov\u0105 su komunizmu ir nacionalsocializmu. 1940 metais Stalinas ir Hitleris, du mirtini laisv\u0117s prie\u0161ai, pasidalijo Europ\u0105. Demokratija dar gyvavo Anglijoje, \u0160vedijoje ir \u0160veicarijoje, visose kitose Europos valstyb\u0117se jos nebeliko. 1945?aisiais, \u201eAtviros visuomen\u0117s\u201c i\u0161leidimo metais, nacionalsocializmas buvo nugal\u0117tas, ta\u010diau dar tur\u0117jo praeiti kone penki de\u0161imtme\u010diai, kol Ryt\u0173 ir Vidurio Europos tautos nusimes komunizmo jung\u0105. Lietuva irgi i\u0161sikovojo laisv\u0119, v\u0117l sugr\u012f\u017edama \u012f Europos valstybi\u0173 \u0161eim\u0105 kaip \u201enepriklausoma, demokratin\u0117 respublika\u201c (1 Konstitucijos straipsnis). Naujoji senoji konstitucija laiduoja laisv\u0117s teisi\u0173, nuosavyb\u0117s ir prekybos apsaug\u0105, lygyb\u0119 prie\u0161 \u012fstatymus, laisvus rinkimus bei vald\u017eios kontrol\u0119. Susidaro \u012fsp\u016bdis, kad Lietuva tvirtai \u017eengia \u012f demokratin\u0119, rinkos ekonomikos bei teisin\u0119 \u2013 vadinasi, \u201eatvir\u0105\u201c \u2013 visuomen\u0119.
\nTa\u010diau kaip atrodo tikrov\u0117, praslinkus penkeriems nepriklausomyb\u0117s metams? Ar infliacija, nedarbas, pagil\u0117j\u0119 socialiniai prie\u0161taravimai, netvirta ekonomin\u0117 pad\u0117tis, egzistencijos baim\u0117, politiniai skandalai, korupcija, organizuotas nusikalstamumas, nepasitik\u0117jimas Vyriausybe ir bankais ir t.t., ir t.t. m\u016bs\u0173 visuomenei neb\u016bdingi daug labiau negu teisingumas ir lygyb\u0117? Gal tikrai mums dar toli iki harmoningos, stabilios ir vieningos visuomen\u0117s? Ne vienam laisv\u0117 yra na\u0161ta, da\u017enai pernelyg sunki na\u0161ta.
\nB\u016btent \u0161is gilus ir tikras nepasitenkinimas yra K. Popperio k\u016brinio i\u0161eities ta\u0161kas. Slegiami sunkios civilizacijos na\u0161tos, mes ilgim\u0117s sveiko ir darnaus pasaulio, \u2013 ir dabar, ir prie 2000 met\u0173. Hitlerio ir Stalino vardai Popperiui k\u0117l\u0117 tok\u012f pasibjaur\u0117jim\u0105, kad jis j\u0173 i\u0161vis nemini savo knygoje. Tod\u0117l, pasak jo paties \u017eod\u017ei\u0173, jis leidosi istorijos p\u0117dsakais, kad atsakyt\u0173 \u012f klausim\u0105: kur tie didieji \u201eu\u017edaros\u201c visuomen\u0117s teoretikai, k\u016br\u0119 sveiko ir tobulo \u0161iapusinio pasaulio vizijas? Kur gl\u016bdi komunizmo, fa\u0161izmo ir nacionalizmo \u0161aknys? Kur pirmieji laisv\u0117s prie\u0161ai bei pirmieji rasi\u0173 ir klasi\u0173 ideologai?
\nPopperis r\u0117m\u0117si Hegeliu, Marxu ir, beje, Platonu \u2013 pirmuoju did\u017eiuoju politiniu ideologu. Toliau panagrin\u0117sime, kaip Popperis analizavo graik\u0173 filosof\u0105 bei jo k\u016brin\u012f \u201eValstyb\u0117\u201c.<\/p>\n

Svajon\u0117s apie tobul\u0105 valstyb\u0119 \u2013 Platono programa<\/strong><\/p>\n

27-erius metus truk\u0119s karas \u2013 Platono laikai<\/strong><\/em><\/p>\n

Kai Platonas gim\u0117 (427 m. pr. Kr.), Graikijoje jau ketvirtus metus t\u0119s\u0117si Peloponeso karas; mirtini prie\u0161ai At\u0117nai ir Sparta bei j\u0173 s\u0105jungininkai kariavo dar i\u0161tis\u0105 ketvirt\u012f am\u017eiaus. Ypa\u010d Platono jaunyst\u0119 \u017eenklino politiniai sukr\u0117timai. Platonas pergyveno karo \u017eygius, epidemijas, bad\u0105 ir \u017eiaur\u0173 \u201e30 tiron\u0173\u201c vie\u0161patavim\u0105 At\u0117nuose, \u0161iam miestui 404 metais pralaim\u0117jus prie\u0161 Spart\u0105. Net tada, kai jo gimtuosiuose At\u0117nuose nugal\u0117jo demokratija, \u0161alyje ramyb\u0117 ne\u012fsivie\u0161patavo. Kil\u0119s i\u0161 senos aristokrat\u0173 gimin\u0117s, Platonas visur kur reg\u0117jo vien papro\u010di\u0173, tradicij\u0173 ir senosios religijos pakrikim\u0105.
\nTa\u010diau neramumai kilo dar prie\u0161 prasidedant karui. Graikijoje labai i\u0161augo gyventoj\u0173 skai\u010dius, senosios giminin\u0117s formos sunyko. Apie 500 metus \u012fvyko pirmoji \u201epolitin\u0117 revoliucija\u201c \u2013 gim\u0117 demokratija. Graik\u0173 miestai?valstyb\u0117s Vidur\u017eemio j\u016bros pakrant\u0117se steig\u0117 kolonijas, suklest\u0117jo prekyba ir laivininkyst\u0117; u\u017emezg\u0119 ry\u0161ius su svetimomis kult\u016bromis, graikai patys atsiv\u0117r\u0117 pasauliui ir prad\u0117jo keistis.
\nTuo laiku radosi ir modernioji filosofija. Magi\u0161kas t\u0117v\u0173 tik\u0117jimas daugiau nebebuvo perimamas kaip savaime suprantamas dalykas. Filosofai, pavyzd\u017eiui, Talis ir Anaksimandras, nusigr\u0119\u017e\u0119 nuo tradicini\u0173 mit\u0173, prad\u0117jo racionaliai klausti, kokie yra tikrov\u0117s principai.<\/p>\n

Viskas teka \u2013 Platono atsparos ta\u0161kas<\/strong><\/em><\/p>\n

Platonas anksti \u0117m\u0117si filosofijos. Labai svarbus vaidmuo \u010dia tenka Heraklito (gim. apie 540) m\u0105stymui. Heraklitas pirmasis atrado kitimo id\u0117j\u0105. Popperis ra\u0161o: \u201eIki to meto graik\u0173 filosofai… suvok\u0117 pasaul\u012f kaip mil\u017eini\u0161k\u0105 pastat\u0105… Pasaulis \u2013 tai daikt\u0173 visuma, kosmosas.\u201c (p. 28) [1] Heraklito nuomone, pasaulis yra ne stabilus statinys, o mil\u017eini\u0161kas procesas, \u0161lam\u0161tas, pabertas kaip papuola, \u2013 gra\u017eiausia darna<\/em> (Fr 54). Heraklitas pasaul\u012f reg\u0117jo jau ne kaip daikt\u0173, o kaip \u012fvyki\u0173, poky\u010di\u0173 visum\u0105. Garsioji jo filosofijos tez\u0117 skamba taip: \u201eViskas teka, niekas nestovi vietoje\u201c. Tod\u0117l jis man\u0117, beje, visai nuosekliai, kad pirmin\u0117 vis\u0173 daikt\u0173 med\u017eiaga yra lakioji ugnis.
\nTaip Heraklitas atrado ir suformulavo pagrindin\u0119 savo meto intelektin\u0119 ir socialin\u0119 problem\u0105: pasaulis nuolatos kei\u010diasi. Senoji giminin\u0117 aristokratija virto demokratija, tradicinius mitus i\u0161st\u016bm\u0117 kritin\u0117 filosofija. Niekas nebetur\u0117jo savo vienintel\u0117s ir tvirtos vietos, niekas nebevyko absoliu\u010diai b\u016btinai, visa valdantis likimas buvo nuvainikuotas.<\/p>\n

