{"id":752,"date":"2016-05-19T11:35:36","date_gmt":"2016-05-19T08:35:36","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=752"},"modified":"2016-05-19T11:35:36","modified_gmt":"2016-05-19T08:35:36","slug":"ka-reiskia-teve-musu-maldos-prasymai-2","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=752","title":{"rendered":"K\u0105 rei\u0161kia \u201eT\u0117ve m\u016bs\u0173\u201c maldos pra\u0161ymai?"},"content":{"rendered":"

Robert H. Stein<\/em>
\n
\n\u201eIr atleisk mums m\u016bs\u0173 kaltes, kaip ir mes atleid\u017eiame savo kaltininkams\u201c (Mt 6,12)<\/strong>
\nVie\u0161paties maldoje (Mt 6,9\u201313) Ra\u0161to ai\u0161kintojas susiduria su keliomis egzegez\u0117s ir teologijos problemomis. Egzegetiniai gin\u010do objektai apima tokius klausimus kaip tie, kurie nurodomi posakiu \u201ekaip danguje, taip ir \u017eem\u0117je\u201c. Ar tai susij\u0119 su paskutiniu pra\u0161ymu (\u201eteesie tavo valia\u201c), ar priklauso visiems trims pra\u0161ymams d\u0117l Dievo vardo, karalyst\u0117s ir valios? Kita egzegez\u0117s problema yra \u017eod\u017eio \u201ekasdien\u0117\u201c reik\u0161m\u0117. Kadangi graiki\u0161kas \u017eodis epiousion<\/em> graik\u0173 literat\u016broje randamas tik dviejose vietose (Mato ir Luko pasakojimuose apie Vie\u0161paties mald\u0105), beveik ne\u012fmanoma tiksliai su\u017einoti, kaip \u0161\u012f termin\u0105 versti.
\nNors \u0161ios egzegez\u0117s problemos nemalonios, teologiniai Vie\u0161paties maldos gin\u010do objektai kelia didesni\u0173 b\u0117d\u0173. Yra dvi pagrindin\u0117s problemos. Pirmoji problema apima antr\u0105j\u012f pra\u0161ym\u0105 d\u0117l m\u016bs\u0173: \u201eir atleisk mums m\u016bs\u0173 kaltes, kaip ir mes atleid\u017eiame savo kaltininkams\u201c. Ma\u017eesn\u012f gin\u010d\u0105 kelia termino \u201ekalt\u0117s\u201c prasm\u0117. \u0160is \u017eodis J\u0117zaus dienomis buvo \u012fprasta s\u0105voka nuod\u0117m\u0117ms apib\u016bdinti. Tai ai\u0161kiausiai atsiskleid\u017eia Luko Vie\u0161paties maldos versijoje. Lk 11,4 sakoma: \u201eir atleisk mums m\u016bs\u0173 kaltes, nes ir mes atleid\u017eiame kiekvienam, kuris mums kaltas\u201c. I\u0161 \u0161i\u0173 dviej\u0173 termin\u0173 kaitaliojimo ai\u0161ku, kad kalt\u0117s rei\u0161kia nuod\u0117mes. Tai taip pat akivaizdu i\u0161 Mt 18,32\u201335 ir Lk 7,41\u201349.
\nTa\u010diau did\u017eiausia teologijos problema \u0161ioje i\u0161traukoje yra gin\u010dytinas klausimas, kaip Dievo atleidimas krik\u0161\u010dioniui susij\u0119s su krik\u0161\u010dionio atleidimu kitiems. Ai\u0161ku, jog tai svarbus klausimas. Jo svarb\u0105 didina faktas, kad \u0161is pra\u0161ymas yra vienintel\u0117 Vie\u0161paties maldos dalis, kur \u012ftrauktas tikin\u010diojo ind\u0117lis! Tik \u010dia i\u0161 besimeld\u017eian\u010dio Dievui asmens reikalaujama veikti.
