{"id":811,"date":"2016-05-20T13:14:24","date_gmt":"2016-05-20T10:14:24","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=811"},"modified":"2016-05-20T13:14:35","modified_gmt":"2016-05-20T10:14:35","slug":"ieskant-psii","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=811","title":{"rendered":"Ie\u0161kant psii"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Parapsichologijos istorijos ap\u017evalga<\/strong><br \/>\n<em><br \/>\nHolger Lahayne<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Parapsichologijos s\u0105voka teisi\u0161kai niekaip neapsaugota. Kiekvienas gali apsiskelbti \u0161ios \u0161akos atstovu ir paleisti \u012f pasaul\u012f avanti\u016bristi\u0161kiausius teiginius. Tod\u0117l nestebina, kad Lietuvos parapsicholog\u0173 trib\u016bnoje, \u017eurnale \u201e\u017dmogus\u201c, ra\u0161oma apie visokiausius nepaai\u0161kinamus, ezoterinius ir paslaptingus dalykus, \u2013 visus okultinius ir ezoterinius rei\u0161kinius tapo madinga vadinti \u201eparapsichologija\u201c. Deja, \u201e\u017dmoguje\u201c ir kitose \u201eNew Age\u201c pakraipos publikacijose veltui ie\u0161kosime \u201etikrosios parapsichologijos\u201c \u2013 straipsni\u0173, bent jau \u0161iek tiek moksli\u0161kai ir kriti\u0161kai nagrin\u0117jan\u010di\u0173 paranormalius rei\u0161kinius. Lietuvos parapsichologai tikrai nesivaiko moksli\u0161kumo, nors \u201e\u017dmogus\u201c i\u0161did\u017eiai skelbiasi es\u0105s \u201etikras\u201c parapsichologijos \u017eurnalas. \u012e moksli\u0161kum\u0105 pretenduoja ir Parapsichologijos \u201eakademijos\u201c pavadinimas, ta\u010diau ten d\u0117stomos vien okultin\u0117s teorijos, o \u0161vie\u010diamosios veiklos \u2013 n\u0117 \u017eenklo.<br \/>\nTaigi parapsichogija parapsichologijai nelygu. O kas \u0161ioje srityje laikoma rimtu mokslu? Koki\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 laik\u0117si ir laikosi \u012fvair\u016bs mokslininkai? Ar \u0161iandien turime visapusi\u0161kai pagr\u012fst\u0173 psi \u012frodym\u0173? Trumpa pastarojo \u0161imtme\u010dio parapsichologijos tyrin\u0117jim\u0173 ap\u017evalga ir bandys bent i\u0161 dalies atsakyti \u012f \u0161iuos klausimus.<br \/>\nRimtai tyrin\u0117ti paranormalius rei\u0161kinius (jie trumpai ap\u017evelgti \u017eodyn\u0117lyje) prad\u0117ta pra\u0117jusio am\u017eiaus pabaigoje. 1889 m. berlynietis Maxas Dessoir pirm\u0105 kart\u0105 pavartojo \u201eparapsichologijos\u201c termin\u0105. Suprantama, kad tuo \u017eod\u017eiu pavadinti rei\u0161kiniai egzistavo jau anks\u010diau, netgi visose civilizacijose ir stulbinan\u010diai pana\u0161iomis formomis (Hansas Benderis tai pavadino \u201eokultizmo vienodumu\u201c).