Kitimas yra blogyb\u0117 \u2013 Platono \u201ed\u0117snis\u201c<\/strong><\/em><\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 Platonas, kaip ir dera jo auk\u0161tai kilmei, nor\u0117jo tapti politiku. Ta\u010diau jis nepasek\u0117 savo d\u0117de Kritiju, vienu i\u0161 trisde\u0161imties tiron\u0173, ir neprad\u0117jo politiko karjeros. Platonas atsid\u0117jo filosofijai, jis buvo pirmasis filosofas, po savo mirties palik\u0119s literat\u016brini\u0173 k\u016brini\u0173, be to, At\u0117nuose \u012fk\u016br\u0117 akademij\u0105, kurios \u017eymiausiu mokiniu v\u0117liau tapo Aristotelis.
\nSavo politinius interesus su filosofine veikla Platonas susiejo remdamasis Heraklito sukauptu patyrimu. Ir Heraklitas, ir Platonas skausmingai reagavo \u012f savo meto politin\u012f nestabilum\u0105 bei neapibr\u0117\u017etum\u0105. \u201eValstyb\u0117je\u201c Platonas m\u0117gino i\u0161spr\u0119sti Heraklito problem\u0105 \u2013 pateikti i\u0161sam\u0173 atsakym\u0105, sukurti tobulos valstyb\u0117s \u012fvaizd\u012f.
\n\u0160iame k\u016brinyje Platonas m\u0105sto remdamasis savo paties atrastu kosminiu d\u0117sniu. Pasak Popperio (p. 35), tas d\u0117snis rei\u0161kia, kad \u201e…bet kokia visuomen\u0117s permaina yra gedimas, puvimas ir i\u0161sigimimas\u201c. Visi kit\u016bs daiktai pasmerkti \u017e\u016b\u010diai. Visa, kas atsirado, yra laikina ir turi \u017e\u016bti (\u201eValstyb\u0117\u201c, 546a). Tod\u0117l politin\u0117je sferoje \u017e\u016bties galima i\u0161vengti tik sustabd\u017eius politines bei socialines permainas. Taigi reikia sukurti toki\u0105 valstyb\u0119, kuri daugiau nebesikeist\u0173 ir tod\u0117l ateityje ne\u017e\u016bt\u0173, \u2013 tai b\u016bt\u0173 geriausia, tobula valstyb\u0117, \u201eaukso am\u017eiaus valstyb\u0117, kurioje nesama permain\u0173. Tai sustingdyta valstyb\u0117\u201c (Popper, p. 36)
\nPlatonui labai r\u016bp\u0117jo sukurti toki\u0105 valstyb\u0119: \u201eM\u016bs\u0173 valstyb\u0117, jei tik ji yra gerai sukurta, turi b\u016bti tobula, …i\u0161mintinga, narsi, nuosaiki, teisinga\u201c (427e). Tam tikslui tur\u0117jo tarnauti jo k\u016brinys.<\/p>\n

Id\u0117j\u0173 mokslas \u2013 Platono rasta i\u0161eitis<\/strong><\/em><\/p>\n

\u201eValstyb\u0117je\u201c apie id\u0117j\u0173 moksl\u0105 prabylama ne i\u0161 karto (tik septintojoje knygoje, garsiojoje Olos alegorijoje), ta\u010diau tai yra principinis Platono atsakymas \u012f politinius, metafizinius ir pa\u017einimo teorijos klausimus. Platonui id\u0117jos \u2013 tai ne psichologiniai fenomenai, ne vaizdiniai ir ne svajon\u0117s. Platono ir dabartin\u0117 id\u0117j\u0173 samprata labai skirtingos. Platonui id\u0117jos yra am\u017eini, real\u016bs dalykai, egzistuojantys anapus erdv\u0117s ir laiko. Ma\u017ea to: i\u0161 tikr\u0173j\u0173 id\u0117jos yra vienintel\u0117 reali tikrov\u0117, \u201etikroji b\u016btis\u201c (479b). \u201eDaugyb\u0117 gra\u017ei\u0173 daikt\u0173\u201c, kuriuos mes suvokiame, b\u016bva tarp id\u0117j\u0173 ir neb\u016bties. Daikt\u0173 esm\u0117 yra id\u0117jos.
\nJau Parmenidas kalb\u0117jo apie tikrov\u0119, egzistuojan\u010di\u0105 anapus rei\u0161kini\u0173. Ta\u010diau tik Platonas suk\u016br\u0117 ai\u0161k\u0173 mokym\u0105 apie tai, kaip siejasi rei\u0161kini\u0173 ir id\u0117j\u0173 pasauliai. Olos alegorijoje pateikiamas \u0161ios s\u0105sajos \u012fvaizdis: rei\u0161kiniai (taigi jusli\u0161kai suvokiami dalykai) yra id\u0117j\u0173 \u201e\u0161e\u0161\u0117liai\u201c. Konkret\u016bs daiktai t\u0117ra id\u0117j\u0173 \u201eatvaizdai\u201c, id\u0117jos \u012fgalina atsirasti ir egzistuoti daiktus (id\u0117jos kaip \u201et\u0117vai\u201c \u201egimdo\u201c paskirus daiktus, sakoma k\u016brinyje \u201eTimajas\u201c).
\nPlatonas grie\u017etai atskyr\u0117 id\u0117j\u0105 ir rei\u0161kin\u012f. Id\u0117jos ir rei\u0161kiniai priklauso skirtingoms \u201esritims\u201c (509d). Id\u0117j\u0173 srityje n\u0117ra kitimo, o regimojoje srityje egzistuoja tik tapsmas ir nykimas. Remdamasis \u0161iuo grie\u017etu dualizmu Platonas atsak\u0117 \u012f savo paties i\u0161kelt\u0105 klausim\u0105, kaip mes \u0161iame pasaulyje i\u0161 tikr\u0173j\u0173 galime k\u0105 nors \u017einoti. Jei viskas nuolatos kei\u010diasi, kaip galime k\u0105 nors konkretaus pasakyti apie kok\u012f daikt\u0105, kaip galime k\u0105 nors \u017einoti? Pasak Platono, jusli\u0173 teikiamas pa\u017einimas veda ne \u012f \u017einojim\u0105, o \u012f tik\u0117jim\u0105 ir sp\u0117jim\u0105. Tikr\u0105sias id\u0117jas mes galime pasiekti tik m\u0105stymu. Tik intelektu ir protu id\u0117jas galima pa\u017einti sieloje. \u0160itas pa\u017einimas ir yra tikrasis, tikslus, patikimas \u017einojimas, \u017einojimas apie reali\u0105 tikrov\u0119. Platonas priskiria sielai \u0161\u012f geb\u0117jim\u0105 tod\u0117l, kad ji irgi kilusi i\u0161 id\u0117j\u0173 srities \u2013 vadinasi, siela \u201eprisimena\u201c savo \u201esen\u0105j\u0105 t\u0117vyn\u0119\u201c, ir tai yra pa\u017einimas.
\nTaip Platonas gal\u0117jo paai\u0161kinti, kod\u0117l jusl\u0117mis pa\u017e\u012fstami daiktai kei\u010diasi. Balti daiktai pana\u0161\u016bs tod\u0117l, kad jie yra \u201ebaltumo\u201c id\u0117jos dalininkai; gra\u017e\u016bs daiktai vienas \u012f kit\u0105 pana\u0161\u016bs d\u0117l to, kad jie yra gro\u017eio id\u0117jos dalininkai. Platonas rado b\u016bd\u0105, kaip pasiekti tvirto pa\u017einimo kintan\u010diame pasaulyje. Kalbant apie \u201eValstyb\u0119\u201c, pasakytina \u0161tai kas: nor\u0117dami \u017einoti, kaip turi atrodyti ideali, geriausia valstyb\u0117, turime pa\u017einti valstyb\u0117s id\u0117j\u0105. Juo toji valstyb\u0117 artimesn\u0117 neki\u010diai id\u0117jai, tuo ji pati stabilesn\u0117 ir ma\u017eiau kiti. Valstyb\u0117s id\u0117ja yra \u201epats\u201c tikrasis \u201epradas\u201c (533c), ant kurio patikimai galima statyti valstyb\u0119.<\/p>\n

