{"id":763,"date":"2016-05-19T11:45:52","date_gmt":"2016-05-19T08:45:52","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=763"},"modified":"2016-05-19T11:46:02","modified_gmt":"2016-05-19T08:46:02","slug":"meiles-ekstremistas","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=763","title":{"rendered":"Meil\u0117s ekstremistas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Trisde\u0161imtosioms Martino Lutherio Kingo mirties metin\u0117ms<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>David Matern<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prie\u0161 30 met\u0173, 1968 m. baland\u017eio 4 d., Martinas Lutheris Kingas buvo nu\u0161autas samdyto \u017eudiko. Reikalaudamas lygi\u0173 teisi\u0173 juodaod\u017eiams, jis kaip n\u0117 vienas i\u0161 amerikie\u010di\u0173 atved\u0117 Jungtines Valstijas prie vidini\u0173 i\u0161bandym\u0173 slenks\u010dio. \u201eA\u0161 turiu svajon\u0119&#8230;\u201c, sak\u0117 jis 1963 m. rugpj\u016bt\u012f Va\u0161ingtone prie Lincolno paminklo susirinkusiam ketvir\u010diui milijono \u017emoni\u0173, o drauge ir visai nacijai. Kingas svajojo apie toki\u0105 dien\u0105, kai \u0161alyje ramiai ir taikiai kartu gal\u0117s gyventi juodaod\u017eiai ir baltaod\u017eiai. Visa jo veikla buvo paskirta \u0161iai vizijai \u012fgyvendinti. Tam jis paaukojo brangiausi\u0105 savo turt\u0105 \u2013 gyvyb\u0119<br \/>\nKaip ir t\u0117vas, senelis bei prosenelis, Martinas Lutheris Kingas buvo baptist\u0173 pastorius. \u010cesteryje ir Bostone baig\u0117 teologijos studijas ir b\u016bdamas 25 met\u0173, 1954 m., prad\u0117jo pastoriauti Montgomeryje, Alabamos valstijoje. Jo lauk\u0117 jaukus bendruomen\u0117s gyvenimas. Ta\u010diau \u012fvyko kitaip. Prie\u017eastimi buvo vienas vienintelis \u012fvykis, d\u0117l kurio jis tapo Amerikos jud\u0117jimo u\u017e pilie\u010di\u0173 teises vadovu: 1955 m. gruod\u017eio 1 d. juodaod\u0117 siuv\u0117ja Rosa Parks mar\u0161rutiniame autobuse atsisak\u0117 u\u017eleisti viet\u0105 baltaod\u017eiui. Autobuso vairuotojas i\u0161kviet\u0117 policij\u0105, ir Rosa Parks \u201ed\u0117l sukelto pavojaus vie\u0161ajai tvarkai\u201c buvo suimta.<br \/>\nTokie atsitikimai nebuvo retenyb\u0117, nes pietin\u0117se valstijose rasizmas buvo pla\u010diai paplit\u0119s. Po Amerikos 1861\u20131865 met\u0173 pilietinio karo juodaod\u017eiams buvo suteikta visi\u0161ka laisv\u0117, ta\u010diau j\u0173 diskriminacija vis vien i\u0161liko, ypa\u010d JAV pietuose. Pagrindinis i\u0161skirtinis bruo\u017eas buvo rasi\u0173 skirstymas: baltaod\u017eiams ir juodaod\u017eiams buvo numatytos atskiros s\u0117d\u0117jimo vietos autobusuose bei parkuose; juodaod\u017ei\u0173 vaikai tur\u0117jo lankyti kitas mokyklas; daugelis kino sali\u0173, basein\u0173, auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 \u201enigeriams\u201c buvo tabu; naudotis vie\u0161uoju tualetu, \u012f kur\u012f u\u017eeina ir juodaod\u017eiai, daugeliui baltaod\u017ei\u0173 buvo ne\u012fsivaizduojamas dalykas.