{"id":757,"date":"2016-05-19T11:40:51","date_gmt":"2016-05-19T08:40:51","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=757"},"modified":"2016-05-19T11:41:24","modified_gmt":"2016-05-19T08:41:24","slug":"emanuelis-kristus-tikejimo-ispazinimuose","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=757","title":{"rendered":"Emanuelis Kristus tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimuose"},"content":{"rendered":"

Bruce L. Shelley<\/em><\/p>\n

Hermono kalno pap\u0117d\u0117je J\u0117zus kart\u0105 paklaus\u0117 savo mokini\u0173: \u201eKuo \u017emon\u0117s mane laiko?\u201c Jie atsak\u0117 jam, kad dauguma \u017emoni\u0173 j\u012f priskiria prie Izraelio prana\u0161\u0173. Jam primygtinai toliau klausin\u0117jant mokinius \u2013 \u201eO j\u016bs? Kuo j\u016bs mane laikote?\u201c, Petras atsak\u0117: \u201eTu esi Mesijas, gyvojo Dievo S\u016bnus\u201c.
\n\u017dmon\u0117s \u012f Kristaus klausim\u0105 rado t\u016bkstant\u012f atsakym\u0173. Kai kurie sak\u0117: \u201eJis \u2013 nepaprastas \u017eyd\u0173 rabinas, skelbiantis meil\u0117s karalyst\u0119\u201c. Kiti atsako: \u201eNe, jis socialinis misionierius, kurio pagrindinis tikslas buvo nuversti tironi\u0161k\u0105 Romos vald\u017ei\u0105\u201c. Dar kiti tvirtina: \u201eJis suklaidintas svajotojas, kuris lauk\u0117, kad Dievas \u012fsiki\u0161t\u0173 \u012f istorijos eig\u0105 ir \u012ftvirtint\u0173 \u017eem\u0117je teisingum\u0105\u201c.
\nNepaisydama skirting\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173 Ba\u017eny\u010dia per am\u017eius kartu su Petru i\u0161pa\u017eino: J\u0117zus Kristus yra Mesijas, gyvojo Dievo S\u016bnus. Jis yra daugiau nei krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 studij\u0173 tema; jis \u2013 krik\u0161\u010dioni\u0161kos maldos objektas. Teologai tai vadina inkarnacijos<\/em>, Dievo \u012fsik\u016bnijimo, paslaptimi. Giesmi\u0173 k\u016br\u0117jai auk\u0161tina nuopelnus Emanuelio, rei\u0161kian\u010dio \u201eDievas su mumis\u201c.
\nImperiniame Ba\u017eny\u010dios am\u017eiuje, kai imperatoriai ragino ganytojus paruo\u0161ti tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimus, tiksliai apibr\u0117\u017eian\u010dius krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105, Ba\u017eny\u010dia prad\u0117jo kalb\u0117ti apie Diev\u0105\u2013\u017emog\u0173. 451 metais Visuotinis Susirinkimas, \u012fvyk\u0119s Chalkedone, netoli Konstantinopolio, patvirtino, kad J\u0117zus Kristus buvo \u201etobulas Dievas ir tobulas \u017emogus, tikras Dievas ir tikras \u017emogus, … turintis dvi nesumai\u0161ytas ir nesikei\u010dian\u010dias, nedalomas ir neperskiriamas prigimtis, … jos susitinka viename asmenyje\u201c.
\nDauguma Romos katalik\u0173, sta\u010diatiki\u0173 ir protestant\u0173 iki \u0161i\u0173 dien\u0173 \u0161\u012f teigin\u012f laiko ortodoksi\u0161ku krik\u0161\u010dioni\u0173 \u012fsitikinimu. Ta\u010diau kai kurie krik\u0161\u010dionys Egipte, Sirijoje bei Indijoje taip nemano. \u0160i\u0173 nesutarim\u0173 prie\u017eastys gl\u016bdi V am\u017eiaus bandymuose ai\u0161kiai prabilti apie \u0161\u012f \u012fvyk\u012f. Kaip buvo suformuluota klasikin\u0117 \u012fsik\u016bnijimo doktrina? K\u0105 ji rei\u0161kia?<\/p>\n

\u017dodis tapo k\u016bnu<\/strong>
\n\u0160i\u0105 teologijos srit\u012f vadiname kristologija, nes ji kelia klausim\u0105: \u201eKas buvo J\u0117zus Kristus?\u201c Koks buvo santykis tarp dievi\u0161kojo ir \u017emogi\u0161kojo gyvenimo \u0161io unikalaus asmens, krik\u0161\u010dioni\u0173 I\u0161ganytojo?
