{"id":808,"date":"2016-05-20T13:12:21","date_gmt":"2016-05-20T10:12:21","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=808"},"modified":"2016-05-20T13:12:29","modified_gmt":"2016-05-20T10:12:29","slug":"savoku-zodynelis-teosofija","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=808","title":{"rendered":"S\u0105vok\u0173 \u017eodyn\u0117lis Teosofija"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><em>J\u00fcrgen Kuberski<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eTeosofija\u201c (<em>theos <\/em>ir <em>sophia<\/em>) yra graiki\u0161kas \u017eodis, rei\u0161kiantis \u201edievi\u0161k\u0105j\u0105 i\u0161mint\u012f\u201c ir apib\u016bdinantis vis\u0173 pirma pastangas tiesiogiai pa\u017einti dievi\u0161kum\u0105 per vidin\u012f aprei\u0161kim\u0105, nu\u0161vitim\u0105, mistik\u0105 ar spekuliacijas.<br \/>\nKrik\u0161\u010dioni\u0161kuose Vakaruose mistikos srityje tek\u0117jo plati teosofijos srov\u0117, kurios atstovai buvo Paracelsas (\u2020 1541), Jakobas Boehme (\u2020 1624), Swedenborgas (\u2020 1772) Friedrichas K. Oetingeris (\u2020 1782) ar Franzas von Baaderis (\u2020 1841).<br \/>\nSu jais niekaip nesusij\u0119s teosofijos apibr\u0117\u017eimas, ypa\u010d teosofijos draugija, atstovaujanti sinkretizmo s\u0105j\u016bd\u017eiui, kilusiam praeito \u0161imtme\u010dio pabaigoje. Pirm\u0105j\u0105 teosofijos draugij\u0105 1875 m. Niujorke \u012fk\u016br\u0117 Vokietijos rus\u0117 Jelena Petrovna Blavatskaja (1831\u20131891) ir amerikietis Henry Steelas Olcottas (1832\u20131907). Prad\u017eioje tai buvo spiritist\u0173 klubas \u201eMiracle Club\u201c, kuriame J. P. Blavatskaja veik\u0117 kaip klubo nari\u0173 dvasinio vadovo \u201eJohno Kingo\u201c mediumas. V\u0117liau ji pasak\u0117, kad i\u0161 dvasini\u0173 \u201evadov\u0173\u201c Himalajuose gavo aprei\u0161kim\u0173, kuriais buvo grind\u017eiami jos para\u0161yti pagrindiniai teosofijos draugijos k\u016briniai: \u201eAtidengtas Izid\u0117s veidas\u201c (1877) ir \u201eSlaptasis mokymas\u201c (1888).<br \/>\nJ. P. Blavatskajos gyvenimas yra nuotykingas ir gana prie\u0161taringas. Nors ji keliavo gana daug, ta\u010diau Tibeto nepasiek\u0117, kaip kad pati tvirtino. 1878 m. atvyko \u012f Indij\u0105 ir perk\u0117l\u0117 centrin\u012f teosofijos draugijos biur\u0105 \u012f vien\u0105 Madraso miesto rajon\u0105. 1884 m. J. P. Blavatskajai teko skubiai palikti Indij\u0105, nes buvo \u012frodyta, kad ji suklastojo tariam\u0173 \u201emokytoj\u0173\u201c lai\u0161kus.<br \/>\nTeosofijos mokymas plito palyginti greitai ir tai susij\u0119 su tuo, kad \u012f draugijos gretas \u012fsitraukdavo gerai \u017einom\u0173 \u017emoni\u0173. Auk\u0161t\u0105 pad\u0117t\u012f ordine u\u017eimantis masonas Franzas Hartmannas (\u2020 1912), ra\u0161ytojas Gustavas Meyrinkas (\u2020 1932), psichologas Maxas Dessoir (\u2020 1947), airi\u0173 poetas W. B. Yeatsas (\u2020 1939), ra\u0161ytojas Ch. W. Leadbeateris (\u2020 1934), taip pat i\u0161kilusis \u201eMahatma\u201c Gandis ir i\u0161rad\u0117jas Thomas A. Edisonas patyr\u0117 teosofijos \u012ftak\u0105.<br \/>\nXIX a. pabaigoje kai kuriose \u0161alyse buvo \u012fkurtos teosofijos draugijos ir po daugelio kivir\u010d\u0173 ir susiskaldym\u0173 atsirado daugyb\u0117 skirting\u0173 pakraip\u0173 teosofijos draugij\u0173. Angl\u0117 Annie Besant (1847\u20131933) per\u0117m\u0117 Madraso teosofijos draugijos valdym\u0105 ir j\u012f nukreip\u0117 \u012f induizm\u0105. 1910 m. induist\u0105 berniuk\u0105 J. Kri\u0161namurti ji paskelb\u0117 \u201esugr\u012f\u017eusiu Kristumi\u201c ir b\u016bsimuoju pasaulio mokytoju. Su \u0161ia \u017einia nenor\u0117jo sutikti teosofijos draugijos Vokietijos skyriaus generalinis sekretorius nuo 1902 m. Rudolfas Steineris (1861\u20131925). 1913 m. jis paliko teosofijos draugij\u0105 ir \u0161alinink\u0173 padedamas \u012fk\u016br\u0117 antroposofijos draugij\u0105, kuri daug k\u0105 per\u0117m\u0117 i\u0161 teosof\u0173 mokymo. Steinerio \u012ftak\u0105 patyr\u0117 teosofas Maxas Heindelis, \u0161iuolaikin\u0117s Rozenkreiceri\u0173 brolijos \u012fk\u016br\u0117jas.<br \/>\nAngl\u0117 Alice Ann Bailey (1880\u20131949) 1920 m. paliko pagrindin\u0119 teosofijos draugij\u0105 ir 1923 \u012fk\u016br\u0117 Arkano mokykl\u0105, kuri tur\u0117jo pad\u0117ti ie\u0161kantiems ezoterinio pa\u017einimo. Bailey teosofiniai ra\u0161tai ir jos \u012fkurtos ezoterin\u0117s organizacijos (visos bendrai vadinamos \u201eLucis Trust\u201c) savo \u012ftakos nepraranda ir m\u016bs\u0173 dienomis.