Harmonija ir vienyb\u0117 \u2013 Platono tikslas<\/strong><\/em><\/p>\n

Taigi Platonas \u012fsitikin\u0119s, kad kitim\u0105 galima sustabdyti, jei valstyb\u0117 \u201ekuriama kaip tiksli jos originalo, t.y. miesto Formos arba Id\u0117jos kopija\u201c (Popper, p. 97). Jo kovos \u0161\u016bkis: atgal \u012f t\u0105 pirmavaizd\u012f, \u012f valstyb\u0119, egzistavusi\u0105 iki \u017e\u016bties ir smukimo; atgal \u012f valstyb\u0119, atitinkan\u010di\u0105 m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 prigimt\u012f; atgal \u012f gamt\u0105!
\nGyvendami pagal prigimt\u012f, gyvename harmoningai. Bet kokia yra m\u016bs\u0173 prigimtis ir kokia yra valstyb\u0117s prigimtis? Ankstesn\u0117je pastraipoje jau min\u0117jome, kad, pasak Platono, \u017emogaus k\u016bnas pavaldus sielai. Nemirtinga siela i\u0161 id\u0117j\u0173 pasaulio daug vertingesn\u0117 negu mirtingas ir kitus k\u016bnas: siela yra puolusi, nes j\u0105 toki\u0105 \u201epadaro susijungimas su k\u016bnu ir kitos blogyb\u0117s\u201c (611c).
\nBe to, Platonas skiria geresni\u0105j\u0105 ir blogesni\u0105j\u0105 sielos dalis (431a). Geresnioji dalis yra protinga, blogesnioji \u2013 neprotinga, arba geidulinga (439d). Protas turi pagalbinink\u0105 \u2013 \u012fnir\u0161\u012f (441a). Filosof\u0105 labiausiai domina t\u0173 dali\u0173 \u2013 proto, \u012fnir\u0161io ir tro\u0161kim\u0173 \u2013 tarpusavio santykis. Pastar\u0105j\u012f lemia u\u017edavinys, kur\u012f atlieka kiekviena dalis: protui pritinka valdyti likusi\u0105 sielos dal\u012f (441e). Harmoningai der\u0117dami, \u012fnir\u0161is ir protas turi kontroliuoti tro\u0161kimus, \u201etramdyti… tro\u0161kimus ir malonumus\u201c (571b). \u0160ias tris sielos dalis atitinka trys skirtingi malonumai: protas m\u0117gaujasi tiesa bei mintimi, \u012fnir\u0161is \u2013 pergale ir \u0161love, o tro\u0161kimams malonum\u0105 teikia nauda. Suprantama, Platonas \u201etikresniu ir stipresniu malonumu\u201c laiko \u201emalonum\u0105 tos dalies, kuria mes m\u0105stome\u201c (585a,d). Ai\u0161ku, kad visa siela turi paklusti tik \u0161iai i\u0161mint\u012f mylin\u010diai daliai.
\nB\u016bdinga \u201eValstyb\u0117s\u201c ypatyb\u0117 yra ta, kad Platonas sulygina valstyb\u0119 ir (paskir\u0105) \u017emog\u0173: \u201eVargais negalais i\u0161siai\u0161kinome, kad valstyb\u0117je ir kiekvieno paskiro \u017emogaus sieloje yra tie patys pradai ir j\u0173 yra tiek pat\u201c (441c). Taigi valstyb\u0117 skirstoma taip, kaip \u017emogus arba jo siela (nes k\u016bnas nesvarbu). Platonas net kalba apie \u017emoguje egzistuojan\u010di\u0105 \u201evidin\u0119 santvark\u0105\u201c (591e). Ir sieloje, ir valstyb\u0117je visa yra esmi\u0161kai atidalinta: valdovai ir valdiniai, sargybiniai ir sergstimieji, filosofai (arba kovotojai) ir verslininkai. Valdovus, arba miesto tarybos narius, atitinka protas, nes jis yra vyraujanti sielos dalis. Valdovai remiasi kariais, arba pagalbininkais, kuriems b\u016bdingas aistringumas. (Sieloje \u010dia veikia aistringasis pradas). Pats \u017eemasis sluoksnis yra neginkluot\u0173 darbinink\u0173 mas\u0117, besivadovaujanti tro\u0161kimais. Sieloje tai atitinka geid\u017eiantysis pradas.
\nSiela yra harmoninga, jei joje protas, i\u0161 prigimties auk\u0161tesnis pradas, valdo kitus pradus. Lygiai taip ir valstyb\u0117 yra vieninga, jei i\u0161 prigimties prana\u0161esni valdovai kontroliuoja kitus \u017emones, o \u0161ie jiems savo valia pakl\u016bsta. \u201eDaugumos \u017eemus tro\u0161kimus valdo nedaugelio dor\u0173 \u017emoni\u0173 protingi tro\u0161kimai\u201c (431d). Ta\u010diau Platonui r\u016bpi ne priespauda, o vienyb\u0117. Jo auk\u0161\u010diausias tikslas yra vidin\u0117 \u017emogaus ir valstyb\u0117s vienyb\u0117, nes tik \u0161i stabili harmonija paj\u0117gia u\u017ekirsti keli\u0105 tolesniam kitimui, taigi ir \u017e\u016b\u010diai (\u201eValstyb\u0119 galima didinti tol, kol ji i\u0161lieka vieninga, bet ne daugiau\u201c 423b). Ta\u010diau Platono d\u0117mesys sutelktas ne tik \u012f visumos vienyb\u0119, bet ir \u012f jos laim\u0119 bei malonum\u0105. Jo tikslas \u2013 kiekvieno \u017emogaus, gyvenan\u010dio valstyb\u0117je, laim\u0117. Jei paskiras pilietis ken\u010dia arba yra laimingas, tai ir valstyb\u0117 kaip visetas sykiu ken\u010dia arba d\u017eiaugiasi (462d,e)! Juk id\u0117j\u0173 bei sielos mokslo d\u0117ka Platonas \u017eino, kas yra kiekvieno laim\u0117: \u201egeriau b\u016bti valdomiems dievi\u0161ko ir i\u0161mintingo prado\u201c. Kadangi verslininkus valdo ne protingasis pradas, jie gali b\u016bti laimingi tik b\u016bdami vergai \u201egeriausiojo \u017emogaus, kuriame vie\u0161patauja dievi\u0161kasis pradas\u201c (590c,d).<\/p>\n

Kas turi valdyti? \u2013 pagrindinis Platono klausimas<\/strong><\/em><\/p>\n

Platono nuomone, valstyb\u0117je tik tada vie\u0161pataus harmonija, kai valdys tie, kurie turi valdyti. Jei vald\u017eia atitenka netikriems, negabiems valdovams, nei\u0161vengiamai prasideda neramumai bei irimas. \u012e klausim\u0105, kas gi yra tie valdovai, nesunku atsakyti: tai geriausi, labiausiai tinkantys valdyti; tik tie, kurie gali \u017evelgti \u012f tai, \u201ekas darnu ir am\u017einai tapatu\u201c (499c), \u017evelgti \u012f id\u0117j\u0105; tik tie, kurie regi valstyb\u0117s ideal\u0105 ir gali j\u012f atkurti; tik tie, kurie myli ties\u0105 ir regi viset\u0105. Tai nedidel\u0117 \u017emoni\u0173 grup\u0117: valdyti turi karaliai filosofai arba filosofai karaliai. Tai garsusis, svarbiausias Platono reikalavimas, esantis pa\u010diame \u201eValstyb\u0117s\u201c viduryje (473d).
\nTik filosofai yra tie \u017emon\u0117s, kuriuose vie\u0161patauja protas ir kurie yra susij\u0119 su dievi\u0161kuoju id\u0117j\u0173 pasauliu. Tai Olos alegorijos \u201edialektikai\u201c, i\u0161 olos i\u0161\u0117j\u0119 saul\u0117s \u0161viesoje pasi\u017ei\u016br\u0117ti tikr\u0173 id\u0117j\u0173. Jie vieninteliai turi reikiam\u0173 profesini\u0173 \u017eini\u0173, b\u016btin\u0173 valdyti, \u2013 tai vieninteliai tiesos \u201etur\u0117tojai\u201c. Taur\u0173 t\u0173 valdov\u0173 paveiksl\u0105 Platonas ypa\u010d atskleid\u017eia \u0161e\u0161tojoje knygoje: jie turi b\u016bti i\u0161tikimi tiesai ir mokslui, protingi ir apdair\u016bs, turi negeisti pinig\u0173, net netur\u0117ti nuosavyb\u0117s, nebijoti mirties, lengvai pasisavinti \u017einias, siekti vis\u0173 \u017emoni\u0173 laim\u0117s ir j\u0105 i\u0161kelti vir\u0161 savo pa\u010di\u0173 interes\u0173, tur\u0117ti ger\u0105 atmint\u012f, i\u0161silavinim\u0105, nepriekai\u0161tingai elgtis ir t. t., ir t. t.
\nJei filosofams dera valdyti, tai tada pagrindinis valstyb\u0117s u\u017edavinys b\u016bt\u0173 laiduoti, kad i\u0161 prigimties \u201etalentingiausios sielos\u201c (419e) b\u016bt\u0173 parenkamos ir teisingai aukl\u0117jamos tam did\u017eiai svarbiam u\u017edaviniui atlikti: \u201eJei filosofo prigimtis bus tinkamai ugdoma, tai ji br\u0119sdama b\u016btinai \u012fgis visoki\u0173 dorybi\u0173…\u201c (492a). Tod\u0117l didel\u0117 \u201eValstyb\u0117s\u201c dalis skiriama valdov\u0173 aukl\u0117jimo klausimams, joje nuodugniai gvildenamos disciplinos, kuri\u0173 valdovai mokosi. Negalima leisti, kad \u201e\u017emon\u0117s, neverti aukl\u0117jimo\u201c prisiartint\u0173 prie jo (496 a). Tod\u0117l Popperis ra\u0161o: \u201eTaigi Platono propaguojamas filosofinis aukl\u0117jimas atlieka konkre\u010di\u0105 politin\u0119 funkcij\u0105. Jis pa\u017eenklina ir i\u0161skiria valdovus, o kartu nubr\u0117\u017eia rib\u0105 tarp valdov\u0173 ir valdini\u0173\u201c (p. 155).<\/p>\n