\nJau pats \u0161io klausimo egzistavimas Ba\u017eny\u010dios gyvenime yra be galo svarbus. Kiek man \u017einoma, islamas neturi mahometologijos, o budizmas \u2013 budologijos. \u0160ie debatai krik\u0161\u010dionyb\u0117s istorijoje \u2013 tai paminklas unikalumui to, kur\u012f krik\u0161\u010dionys vadina Dievo S\u016bnumi.
\nImperinis am\u017eius nesuk\u016br\u0117 inkarnacijos doktrinos; tiesiog tuo metu apie tai buvo diskutuojama. Dievo\u2013\u017emogaus paslaptis buvo krik\u0161\u010dioni\u0161ko Dievo garbinimo centras dar ilgokai prie\u0161 jai tampant krik\u0161\u010dioni\u0161kos minties centru. J. S. Whale\u2019as kart\u0105 pasak\u0117 Kembrid\u017eo universiteto studentams: \u201eGilus instinktas visada sak\u0117 Ba\u017eny\u010diai, kad patikimiausiai Kristaus paslapt\u012f skelbiame garbindami Diev\u0105. Gyva Ba\u017eny\u010dia yra \u0161lovinanti, giedanti Ba\u017eny\u010dia, o ne mokykla \u017emoni\u0173, besilaikan\u010di\u0173 vis\u0173 teising\u0173 doktrin\u0173\u201c.
\nWhale\u2019as nor\u0117jo pasakyti tai, kad labiausiai branginamos Ba\u017eny\u010dios giesm\u0117s \u012f Krist\u0173 visada \u017evelg\u0117 kaip \u012f garbinimo objekt\u0105. Krik\u0161\u010dioni\u0161kos patirties prad\u017ei\u0105 randame ne Ba\u017eny\u010dios tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einime, bet jos muzikoje.
\nTa\u010diau tikintiems tyrin\u0117tojams vis dar lieka pagrindin\u0117 u\u017eduotis, nes \u012fsik\u016bnij\u0119s Dievas yra daugiau nei krik\u0161\u010dioni\u0173 sentimentas; jis yra krik\u0161\u010dionyb\u0117s tikrov\u0117. Apa\u0161talai kalb\u0117jo apie \u201eneregimojo Dievo atvaizd\u0105\u201c, \u201e\u017dod\u012f, padaryt\u0105 k\u016bnu\u201c, \u201eAvin\u0117l\u012f, nu\u017eudyt\u0105 nuo pasaulio suk\u016brimo\u201c. II ir III a. tikintieji atmet\u0117 ebionizm\u0105 ir gnosticizm\u0105, nes \u0161ie mokslai ai\u0161kiai buvo i\u0161kraip\u0119 \u0161i\u0105 ties\u0105.
\nIV bei V a. debatai d\u0117l inkarnacijos reik\u0161m\u0117s netur\u0117jo tikslo \u201epaai\u0161kinti\u201c Kristaus. \u0160ie krik\u0161\u010dionys \u017einojo, kad J\u0117zaus Kristaus ne\u012fmanoma paai\u0161kinti, nes jis ne\u012ftelpa \u012f jokius r\u0117mus. Jis unikalus. Didysis tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0173 nuopelnas yra tas, kad jie paliko \u0161i\u0105 paslapt\u012f nepaliest\u0105.
\nTa\u010diau visai nenuostabu, kad \u017emogaus protas mai\u0161tauja prie\u0161 Nik\u0117jos ir Chalkedono tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimus. Bet kuris profesorius, band\u0119s pateikti kristologinius debatus pirmakursiams seminaristams, patyr\u0117 j\u0173 reakcij\u0105. Ta\u010diau, kaip kart\u0105 nurod\u0117 Charlesas Williamsas, tai \u2013 \u201enesubrendusio jausmingumo\u201c mai\u0161tas. Tai nat\u016bralu.
\nVisuotiniai Ba\u017eny\u010dios susirinkimai, atrodo, visai neliet\u0117 jausm\u0173. Tod\u0117l turime nebrand\u017eias romanti\u0161kas maldas, skirtas \u201epaprastajam J\u0117zui, dvasiniam genijui, pla\u010di\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 tarptautiniam \u017eydui darbininkui, krentan\u010dio \u017evirblio ir lauk\u0173 \u017eol\u0117s J\u0117zui\u201c. Ta\u010diau, sako Williamsas, tokios maldos nepatarnaus tik\u0117jimui, nes krik\u0161\u010dionys nuo pat prad\u017ei\u0173 tik\u0117jo, kad J\u0117zuje Kristuje susitiko \u017eem\u0117 ir dangus, ir \u017emogus, ir Dievas.