<br \/>\nMoksli\u0161kai pa\u017evelgti \u012f \u0161iuos rei\u0161kinius bandyta jau XVIII am\u017eiaus pabaigoje, pirmasis tai daryti m\u0117gino vokie\u010di\u0173 gydytojas Franzas Antonas Mesmeris (1734 \u20131815). Jis suk\u016br\u0117 \u201eanimalinio magnetizmo\u201c teorij\u0105. Pasak jos, visame kosmose pulsuoja prietaisais nei\u0161matuojamos \u012f magnetines pana\u0161ios srov\u0117s. Jos teka ir per \u017emones. Jei jos \u201eu\u017etvenkiamos\u201c, sutrinka harmonija ir \u017emogus suserga. Pad\u0117ti \u010dia gali \u201emagnetinis gydymas\u201c, stabilizuojantis organizm\u0105 ir atkuriantis pusiausvyr\u0105. Per magnetinio gydymo seansus atliekami judesiai ir k\u016bno glostymas kai kuriems pacientams sukelia mieguist\u0105 b\u016bsen\u0105 (\u201emagnetin\u012f mieg\u0105\u201c), kurio metu pastebimi paranormal\u016bs rei\u0161kiniai (pvz., ai\u0161kiaregyst\u0117).<br \/>\nPats Mesmeris nelaik\u0117 sav\u0119s okultistu ir man\u0117, kad jo teorija tarnauja \u0161vietimui. Jis nepripa\u017eino tik\u0117jimo demonais ir dvasiomis. Visus gydymo metu \u012fvykusius \u201estebuklus\u201c jis ai\u0161kino tik fiziologija. Telepatij\u0105 ir ai\u0161kiaregyst\u0119 Mesmeris laik\u0117 \u201evidini\u0173 \u017emogaus poj\u016b\u010di\u0173\u201c suvokimu \u2013 \u0161ie poj\u016b\u010diai \u201ei\u0161sijungus\u201c i\u0161oriniams fiksuoja menkiausius \u201ekosminius sraut\u0173\u201c poky\u010dius (magnetines sroves).<br \/>\nMesmerizmas buvo labai populiarus pirmojoje pra\u0117jusio am\u017eiaus pus\u0117je, ypa\u010d tarp gydytoj\u0173, romantizmo literat\u0173 ir filosof\u0173. Mesmerio teorijomis dom\u0117josi ir Arthuras Schopenhaueris. \u0160iandien mesmerizmas laikomas visapusi\u0161kai atsilikusiu, kadangi n\u0117ra joki\u0173 Mesmerio magnetizmo \u012frodym\u0173, o visus rei\u0161kinius puikiausiai paai\u0161kina hipnoz\u0117 ir psichoterapijos poveikis.<br \/>\nMesmerizmas dav\u0117 nema\u017eai impuls\u0173 \u0161iuolaikiniam spiritizmui ir pama\u017e\u0117le peraugo \u012f j\u012f. \u017dinoma, labai senas ir tik\u0117jimas, kuriuo pagr\u012fstas spiritizmas, \u2013 kad \u017emogus gyvena ir po mirties ir kad \u012fmanoma u\u017emegzti ry\u0161\u012f su mirusiaisiais. Ta\u010diau \u0161iuolaikinis spiritizmas i\u0161siskiria specialiais seansais ir v\u0117li\u0173 klausin\u0117jimu. \u0160is ritualas atsirado 1848 metais. Niujorko valstijos fermerio Johno Foxo namuose \u0117m\u0117 d\u0117tis keisti dalykai. Jo dukterys gird\u0117davo bilsnojant, o taip belsti tur\u0117jo protingos b\u016btyb\u0117s. Beldimu jos atsakin\u0117davo \u012f klausimus, tai buvo ry\u0161ys su dvasiomis. [1]<br \/>\nPo \u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173 spiritizmas \u0117m\u0117 spar\u010diai plisti \u0160iaur\u0117s Amerikoje. Pagrindinis jud\u0117jimo teoretikas buvo Andrewsas Jacksonas Davisas, irgi \u201ereg\u0117tojas\u201c. Ai\u0161ku, kad spiritizmo traukos galia rei\u0161k\u0117si ir tuo, jog \u017emon\u0117s tik\u0117jo pagaliau surad\u0119 ap\u010diuopiamus sielos nemirtingumo \u012frodymus ir esant nuolatin\u012f ry\u0161\u012f tarp gyv\u0173j\u0173 ir mirusi\u0173.<br \/>\nTik po keleto met\u0173 spiritizmo rei\u0161kinius \u0117m\u0117 tyrin\u0117ti pirmieji mokslininkai. 