<br \/>\n\u012evairios teosof\u0173 draugijos \u0161iandien\u0105 visame pasaulyje vienija apie 35 000 nari\u0173. Nors jos pa\u010dios didel\u0117s \u012ftakos ir neturi, ta\u010diau j\u0173 mokymai ir \u012fvairios ant to pagrindo susik\u016brusios organizacijos smarkiai veikia moderni\u0105j\u0105 ezoterik\u0105 ir nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 religin\u0119 pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. B\u016btent teosofija prisid\u0117jo prie Vakar\u0173 atvertimo \u012f Ryt\u0173 religijas ir sinkretizm\u0105, dar\u0117 \u012ftak\u0105 spiritistiniams jud\u0117jimams (\u201eICAM\u201c, \u201eSummit Lighthouse\u201c), moderniajam satanizmui ir ne ma\u017eiau svarbiam \u201eNew Age\u201c s\u0105j\u016bd\u017eiui.<br \/>\nTrys pagrindiniai teosofijos draugijos tikslai: 1. \u201e\u017dmonijos broli\u0161kumo\u201c ugdymas; 2. Religij\u0173, filosofij\u0173 ir moksl\u0173 studijavimas; 3. Nepaai\u0161kinam\u0173 gamtos ir \u017emogaus gali\u0173 studijavimas.<br \/>\nTeosofijos mokymas turi tapti vis\u0173 religij\u0173 kvintesencija ir pakilti auk\u0161\u010diau j\u0173, kaip apie tai sakoma teosofijos draugijos agitaciniu \u0161\u016bkiu: \u201eJokia religija n\u0117ra auk\u0161\u010diau tiesos\u201c. Teosofija kilo i\u0161 \u012fvairi\u0173 religini\u0173 srovi\u0173 ir laikui b\u0117gant patyr\u0117 daug permain\u0173. Spiritizmas, budizmas, induizmas ir ezoterika (pavyzd\u017eiui, gnoz\u0117, kabala ir rozenkreiceryst\u0117) buvo sujungtos \u012f sinkretin\u0119 sistem\u0105, kurios turin\u012f galima taip apib\u016bdinti:<br \/>\n\u2022 visos religijos yra vienodai teisingos ir veda prie Dievo;<br \/>\n\u2022 Dievas, \u017emogus ir gamta yra viena (monizmas);<br \/>\n\u2022 Dievas yra visame kame ir visa yra dievi\u0161ka (panteizmas);<br \/>\n\u2022 \u017dmogus yra pavaldus induizmo am\u017einojo atlygio (karmos) ir sielos per\u0117jimo (reinkarnacijos) d\u0117sniams, kurie evoliucijos po\u017ei\u016briu yra ai\u0161kinami pozityviai. Kiekvienas \u017emogus turi lavinti savo medialines galias ir tobul\u0117ti. \u201eDid\u017eiosios baltosios brolijos\u201c mokytojai (prie j\u0173 priskiriamas ir J\u0117zus Kristus) yra tobuli tap\u0119 \u017emon\u0117s, kurie tam tikromis energijomis kreipia \u017emonijos istorij\u0105.<br \/>\n\u0160ie trumpai pateikti teosofijos mokymai niekaip nesuderinami su krik\u0161\u010dioni\u0161kuoju tik\u0117jimu: Biblija pasakoja apie asmenin\u012f Diev\u0105, kuris n\u0117ra viena su savo k\u016briniu. \u017dmogus nuo Dievo atskirtas nuod\u0117m\u0117s ir negali pats sav\u0119s i\u0161gelb\u0117ti. J\u0117zus Kristus, vienas triasmenio Dievo Asmuo, yra vienintelis kelias prie Dievo. Esama antgamtini\u0173, bedievi\u0161k\u0173 gali\u0173, kurios nor\u0117t\u0173 \u017emogui pakenkti. Biblija grie\u017etai draud\u017eia u\u017emegzti su jomis bet kok\u012f kontakt\u0105. Krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo pagrindas yra Biblija, kuri yra visi\u0161kai patikima, ne taip, kaip daugyb\u0117 Blavatskajos spekuliacij\u0173 (arba aferizm\u0173).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Julius Norvila<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Versta i\u0161: \u201efactum\u201c<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>J\u00fcrgen Kuberski \u201eTeosofija\u201c (theos ir sophia) yra graiki\u0161kas \u017eodis, rei\u0161kiantis \u201edievi\u0161k\u0105j\u0105 i\u0161mint\u012f\u201c ir apib\u016bdinantis vis\u0173 pirma pastangas tiesiogiai pa\u017einti dievi\u0161kum\u0105 per vidin\u012f aprei\u0161kim\u0105, nu\u0161vitim\u0105, mistik\u0105 ar spekuliacijas. Krik\u0161\u010dioni\u0161kuose Vakaruose mistikos srityje tek\u0117jo plati teosofijos srov\u0117, kurios atstovai buvo Paracelsas (\u2020 1541), Jakobas Boehme (\u2020 1624), Swedenborgas (\u2020 1772) Friedrichas K. Oetingeris (\u2020 1782) ar Franzas [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":740,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[20],"tags":[34,271],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/808"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=808"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/808\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":810,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/808\/revisions\/810"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/740"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=808"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=808"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=808"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}