<br \/>\nIstorija su Rosa Parks buvo paskutinis la\u0161as, perpild\u0119s taur\u0119. Prasid\u0117jo visuotinis autobus\u0173 boikotas, kuriam vadovauti, spaud\u017eiant did\u017eiajai juodaod\u017ei\u0173 daugumai, \u0117m\u0117si Martinas Lutheris Kingas. Pirm\u0105 kart\u0105 talentingasis oratorius Kingas pasirod\u0117 Amerikos vie\u0161umoje. Nuo to laiko jis tapo vienijan\u010dia kovos prie\u0161 rasin\u012f skirstym\u0105 ir priespaud\u0105 fig\u016bra. Kingo tikslas buvo tik taikus protestas. Jis ragino juodaod\u017eius myl\u0117ti savo prie\u0161us lygiai taip, kaip mok\u0117 J\u0117zus. Skatino \u012f vald\u017eios palaikomas provokacijas ir j\u0117gos i\u0161puolius neatsakyti tuo pa\u010diu. Studijuodamas Kingas skait\u0117 Mahatmos Gandhi ra\u0161tus ir buvo su\u017eav\u0117tas jo taikaus pasiprie\u0161inimo akcijomis. Taikius juodaod\u017ei\u0173 tikslus jis siek\u0117 \u012frodyti ir pasaulio akivaizdoje. O savo brutaliais susidorojimais, jo nuomone, policija diskredituot\u0173 pati save.<br \/>\nViskas taip ir vyko: t\u016bkstan\u010diai juodaod\u017ei\u0173 ir baltaod\u017ei\u0173 dainuodami \u017eygiavo demonstracijose prie\u0161 \u017emog\u0173 \u017eeminant\u012f rasizm\u0105. Daina \u201eWe shall overcome\u201c (\u201eMes nugal\u0117sime\u201c) tapo jud\u0117jimo u\u017e \u017emogaus teises himnu. Jie klaupdavosi visi sutartinai prie\u0161 i\u0161sirikiavusius policininkus ir melsdavosi.<br \/>\nVald\u017eia \u012f tai atsak\u0117 demonstrant\u0173 i\u0161vaikymais bei su\u0117mimais. 1962 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f per Birmingeme vykusi\u0105 juodaod\u017ei\u0173 vaik\u0173 protesto demonstracij\u0105 policijos komisaras Conoras, pravarde \u201eBulius\u201c, \u012fsak\u0117 suimti ir \u012fki\u0161ti u\u017e grot\u0173 959 vaikus. Po keli\u0173 dien\u0173, per kit\u0105 demonstracij\u0105 jis t\u016bkstan\u010dius vaik\u0173 u\u017esiund\u0117 \u0161unimis bei panaudojo vandens srov\u0119, i\u0161bla\u0161kiusi\u0105 j\u0173 k\u016bnelius po vis\u0105 gatv\u0119. Tokie vaizdai, parodyti vakarini\u0173 \u017eini\u0173 metu, sukr\u0117t\u0117 nacij\u0105. Martinui Lutheriui Kingui simpatizuojantis prezidentas Johnas F. Kennedy pasak\u0119s: \u201eBulius Conoras pasirod\u0117 geriausias vis\u0173 laik\u0173 pilietinio jud\u0117jimo s\u0105jungininkas\u201c. I\u0161 ties\u0173 brutal\u016bs susidorojimai su taikiomis demonstracijomis paskatino pla\u010di\u0105sias vie\u0161uomen\u0117s dalis pasisakyti prie\u0161 rasizm\u0105 ir vald\u017ei\u0105 privert\u0117 imtis skubi\u0173 veiksm\u0173. 1964 m. buvo priimtas naujas pilie\u010di\u0173 teisi\u0173 \u012fstatymas, draud\u017eiantis diskriminuoti juodaod\u017eius ir apsunkinti jiems galimyb\u0119 susirasti darb\u0105. Tais pa\u010diais metais Martinui Lutheriui Kingui buvo suteikta Nobelio taikos premija.<br \/>\nS\u0117km\u0117 bei tarptautinis pripa\u017einimas kontrastuoja su \u0161altoka krik\u0161\u010dioni\u0173 (baltaod\u017ei\u0173) Ba\u017eny\u010di\u0173 reakcija, kurioms Kingas atrod\u0117 da\u017enai tiesiog per daug politi\u0161kas. Savo garsiame \u201eLai\u0161ke i\u0161 Birmingemo kal\u0117jimo\u201c jis kreip\u0117si \u012f vyriausius pastorius, pasiprie\u0161indamas j\u0173 kritikai: \u201eAr\u0161ios kovos \u012fkar\u0161tyje u\u017e m\u016bs\u0173 \u0161alies i\u0161laisvinim\u0105 i\u0161 rasin\u0117s ir ekonomin\u0117s nelygyb\u0117s a\u0161 gird\u0117jau daugel\u012f pastori\u0173 sakant: \u2018Tai socialin\u0117s, nieko bendro su Evangelija neturin\u010dios problemos\u2019. A\u0161 ma\u010diau daugyb\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0173, atsidavusi\u0173 