\nAnkstyv\u0173j\u0173 dien\u0173 krik\u0161\u010dionys giliai jaut\u0117 \u0161i\u0105 realyb\u0119. Jie taip pat \u017einojo, kad \u012fsipareigojimas b\u016bti protingiems yra moralinis \u012fsipareigojimas, tod\u0117l ie\u0161kojo tokio teiginio, kuris sujungt\u0173 \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f bei dievi\u0161k\u0105j\u012f gyvenim\u0105 J\u0117zuje Kristuje.
\nAnkstyvojoje Ba\u017eny\u010dioje dvi \u017eymios teologijos mokyklos si\u016bl\u0117 kontrastingas svarbi\u0173 Biblijos i\u0161trauk\u0173 interpretacijas. Viena buvo Aleksandrijoje, kita Antiochijoje. Aleksandrijos mokykla pabr\u0117\u017edavo dievi\u0161k\u0105j\u0105 prigimt\u012f, o Antiochijos \u2013 \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105. Viena prad\u0117davo dangumi ir keliaudavo \u012f \u017eem\u0119; kita prad\u0117davo \u017eeme ir \u017evelgdavo \u012f dang\u0173.
\nAnkstyvasis ir vadovaujantis Aleksandrijos balsas buvo Origeno, kuris, kalb\u0117damas apie J\u0117z\u0173 Krist\u0173, suk\u016br\u0117 termin\u0105 \u201eDievas\u2013\u017emogus\u201c. Semdamasis id\u0117j\u0173 i\u0161 \u017eymaus graik\u0173 filosofo Platono, Origenas i\u0161vyst\u0117 gil\u0173 ir aistring\u0105 misticizm\u0105, besisukant\u012f apie dievi\u0161k\u0105j\u012f \u017dod\u012f (Logos\u0105). Jo id\u0117jos buvo sutelktos ties mintimi, jog Kristuje \u012fvyko tobulas susitikimas tarp Dievo ir \u017emonijos ir kad krik\u0161\u010dionys turi ver\u017etis j\u012f sekti.
\nV\u0117liau krik\u0161\u010dionys toliau rutuliojo \u0161i\u0105 mistin\u0119 id\u0117j\u0105. Vienas i\u0161 Kapadokijos T\u0117v\u0173, Grigalius Nysietis, mok\u0117, jog Kristuje Logosas \u2013 vienas<\/em> dievi\u0161kas asmuo \u2013 savyje sujung\u0117 dievi\u0161k\u0105 ir \u017emogi\u0161k\u0105 prigimtis. Abi prigimtys egzistavo savaranki\u0161kai ir ai\u0161kiai skyr\u0117si viena nuo kitos, ta\u010diau jos nebuvo pasidalijusios, o sutvarkytos taip, kad j\u0173 savyb\u0117s buvo abipusiai kei\u010diamos.
\nAntiochijos teolog\u0173 mokykla paprastai interpretuodavo Ra\u0161tus tiesesniu, daugiau istoriniu b\u016bdu. Svarbiausi \u0161ios pozicijos mokytojai pabr\u0117\u017edavo \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f evangelij\u0173 asmen\u012f. I\u0161gelb\u0117jimo veiksmingum\u0105 jie mat\u0117 J\u0117zaus pavyzdyje ir jo atliktame \u017eygdarbyje. \u017dmogaus valia, kuri \u0161iaip visuomet savanori\u0161kai atsigr\u0119\u017eia \u012f nuod\u0117m\u0119, Kristuje pasirod\u0117 esanti paklusni ir pergalinga.
\nGaliausiai Antiochijos teologai pabr\u0117\u017e\u0117 visi\u0161k\u0105 Kristaus \u017emogi\u0161kum\u0105. Anot Davido F. Wrighto, k\u016bno ir dvasios s\u0105junga jokiu b\u016bdu nepaveik\u0117 \u017emogi\u0161kosios prigimties u\u017ebaigtumo ir normalumo. Po to, kai \u017dodis tapo k\u016bnu, abi prigimtys i\u0161liko atskiros. Pagal Antiochijos mokym\u0105, jos gal\u0117jo lengvai pasirodyti esan\u010dios kaip dvi skirtingos b\u016btyb\u0117s, Dievas ir \u017emogus, Dievo S\u016bnus ir Marijos s\u016bnus, esan\u010dios kartu arba bendradarbiaujan\u010dios, bet ne asmeni\u0161kai suvienytos. Kaip indas, kuriame apsigyveno \u017dodis, J\u0117zus buvo pana\u0161us \u012f prana\u0161us ir apa\u0161talus, tik jis patyr\u0117 tobul\u0105 malon\u0117s bei j\u0117gos pilnatv\u0119. Anot vieno teologo, \u017dodis prisiglaud\u0117 \u017emoguje J\u0117zuje lyg \u0161ventykloje.
