{"id":462,"date":"2016-05-12T15:28:14","date_gmt":"2016-05-12T12:28:14","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=462"},"modified":"2016-05-12T15:28:22","modified_gmt":"2016-05-12T12:28:22","slug":"pinigu-dvasingumas","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=462","title":{"rendered":"Pinig\u0173 dvasingumas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>Vitalija Norvilien\u0117<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">V\u0117l i\u0161au\u0161o nauja diena, ir \u201egerb\u016bvio dievas\u201c paskelbia geras naujienas turtingiesiems ir prastas varg\u0161ams. Pakeitusi krik\u0161\u010dioni\u0161kas vertybes, \u0161\u012f am\u017ei\u0173 u\u017evald\u0117 \u201epinig\u0173 kult\u016bra\u201c. Lyg nematomas debesis pinig\u0173 prasm\u0117 dengia vis\u0105 \u017eem\u0119. B\u016bdami vienu i\u0161 geriausi\u0173 \u017emonijos i\u0161radim\u0173, jie yra ir viena i\u0161 did\u017eiausi\u0173 b\u0117d\u0173: j\u0173 visados yra per ma\u017eai, ir tai lemia esmin\u0117 j\u0173 savyb\u0117 \u2013 nepastovumas. Juos sunku apvaldyti kaip j\u016br\u0105, nors to siekiama \u012fvairiausiomis priemon\u0117mis: nustatytais atlyginimais, reguliariomis s\u0105skaitomis, buhalterin\u0117mis knygomis, kurios nuolat revizuojamos, \u010deki\u0173 knygel\u0117mis&#8230; \u201ePinig\u0173 problemos yra nema\u017e\u0117jan\u010dios, nei\u0161vengiamos, visados esan\u010dios, ir potencialiai, jei ne aktualiai, ne\u012fveikiamos\u201c. [1] \u0160iuo metu, Lietuvai \u017eengiant \u012f kapitalizmo epoch\u0105, laikra\u0161\u010di\u0173 antra\u0161t\u0117s skelbia: \u201eLaisv\u0117s al\u0117ja \u2013 pasivaik\u0161\u010diojim\u0173 vieta turtingiesiems!\u201c, \u201eTurtingieji turt\u0117ja, o varg\u0161ai vis labiau skursta, praraja tarp j\u0173 gil\u0117ja!\u201c Atrodo, jog girdime pra\u016b\u017eusi\u0173 revoliucij\u0173 aidus. Manoma, jog dabartinei Europos kult\u016brai susiformuoti, tarp to ir kapitalizmui, esmin\u0117s svarbos tur\u0117jo krik\u0161\u010dionyb\u0117, ypa\u010d protestantizmas. M. Lutherio ir J. Kalvino teologija dav\u0117 akstin\u0105 \u017emon\u0117ms aktyviai veikti d\u0117l b\u016bsimosios tobulos Dievo karalyst\u0117s, kuri taps visi\u0161kai pavaldi J\u0117zui Kristui antrojo jo at\u0117jimo metu. Tokios institucijos kaip Ba\u017eny\u010dia, politika, \u0161eima ir ekonomika tur\u0117jo paklusti Dievui kaip ir visa k\u016brinija ir b\u016bti atnaujintos per Kristaus Dvasi\u0105.<br \/>\nPinig\u0173 am\u017eius siekia 2500 met\u0173. Jie savo atsiradimu susij\u0119 su miestais, o tai rei\u0161kia politik\u0105. Senov\u0117je pinigai buvo \u012fsp\u016bdingai dideli ir sunk\u016bs, nukalti i\u0161 gero metalo, \u2013 kuo didesni ir sunkesni, tuo vertingesni. V\u0117liau \u0117mus pinigo vert\u0119 reik\u0161ti skai\u010diais, atsirado skai\u010di\u0173 magija, \u017emon\u0117s \u012ftik\u0117jo aritmetik\u0105, nes patys popieriniai pinigai buvo vienodi, nesvarbu, 10 ar 1000 nominal\u0173 vert\u0117s.