tik anapusyb\u0117s religijai, keistai skirstan\u010di\u0173 k\u016bn\u0105 ir siel\u0105, \u0161ventum\u0105 ir sekuliarum\u0105\u201c. O priekai\u0161t\u0105 d\u0117l ekstremizmo Kingas paneig\u0117 min\u0117damas Amoso, J\u0117zaus, Pauliaus, Martino Lutherio, Johno Bunyano, Abrahamo Lincolno radikalum\u0105 \u2013 \u201e\u010dia kalbama ne apie tai, ar norim b\u016bti ekstremistais, bet b\u016btent apie tai, kokios r\u016b\u0161ies ekstremistais mes norim b\u016bti. Norim b\u016bti ekstremistais neapykantos ar meil\u0117s vardan?\u201c Kingas ragino Ba\u017eny\u010dias v\u0117l b\u016bti druska ir \u0161viesa. 1965 m. jis pasak\u0117: \u201eKadaise Ba\u017eny\u010dia pakeit\u0117 visuomen\u0119. Ji buvo lyg savoti\u0161kas visuomen\u0117s termostatas. Ta\u010diau \u0161iandien galvoju, kad did\u017eioji Ba\u017eny\u010dios dalis t\u0117ra tik termometras, matuojantis ir atspindintis visuomen\u0117s klimat\u0105, u\u017euot formav\u0119s bei keit\u0119s vie\u0161\u0105j\u0105 nuomon\u0119\u201c.<br \/>\nNepaisant teisinio diskriminacijos u\u017edraudimo, d\u0117l visuomen\u0117s susiskaldymo JAV, kaip ir anks\u010diau, negal\u0117jo i\u0161siristi i\u0161 susidariusios dilemos. Vis\u0105 laik\u0105, kad ir ma\u017ea amerikie\u010di\u0173 dalis prie\u0161inosi juodaod\u017ei\u0173 lygiateisi\u0161kumui. Giliausia rasizmo pikt\u017eaizd\u0117 liko pietin\u0117se valstijose. Nauji, \u0160iaur\u0117je priimti \u012fstatymai buvo sutikti kaip dar vienas janki\u0173 sugalvotas diktatas. Po \u0160iaur\u0117s generol\u0173, toki\u0173 kaip Shermanas, siaut\u0117jim\u0173 ir pl\u0117\u0161im\u0173 D\u017eord\u017eijoje ir Karolinoje pilietinio karo metu, negrams prijau\u010dian\u010dios \u0161iaurin\u0117s valstijos buvo neken\u010diamos tiesiog tradici\u0161kai. Secesinio karo pabaigoje buvo \u012fkurta bjauriausia baltaod\u017ei\u0173 pasiprie\u0161inimo forma \u2013 kukluksklanas. Iki 1953 m. \u0161i teroristin\u0117 organizacija nu\u017eud\u0117 3275 juodaod\u017eius. Po to, kai 5-e de\u0161imtmetyje kukluksklano gretos praret\u0117jo, 1964 m. nari\u0173 skai\u010dius v\u0117l staiga i\u0161augo iki 40 t\u016bkst. Jo s\u0105skaitoje \u2013 grasinimai, psichinis teroras, smurtas bei naujos aukos. Nors dauguma amerikie\u010di\u0173 kukluksklan\u0105 atmet\u0117, u\u017etektinai atsirado toki\u0173, kurie rasiniam skirstymui pritar\u0117.<br \/>\n\u0160iandien rasistinis m\u0105stymas Jungtin\u0117se Valstijose labai nusl\u016bg\u0119s. I\u0161 kukluksklano, nepaisant tam tikro renesanso, liko tik praeities \u0161e\u0161\u0117lis. Billas Clintonas kovoja u\u017e juodaod\u017ei\u0173 interesus ir yra rasizmo prie\u0161as. Ta\u010diau rasini\u0173 neramum\u0173 kyla ir \u0161iuo metu (paskutiniai vieni did\u017eiausi\u0173 \u2013 1992 m. Los And\u017eele). Nors per paskutiniuosius 30 met\u0173 Amerika \u017eeng\u0117 svarb\u0173 \u017eingsn\u012f Martino Lutherio Kingo svajon\u0117s link, ta\u010diau prie\u0161i\u0161kumas bei neigiamas nusistatymas daugelio galvose tebegyvuoja.