\nDebatai d\u0117l \u0161io \u012fvykio reik\u0161m\u0117s t\u0119s\u0117si kart\u0173 kartas i\u0161 dalies tod\u0117l, kad ant kortos buvo pastatyta tam tikr\u0173 \u017emoni\u0173 politin\u0117 \u012ftaka. Po to, kai prie Teodosijaus krik\u0161\u010dionyb\u0117 tapo oficialia religija, Ba\u017eny\u010dios strukt\u016bra prad\u0117jo suktis apie kelet\u0105 galing\u0173 fig\u016br\u0173. Svarbiausi\u0173 imperijos provincij\u0173 miest\u0173 vyskupai buvo prad\u0117ti vadinti arkivyskupais. Terminas, rei\u0161kiantis oficial\u0173 vyskupo jurisdikcijos ir vald\u017eios centr\u0105, yra vyskupija<\/em>. \u0160ie vyskupai svarbiausiuose imperijos miestuose \u2013 Romoje, Konstantinopolyje, Aleksandrijoje ir Antiochijoje \u2013 buvo laikomi auk\u0161\u010diausiais i\u0161 vis\u0173 ir vadinami patriarchais. Per IV ir V am\u017ei\u0173 \u0161ie keturi galingi patriarchai siek\u0117 padidinti savo dvasini\u0173 pareig\u0173 presti\u017e\u0105 bei \u012ftak\u0105.
\nAleksandrija ir Roma da\u017eniausiai remdavo viena kit\u0105, o Antiochija \u0117jo kartu su Konstantinopoliu. I\u0161 Aleksandrijos pus\u0117s tai atspind\u0117jo pavyd\u0105, kur\u012f \u0161is i\u0161didus ir senas miestas jaut\u0117 i\u0161si\u0161ok\u0117lei bekylan\u010diai sostinei Rytuose, Konstantinopoliui. Romai, kuri tam tikr\u0105 laik\u0105 buvo patenkinta tuo, kad jos \u012ftaka imperijos valdose vakaruose i\u0161sipl\u0117s, taip pat nepatiko vis did\u0117janti \u201enaujosios Romos\u201c Rytuose arogancija. Kita vertus, Antiochija ir Aleksandrija jau ilgai buvo nesantaikoje, abi b\u016bdamos var\u017eov\u0117s Rytuose. Jeigu Antiochija ir negal\u0117jo \u012fgyti pirmumo, tai ji labiau nor\u0117jo, kad jis atitekt\u0173 Ba\u017eny\u010diai naujojoje sostin\u0117je, o ne jos senai var\u017eovei prie Nilo.
\n
\nPagrindin\u0117s erezijos d\u0117l Kristaus<\/strong>
\nTokioje atmosferoje kristologiniai debatai t\u0119s\u0117si daugiau kaip \u0161imtmet\u012f ir buvo pagrindin\u0117 Ba\u017eny\u010di\u0173 Rytuose aistra. Tarp 350 ir 450 m. atsirado erezij\u0173, ir kiekviena i\u0161 j\u0173 privert\u0117 Ba\u017eny\u010dias ai\u0161kiau atsakyti \u012f klausim\u0105: \u201eKas buvo J\u0117zus Kristus?\u201c
\nPirmoji pozicija, prad\u0117jusi pirmauti ir v\u0117liau atmesta, buvo siejama su Laodik\u0117jos pastoriumi, vardu Apolinarijus, jaunesniu Atanazo draugu. M\u0105stant apie mokym\u0105, kylant\u012f i\u0161 Antiochijos, Apolinarijui dingtel\u0117jo, kad \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 galima pa\u017evelgti ir i\u0161 kito ta\u0161ko, kur\u012f mes vadintume psichologija. Jam atrod\u0117, kad \u017emogi\u0161koji prigimtis apima ir k\u016bn\u0105, ir siel\u0105. Ta\u010diau \u012fsik\u016bnijimo metu dievi\u0161kasis \u017dodis (Logosas), anot Apolinarijaus, i\u0161st\u016bm\u0117 gyv\u0105 ir proting\u0105 siel\u0105, esan\u010di\u0105 \u017emogaus k\u016bne, sukurdamas \u201eprigimtin\u0119 vienyb\u0119\u201c tarp \u017dod\u017eio ir k\u016bno. Jis man\u0117, kad \u017emogi\u0161kumas buvo ne i\u0161gelb\u0117jimo \u012frankis, o sfera, ir tod\u0117l gal\u0117jo kalb\u0117ti apie \u201eLogoso vien\u0105 k\u016bnu tapusi\u0105 prigimt\u012f\u201c. Toks buvo Aleksandrijos mokyklos mokymas, pabr\u0117\u017eiantis Kristaus dievyst\u0119, ta\u010diau \u010dia tik k\u016bnas reprezentavo Kristaus \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 prigimt\u012f.