\nTa\u010diau kaip susij\u0119 krik\u0161\u010dionio atleidimas ir Dievo atleidimas? Tas \u201ekaip\u201c netur\u0117t\u0173 reik\u0161ti \u201etuo pat mastu\u201c arba \u201etokiu pat b\u016bdu\u201c. Joks tikintysis nenori, kad jo netobulas atleidimas ribot\u0173 Dievo atleidim\u0105. Ir, \u017einoma, joks tikintysis nenori, kad jo atleidimo apimtis ribot\u0173 berib\u012f Dievo atleidim\u0105. N\u0117 vienas \u0161ia malda besimeld\u017ei\u0105s krik\u0161\u010dionis n\u0117ra tiek daug nusid\u0117j\u0119s savo artimui, kaip kad nusideda Dievui. Krik\u0161\u010dioniui ai\u0161kiai daugiau turi atleisti Dievas, negu jis turi atleisti kitiems! Tod\u0117l \u017eodis \u201ekaip\u201c negali nurodyti tik Dievo ir krik\u0161\u010dionio atleidimo palyginim\u0105.
\nKitas gin\u010dytinas klausimas, kur\u012f kelia \u0161is pra\u0161ymas, apima Dievo atleidimo laik\u0105. Kai kurie mokslininkai i\u0161kelia prielaid\u0105, kad \u012fsivaizduojama scena yra did\u017eioji Paskutiniojo Teismo diena ir kad tikintysis siekia Dievo atleidimo t\u0105 dien\u0105. Ta\u010diau atrodo priimtiniau \u010dia \u012f\u017evelgti kasdienio apsivalymo nuo nuod\u0117mi\u0173 reikalavim\u0105 ir ai\u0161kinti tai greta 1 Jn 1,9 eilut\u0117s: \u201eJeigu i\u0161pa\u017e\u012fstame savo nuod\u0117mes, jis i\u0161tikimas ir teisingas, kad atleist\u0173 mums nuod\u0117mes ir apvalyt\u0173 mus nuo vis\u0173 nedorybi\u0173\u201c. Tai atrodo priimtina bent d\u0117l dviej\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Pirma, \u0161ia malda besimeld\u017eiantis asmuo yra tikintysis. Jis yra i\u0161pirktas. Jis jau i\u0161teisintas ir yra Dievo vaikas ir paveld\u0117tojas, nes kreipiasi \u012f Diev\u0105 kaip \u201eT\u0117v\u0105\u201c. Taigi jis garantuotas d\u0117l i\u0161gelb\u0117jimo t\u0105 dien\u0105 (Rom 5,9).
\nAntra, Vie\u0161paties malda buvo skirta ne tik b\u016bti maldos pavyzd\u017eiu, bet ir b\u016bti malda, nuolat tariama J\u0117zaus sek\u0117j\u0173. Faktas, kad \u0161i malda juos identifikuodavo kaip J\u0117zaus mokinius, kaip ir Jono Krik\u0161tytojo mokiniai tur\u0117jo toki\u0105 identifikuojan\u010di\u0105 mald\u0105, rodo, kad Dievas n\u0117ra pakartotinai pra\u0161omas atleisti Teismo dien\u0105 arba tam tikra prasme v\u0117l i\u0161ganyti nusid\u0117j\u0117lius. Veikiau krik\u0161\u010dionys tur\u0117t\u0173 siekti nuolatinio atnaujinimo ir apvalymo, kad palaikyt\u0173 artim\u0105 T\u0117vo\u2013vaiko santyk\u012f. \u012es\u016bnis, kuris \u012f\u017eeid\u017eia t\u0117v\u0105, turi atsipra\u0161yti ir siekti atleidimo ne tam, kad likt\u0173 \u012fs\u016bnytas, bet kad palaikyt\u0173 gerus santykius su t\u0117vu. Pana\u0161iai tikintieji meld\u017eiasi \u201eatleisk mums m\u016bs\u0173 kaltes\u201c tam, kad palaikyt\u0173 gerus santykius su dangi\u0161kuoju T\u0117vu, o ne tam, kad b\u016bt\u0173 v\u0117l \u012fs\u016bnyti, v\u0117l nuteisinti arba kad v\u0117l jiems b\u016bt\u0173 atleista.