<br \/>\n1968 m. baland\u017eio 4 d. paleist\u0173 mirtin\u0173 \u0161\u016bvi\u0173 tikrieji kaltininkai nerasti iki \u0161iol. Vis daugiau fakt\u0173 kalba apie tai, kad 99 metams kal\u0117jimo paskubomis nuteistas Jamesas Earlas Ray n\u0117ra tikrasis \u017eudikas. \u0160i\u0173 met\u0173 baland\u012f Ray mir\u0117, nusine\u0161damas \u012f kapus daugyb\u0119 ne\u012fmint\u0173 m\u012fsli\u0173. Yra netiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173, kad \u017emog\u017eudyst\u0117 \u012fvykdyta FTB u\u017esakymu. Amerikos slapt\u0173j\u0173 tarnyb\u0173 vir\u0161ininkas J. Edgaras Hooveris buvo u\u017ekiet\u0117j\u0119s Kingo prie\u0161as. \u017dymus kovotojas u\u017e pilie\u010di\u0173 teises ir buv\u0119s kandidatas \u012f prezidentus J. Jacksonas teigia \u017ein\u0105s apie regzt\u0105 s\u0105moksl\u0105 vyriausyb\u0117je. Ta\u010diau valdininkai nedaro nieko, kad \u0161\u012f atvej\u012f i\u0161ai\u0161kint\u0173. Su byla susij\u0119 aktai \u012f\u0161aldyti iki 2027 m.<br \/>\nMartino Lutherio Kingo nu\u017eudymas suk\u0117l\u0117 visai kitokias pasekmes, nei buvo siekta. Kilo protest\u0173 banga. Nacija ged\u0117jo, smerkdama \u0161i\u0105 kruvin\u0105 piktadaryst\u0119. Daugiau nei 130 miest\u0173 \u012fvykdyti smurto i\u0161puoliai, apipl\u0117\u0161imai, padegimai. Rezultatas: \u017euvo 34 juodaod\u017eiai ir 5 baltaod\u017eiai. \u012e Martino Lutherio Kingo laidotuves susirinko 150 t\u016bkst. \u017emoni\u0173, pasaulis m\u0105st\u0117 apie nuveiktus baptis\u0173 pastoriaus darbus, prakeikdamas rasist\u0173 fanatizm\u0105. Kingas tapo mitu visiems laikams, jud\u0117jimo u\u017e pilie\u010di\u0173 teises kankiniu, savo svajon\u0117s \u012fsik\u016bnijimu ir simboliu.<br \/>\n<em><strong><br \/>\nI\u0161traukos i\u0161 M. L. Kingo kalbos, pasakytos 1963 m. Va\u0161ingtone<\/strong><\/em><br \/>\nKai m\u016bs\u0173 Respublikos architektai ra\u0161\u0117 didinguosius Konstitucijos ir nepriklausomyb\u0117s paskelbimo \u017eod\u017eius, jie pasira\u0161\u0117 skolinam\u0105j\u012f ra\u0161t\u0105, kur\u012f apmok\u0117ti teis\u0119 tur\u0117jo visi amerikie\u010diai. Tame ra\u0161te yra pasi\u017ead\u0117jimas, kad visiems \u017emon\u0117ms \u2013 juodaod\u017eiams lygiai kaip ir baltaod\u017eiams \u2013 garantuotos neatimamos teis\u0117s \u012f gyvenim\u0105, laisv\u0119 ir tro\u0161kim\u0105 b\u016bti laimingiems. Ta\u010diau \u0161iandien akivaizdu, kad juodaod\u017ei\u0173 pilie\u010di\u0173 at\u017evilgiu Amerika savo skol\u0173 nei\u0161moka. U\u017euot \u012fvykd\u017eiusi savo \u0161ventus \u012fsipareigojimus, negrams Amerika dav\u0117 \u010dek\u012f, kuris i\u0161 banko sugr\u012f\u017eo su pastaba \u201e\u010cekis nemokus\u201c. Bet mes atsisakom patik\u0117ti, kad teisingumo bankas tu\u0161\u010dias. Mes atsisakom patik\u0117ti, kad n\u0117ra pakankamai pinig\u0173 \u0161ios \u0161alies plienin\u0117se galimybi\u0173 saugyklose&#8230;<br \/>\n\u0160iandien, mano draugai, sakau jums, kad nepaisant \u0161iandienos ir rytdienos sunkum\u0173, a\u0161 turiu svajon\u0119. Tai svajon\u0117, kuri yra giliai \u012fsi\u0161aknijusi \u012f Amerikos svajon\u0119. A\u0161 turiu svajon\u0119, kad vien\u0105 dien\u0105 \u0161i nacija pakils ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gyvens pagal savo kredo: \u201eTeis\u0119, kad visi \u017emon\u0117s sukurti lyg\u016bs, laikome savaime suprantama\u201c. A\u0161 turiu svajon\u0119, kad vien\u0105 dien\u0105 ant raudon\u0173j\u0173 D\u017eord\u017eijos kalv\u0173 prie broli\u0161ko stalo gal\u0117s sus\u0117sti buvusi\u0173 verg\u0173 s\u016bn\u016bs ir s\u016bn\u016bs buvusi\u0173 vergvald\u017ei\u0173. A\u0161 turiu svajon\u0119, kad net pati Misisip\u0117s valstija, valstija, d\u016bstanti nuo neteisyb\u0117s ir priespaudos kar\u0161\u010dio, pavirs \u012f laisv\u0117s ir teisingumo oaz\u0119.