\nApolinarijaus pozicija greitai sulauk\u0117 prie\u0161taravim\u0173. Argi evangelij\u0173 J\u0117zaus Kristaus paveikslas nevaizduoja normalios \u017emogi\u0161kos psichologijos? Argi J\u0117zus neprisipa\u017eino ne\u017ein\u0105s \u017dmogaus S\u016bnaus sugr\u012f\u017eimo dienos? Argi jis nepavargdavo? Argi jis nekent\u0117jo ir nemir\u0117?
\nIr jeigu \u017dodis pakeit\u0117 proting\u0105 \u017emogi\u0161kos prigimties siel\u0105, turin\u010di\u0105 gali\u0105 pasirinkti ir nusid\u0117ti, kaip tada \u017emogus gali b\u016bti visi\u0161kai atpirktas? Jeigu \u017dodis savyje nesujung\u0117 tokios sielos, \u017emonijos i\u0161gelb\u0117jimas negal\u0117jo b\u016bti garantuotas. Apie tai Grigalius Nazianzietis pasak\u0117: \u201eKas nebuvo pasisavinta, negali b\u016bti atkurta\u201c.
\nEsant tokiai kritikai II Visuotinis Ba\u017eny\u010dios Susirinkimas, 381 m. \u012fvyk\u0119s Konstantinopolyje, veiksmingai nutild\u0117 Apolinarijaus mokym\u0105. Tai tiesiog nebuvo adekvatus \u012fsik\u016bnijimo atvaizdavimas.
\nAntroji erezija buvo siejama su Nestorijumi, garsiu pamokslininku, gyvenusiu Antiochijoje, kol 428 metais imperatorius j\u012f padar\u0117 Konstantinopolio vyskupu. Imperijos sostin\u0117 Nestorijui suteik\u0117 trib\u016bn\u0105. Nuo jos jis steng\u0117si apginti savo tik\u0117jimo mokytojo Teodoro, netoli Antiochijos esan\u010dios Mopsuestijos vyskupo, pozicij\u0105. Kaip ir jo mokytojas, Nestorijus atmet\u0117 populiar\u0173 Marijai taikom\u0105 \u201eDievo gimdytojos\u201c titul\u0105.
\nAtmesdamas \u0161i\u0105 fraz\u0119, Nestorijus pasirod\u0117 besilaik\u0105s po\u017ei\u016brio, jog Kristus buvo dviasmenis. Jis neneig\u0117 Kristaus dievi\u0161kumo, bet, pabr\u0117\u017edamas I\u0161ganytojo realum\u0105 bei vientisum\u0105, santyk\u012f tarp dviej\u0173 prigim\u010di\u0173 apib\u016bdino kaip moralin\u0119 \u201ejungt\u012f\u201c arba dviej\u0173 vali\u0173 susivienijim\u0105, o ne esmin\u0119 \u201evienyb\u0119\u201c. Nors jis niekada nedalijo Kristaus \u012f \u201edu s\u016bnus\u201c, Dievo S\u016bn\u0173 ir Marijos s\u016bn\u0173, ta\u010diau atsisak\u0117 dievi\u0161kajai prigim\u010diai priskirti \u017emogaus J\u0117zaus \u017emogi\u0161kus veiksmus bei kan\u010dias. Kart\u0105 jis pasak\u0117: \u201eA\u0161 atskiriu dvi prigimtis, bet sujungiu [j\u0173] garbinim\u0105\u201c. Jis laik\u0117si nuomon\u0117s, kad vadinti Marij\u0105 \u201eDievo gimdytoja\u201c (gr. Theotokos<\/em>) yra tolygu paskelbti, jog dievi\u0161ka prigimtis gal\u0117jo atsirasti i\u0161 moters, arba kad Dievas gal\u0117jo b\u016bti trij\u0173 dien\u0173 am\u017eiaus.