\nSvarbiausias \u0161io pra\u0161ymo gin\u010dytinas objektas apima laiko klausim\u0105. Kas ateina pirmiau: krik\u0161\u010dionio atleidimas kitiems \u2013 ir kaip pasekm\u0117 \u2013 Dievo atleidimas jiems ar Dievo atleidimas tikintiesiems ir kaip pasekm\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 atleidimas kitiems? Jei teisingas pirmas atvejis, ar tai rei\u0161kia teisumo \u201edarbais\u201c tip\u0105? Ar n\u0117ra tik\u0117jimas vienintel\u0117 b\u016btinyb\u0117 dievi\u0161kam atleidimui? \u010cia paliestas teologijos klausimas svarbus ir painus. Vie\u0161paties maldoje atrodo, kad Dievo atleidimas eina paskui ir yra s\u0105lygojamas krik\u0161\u010dionio atleidimo kitiems. Krik\u0161\u010dionis gali pra\u0161yti Dievo atleisti, nes jis atleido. Mt 5,23\u201324 irgi tai duoda suprasti. Krik\u0161\u010dioniui b\u016btina susitaikyti su artimu prie\u0161 ateinant pas Diev\u0105. Pana\u0161iai Lk 6,37 tvirtinama: \u201eatleiskite, ir jums bus atleista\u201c. Mk 11,25 moko to paties po\u017ei\u016brio. Dar svarbesnis Mt 6,14 tvirtinimas: \u201eJeigu j\u016bs atleisite \u017emon\u0117ms j\u0173 nusi\u017eengimus, tai ir j\u016bs\u0173 dangi\u0161kasis T\u0117vas atleis jums\u201c. Atrodo ai\u0161ku, kad J\u0117zus moko, jog dievi\u0161kas atleidimas priklauso nuo tikin\u010diojo atleidimo kitiems ir eina po jo.
\nTa\u010diau kitos Biblijos i\u0161traukos, regis, moko, kad krik\u0161\u010dionio atleidimas vyksta vienu metu su Dievo atleidimu arba eina po jo. D\u0117l pirmojo atvejo lygiagre\u010diame Vie\u0161paties maldos apra\u0161yme Lk 11,4 skaitome: \u201e…atleisk mums m\u016bs\u0173 kaltes, nes ir mes atleid\u017eiame kiekvienam, kuris mums kaltas\u201c. \u010cia krik\u0161\u010dionio atleidimas yra vienalaikis su Dievo atleidimu. Kita vertus, Lk 7,47b tvirtinama, kad po Dievo atleidimo ateina meil\u0117 ir kad meil\u0117 yra atsakas \u012f Dievo atleidim\u0105. Mintis, kad atsakydamas \u012f Dievo atleidimo malon\u0119 krik\u0161\u010dionis savo ruo\u017etu atleid\u017eia (arba myli), aptinkama ir Pauliaus lai\u0161kuose. Ir Ef 4,32, ir Kol 3,13 tvirtina, kad tikintieji turi atleisti vienas kitam, lygiai kaip Dievas Kristuje atleido (atkreipkite d\u0117mes\u012f \u012f laik\u0105!) mums.
\nKartais b\u016btina atleisti, kad pa\u010diam b\u016bt\u0173 atleista, atleisti, kadangi mums atleista, atleisti, kadangi mums atleid\u017eiama! Ta\u010diau ie\u0161kant tinkamos ir tikslios chronologijos, reikia nepamesti i\u0161 aki\u0173 centrin\u0117s tiesos, apie kuri\u0105 \u0161aukia visos \u0161ios eilut\u0117s. Ta tiesa yra faktas, kad gauti atleidim\u0105 ir kitiems atleisti yra tarpusavy susij\u0119; to negalima atskirti. Kartais d\u0117mesys gali b\u016bti sutelkiamas \u012f vien\u0105 pus\u0119, kitais kartais \u2013 \u012f kit\u0105, bet atleidimas ir atleidimo gavimas negali b\u016bti atskirti. Neatleidimas kitam rei\u0161kia, kad tau neatleista (Mt 6,15)!