<br \/>\nRy\u0161\u012f tarp kapitalizmo ir religijos i\u0161analizavo vokie\u010di\u0173 sociologas, ekonomistas, istorikas Maxas Weberis. Pinig\u0173 atsiradimas Europoje tam tikru laiku tur\u0117jo reik\u0161ti i\u0161silaisvinim\u0105 i\u0161 feodalin\u0117s atsiskaitymo tvarkos. \u201ePinig\u0173 objektyvumas ir racionalumas buvo sutikti palankiai. \u0160vie\u010diamojo am\u017eiaus filosofai tik\u0117jo, jog pinigai suma\u017eins religijos sukelt\u0105 prietaringum\u0105 ir nekontroliuojam\u0105 godum\u0105. Ilgalaikio planavimo ir r\u016bpesting\u0173 apskai\u010diavim\u0173 d\u0117ka bus patenkinti \u012fvair\u016bs poreikiai, be to, \u017emoni\u0173 santykiuose atsirad\u0119s profesionalumas pad\u0117s i\u0161siugdyti geriau save kontroliuojan\u010diai ir organizuotai asmenybei\u201c. [2]<br \/>\nXVII\u2013XVIII a. mokslininkai tik\u0117jo teigiamais socializuojan\u010diais kapitalizmo aspektais. Angl\u0173 ekonomistas ir filosofas Adamas Smithas tik\u0117jo laiminga, siekian\u010dia pa\u017eangos visuomene (tai skatino \u201epinig\u0173 kult\u016bra\u201c). [3] Jo nuomone, trok\u0161dami gero sau ir siekdami pelno, \u201enematomos Dievo rankos d\u0117ka\u201c, i\u0161 esm\u0117s b\u016bdami blogi ir egoistai, \u017emon\u0117s vis tiek pagerina visuomen\u0119. Prekybos \u012fstatym\u0173 vertyb\u0117s ir pati verslo strukt\u016bra buvo suprantamos kaip Dievo \u012fkv\u0117ptos tvarkos pasaulyje dalis. Tai pad\u0117jo kapitalizmo teologinio pateisinimo pagrindus ir tai, beje, tebesit\u0119sia iki \u0161iol.<br \/>\nJau greitai sueis \u0161imtmetis, kai vokie\u010di\u0173 sociologas Georgas Simmelis suk\u016br\u0117 pinig\u0173 dvasingumo koncepcij\u0105: pinigai suteik\u0117 laisv\u0119 \u017emogaus norams. Paliovus atsiskaityti mainais, atsirado laisv\u0117 u\u017e gautus pinigus pirktis k\u0105 nori. I\u0161 ties\u0173 pinig\u0173 tro\u0161kimas rei\u0161kia laisv\u0117s tro\u0161kim\u0105. Pinigai padeda \u012fgyvendinti tro\u0161kimus. Jie audrina vaizduot\u0119, kursto aistras ir, kaip persp\u0117ja \u0160ventasis Ra\u0161tas, ne vien\u0105 gali nuvesti \u012f pra\u017e\u016bt\u012f. Psichologiniu po\u017ei\u016briu, \u201epinigai visados mus nudangina \u012f klasting\u0105 j\u016br\u0105, nesvarbu, kokiu pavidalu ji pasirodyt\u0173: ar kaip kovos d\u0117l paveld\u0117jimo, fantazijos apie naujus automobilius ir senus namus, ar kaip \u0161eimyniniai barniai d\u0117l i\u0161laid\u0173, vengimas mok\u0117ti mokes\u010dius, turgaus machinacijos, bankroto baim\u0117, skurdas ar labdaringumas\u201c [4]. Kas privers paklusti pinig\u0173 j\u016br\u0105, kurios gelm\u0117se nardo pl\u0117\u0161r\u016bs rykliai, gausu smulkesni\u0173 pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 ir veisiasi kolonijos \u0161iaip parazituojan\u010dio mailiaus?<br \/>\nAngl\u0173 teologas Johnas M. Hullas ra\u0161o: \u201eKalbant apie materializm\u0105, problema yra ne ta, jog europie\u010diai nori daug daikt\u0173, bet ta, kad jie geid\u017eia vieno, bet unikalaus daikto, kurio visas nuostabumas yra tai, jog jame tobulai \u012fsik\u016bnija noras, i\u0161sipildo specifin\u0117s noro arba pageidavimo ypatyb\u0117s, ir \u0161is dalykas vadinasi pinigai. Ta\u010diau pinig\u0173 kult\u016bra vis d\u0117lto yra serganti kult\u016bra, ir pavadindami j\u0105 materializmu i\u0161leistume i\u0161 aki\u0173 dvasin\u012f jos charakter\u012f\u201c [5].<br \/>\nToliau J. M. Hullas suabejoja visiems priimtina norma tapus\u012f dalyk\u0105 sekuliarizacij\u0105 laikyti vis\u0173 dvasini\u0173 Europos b\u0117d\u0173 prie\u017eastimi: \u201eDalies europie\u010di\u0173 b\u016bd\u0105 m\u0105styti moksliniais, o ne religiniais terminais mes vadiname sekuliarizmu. Ta\u010diau tai yra papras\u010diausias \u0160vie\u010diamojo am\u017eiaus racionalumas, o su tuo kritinis tik\u0117jimas dar gali sutarti\u201c. Pagrindine prie\u017eastimi, kod\u0117l religija tapo beprasm\u0117 daugeliui \u017emoni\u0173, J. M. Hullas laikyt\u0173 tai, jog \u201ereligija prarado savo prana\u0161i\u0161k\u0105 prasm\u0119 ir asimiliavosi \u012f pinig\u0173 kult\u016br\u0105\u201c.