\nV\u0117liau Nestorijus buvo pasmerktas daugiau d\u0117l politini\u0173 nei d\u0117l doktrinos prie\u017eas\u010di\u0173. S\u0117d\u0117damas kar\u0161toje Konstantinopolio k\u0117d\u0117je jis netrukus tapo pla\u010diai neken\u010diamas d\u0117l savo i\u0161puoli\u0173 prie\u0161 \u017eydus bei eretikus. Netrukus jis u\u017esitrauk\u0117 Kirilo, Aleksandrijos patriarcho (412\u2013 444), nemalon\u0119. Kirilas buvo puikus pamokslininkas ir teologas, bet negailestingas debatuose. Jis ypa\u010d sunerimo d\u0117l Nestorijaus mokymo ir labai \u012fpyko, kai \u0161is i\u0161klaus\u0117 kai kuri\u0173 Aleksandrijos dvasinink\u0173, kuriuos Kirilas buvo nubaud\u0119s, skund\u0173.
\nTaigi 428 m. pabaigoje Kirilas prad\u0117jo savo i\u0161puol\u012f prie\u0161 Nestorij\u0173. Jis i\u0161k\u0117l\u0117 prie\u0161 j\u012f kaltinimus ir ap\u0161mei\u017e\u0117 Nestorij\u0173 Romoje, kurios patriarchas (popie\u017eius) Celestinas buvo nepatenkintas tuo, kad Nestorijus pri\u0117m\u0117 kai kuriuos Romos tremtinius.
\nPer Visuotin\u012f Efezo Susirinkim\u0105 (431), su\u0161aukt\u0105 imperatoriaus Teodosijaus II, iki tol r\u0117musio Nestorij\u0173, Kirilas pasisteng\u0117 Nestorij\u0173 nu\u0161alinti nuo pareig\u0173 prie\u0161 atvykstant v\u0117luojantiems jo r\u0117m\u0117jams i\u0161 Sirijos. Kai sirai atvyko, vadovaujami Jono, Antiochijos patriarcho, jie pasmerk\u0117 Kiril\u0105 bei jo sek\u0117jus. Galiausiai atvyko Romos legatai ir pritar\u0117 Kirilo veiksmams. Visas reikalas buvo bjauriai sumi\u0161\u0119s su j\u0117gos politika. Amerikietis Ba\u017eny\u010dios istorikas Willistonas Walkeris tai pavadino \u201eviena i\u0161 labiausiai atstumian\u010di\u0173 kov\u0173 Ba\u017eny\u010dios istorijoje\u201c.
\nV\u0117liau Teodosijus II pasidav\u0117 spaudimui ir i\u0161vijo Nestorij\u0173 i\u0161 sostin\u0117s. \u0160is mir\u0117 Egipto tremtyje apie 450 metus. Ta\u010diau dauguma jo r\u0117m\u0117j\u0173 atsisak\u0117 priimti jo ekskomunik\u0105. Iki \u0161i\u0173 dien\u0173 lieka neai\u0161ku, kiek Nestorijaus mokymas buvo i\u0161 tikro ereti\u0161kas ir kiek jis nukent\u0117jo kaip nesusipratim\u0173 ir i\u0161kraipym\u0173 auka.
\nNestorijaus \u0161alininkai pab\u0117go \u012f Persij\u0105 ir ten \u012fk\u016br\u0117 Nestorijaus Ba\u017eny\u010di\u0105, kuri netrukus prad\u0117jo aktyvi\u0105 veikl\u0105. Gyva vienuolyst\u0117, puiki teologija ir \u012fsp\u016bdinga misionieri\u0161ka veikla liudijo jos stiprum\u0105. Jos misionieriai prasiskverb\u0117 \u012f Malabar\u0105, Indij\u0105 ir Turkistan\u0105. Tarp 780 ir 823 m. nestorininkai rado keli\u0105 net \u012f Tibet\u0105 bei Centrin\u0119 Kinij\u0105. XIV \u0161imtme\u010dio prad\u017eioje Nestorijaus Ba\u017eny\u010dia Centrin\u0117je Azijoje tur\u0117jo de\u0161imt pagrindini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 ir didel\u012f skai\u010di\u0173 vietini\u0173 dvasinink\u0173. Deja, per kruvin\u0105 u\u017ekariautojo musulmono Tamerlano (1380) persekiojim\u0105 \u0161i misija buvo sunaikinta.
\n\u0160iandien nestorinink\u0173 Ba\u017eny\u010dia Irake, Irane ir Sirijoje vis dar turi apie 80 t\u016bkst. nari\u0173, Indijoje 5 t\u016bkst., o Amerikoje 25 t\u016bkst.