\nKartais J\u0117zaus d\u0117mesys gali b\u016bti sutelktas \u012f pradin\u0119 atgailos ir tik\u0117jimo patirt\u012f, kai krik\u0161\u010dionis nusi\u017eemin\u0119s siekia Dievo atleidimo ir rodo b\u016btin\u0105 nuostat\u0105 tam, kad ateit\u0173 pas Diev\u0105, pirmas atleisdamas kaltininkams. (Ta\u010diau tokiame nusi\u017eeminime ir atgailoje \u012f\u017evelgti nuteisinim\u0105 darbais yra absurdas. Nuteisinimas darbais nepra\u0161o pasigail\u0117jimo ir malon\u0117s, jis to reikalauja!) Kitais kartais J\u0117zaus ar biblinio autoriaus d\u0117mesys gali b\u016bti sutelktas ne \u012f pradin\u012f atgailos akt\u0105, bet \u012f tos atgailos ir tik\u0117jimo \u012ftvirtinim\u0105. Paragav\u0119s Dievo atleidimo, tikintysis ir nori, ir gali atleisti kitiems.
\nJ\u0117zui ir Naujojo Testamento autoriams, atrodo, ma\u017eiau r\u016bpi sukurti \u0161ioje srityje laiko schem\u0105 negu skelbti b\u016btinyb\u0119 ir neatskiriam\u0105 ry\u0161\u012f tarp dievi\u0161ko atleidimo patirties ir atleidimo praktikavimo. Dievi\u0161kas atleidimas kelia ir reikalauja i\u0161 tikin\u010diojo pasiry\u017eimo atleisti. Pabr\u0117\u017eiant pirm\u0105j\u012f (dievi\u0161k\u0105j\u012f atleidim\u0105) i\u0161eina, kad pasiry\u017eimas atleisti kitiems eina po atleidimo gavimo. Pabr\u0117\u017eiant paskesn\u012fj\u012f (pasiry\u017eim\u0105 atleisti) duodama suprasti, kad dievi\u0161kas atleidimas eina po tikin\u010diojo atleidimo kitiems. Palyginimas apie neatlaid\u0173 tarn\u0105 (Mt 18,23\u201335) ai\u0161kiai moko \u0161io tarpusavio ry\u0161io. Tai, kas atrodo kaip atleidimas tau pa\u010diam, kuris eina prie\u0161 atleidim\u0105 kitiems (Mt 18,27), pranyksta, kai po to neina atleidimas kitiems (Mt 18,32\u201335). Tiedu dalykai negali b\u016bti atskirti. Ar atleidimas pasirodo prie\u0161, kartu, ar po to, kai tau buvo atleista, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nelabai svarbu. Svarbiausia suvokti, kad negali b\u016bti atleidimo tau pa\u010diam be atleidimo kitiems!<\/p>\n

\u201eIr nevesk m\u016bs\u0173 \u012f pagund\u0105\u201c (Mt 6,3)<\/strong>
\nAntroji teologijos problema Vie\u0161paties maldoje randama Mt 6,13: \u201eIr nevesk m\u016bs\u0173 \u012f pagund\u0105…\u201d Prie\u0161 nagrin\u0117jant svarbiausi\u0105 \u010dia aptinkam\u0105 keblum\u0105, gali b\u016bti naudinga i\u0161siai\u0161kinti por\u0105 ma\u017eiau gin\u010dytin\u0173 klausim\u0173. Kai kurie mokslininkai termin\u0105 pagunda apib\u016bdina kaip eschatologin\u0119 \u201ePagund\u0105\u201c: \u201enevesk m\u016bs\u0173 \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Pagund\u0105, kuri ateis \u012f \u017eem\u0119\u201c. Ta\u010diau Mt 6,13 graiki\u0161kame tekste \u201epagunda\u201c neturi skirties \u201eta\u201c. (Nors prielinksnin\u0117je fraz\u0117je skirtis neb\u016btina, kad daiktavardis b\u016bt\u0173 apibr\u0117\u017etas, jos praleidimas \u0161ioje vietoje reik\u0161mingas). Tai rodo, kad terminas pagunda vartojamas bendresne prasme nurodyti vidin\u0117ms vilion\u0117ms. Geras to pavyzdys randamas Mt 26,41, Mk 14,38 ir Lk 22,40. Vartojamas tas pats \u017eodis, bet jis nurodo betarpi\u0161k\u0105 pagund\u0105, i\u0161kilusi\u0105 Petrui ir mokiniams, kai J\u0117z\u0173 jau buvo ketinama i\u0161duoti.