<br \/>\nKalbant apie Ba\u017eny\u010di\u0105, tik\u0117jimas ir pinigai daugeliui atrodo nesuderinami dalykai. Viduram\u017eiais Ba\u017eny\u010dia buvo galinga, klestinti ir turtinga institucija. Jos rankose buvo Dievo \u017eod\u017eio skelbimas, ligoni\u0173 slauga, varg\u0161\u0173 prieglaudos, na\u0161lai\u010di\u0173 ir na\u0161li\u0173 i\u0161laikymas. Be viso \u0161ito, Ba\u017eny\u010dia buvo vaik\u0173 ir jaunimo mokymo centras, vienuolynuose buvo studijuojami \u012fstatymai, vystomas menas, muzika, \u017eem\u0117s \u016bkis ir net industrija. L\u0117\u0161as Ba\u017eny\u010dia susirinkdavo i\u0161 privalom\u0173 de\u0161imtini\u0173, auk\u0173 u\u017e mirusiuosius, \u017eym\u0173 \u012fna\u0161\u0105 dav\u0117 mokes\u010diai u\u017e krik\u0161tus, santuokas, laidotuves, buvo populiarus nuod\u0117mi\u0173 i\u0161pirkimas pinigais, aukos \u017eem\u0117mis. Stojant \u012f vienuolynus, kaip stojamasis \u012fna\u0161as buvo u\u017era\u0161omas bet koks turtas, didelis ar ma\u017eas. \u201e\u017dmon\u0117s pirkdavosi indulgencijas u\u017e esamas ir b\u016bsimas nuod\u0117mes ne tod\u0117l, kad sielodavosi d\u0117l j\u0173, bet i\u0161 baim\u0117s patirti bausm\u0119. Pavyzd\u017eiui, karalius Etelvulfas pasid\u0117jo savo turtus Danguje, u\u017era\u0161ydamas de\u0161imtadal\u012f savo \u017eemi\u0173 Dievo garbei ir savo paties i\u0161gelb\u0117jimui\u201c [6].<br \/>\nKadangi patarnavimai ba\u017eny\u010diose buvo brang\u016bs, daugel\u012f piktino prekiavimas nuod\u0117mi\u0173 atleidimu. \u012esitvirtino po\u017ei\u016bris, jog pinigai Ba\u017eny\u010dioje n\u0117ra skirti Dievo garbei, netarnauja dvasiniam tobul\u0117jimui ir yra tikras blogis. Ba\u017eny\u010dia ir pinigai pasirod\u0117 nesuderinami dalykai.<br \/>\nReformacijai \u012fsitvirtinus, protestant\u0173 ba\u017eny\u010diose taip pat buvo sprend\u017eiamas klausimas, k\u0105 daryti su pinigais. Kadangi buvo nutarta, jog be j\u0173 apsieiti ne\u012fmanoma, liko klausimas, k\u0105 daryti su \u201ene\u0161venta\u201c pinig\u0173 rinkimo l\u0117k\u0161te. Problema buvo i\u0161spr\u0119sta, i\u0161tremiant l\u0117k\u0161t\u0119 u\u017e \u0161ventoriaus vart\u0173.<br \/>\nManoma, jog europie\u010diai Dievo netiki: anot J. M. Hullo, \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0161ka kult\u016bra absorbavosi \u012f \u201epinig\u0173 kult\u016br\u0105\u201c. Amerikie\u010diai tiki Diev\u0105, aktyviai melsdami pinig\u0173 sau ir savo Ba\u017eny\u010diai, net u\u017era\u0161ydami konkre\u010dias sumas, kurias nori gauti. Ir kartais darosi nebeai\u0161ku, ar Dievas yra Dievas, i\u0161tar\u0119s \u017eod\u017eius \u201eAtiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo \u2013 Dievui\u201c, ar Pinig\u0173 Dievas?<br \/>\nPranci\u0161kus Asy\u017eietis ir i\u0161tisos vienuoli\u0173 kartos tik\u0117jo, jog turtas ir pinigai patys savaime yra blogis: atsisakyk \u0161i\u0173 pagund\u0173 ir b\u016bsi i\u0161ganytas. \u0160\u012f po\u017ei\u016br\u012f, kaip beb\u016bt\u0173 keista, m\u016bs\u0173 kra\u0161te sutvirtino komunistai, tiesa, be i\u0161ganymo vilties. Dievo reikalavimas solidarizuotis dvasia su skurstan\u010diaisiais da\u017eniausiai kyla ne i\u0161 simpatij\u0173 skurdui, bet i\u0161 gilios antipatijos neteisybei, nes neretai skurdas yra padarytos neteisyb\u0117s, godumo, grubumo, aplaidumo padarinys (nors, \u017einoma, prie\u017eastys gali b\u016bti ir kitos: apsileidimas, negabumas, tik\u0117jimo stoka ir pan.).