Kiekvienas dirba savo darb\u0105 \u2013 teisingumas pagal Platon\u0105<\/strong><\/em><\/p>\n

Valdan\u010dioji \u201esargini\u0173 \u0161un\u0173\u201c klas\u0117 grie\u017etai atskiriama nuo \u201ebandos galvij\u0173\u201c; masi\u0173 pareiga \u2013 paklusti; kilnieji filosofai turi pranokti visus kitus valstyb\u0117s pilie\u010dius. Platono principai labai primena totalitarin\u0119 politin\u0119 program\u0105 (kitame skirsnyje apie j\u0105 pakalb\u0117sime pla\u010diau). Popperis klausia: \u201eO kaipgi su Platonui b\u016bdingu aistringu G\u0117rio ir Gro\u017eio tro\u0161kimu arba su jam b\u016bdinga I\u0161minties ir Tiesos meile?\u201c (p. 98) Ar Platonas nesiekia vis\u0173 pilie\u010di\u0173 laim\u0117s ir gerov\u0117s? Ar \u201eg\u0117rio id\u0117ja\u201c nevir\u0161ija vis\u0173 kit\u0173 id\u0117j\u0173? Ar \u201eteisingumo\u201c tema n\u0117ra pagrindin\u0117 \u201eValstyb\u0117s\u201c tema?
\nI\u0161 ties\u0173, tradicin\u0117 \u0161io k\u016brinio paantra\u0161t\u0117 vadinasi \u201eApie teisingum\u0105\u201c. Kas gi, Platono manymu, yra teisingumas? Ketvirtojoje knygoje randame atsakym\u0105: \u201eYra teisinga, kad kiekvienas valdyt\u0173 savo turt\u0105 ir dirbt\u0173 savo darb\u0105\u201c (434a). Kiekvienas privalo r\u016bpintis savo paties reikalais: verslininkas turi b\u016bti verslininkas, karys turi b\u016bti savo prigimtin\u0117je kario vietoje, o sargybinis turi sargauti. Bet kokie luom\u0173 mainai ir kaita yra neteisingumas. Dar kart\u0105 cituojame Platon\u0105: \u201eLuom\u0173 ki\u0161imasis \u012f svetimus reikalus ir per\u0117jimas i\u0161 vieno luomo \u012f kit\u0105 labai \u017ealingas valstybei \u2013 \u0161itai gal\u0117tume pavadinti did\u017eiausiu nusikaltimu\u201c (434b,c). Platono nuomone, teisingumas \u2013 tai b\u016bti savo vietoje.
\n\u201eValstyb\u0117 yra teisinga tada, kai kiekvienas i\u0161 trij\u0173 luom\u0173 dirba savo darb\u0105\u201c (441d). Taigi Platonui \u201eteisinga\u201c rei\u0161kia tai, kuo suinteresuota geriausia valstyb\u0117. T\u0105 interes\u0105 galima \u012fvardyti taip: grie\u017etu padalijimu \u012f luomus u\u017ekirsti keli\u0105 permainoms; tokiu atveju teisinga bus r\u016bpintis, kad egzistuot\u0173 luominiai barjerai bei valdov\u0173 privilegijos. Ai\u0161kiai matyti, kad \u0161iuolaikin\u0117 teisingumo samprata yra visi\u0161ka prie\u0161ingyb\u0117 Platono sampratai. Popperis j\u0105 nusako tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eTeisingumu mes laikome tam tikr\u0105 lygyb\u0119, traktuojant individus, tuo tarpu Platonas teisingum\u0105 traktuoja ne kaip individ\u0173 tarpusavio ry\u0161\u012f, bet kaip visos valstyb\u0117s, pagr\u012fstos joje esan\u010di\u0173 klasi\u0173 tarpusavio santykiais, bruo\u017e\u0105. Valstyb\u0117 teisinga tik tada, kai ji sveika, stipri, vieninga, vadinasi, stabili\u201c (p. 102).
\nPlatono teisingumas kolektyvinis. Tiesa, Platonas kalba ir apie teising\u0105 individ\u0105, ta\u010diau tai darydamas jis turi galvoje tok\u012f asmen\u012f, kuris pakl\u016bsta socialinei tvarkai, o sieloje kontroliuoja neprotingus tro\u0161kimus. Ta\u010diau \u201eValstyb\u0117je\u201c dar nematyti po\u017ei\u016brio, kad teisingumas \u2013 tai lygyb\u0117 prie\u0161 \u012fstatym\u0105, vienodas vis\u0173 individ\u0173 traktavimas, nors Platonas \u0161iaip jau i\u0161sako nuomon\u0119 apie visas teisingumo teorijas. Pasak Popperio, \u0161itas lygiateisi\u0161kumo principas buvo \u201edid\u017eiausias\u201c Platono \u201eprie\u0161as\u201c, \u201eir jis buvo pasireng\u0119s j\u012f sunaikinti\u201c (p. 104). Tod\u0117l \u201eneturin\u010diai jokio valdymo, bet maloniai ir margai\u201c demokratijos \u201esantvarkai\u201c (558c) jis jaut\u0117 paniek\u0105. Joje gyvenimo nevaldo \u201eb\u016btinyb\u0117\u201c (561 d), joje be i\u0161imties \u201esulyginami lyg\u016bs ir nelyg\u016bs\u201c (558c). O blogiausia tai, kad joje \u201epirktieji vyrai ir pirktosios moterys n\u0117 kiek ne ma\u017eiau yra laisvi negu j\u0173 pirk\u0117jai\u201c (563b).
\nApibr\u0117\u017edamas teisingum\u0105, Platonas tur\u0117jo omenyje vis\u0105 valstyb\u0119, \u2013 reik\u0161mingas yra tik kolektyvinis visetas. Individas t\u0117ra visai nevertingas daiktas, egzistuojantis tik d\u0117l valstyb\u0117s.<\/p>\n

Cenz\u016bra, melas, \u017eudymas \u2013 politin\u0117 Platono programa<\/strong><\/em><\/p>\n