\nTerminas pagunda evangelijose vartojamas devynis kartus, bet niekad \u2013 nurodyti tai pagundai, kuri ateis istorijos pabaigoje. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u0161is \u017eodis Naujajame Testamente randamas dvide\u0161imt vien\u0105 kart\u0105, bet tik vienu atveju ai\u0161kiai nurodo t\u0105 Pagund\u0105 (Apr 3,10, liet. \u201ei\u0161bandymo valanda\u201c), nors gal ir dar dviem atvejais (1 Pt 4,12; 2 Pt 2,9, liet. \u201em\u0117ginimas\u201c). Tod\u0117l atrodo tikra, kad Vie\u0161paties maldoje Matas nurodo ne eschatologin\u012f Gundym\u0105, kuris ateis istorijos pabaigoje, bet kasdien\u0119 pagund\u0105 nusid\u0117ti, su kuria susiduria krik\u0161\u010dionys.
\nAntras ma\u017eiau gin\u010dytinas klausimas susij\u0119s su tuo, ar terminas pagunda suprastinas aktyvia (\u201eneleisk man gundyti Dievo\u201c), ar pasyvia prasme (\u201eneleisk man\u0119s gundyti\u201c). Aktyvi prasm\u0117 ma\u017eai tik\u0117tina, nes lygiagretus pasakymas tolesn\u0117je eilut\u0117s dalyje susij\u0119s su \u201ebuvimu i\u0161gelb\u0117tam\u201c. Savo reik\u0161me tai pasyvu.
\nPagrindin\u0117 problema \u0161iame tekste ai\u0161ki. Ar Dievas veda savo vaikus \u012f pagund\u0105? Ar Jis stengiasi priversti mus nusid\u0117ti? Jok 1,13 grie\u017etai tokiam po\u017ei\u016briui pasiprie\u0161ina: \u201eIr n\u0117 vienas gundomas tenesako: \u2018A\u0161 esu Dievo gundomas! Dievas negali b\u016bti gundomas \u012f pikta ir pats nieko negundo\u2019\u201c. Dar daroma prielaida, kad Jok 1,13 specialiai para\u0161yta reaguojant \u012f neteising\u0105 \u0161io pra\u0161ymo Vie\u0161paties maldoje supratim\u0105. To ne\u012fmanoma \u012frodyti, bet Jok 1,13 i\u0161ry\u0161kina problem\u0105 su Mt 6,13.