\nSavo autobiografijoje Nestorijus pabr\u0117\u017e\u0117, kad termino \u201eDievo gimdytoja\u201c vartojimui jis prie\u0161inosi ne tod\u0117l, kad neigt\u0173 Kristaus dievyst\u0119, bet tam, kad pabr\u0117\u017et\u0173, jog J\u0117zus gim\u0117 kaip tikra \u017emogi\u0161ka b\u016btyb\u0117, turinti k\u016bn\u0105 ir siel\u0105. Jo susir\u016bpinimas nebuvo visi\u0161kai be pagrindo.<\/p>\n

Tiesos rib\u0173 nustatymas<\/strong>
\nNetrukus po Efezo Susirinkimo (431 m.) i\u0161kilo tre\u010dioji erezija. Eutichas, dvasinis vienuolyno, esan\u010dio netoli Konstantinopolio, vadovas, gyn\u0117 vien\u0105 Kristaus prigimt\u012f (monofizitizm\u0105). Jis taip glaud\u017eiai susiejo dvi prigimtis, kad \u017emogi\u0161koji prigimtis atrod\u0117 esanti visi\u0161kai absorbuota dievi\u0161kosios. \u201eKaip la\u0161elis medaus, \u012fkrit\u0119s j\u016bron, joje i\u0161tirpsta\u201c, taip \u017emogi\u0161koji Kristaus prigimtis pranykstanti dievi\u0161kojoje. Tod\u0117l Eutichas neig\u0117 pagrindin\u0119 Kristaus paslapties ir jo, kaip I\u0161gelb\u0117tojo bei Atpirk\u0117jo, misijos prielaid\u0105. Visa krik\u0161\u010dioni\u0161koji atpirkimo doktrina atsid\u016br\u0117 pavojuje.
\nKonstantinopolio patriarchas Flavianas i\u0161kviet\u0117 Eutich\u0105 prie\u0161 sinod\u0105, ir kai \u0161is atsisak\u0117 i\u0161si\u017ead\u0117ti savo \u017eod\u017ei\u0173, pasmerk\u0117 kaip eretik\u0105. Ta\u010diau Eutichas buvo remiamas Dioskoro, Aleksandrijos patriarcho, kuris sek\u0117 Kirilo id\u0117jomis. Dioskorui pra\u0161ant, imperatorius Teodosijus II dar kart\u0105 su\u0161auk\u0117 \u201eimperijos susirinkim\u0105\u201c. Jis susirinko vadovaujant Dioskorui Efeze (449) ir reabilitavo Eutich\u0105, nors to ir nepripa\u017eino likusioji Ba\u017eny\u010dios dalis. Popie\u017eius Leonas Didysis (440\u2013461) \u0161\u012f susirinkim\u0105 pavadino \u201epl\u0117\u0161ik\u0173 susirinkimu\u201c. Jis r\u0117m\u0117 Konstantinopolio patriarch\u0105 ir pra\u0161\u0117 imperatoriaus sukviesti nauj\u0105 susirinkim\u0105. Teodosijaus \u012fp\u0117dinis, imperatorius Markijonas (450\u2013457) patenkino \u0161\u012f pra\u0161ym\u0105 ir 451 metais su\u0161auk\u0117 Chalkedono IV Visuotin\u012f Susirinkim\u0105.
\n\u0160iame mieste, esan\u010diame netoli Konstantinopolio, susirinko beveik 400 vyskup\u0173 ir netrukus apkaltino Dioskor\u0105 d\u0117l jo veiksm\u0173 \u201epl\u0117\u0161ik\u0173 susirinkime\u201c. Tada susirink\u0119 t\u0117vai, nepaisant tam tikro nenoro k\u0105 nors prid\u0117ti prie Nik\u0117jos tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo, pateik\u0117 nauj\u0105 apibr\u0117\u017eim\u0105:
\n\u201eMes visi i\u0161pa\u017e\u012fstame vien\u0105 ir t\u0105 pat\u012f Krist\u0173, S\u016bn\u0173 ir Vie\u0161pat\u012f, i\u0161 karto buvus\u012f tobul\u0105 Diev\u0105 ir tobul\u0105 \u017emog\u0173, tikr\u0105 Diev\u0105 ir tikr\u0105 \u017emog\u0173,… turint\u012f dvi nesumai\u0161ytas ir nesikei\u010dian\u010dias, nedalomas ir neperskiriamas prigimtis. Susijungimas niekada nepanaikina t\u0173 dviej\u0173 prigim\u010di\u0173 skirtingumo, veikiau kiekvienos savitumas lieka i\u0161saugotas, kai jos abi susitinka viename asmenyje bei hipostaz\u0117je.\u201c
\nTaigi prie\u0161taraudama Arijui Ba\u017eny\u010dia patvirtino, kad J\u0117zus tikrai buvo Dievas, ir prie\u0161taraudama Apolinarijui \u2013 kad jis tikrai buvo \u017emogus. Prie\u0161taraudama Eutichui ji i\u0161pa\u017eino, kad Kristaus dievyst\u0117 ir \u017emogi\u0161kumas netapo pakeisti \u012f k\u0105 nors kita, ir prie\u0161taraudama Nestorijui \u2013 kad J\u0117zus nebuvo pasidalij\u0119s, bet buvo vienas asmuo.