Platono \u201eValstyb\u0117je\u201c lemiamas vaidmuo tenka sargybini\u0173 ir filosof\u0173 pamainos atrankai bei ugdymui. Ugdyme turi b\u016bti vengiama \u201evisoki\u0173 naujovi\u0173, pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 nustatytas taisykles\u201c (424b). Platonas sukuria grie\u017etas muzikos taisykles; muzika drauge su gimnastika ugdymo prad\u017eioje vaidina labai svarb\u0173 vaidmen\u012f. I\u0161 savo tobulos valstyb\u0117s Platonas nor\u0117t\u0173 beveik visai i\u0161guiti poezij\u0105, nes ji, b\u016bdama \u201epam\u0117gd\u017eiojantis menas\u201c (598b) atitinka tik \u017eemuosius sielos impulsus. Platonas numato grie\u017et\u0105 cenz\u016br\u0105: \u201eMit\u0173 k\u016br\u0117jai\u201c turi b\u016bti stebimi (377b,c); i\u0161 poezijos turi b\u016bti i\u0161mesti \u201edejon\u0117s ir skundai\u201c (387d); poetams nevalia vaizduoti sielvartaujan\u010di\u0173 arba giliai ken\u010dian\u010di\u0173 heroj\u0173 (605c,d), nes tai gal\u0117t\u0173 pas\u0117ti lepum\u0105. Leid\u017eiama palikti tik \u201eHimnus dievams\u201c ir \u201ePagyrimus \u017eymiesiems \u017emon\u0117ms\u201c (607a). Visa pasaul\u0117\u017ei\u016bros sfera irgi turi b\u016bti reglamentuojama. Turi b\u016bti leid\u017eiama i\u0161pa\u017einti tik valstyb\u0117s pripa\u017eint\u0105 religij\u0105 (dar ai\u0161kiau apie tai kalbama \u201e\u012estatymuose\u201c, v\u0117liau para\u0161ytame k\u016brinyje).
\nKad sargybiniai drausmingai atlikt\u0173 jiems skirt\u0105 u\u017edavin\u012f ir nesikivir\u010dyt\u0173, jiems nevalia tur\u0117ti pinig\u0173. J\u0173 \u017emonos ir vaikai turi b\u016bti bendri (449c). Geriausi vyrai ir geriausios (sargybini\u0173) \u017emonos Platono \u201eatrankos metodu\u201c skirtu laiku turi prad\u0117ti geriausius palikuonis. Aukl\u0117ti galima tik i\u0161 ger\u0173 t\u0117v\u0173 gimusius stiprius vaikus, o ne i\u0161 silpn\u0173 t\u0117v\u0173 gimusius silpnus vaikus (459d,e). Stipri\u0173j\u0173 vaikus perima \u201etam paskirti pareig\u016bnai\u201c , o \u201eblogiausi\u0173 arba luo\u0161\u0173 t\u0117v\u0173 k\u016bdikius jie pasl\u0117ps, kaip pridera, neprieinamoje, slaptoje vietoje\u201c (460c). Jei vaik\u0105 pradeda t\u0117vai, peraug\u0119 optimal\u0173 gimdymui skirt\u0105 am\u017ei\u0173, reikia \u017ei\u016br\u0117ti, kad toks vaikas i\u0161vis negimt\u0173. Jei jis vis d\u0117lto gimsta, \u201etegu pasir\u016bpina, kad jo nereik\u0117t\u0173 auginti\u201c (461c). Kalb\u0117damas apie medicinos ir gydytoj\u0173 vaidmen\u012f, Platonas dar toliau nueina: \u201eKurie silpno k\u016bno, leis numirti, o tuos, kuri\u0173 nedora siela ir kurie, be to, yra nepagydomi, nu\u017eudys\u201c (410a). V\u0117liau para\u0161ytame k\u016brinyje \u201ePolitikas\u201c Platonas irgi kalba apie pilie\u010di\u0173 \u201e\u017eudym\u0105\u201c bei \u201elikvidavim\u0105\u201c (293c-e).
\nGaliausiai Platonas valdovams, \u201etiesos myl\u0117tojams\u201c, leid\u017eia meluoti: \u201eJau kam kam, o valstybi\u0173 vadovams tikrai dera meluoti ir prie\u0161ams, ir savo pilie\u010diams \u2013 savo valstyb\u0117s labui\u201c (389b).
\nCenz\u016bra, melas ir \u017eudymas Platono valstyb\u0117je yra leistini, i\u0161 dalies net pageidautini dalykai, jei tik jie tarnauja valstyb\u0117s interesams. Taip Platonas suk\u016br\u0117 pirm\u0105j\u0105, kone klasikin\u0119 totalitarin\u0119 program\u0105, model\u012f absoliutistinio re\u017eimo, kontroliuojan\u010dio visas gyvenimo sritis ir stovin\u010dio vir\u0161 bet kokios teis\u0117s. [2]<\/p>\n

Atsakomyb\u0117s na\u0161ta \u2013 Popperio atsakymas<\/strong><\/p>\n

Individualyb\u0117 ir visuotin\u0117 gerov\u0117<\/strong><\/em><\/p>\n

\u201eValstyb\u0117 atsiranda tada, kai kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 jau\u010diasi negal\u012fs pats vienas viskuo apsir\u016bpinti\u201c (369b); Platono nuomone, valstyb\u0117s prigimtis pagr\u012fsta visuomenine \u017emogaus prigimtimi. [3] \u017dmogus socialus tod\u0117l, kad vienas pats yra netobulas ir jam reikalinga valstyb\u0117. Tod\u0117l visi, net ypatingi \u017emon\u0117s, yra priklausomi nuo valstyb\u0117s ir tik valstyb\u0117je kaip \u017emon\u0117s gali tapti tobuli. Taip Platonas i\u0161veda tez\u0119, kad valstyb\u0117 absoliu\u010diai vir\u0161ija individ\u0105. Pa\u010dioje \u201eValstyb\u0117je\u201c Platonas irgi nagrin\u0117ja tik luomus, grie\u017etai atsietas \u017emoni\u0173 grupes. Jis skiria \u017emones, turin\u010dius prigimtines pirmumo teises ir esan\u010dius valdovais i\u0161 prigimties, bei likusius silpnuosius ir \u201enetalentinguosius\u201c. Jis nepripa\u017e\u012fsta, kad \u201e\u017emonijos\u201c kategorija apr\u0117pia vis\u0173 rasi\u0173, klasi\u0173 ir taut\u0173 \u017emones. \u201e\u017dmogi\u0161ko\u201c nagrin\u0117jimo verti geriausiu atveju tik \u201egimini\u0173 vadai\u201c.
\nKritikuodamas Platon\u0105, Popperis nevartoja argumento, jog \u017emon\u0117s biologi\u0161kai lyg\u016bs. Be abejo, \u017emon\u0117s daugeliu po\u017ei\u016bri\u0173 lyg\u016bs, bet jie taip pat ir skirtingi. Popperis pabr\u0117\u017eia \u2013 nei i\u0161 lygyb\u0117s, nei i\u0161 nelygyb\u0117s fakto dar negalima kildinti koki\u0173 nors norm\u0173, \u2013 prigimtin\u0117s pirmumo teis\u0117s neegzistuoja. Kaip politin\u0119 norm\u0105 Popperis si\u016blo lygiateisi\u0161kumo princip\u0105, nes jis tiki kiekvieno \u017emogaus didybe ir verte. Taip Popperis prat\u0119sia graik\u0173 \u2013 Demokrito ir Periklio \u2013 tradicij\u0105; pastarieji laik\u0117si nuomon\u0117s, kad \u017emones susieja protas \u2013 a\u0161 galiu kalb\u0117tis ir su vergu, nes ir vergas turi prot\u0105. [4]
\nLygiateisi\u0161kumo principas rei\u0161kia: \u012fstatymas visus pilie\u010dius traktuoja vienodai, nesvarbu, ar jie turtingi, ar vargai, protingi ar kvaili, nekilmingi ar kilmingi. Vienodo traktavimo d\u0117ka individams laiduojamos vienodos galimyb\u0117s gyventi \u017emogaus vert\u0105 gyvenim\u0105. Lygiateisi\u0161kumas nerei\u0161kia absoliu\u010dios lygyb\u0117s, nes, pasak Demokrito, puikiems, nepaprastiems \u017emon\u0117ms reikia rodyti didel\u0119 pagarb\u0105, jiems turi b\u016bti suteikiama erdv\u0117 j\u0173 ypatingiems gabumams skleistis.
\nPlatono priekai\u0161tas skamba kiek kitaip; vis d\u0117lto priekai\u0161tas d\u0117l egoizmo yra nemenka dingstis pasisakyti prie\u0161 individo i\u0161k\u0117lim\u0105. Individualizmas prilyginamas egoizmui. Tas, kas savo interes\u0173 nepajungia visuotinei gerovei, elgiasi egoisti\u0161kai. Popperis parodo, kad toks prilyginimas yra klaidingas, ir nurodo \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119. Dievo akivaizdoje kiekvieno \u017emogaus vert\u0119, atsakomyb\u0119 ir tik\u0117jim\u0105 pastaroji susieja su \u012fpareigojimu b\u016bti nesavanaudi\u0161kam ir myl\u0117ti artim\u0105. Myl\u0117ti kiekvien\u0105, ne tik savo gimin\u0117s, artim\u0105! B\u016btent visuotin\u0117s gerov\u0117s, vis\u0173 gerov\u0117s labui puosel\u0117jama individualyb\u0117.<\/p>\n