1870\u20131874 m. Anglijoje fizikas ir chemikas Williamas Crooke\u2019as tyrin\u0117jo \u0161kot\u0173 medium\u0105 D. D. Home\u2019\u0105, kiek v\u0117liau Vokietijoje Friedrichas Z\u00f6llneris eksperimentavo su amerikie\u010di\u0173 mediumu Henry Slade\u2019u. 1874 metais buvo \u012fkurtas \u017eurnalas \u201ePsychische Studien\u201c, tap\u0119s pirmuoju parapsicholog\u0173 organu. Tiesa, pirm\u0173j\u0173 eksperiment\u0173 s\u0105lygos nebuvo pakankamos, tod\u0117l rezultatai nesulauk\u0117 koleg\u0173 mokslinink\u0173 pritarimo. Juos smarkiai sukritikavo ir vokie\u010di\u0173 psichologijos patriarchas Wilhelmas Wundtas: tyrin\u0117tus rei\u0161kinius jis pavadino papras\u010diausiais triukais, o vis\u0105 spiritizm\u0105 \u2013 gr\u0117sme pasaulio moralei.<br \/>\nSpiritizmo suklest\u0117jimo laikotarpiu, prie\u0161 120 met\u0173, jau buvo i\u0161sikristalizav\u0119 keletas toki\u0173 rei\u0161kini\u0173, kurie iki \u0161i\u0173 dien\u0173 laikomi parapsichologijos objektu, ai\u0161kinim\u0173.<br \/>\n\u2022 Pirmiausiai pamin\u0117tina <em>\u201eskepti\u0161koji\u201c<\/em> interpretacija: visus rei\u0161kinius galima paai\u0161kinti gamtin\u0117mis arba mokslin\u0117mis prie\u017eastimis. Tai arba fantazijos, saviapgaul\u0117s, mediumo apgavys\u010di\u0173 vaisius arba liudinink\u0173 haliucinacijos, poj\u016b\u010di\u0173 ar atminties sutrikimai.<br \/>\n\u2022 <em>\u201eAnimistin\u0117\u201c<\/em> (lot. <em>anima<\/em> \u2013 siela) interpretacija: nors rei\u0161kini\u0173 \u0161iuo metu paai\u0161kinti dar negalima, ta\u010diau j\u0173 nesukelia dvasios ar kokios kitos ano pasaulio b\u016btyb\u0117s. Kur kas labiau tik\u0117tina, kad juos ateityje paai\u0161kins psichologija, fiziologija ar fizika \u2013 kaip vidini\u0173 sielos j\u0117g\u0173 sukeltus (\u0161io po\u017ei\u016brio dauguma parapsicholog\u0173 laikosi iki \u0161i\u0173 dien\u0173; grynieji \u201eskeptikai\u201c sav\u0119s parapsichologais nelaiko).<br \/>\n\u2022 <em>\u201eSpiritistin\u0117\u201c<\/em> interpretacija: rei\u0161kinius reikia suprasti taip, kaip jie vyksta: tai mirusi\u0173j\u0173 v\u0117li\u0173 apsirei\u0161kimas.<br \/>\n\u2022 <em>\u201eDemoni\u0161koji\u201c<\/em> interpretacija: rei\u0161kiniai egzistuoja, o juos sukelia \u0160\u0117tonas ar demonai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1882 met\u0173 vasar\u0105 pagaliau buvo \u012fkurta mokslin\u0117 draugija, tur\u0117jusi \u012fne\u0161ti \u0161viesos \u012f tams\u0173 paranormali\u0173 rei\u0161kini\u0173 pasaul\u012f. Brit\u0173 \u201eSociety for Physical Research\u201c \u017eenklina ir parapsichologijos tyrim\u0173 siauresni\u0105ja prasme prad\u017ei\u0105. Draugijos prezidentas Henry Sidgwickas dav\u0117 ton\u0105 jau atidarymo kalba: svarbiausia ai\u0161kintis faktus nesilaikant i\u0161ankstin\u0117s nuomon\u0117s, fakt\u0105 reikia gr\u012fsti faktu, eksperiment\u0105 \u2013 eksperimentu. Draugijoje buvo \u012fvairi\u0173 interpretacij\u0173 \u0161alinink\u0173, ta\u010diau pirmaisiais metais taryboje vyravo spiritistai. Ta\u010diau praktiniu tyrimo darbu u\u017esi\u0117m\u0117 nespiritistai, kurie, pasitraukus spiritistams, ir dominavo draugijoje.