\nAr Vie\u0161paties maldoje krik\u0161\u010dionis pra\u0161o Diev\u0105 nepastatyti prie\u0161 pagund\u0105, kuri gali b\u016bti jo nuopuolio prie\u017eastimi? Jei taip, kaip tikintysis turi ai\u0161kinti visus did\u017eius dievi\u0161ko i\u0161laisvinimo ir pagalbos gundymo (m\u0117ginimo) metu pa\u017eadus? \u201e…Vie\u0161pats \u017eino, kaip i\u0161gelb\u0117ti maldingus \u017emones i\u0161 m\u0117ginimo…\u201c (2 Pt 2,9). \u201eJums tek\u0119 i\u0161m\u0117ginimai t\u0117ra \u017emogi\u0161ki. Dievas i\u0161tikimas. Jis neleis j\u016bs\u0173 m\u0117ginti vir\u0161 j\u016bs\u0173 j\u0117g\u0173, bet padarys, kad gal\u0117tum\u0117te atlaikyti i\u0161m\u0117ginim\u0105\u201c (1 Kor 10,13). \u0160is teksto, kuriuo krik\u0161\u010dionis meld\u017eia Dievo, kad nevest\u0173 \u012f pagund\u0105, ai\u0161kinimas ry\u0161kiai kontrastuoja su likusios \u0160v. Ra\u0161to dalies mokymais, kur pabr\u0117\u017eiama, kad Dievas yra Tas, kuris tikint\u012fj\u012f veda per pagund\u0105 ir i\u0161 jos, o ne \u012f j\u0105. Hipoteti\u0161kai \u012fmanoma, kad J\u0117zus \u0161iame Vie\u0161paties maldos pra\u0161yme moko to, kas ry\u0161kiai prie\u0161tarauja likusiai Biblijos daliai, bet prie\u0161 taip nusprend\u017eiant b\u016bt\u0173 protinga pa\u017ei\u016br\u0117ti, ar \u0161is tekstas tikrai reikalauja tokio ai\u0161kinimo.
\nReik\u0117t\u0173 pasteb\u0117ti, kad terminus pagunda, i\u0161m\u0117ginimas [tas pats graiki\u0161kas \u017eodis!] galima suprasti ir teigiama, ir neigiama prasme. Jok 1,13 \u201epagunda\u201c ai\u0161kiai yra neigiama tikrov\u0117, nes kyla i\u0161 geiduli\u0173 ir veda \u012f nuod\u0117m\u0119 (Jok 1,14\u201315). Ta\u010diau Jok 1,2.12 ir 1 Pt 1,6 \u201ei\u0161m\u0117ginimas\u201c regimas kaip teigiamas dalykas ir kaip tik\u0117jimo augimo bei brendimo priemon\u0117. Stengtis, kad neb\u016btum gundomas, negatyvia buvimo viliojamam nusid\u0117ti prasme tikrai prasminga. Pagundos, kuri nori mus suklaidinti ir vesti \u012f nuod\u0117m\u0119, reik\u0117t\u0173 vengti. Ta\u010diau pagundos i\u0161m\u0117ginimo, kuris veda \u012f dvasin\u012f augim\u0105, prasme reik\u0117t\u0173 ne vengti, bet j\u012f sveikinti. \u201eLaikykite, broliai, tikru d\u017eiaugsmu, kad pakli\u016bvate \u012f visokius i\u0161m\u0117ginimus. Supraskite: j\u016bs\u0173 tik\u0117jimo i\u0161m\u0117ginimas gimdo i\u0161tverm\u0119\u201c (Jok 1,2\u20133). Jei Dievas veda tikint\u012fj\u012f \u012f pagund\u0105 neigiama prasme, tai ai\u0161kiai neatitinka Jok 1,13. Pasak \u0161ios eilut\u0117s, Dievas \u012f \u0161itoki\u0105 pagund\u0105 savo vaik\u0173 neveda. Pra\u0161yti Diev\u0105 nevesti \u012f pagund\u0105 ir nuod\u0117m\u0119 b\u016bt\u0173 labai keista, nes Dievas to niekad nedaro! \u0160i pagundos r\u016b\u0161is geriau tinka kokio graik\u0173 mitologijos dievo elgesiui nei m\u016bs\u0173 Biblijos Dievui. Bet, kita vertus, ar tikintysis tur\u0117t\u0173 pra\u0161yti Diev\u0105 neleisti jam patirti t\u0173 i\u0161m\u0117ginim\u0173, kurie gimdo i\u0161tverm\u0119 ir kantryb\u0119? Prie\u0161ingai, tikintysis tur\u0117t\u0173 melsti atkaklumo per tokius i\u0161m\u0117ginimus, o ne apsaugos nuo j\u0173.