Valstyb\u0117 ir laisv\u0117<\/strong><\/em><\/p>\n

Platonas steng\u0117si i\u0161ai\u0161kinti valstyb\u0117s esm\u0119: kas yra valstyb\u0117? Kas yra tikroji valstyb\u0117s id\u0117ja? Kokia yra tikroji valstyb\u0117s reik\u0161m\u0117? Popperio nuomone, tokie klausimai ir diskusija nevaisingi. Be to, jie prakti\u0161kai (pavyzd\u017eiui, Platono atveju) da\u017eniausiai veda \u012f tai, kad nedidelis visuomen\u0117s elitas tariasi \u017ein\u0105s atsakym\u0105 ir j\u012f primeta likusiai visuomen\u0117s daliai. Popperis si\u016blo i\u0161ai\u0161kinti kitk\u0105: ko mes norime i\u0161 valstyb\u0117s? Kod\u0117l norime gyventi valstyb\u0117je, o ne anarchijoje? K\u0105 tur\u0117t\u0173 \u012fstatymais \u012fsipareigoti valstyb\u0117?
\n\u012e tuos klausimus prakti\u0161kai gali atsakyti kiekvienas. Humanistini\u0173 princip\u0173 \u0161alininkai atsakyt\u0173 taip: \u201eA\u0161 reikalauju, kad valstyb\u0117 apsaugot\u0173 ne tik mane, bet ir kitus. Reikalauju, kad valstyb\u0117 apsaugot\u0173 ir mano, ir kit\u0173 \u017emoni\u0173 laisv\u0119\u201c (Popper, p. 120). Valstyb\u0117s u\u017edavinys \u2013 apsaugoti silpnuosius nuo stipri\u0173 tiron\u0173, u\u017ekirsti keli\u0105 agresijai bei nusikaltimams. Siekdama apginti laisv\u0119, valstyb\u0117 da\u017enai b\u016bna priversta imtis drausm\u0117s ir kontrol\u0117s priemoni\u0173, kad, pavyzd\u017eiui, \u0161vietimo srityje, kiekvienam pilie\u010diui garantuot\u0173 vienodas galimybes gauti i\u0161silavinim\u0105. Tokius u\u017edavinius praktikoje galima suformuluoti \u012fstatymais, net jei tai darant kai kada ir i\u0161kilt\u0173 sunkum\u0173.
\nTaigi Popperis skelbia valstyb\u0117s \u201edesakralizavim\u0105\u201c. Jam valstyb\u0117 n\u0117ra garbinimo objektas. Valstyb\u0117 negali kelti sau \u201eauk\u0161t\u0173\u201c u\u017edavini\u0173, pavyzd\u017eiui, morali\u0161kai ir dorovi\u0161kai kontroliuoti savo pilie\u010dius. Aristotelis \u0161iuo po\u017ei\u016briu sek\u0117 Platonu. Jo nuomone, b\u016btina, kad valstyb\u0117 serg\u0117t\u0173 savo pilie\u010di\u0173 dorum\u0105. Prie\u0161ingai, Popperis nurodo, \u201ekad valstybi\u0173 moralumas… paprastai b\u016bna gerokai menkesnis negu vidutinio pilie\u010dio, tod\u0117l daug labiau pageidautina kad valstyb\u0117s moralum\u0105 kontroliuot\u0173 pilie\u010diai, o ne prie\u0161ingai\u201c (p. 123).<\/p>\n

Demokratija ir kritika<\/strong><\/em><\/p>\n

Popperio po\u017ei\u016briu, nenaudinga klausti nei kas yra valstyb\u0117, nei kas turi valdyti. Gal patys i\u0161mintingiausi? O gal geriausi? Protingiausi? Tas, kas moka tobulai valdyti? O gal valdov\u0173 luomas? Kai kurie atsakymai skamba \u012ftikinamai, bet jie dar nei\u0161sprend\u017eia politin\u0117s problemos. Pats Platonas puikiai \u017einojo, kad jo apsigim\u0119 valdovai ne visada gan\u0117tinai i\u0161mintingi ir geri. I\u0161 kur mums \u017einoti, kad tie, kuriems, rodos, ypa\u010d pritinka valdyti, tikrai gerai valdys? Gal ver\u010diau i\u0161kart laukti blogos vald\u017eios?
\nPasitelk\u0119s \u0161i\u0105 prakti\u0161k\u0105 problem\u0105, Popperis si\u016blo kit\u0105 klausim\u0105: \u201eKokiu b\u016bdu galime sutvarkyti politines institucijas taip, kad blogi ar nemok\u0161i\u0161ki valdovai negal\u0117t\u0173 padaryti pernelyg daug \u017ealos?\u201c (p. 130). Ramiai galime laukti pa\u010di\u0173 geriausi\u0173 valdov\u0173, bet ver\u010diau b\u016bkime pasireng\u0119 sulaukti pa\u010di\u0173 blogiausi\u0173! Tik tada, kai vald\u017eia kontroliuojama, \u012fmanoma i\u0161vengti didel\u0117s \u017ealos.
\nPaprastai tokia valstyb\u0117, kurioje valdan\u010di\u0173j\u0173 gali\u0105 kontroliuoja kito pob\u016bd\u017eio j\u0117gos, vadinama demokratija. Popperis demokratij\u0105 apibr\u0117\u017eia ne kaip \u201eliaudies vald\u017ei\u0105\u201c arba \u201edaugumos vald\u017ei\u0105\u201c. Nes kas pasakys, ar daugumos vald\u017eia kaip tokia yra gera bei i\u0161mintinga? Popperio supratimu, demokratija yra tokia valstyb\u0117s forma, kuri \u012fgalina atsikratyti vald\u017eia ir valdovais be kraujo praliejimo. Taip blogos vald\u017eios daroma \u017eala gali b\u016bti apribota. Kit\u0105 valdymo form\u0105, kuri to neleid\u017eia padaryti ir kuri te\u017eino vien\u0105 priemon\u0119 vald\u017eiai pakeisti \u2013 kruvinas revoliucijas, Popperis vadina diktat\u016bra arba tironija. Pats patikimiausias b\u016bdas nusikratyti vald\u017eia yra visuotiniai rinkimai ir daugumos apsisprendimas valdovo at\u017evilgiu.
\nTod\u0117l parlamentas, rinkimai, konstitucija ir t. t. yra institucijos, galin\u010dios mus apsaugoti nuo diktat\u016bros. Tai saugikliai nuo tironijos, kuriuos vis\u0105 laik\u0105 galima tobulinti. Demokratija yra patraukli tuo, jog ji pati sukuria r\u0117mus, kad save nuolatos tobulint\u0173 taikiomis reformomis. Sekdamas Perikliu, Popperis pripa\u017e\u012fsta, kad ne kiekvienas gali sukurti didel\u0119 politin\u0119 koncepcij\u0105, bet \u201evisi galime apie j\u0105 spr\u0119sti\u201c (p. 191).<\/p>\n