<br \/>\nDraugija sudar\u0117 \u0161e\u0161i\u0173 punkt\u0173 darbo program\u0105, kuri ap\u0117m\u0117 visus tuo metu paranormaliais laikytus rei\u0161kinius. Tik\u0117tasi tiksliais moksliniais steb\u0117jimais i\u0161siai\u0161kinti, kuriuos rei\u0161kinius reik\u0117t\u0173 laikyti \u201etikrais\u201c, o kuriuos \u2013 \u201enetikrais\u201c. Per steb\u0117tinai trump\u0105 laik\u0105 \u0161e\u0161ios darbo grup\u0117s pateik\u0117 i\u0161samias ataskaitas, ta\u010diau susilaik\u0117 nuo nuosprend\u017eio apie tikrum\u0105 ir netikrum\u0105. Iki am\u017eiaus pabaigos draugija dirbo labai aktyviai (7000 puslapi\u0173 publikacij\u0173!), tyrin\u0117jo kai kuriuos garsius mediumus, o 1886 m. pateik\u0117 pirm\u0105j\u012f parapsichologijos vadov\u0117l\u012f \u2013 \u201ePhantasms of the Living\u201c, nusta\u010dius\u012f savaimini\u0173 paranormali\u0173 rei\u0161kini\u0173 rinkimo ir apra\u0161ymo normas.<br \/>\nKitose \u0161alyse, pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bzijoje ir JAV, irgi buvo \u012fkurtos pana\u0161ios organizacijos. Anglijoje draugija vis pl\u0117t\u0117si, tarp jos nari\u0173 buvo ir toki\u0173 \u012f\u017eymybi\u0173 kaip Henris Bergsonas, Arthuras Balfouras, Hansas Drieschas, madam Curie ir Williamas Jamesas. Pastarasis, garsus amerikie\u010di\u0173 filosofas ir psichologas, 1897 m. taip atsiliep\u0117 apie kriti\u0161kumo kriterijus draugijoje: \u201eJei man\u0119s paklaust\u0173, kokiame \u017eurnale ve\u0161i blaivus protas ir nepakantumas klaidinimui, a\u0161 i\u0161kart pasaky\u010diau \u2013 \u2018Proceedings of the Society for Psychical Research\u2019\u201c [2].<br \/>\nPirmieji parapsichologai buvo vertinami u\u017e grie\u017etus tyrim\u0173 ir \u012frodym\u0173 kriterijus, ta\u010diau negal\u0117jo pateikti vienod\u0173 i\u0161vad\u0173 \u2013 rezultatai atspind\u0117jo nari\u0173 \u012fvairov\u0119, nes draugija vis d\u0117lto buvo margas, be to, dar ir m\u0117g\u0117ji\u0161kas samb\u016bris. Ta\u010diau tai suprantama, nes \u0161i mokslo sritis buvo tik k\u0105 atsiradusi: nebuvo i\u0161 ko mokytis, o vienodus metodus pirmiausia reik\u0117jo sukurti. Pagaliau nebuvo galima dirbti universitetuose ar kitose mokslo \u012fstaigose \u2013 parapsichologine veikla mokslininkai u\u017esiimin\u0117jo greta savo pagrindinio \u2013 fiziko ar psichologo \u2013 darbo, tai buvo savoti\u0161kas draugijos nari\u0173 hobis. Taigi draugijos nari\u0173 darbai vis d\u0117lto nebuvo pla\u010diai, kaip tik\u0117tasi, pripa\u017einti.<br \/>\n\u012e auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 laboratorijas parapsichologija pateko ketvirtajame \u0161io am\u017eiaus de\u0161imtmetyje. Greta savaimini\u0173 rei\u0161kini\u0173 ir mediumo savybi\u0173 turin\u010di\u0173j\u0173 (\u201esensityvi\u0173j\u0173\u201c) tyrin\u0117jimo prad\u0117ti ir eksperimentai laboratorijose. Tai skyr\u0117si nuo pra\u0117jusio am\u017eiaus pabaigos \u201efizikinio mediumizmo\u201c, tyrin\u0117jusio, kaip mediumai spiritizmo seansuose sukelia fizikinius poky\u010dius savo aplinkoje, \u2013 \u0161ie eksperimentai buvo atliekami r\u016bpestingai kontroliuojant (spiritizmo seansuose tai da\u017eniausiai buvo ne\u012fmanoma \u2013 jau vien d\u0117l u\u017etemdytos patalpos). Bandomieji asmenys paprastai b\u016bdavo parenkami atsitiktinai.