\nNuo tos dienos dauguma krik\u0161\u010dioni\u0173 Chalkedono Susirinkime ie\u0161kojo i\u0161gelb\u0117jimo, unikalaus Dievo\u2013\u017emogaus, J\u0117zaus Kristaus, doktrinos pamato.
\nTa\u010diau nema\u017ea krik\u0161\u010dioni\u0173 Artimuosiuose Rytuose atmet\u0117 Chalkedono atlikt\u0105 darb\u0105. Jie laik\u0117si nuomon\u0117s, kad ne dievi\u0161ka ir \u017emogi\u0161ka prigimtys susijung\u0117 tam, kad suformuot\u0173 vien\u0105 asmen\u012f J\u0117zuje, bet kad jis tur\u0117jo tik vien\u0105 prigimt\u012f, kurioje dievi\u0161kas ir \u017emogi\u0161kas gyvenimas buvo neatskiriami. \u0160is monofizitinis (vienos prigimties) mokymas buvo svarbus faktorius, prisid\u0117j\u0119s prie monofizit\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 atskilimo nuo likusios sta\u010diatiki\u0173 Ba\u017eny\u010dios. Kartu su Bizantijos imperijos nuosmukiu tolimose Ryt\u0173 imperijos srityse monofizitin\u0117 doktrina atved\u0117 iki kopt\u0173 Ba\u017eny\u010dios, did\u017eiausios krik\u0161\u010dioni\u0161kos Ba\u017eny\u010dios Egipte \u0161iandien, ir jai giminingos Ba\u017eny\u010dios Etiopijoje bei jakobit\u0173 Ba\u017eny\u010dios Sirijoje, kurios dauguma \u0161alinink\u0173 yra Piet\u0173 Indijoje.
\nAkivaizdu, kad Chalkedono Susirinkimas nei\u0161sprend\u0117 klausimo, kaip dievi\u0161kumas gali susijungti su \u017emogi\u0161kumu viename asmenyje. \u017dmogi\u0161ku lygiu \u0161io klausimo ne\u012fmanoma paai\u0161kinti. Biblija \u0161\u012f \u012fvyk\u012f apra\u0161o kaip visi\u0161kai unikal\u0173. Chalkedono parei\u0161kimo nuopelnas gl\u016bdi jo nustatytose ribose. I\u0161 esm\u0117s \u0161is Susirinkimas pastat\u0117 u\u017etvar\u0105 ir pasak\u0117: \u201e\u0160tai \u0161ios u\u017etvaros ribose slypi Dievo\u2013\u017emogaus paslaptis\u201c. Po \u0161io \u012fvykio pra\u0117jus t\u016bkstan\u010diui penkiems \u0161imtams met\u0173 mes galime pageidauti suprantamesni\u0173 termin\u0173, bet nedr\u012fstame pasakyti ma\u017eiau, nei Ba\u017eny\u010dia pasak\u0117 tada.
\n
\nBruce L. Shelley<\/strong>, Ba\u017eny\u010dios istorijos profesorius Denverio seminarijoje (JAV)<\/p>\n

Vert\u0117 Lina Andronovien\u0117<\/p>\n

Versta i\u0161: Bruce L. Shelley. Church History in Plain Language. \u2013 Word Publishing, 1995<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Bruce L. Shelley Hermono kalno pap\u0117d\u0117je J\u0117zus kart\u0105 paklaus\u0117 savo mokini\u0173: \u201eKuo \u017emon\u0117s mane laiko?\u201c Jie atsak\u0117 jam, kad dauguma \u017emoni\u0173 j\u012f priskiria prie Izraelio prana\u0161\u0173. Jam primygtinai toliau klausin\u0117jant mokinius \u2013 \u201eO j\u016bs? Kuo j\u016bs mane laikote?\u201c, Petras atsak\u0117: \u201eTu esi Mesijas, gyvojo Dievo S\u016bnus\u201c. \u017dmon\u0117s \u012f Kristaus klausim\u0105 rado t\u016bkstant\u012f atsakym\u0173. Kai kurie […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[226,245,75,172],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/757"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=757"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/757\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":759,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/757\/revisions\/759"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=757"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=757"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=757"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}