<br \/>\nA\u0161 turiu svajon\u0119, kad vien\u0105 dien\u0105 mano keturi ma\u017ei vaikai gyvens nacijoje, kurioje juos vertins ne pagal odos spalv\u0105, bet pagal j\u0173 charakter\u012f&#8230; A\u0161 turiu svajon\u0119, kad vien\u0105 dien\u0105 Alabamoje, valstijoje su visais jos \u012fsiutusiais rasistais, su gubernatoriumi, i\u0161 kurio l\u016bp\u0173 pl\u016bsta \u017eod\u017eiai \u201eintervencija\u201c ir \u201erasi\u0173 integracijos panaikinimas\u201c &#8230;kad vien\u0105 dien\u0105 b\u016btent ten, Alabamoje ma\u017ei juodaod\u017eiai berniukai ir mergait\u0117s sveikinsis su ma\u017eais baltaod\u017eiais berniukais ir mergait\u0117mis kaip broliai ir seserys. A\u0161 \u0161iandien turiu svajon\u0119&#8230; A\u0161 turiu svajon\u0119, kad vien\u0105 dien\u0105 kiekvienas sl\u0117nis bus paauk\u0161tintas ir kiekviena kalva ar kalnas bus pa\u017eemintas. Nelygios vietos bus i\u0161lygintos ir netiesios \u2013 i\u0161tiesintos.<br \/>\nLeiskite skamb\u0117ti laisvei! Jei leisime skamb\u0117ti laisvei \u2013 jei jai leisime suskamb\u0117ti i\u0161 kiekvieno miesto ir kiekvieno kiemo, i\u0161 kiekvienos valstijos ir kiekvieno didmies\u010dio, tada grei\u010diau priartinsim t\u0105 dien\u0105, kai visi Dievo vaikai \u2013 juodaod\u017eiai ir baltaod\u017eiai, \u017eydai ir pagonys, protestantai ir katalikai \u2013 paduos vieni kitiems rankas ir gal\u0117s sugiedoti senos negr\u0173 giesm\u0117s \u017eod\u017eius: \u201ePagaliau laisvi! Pagaliau laisvi! Didis galingasis Dieve, mes esame pagaliau laisvi!\u201c<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>David Matern<\/strong>, Freiburgo universitete studijuoja istorij\u0105, sociologij\u0105 ir politologij\u0105<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Rima Lahayne<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Trisde\u0161imtosioms Martino Lutherio Kingo mirties metin\u0117ms David Matern Prie\u0161 30 met\u0173, 1968 m. baland\u017eio 4 d., Martinas Lutheris Kingas buvo nu\u0161autas samdyto \u017eudiko. Reikalaudamas lygi\u0173 teisi\u0173 juodaod\u017eiams, jis kaip n\u0117 vienas i\u0161 amerikie\u010di\u0173 atved\u0117 Jungtines Valstijas prie vidini\u0173 i\u0161bandym\u0173 slenks\u010dio. \u201eA\u0161 turiu svajon\u0119&#8230;\u201c, sak\u0117 jis 1963 m. rugpj\u016bt\u012f Va\u0161ingtone prie Lincolno paminklo susirinkusiam ketvir\u010diui milijono [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":727,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[19],"tags":[237,248],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/763"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=763"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/763\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":765,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/763\/revisions\/765"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/727"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=763"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=763"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=763"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}