Nuolankumas ir ma\u017ei \u017eingsneliai<\/strong><\/em><\/p>\n

Visiems Platono valdovams b\u016bdingas bendras bruo\u017eas: jie yra \u017einantys. Jie turi ties\u0105, \u2013 ties\u0105 apie valstyb\u0119 ir visus jos pilie\u010dius. Jie labai gerai \u017eino, kaip turi atrodyti geriausia ir moraliausia valstyb\u0117, kaip j\u0105 sukurti. Geriausias yra i\u0161didus tiesos savininkas! Tik jis geba kurti planus, kaip pertvarkyti vis\u0105 visuomen\u0119 ir \u017eem\u0117je \u012fgyvendinti utopij\u0105, nes tik jis \u017eino, kas yra tikrasis valstyb\u0117s tikslas. Popperis tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f laiko gundan\u010diu, nerealisti\u0161ku ir nehumani\u0161ku. Jo akimis \u017ei\u016brint, geriausias valdovas yra ne i\u0161didus tur\u0117tojas, o nuolankus tiesos ie\u0161kotojas, kuris visada atviras kritikai ir trok\u0161ta mokytis, kuris sutinka, kad j\u012f taisyt\u0173; prakti\u0161kai tai rei\u0161kia, kad jis sutinka b\u016bti nei\u0161renkamas pakartotinai.
\nGalb\u016bt \u017emonija vien\u0105 dien\u0105 taps tobula. Ta\u010diau tobulumas, nors ir pasiekiamas, yra labai toli. O juk kiekviena \u017emoni\u0173 karta pagr\u012fstai ko nors trok\u0161ta. Jei ne laim\u0117s, tai bent jau kad neu\u017egri\u016bt\u0173 b\u0117dos. Platonas visuotin\u0119 laim\u0119 reg\u0117jo tolimoje ateityje, o Popperis ragina \u012fsi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f dabartin\u0117s visuomen\u0117s blogybes ir kiekvieno dabar gyvenan\u010dio \u017emogaus vargus. Nuolankus valdytojas palengva m\u0117gins pa\u0161alinti varg\u0105, blogybes, neteisingum\u0105 ir socialines negeroves. Apie tuos dalykus palyginti nesunku spr\u0119sti ir diskutuoti, nes jie kasdien kamuoja daugyb\u0119 \u017emoni\u0173. O kas ry\u017et\u0173si spr\u0119sti, kaip kurti ideali\u0105 valstyb\u0119? Kas gali \u017einoti, kiek jos k\u016brimas atne\u0161 kan\u010di\u0173 ir ar i\u0161vis j\u0105 verta kurti? Ver\u010diau pama\u017e\u0117le tobulinkime pensij\u0173 sistem\u0105, socialin\u012f draudim\u0105 ir \u0161vietimo sfer\u0105. U\u017e giganti\u0161kus planus, pastangas \u012fgyvendinti utopijas, \u201eauk\u0161tesni\u0173j\u0173\u201c tiksl\u0173 siekim\u0105 pernelyg da\u017enai tenka mok\u0117ti milijon\u0173 a\u0161aromis. Geriausias pavyzdys: didieji Mao eksperimentai (\u201edidysis \u0161uolis\u201c) nusine\u0161\u0117 de\u0161im\u010di\u0173 milijon\u0173 kin\u0173 gyvybes.<\/p>\n