<br \/>\nBlaiv\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f pinigus gyn\u0117 M. Lutheris: \u201eA\u0161 nemanau, jog Pranci\u0161kus Asy\u017eietis \u2013 blogas \u017emogus, bet faktai rodo, jog jis buvo naivus, arba teisingiau, kvailas. Jis man\u0117, jog pinigai i\u0161 esm\u0117s yra blogis, ir pakeit\u0117 laisv\u0105 nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105 per Krist\u0173 nauju i\u0161si\u017ead\u0117jimo \u012fstatymu. \u010cia ir buvo jo kvailumas. Jei sidabras ir auksas yra blogi i\u0161 esm\u0117s, tai tie, kurie j\u0173 atsisako, u\u017esitarnauja i\u0161auk\u0161tinim\u0105. Bet jei pinigai yra geri Dievo k\u016briniai, kuriuos galima naudoti savo artimo poreikiams ir Dievo \u0161lovei, ar nesi kvailas ir net ned\u0117kingas Dievui, jei susilaikai nuo j\u0173, lyg tai b\u016bt\u0173 blogis? Jie n\u0117ra blogis, nors gali vesti \u012f tu\u0161tyb\u0119 ir blog\u012f. Jei Dievas dav\u0117 jums turto, d\u0117kokite Dievui ir \u017ei\u016br\u0117kite, kad teisingai naudotum\u0117te. Problema ne pinigai, bet j\u0173 naudojimas. Godieji piktnaud\u017eiauja pinigais, nor\u0117dami laim\u0117ti pasaul\u012f, vienuoliai stengiasi pinig\u0173 i\u0161si\u017ead\u0117ti. Galiausiai ir vieni, ir kiti ramyb\u0117s nepasiekia\u201c (\u201eGyvasis \u017eodis\u201c, 1995, \u017eiema).<br \/>\nKaip matome, pati Ba\u017eny\u010dia nei\u0161veng\u0117 pagund\u0173. Ji buvo bandoma turto ir i\u0161didumo ir neatsilaikydavo prie\u0161 juos. Kaip ten beb\u016bt\u0173, Ba\u017eny\u010dia teb\u0117ra ir tikrasis Kristaus \u012frankis kovoje su nekontroliuojamu godumu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Vitalija Norvilien\u0117<\/strong>, \u017eurnalist\u0117, vert\u0117ja<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vitalija Norvilien\u0117<\/p>\n<p>V\u0117l i\u0161au\u0161o nauja diena, ir \u201egerb\u016bvio dievas\u201c paskelbia geras naujienas turtingiesiems ir prastas varg\u0161ams. Pakeitusi krik\u0161\u010dioni\u0161kas vertybes, \u0161\u012f am\u017ei\u0173 u\u017evald\u0117 \u201epinig\u0173 kult\u016bra\u201c. Lyg nematomas debesis pinig\u0173 prasm\u0117 dengia vis\u0105 \u017eem\u0119. B\u016bdami vienu i\u0161 geriausi\u0173 \u017emonijos i\u0161radim\u0173, jie yra ir viena i\u0161 did\u017eiausi\u0173 b\u0117d\u0173: j\u0173 visados yra per ma\u017eai, ir tai lemia esmin\u0117 j\u0173 savyb\u0117 \u2013 nepastovumas. Juos sunku apvaldyti kaip j\u016br\u0105, nors to siekiama \u012fvairiausiomis priemon\u0117mis: nustatytais atlyginimais, reguliariomis s\u0105skaitomis, buhalterin\u0117mis knygomis, kurios nuolat revizuojamos, \u010deki\u0173 knygel\u0117mis&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":384,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[11],"tags":[98,160,159],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/462"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=462"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/462\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":464,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/462\/revisions\/464"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/384"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=462"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=462"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=462"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}