\nNorint i\u0161spr\u0119sti \u0161io pra\u0161ymo keblum\u0105, atrodo, reikia apibr\u0117\u017eti, k\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia \u201enevesk\u201c. Gali b\u016bti, kad u\u017e \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 gl\u016bdi aram\u0117ji\u0161kas pasakymas, kuriuo u\u017euot pra\u0161ius Diev\u0105 nevesti krik\u0161\u010dionio \u012f pagund\u0105, pra\u0161oma Jo duoti i\u0161tverm\u0117s atsispirti gundymui. Naudinga \u0161ito paralel\u0117 randama Babilono Talmude:
\nNevesk man\u0119s \u012f prasi\u017eengimo vald\u017ei\u0105,
\nIr nevesk man\u0119s \u012f nuod\u0117m\u0117s vald\u017ei\u0105,
\nNei \u012f neteisingumo vald\u017ei\u0105,
\nNei \u012f pagundos vald\u017ei\u0105,
\nNei \u012f bet ko g\u0117dingo vald\u017ei\u0105.
\n\u0160iame pavyzdyje pamaldus \u017eydas nepra\u0161o Dievo nevesti jo \u012f \u0161ias blogybes. Jis pra\u0161o Diev\u0105 sulaikyti j\u012f nuo pasidavimo joms arba nuo j\u0173 darymo. Pana\u0161iai Vie\u0161paties maldoje krik\u0161\u010dionis pra\u0161o Diev\u0105 pad\u0117ti jam, kad nepasiduot\u0173 pagundai, u\u017euot pra\u0161\u0119s neversti j\u012f patirti toki\u0105 pagund\u0105. \u0160is pra\u0161ymas geriausiai suprantamas kaip idioma, kuri\u0105 galima versti kaip \u201eneleisk mums pasiduoti pagundai\u201c.
\n\u0160itok\u012f \u0161io pra\u0161ymo supratim\u0105 paremia ne tik paralel\u0117s \u017eyd\u0173 literat\u016broje, bet ir tolesn\u0117s fraz\u0117s paralelizmas. Fraz\u0117 \u201ebet gelb\u0117k mus nuo pikto\u201c, kuri formaliai yra antitezinio paralelizmo pavyzdys, savo prasme yra sinoniminio paralelizmo pavyzdys. Tai rei\u0161kia, kad kitas b\u016bdas atskleisti \u201enevesk m\u016bs\u0173 \u012f pagund\u0105\u201c prasmei yra \u201egelb\u0117k mus nuo pikto\u201c. Abiejuose pra\u0161ymuose tikintysis ie\u0161ko Dievo pagalbos i\u0161m\u0117ginim\u0173 laikais, ir kreipiasi dievi\u0161kos apsaugos nuo blogio. Jei tai suprantama kaip pra\u0161ymas, kad Dievas neleist\u0173 tikin\u010diajam pasiduoti pagundai, \u0161is pra\u0161ymas Vie\u0161paties maldoje nebekelia didesni\u0173 sunkum\u0173.<\/p>\n

Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n

Versta i\u0161: Stein R. H. Difficult Passages in the New Testament. \u2013 Grand Rapids, 1990<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Robert H. Stein \u201eIr atleisk mums m\u016bs\u0173 kaltes, kaip ir mes atleid\u017eiame savo kaltininkams\u201c (Mt 6,12) Vie\u0161paties maldoje (Mt 6,9\u201313) Ra\u0161to ai\u0161kintojas susiduria su keliomis egzegez\u0117s ir teologijos problemomis. Egzegetiniai gin\u010do objektai apima tokius klausimus kaip tie, kurie nurodomi posakiu \u201ekaip danguje, taip ir \u017eem\u0117je\u201c. Ar tai susij\u0119 su paskutiniu pra\u0161ymu (\u201eteesie tavo valia\u201c), ar […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[96,97,242],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/752"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=752"}],"version-history":[{"count":1,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/752\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":753,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/752\/revisions\/753"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=752"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=752"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=752"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}