Atsakomyb\u0117 ir atvirumas<\/strong><\/em><\/p>\n

Platono vizij\u0105 \u201eValstyb\u0117je\u201c Popperis pavadino \u201eu\u017edaros\u201c visuomen\u0117s pavyzd\u017eiu. U\u017edara visuomen\u0117 pana\u0161i \u012f organizm\u0105, band\u0105, gent\u012f, \u2013 ji kolektyvas. Joje susiformavusi\u0173 socialini\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 negalima keisti, gyvenim\u0105 valdo daugyb\u0117 \u012fvairiausi\u0173 tabu. Papro\u010diai ir elgesys traktuojami kaip nei\u0161vengiamai vykstantys gamtos rei\u0161kiniai. Kiekvienas \u017emogus ir kiekvienas dalykas turi savo grie\u017etai apibr\u0117\u017et\u0105 viet\u0105 ir u\u017edavin\u012f, tarpusavio ry\u0161iai mezgasi ir egzistuoja tik nedideliame rate, luomin\u0117 priklausomyb\u0117 grie\u017etai nustatyta. Saugum\u0105, stabilum\u0105 ir prasm\u0119 laiduoja glaudi bendrija. Joje neegzistuoja paskiro \u017emogaus asmenin\u0117 atsakomyb\u0117.
\n\u0160iai vizijai Popperis prie\u0161stato savo atviros visuomen\u0117s koncepcij\u0105. Tai tikra individ\u0173 visuomen\u0117, o ne bendrija. Tokioje visuomen\u0117je atsieti gamtos d\u0117sniai, kuri\u0173 mes negalime pakeisti, ir socialiniai papro\u010diai, elgsenos bei \u012fstatymai, apie kuriuos galime racionaliai diskutuoti ir kuriuos galime keisti. Tai tokia visuomen\u0117, kurioje individai, grup\u0117s ir klas\u0117s nuolatos juda, kartais tarp j\u0173 net \u012fsiplieskia konfliktai, nes kiekvienas i\u0161 prad\u017ei\u0173 turi rasti savo viet\u0105, o ie\u0161kodamas var\u017eosi su kitais. Tokioje visuomen\u0117je ry\u0161iai abstrakt\u016bs, labai da\u017enai \u2013 oficial\u016bs. Ta\u010diau asmeniniai ry\u0161iai, kuri\u0173 siekia \u012fvair\u016bs \u017emon\u0117s, gali b\u016bti mezgami ir pl\u0117tojami nevar\u017eomai. Kiekvienas \u017emogus kasdien turi apsispr\u0119sti, jis asmeni\u0161kai atsakingas u\u017e savo vienok\u012f ar kitok\u012f apsisprendim\u0105. \u0160ios visuomen\u0117s ateitis ir raida yra atviros.
\nPlaton\u0105 sl\u0117g\u0117 anuomet jaunos civilizacijos na\u0161ta. Jis svajojo apie gra\u017e\u0173, nauj\u0105 pasaul\u012f, apie sveik\u0105, vientis\u0105, harmoning\u0105, stabili\u0105 valstyb\u0119, kuri v\u0117l atkurt\u0173 giminin\u0119 visuomen\u0119 (jo nuomone, \u0161it\u0105 svajon\u0119 tikrai \u012fmanoma \u012fk\u016bnyti! 502b,c). Ta\u010diau did\u017eiausia kli\u016btis, trukdanti t\u0105 valstyb\u0119 sukurti, yra individas, permainingas, kitus ir kei\u010diantis savo vaidmen\u012f, priimantis savo paties laisvus sprendimus ir einantis savo paties keliu. Tod\u0117l, Platono nuomone, b\u016btina j\u0117ga pa\u017eaboti individ\u0105 \u2013 tik taip bus galima sugr\u012f\u017eti \u012f sveik\u0105, u\u017edar\u0105 visuomen\u0119. Popperis parod\u0117, kad tuo keliu, vedan\u010diu \u012f nekaltyb\u0119 ir gro\u017e\u012f, \u012f dang\u0173 \u017eem\u0117je, ne\u012fmanoma eiti, nes jis per daug greitai \u2013 tai rodo Platono atvejis \u2013 atveda \u012f inkvizicij\u0105, slapt\u0105j\u0105 policij\u0105 ir valstybin\u012f teror\u0105. Mes nebegalime gr\u012f\u017eti \u012f vaikyst\u0119, \u012f gamtin\u0119 b\u016bkl\u0119, \u012f roj\u0173. Dar kart\u0105 pacituosime brit\u0173 filosof\u0105: \u201eJei pasuksime atgal, tur\u0117sime nueiti vis\u0105 keli\u0105 \u2013 tur\u0117sime sugr\u012f\u017eti \u012f gyvulin\u0119 b\u016bkl\u0119… Bet jei trok\u0161tame likti \u017emon\u0117mis, esama tik vieno kelio, ir tai \u2013 atviros visuomen\u0117s kelias. Mums tenka keliauti \u012f ne\u017einomyb\u0119, \u012f netikrum\u0105 ir nesaugum\u0105…\u201c (Popper, p. 205).
\nPopperis prablaivo m\u016bs\u0173 galvas, i\u0161vaikydamas svajones apie laiming\u0105 valstyb\u0119. Ta\u010diau kokia nauda i\u0161 jo \u017eod\u017ei\u0173? K\u0105 daryti 1996-\u0173j\u0173 Lietuvoje? Remdamiesi Poperiu, suformuluosime tris paraginimus \u2013 bendrai visiems, atskirai teisingumo organams ir krik\u0161\u010dionims.
\nKrik\u0161\u010dionims:<\/strong><\/em> J\u016bs galite ir privalote b\u016bti uol\u016bs atviros visuomen\u0117s kovotojai (ne elitas!). J\u016bs \u017einote, kad kiekvienas \u017emogus yra vertingas, nes jis \u2013 Dievo atvaizdas; j\u016bs pabr\u0117\u017eiate \u017emogaus laisv\u0119 apsispr\u0119sti, ar gyventi su Dievu, ar be Dievo. Jums neegzistuoja ne\u012fveikiamos sienos, skirian\u010dios gimines, rases bei tautas, j\u016bs neigiate Dievo duotas \u201eprigimtines\u201c teises. Taip, j\u016bs \u017einote, kad \u017emon\u0117s skirtingi, ta\u010diau j\u016bs manote, kad gabumai yra ne prigimtin\u0117s privilegijos, o Dievo dovana, kuri\u0105 reikia panaudoti tarnaujant artimui. J\u016bs laikote nuolankum\u0105 viena did\u017eiausi\u0173 dorybi\u0173, nes puikiai \u017einote, kad \u017emon\u0117s yra silpni ir klystantys \u2013 ir j\u016bs patys, ir visi. J\u016bs \u017einote, kad vyriausyb\u0117s yra Dievo duotos, kad b\u016bt\u0173 apribotas blogis ir vargai, tod\u0117l jas turime kritikuoti, gerbti, turime u\u017e jas melstis \u2013 ta\u010diau neturime garbinti! J\u016bs nepuosel\u0117jate iliuzij\u0173, kad \u017emon\u0117s \u017eem\u0117je gali sukurti roj\u0173, nes tik Dievas mus i\u0161vaduos i\u0161 \u0161io pasaulio kan\u010di\u0173 ir varg\u0173. J\u016bs \u017evelgiate \u012f b\u016bsim\u0105, dangi\u0161k\u0105 pasaul\u012f, teikiant\u012f jums vilties. Vis d\u0117lto gyvendami pasaulyje nepuolate \u012f nusiminim\u0105 bei nevilt\u012f, nes, \u0161iaip ar taip, \u0161is pasaulis yra Dievo, o j\u016bs \u2013 pasaulio \u0161viesa ir druska. J\u016bs\u0173 ateitis atvira, atvira iki pat Vie\u0161paties sugr\u012f\u017eimo. J\u016bs nesibaimindami einate \u012f t\u0105 netikr\u0105 ateit\u012f, nes \u017einote, kad einate su Vie\u0161pa\u010diu.
\n Teisingumo organams: <\/strong><\/em>Lietuvai reikalinga laisva prekyba ir laisva rinka. Kito kelio, kuriuo einant b\u016bt\u0173 galima pakelti bendr\u0105 gyvenimo lyg\u012f, \u2013 o tada dauguma \u017emoni\u0173 b\u016bt\u0173 patenkinti demokratija, \u2013 n\u0117ra. Ta\u010diau, pasak Popperio, \u201eindustrin\u0117 visuomen\u0117 su laisva rinka…ne\u012fmanoma be teisini\u0173 r\u0117m\u0173 \u2013 be teisin\u0117s valstyb\u0117s\u201c (Septintojo voki\u0161ko leidimo pratarm\u0117, XI). Tik teisin\u0117 valstyb\u0117 gali garantuoti konkurencijos laisv\u0119 ir lygias galimybes rinkoje. Jei \u0161ioje sferoje ne\u012fsigal\u0117s teis\u0117 ir mafijos strukt\u016bros prakti\u0161kai sunaikins laisv\u0105 konkurencij\u0105, pirmiausia pasitrauks u\u017esienio investitoriai, nors b\u016btent j\u0173 pagalba Lietuvai dabar labiausiai reikalinga. Naujausias pavyzdys: i\u0161 Rusijos pasitrauk\u0117 kompiuteri\u0173 pramon\u0117s mil\u017einas IBM.
\nKo gero, atvirai visuomenei nieko taip nereikia, kaip pasitik\u0117jimo teisine valstybe. Turime jaustis saugomi teisingumo, \u2013 saugoti gali tik tvirta, \u012fgyvendinama teis\u0117, kad dr\u0105siai \u017eengtume pirmyn. Jau nubr\u0117\u017eti tos tvirtos teisin\u0117s valstyb\u0117s r\u0117mai: konstitucija, nepriklausomi teismai, \u012fstatymai. Taip pat svarbu, kad priimti \u012fstatymai b\u016bt\u0173 taikomi. Teis\u0117jai, advokatai ir prokurorai \u012fstatymus turi traktuoti visu rimtumu, jie turi b\u016bti pasiry\u017e\u0119 tarnauti tiesai, jie teisingum\u0105 turi kelti vir\u0161 savo asmenini\u0173, vir\u0161 valstyb\u0117s arba vyriausyb\u0117s interes\u0173. Teisin\u0117 valstyb\u0117 Lietuvoje turi tapti tradicija!
\n\u012egyvendinant \u0161it\u0105 u\u017edavin\u012f, nepaprastai svarbus tampa teisinink\u0173 rengimas. Pastarasis lems viso jud\u0117jimo krypt\u012f. Tiesa, teisingumas ir moral\u0117 turi b\u016bti auk\u0161\u010diausi teorijos ir praktikos principai. Tas, kas studijuodamas i\u0161moks, kad pinigai yra vald\u017eia ir j\u0117ga, \u0161ita tiesa vadovausis ir dirbdamas teisininku, \u2013 ir pats ims ky\u0161ius, ir kitus papirkin\u0117s ky\u0161iais, o tai rei\u0161kia, kad jis nedovanotinai pamins princip\u0105, jog prie\u0161 \u012fstatym\u0105 visi lyg\u016bs. Teis\u0117s studijos turi b\u016bti prieinamos teisingumo \u201em\u0117g\u0117jams\u201c, garbingiems, savikriti\u0161kiems ir norintiems mokytis \u017emon\u0117ms, o ne turtingiems karjeristams. Korupcija vie\u0161patauja visoje auk\u0161tojo mokslo sistemoje, tad ypa\u010d \u0161ioje sferoje reikia su ja kovoti.
\nMums visiems: <\/em>Liaukim\u0117s kamav\u0119 save klausimais, ar Lietuva \u201etikra\u201c demokratija, ar mus valdantieji tikrai \u201epatys geriausi\u201c. Atsakymas ir taip ai\u0161kus: suprantama, kad Lietuva yra netobulos ir silpnos \u2013 jaunos \u2013 demokratijos \u0161alis; suprantama, kad mus valdantieji geriausiu atveju yra tik vidutini\u0161ki, nes jie visi dar tik mokosi savo amato. Nekritikuokime demokratijos u\u017e jos silpnybes \u2013 ji j\u0173 visada tur\u0117s. Geriau kritikuokime konkre\u010di\u0105 politik\u0105, \u012fstatymus bei j\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 ir teikime savo si\u016blymus, kaip visa tai gerinti. Visada pirmiausia kritikuokime save, vengian\u010dius anga\u017euotis politinei ir visuomeninei veiklai, nenorin\u010dius darbuotis kit\u0173 \u017emoni\u0173 laisv\u0117s ir vienodo traktavimo labui. Kovokime su neteisingumu, socialin\u0117mis negerov\u0117mis ir nelaisve ten, kur su jais susiduriame \u2013 gamyklose, \u012fstaigose, mokyklose ir universitetuose. Tos kovos rezultatas bus ne didel\u0117 revoliucija, o l\u0117tos permainos. O svarbiausia \u2013 i\u0161mokime ne\u0161ti atsakomyb\u0117s na\u0161t\u0105. Tai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 na\u0161ta, nes kas dr\u012fst\u0173 tvirtinti, kad paprasta priimti sprendimus arba ne\u0161ti sprendim\u0173 na\u0161t\u0105 \u0161eimoje, visuomen\u0117je ir valstyb\u0117je?.. Bet neturime kito pasirinkimo. Jei leisime t\u0105 na\u0161t\u0105 nukrauti, nebeb\u016bsime laisvi \u017emon\u0117s.
\nLietuva \u017eengia \u012f atvir\u0105 visuomen\u0119. Nuo kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 priklausys, ar ir toliau tuo keliu \u017eengsime, kaip ilgai juo \u017eengsime.<\/p>\n

Holger Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n

Vert\u0117 Giedr\u0117 Sodeikien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio Europos \u0161alyse demokratija trauk\u0117si i\u0161 savo pozicij\u0173. 1937 metais beveik visas Piet\u0173, Ryt\u0173 ir Centrin\u0117s Europos valstybes vald\u0117 autoritariniai, fa\u0161istiniai arba komunistiniai re\u017eimai. Soviet\u0173 S\u0105jungoje, u\u017ebaig\u0119s pasibais\u0117tinus partijos ir armijos \u201evalymus\u201c, Stalinas galutinai \u012fsitvirtino vald\u017eioje. Vokietijoje, pasibaigus Berlyno olimpin\u0117ms \u017eaidyn\u0117ms, Hitleris u\u017ekop\u0117 \u012f pirm\u0105j\u0105 savo vald\u017eios vir\u0161\u016bn\u0119.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[101,32,144,158,102],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/459"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=459"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/459\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":461,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/459\/revisions\/461"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=459"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=459"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=459"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}