<br \/>\nParapsichologijos kaip universiteto disciplinos pradininkas buvo amerikietis Josephas B. Rhine\u2019as. \u017dmonos Louisos padedamas jis ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje viename Daramo (\u0160iaur\u0117s Karolina) universitete prad\u0117jo mokslini\u0173 tyrim\u0173 program\u0105. Rhine\u2019as i\u0161gars\u0117jo kortomis ir kauliukais. Jis suk\u016br\u0117 \u201emai\u0161ymo ma\u0161in\u0105\u201c kontroliuojamiems psichokinez\u0117s bandymams: i\u0161 besisukan\u010di\u0173 vielini\u0173 talp\u0173 i\u0161krit\u0119 kauliukai ried\u0117davo nuo\u017eulnia plok\u0161tuma, jiems keli\u0105 u\u017etverdavo kli\u016btys. Bandomieji asmenys, kuriems nebuvo leid\u017eiama liesti nei kauliuk\u0173, nei ma\u0161inos, tur\u0117jo stengtis taip paveikti kauliuk\u0173 kritim\u0105, kad i\u0161krist\u0173 kuo daugiau aki\u0173. Kitais tuo pa\u010diu metu vykdytais eksperimentais Rhine\u2019as band\u0117 \u201esugauti\u201c telepatij\u0105: bandomieji asmenys tur\u0117jo atsp\u0117ti, koki\u0105 kort\u0105 visi\u0161kai atsitiktinai i\u0161trauk\u0117 prie\u0161 juos s\u0117dintis asmuo. Per kelet\u0105 met\u0173 atlik\u0119s t\u016bkstan\u010dius toki\u0173 bandym\u0173, Rhine\u2019as gavo kiekybinius rezultatus, smarkiai pranokstan\u010dius tuos, kuri\u0173 buvo galima tik\u0117tis pagal statistikos prognoz\u0119.<br \/>\nRhine\u2019as buvo visi\u0161kai \u012fsitikin\u0119s savo tyrim\u0173 rezultat\u0173 teisingumu. 1943 metais jis ra\u0161\u0117: \u201eKad ir kas b\u016bt\u0173 psichokinez\u0117, kad ir kaip ji veikt\u0173, jos poveikis materijai statisti\u0161kai i\u0161matuojamas\u201c (citata i\u0161 Lucadou knygos, p. 59). U\u017e \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 slypi ne tiek nenugin\u010dijamas mokslinis rezultatas, kiek asmeninis Rhine\u2019o tik\u0117jimas, kad psi (\u0161is pavadinimas pasirod\u0117 1942 m.) yra tikra j\u0117ga (\u201emind has a real force\u201c), \u2013 po\u017ei\u016bris, kurio m\u016bs\u0173 dienomis jau beveik niekas nebesilaiko. Kritikams pirmiausiai u\u017ekliuvo statistikos klaidos, kai kada netgi stambios, ir netikslumai. Deja, kitiems mokslininkams atliekant tokius pat eksperimentus, nepavyko pasiekti toki\u0173 pat rezultat\u0173. Taigi nepavyko \u012fvykdyti mokslin\u0117s pasikartojamumo s\u0105lygos. Gali b\u016bti, kad Rhine\u2019as tiesiog nepateik\u0117 neigiam\u0173 rezultat\u0173, ta\u010diau jis tikrai nenu\u0117jo taip toli, kaip jo kolega britas S. G. Soalas: pastarojo sensacingi rezultatai tyrin\u0117jant mediumo Shekeltono nejutimin\u012f suvokim\u0105 ilg\u0105 laik\u0105 buvo laikomi \u012frodymu, kad toks suvokimas egzistuoja. Ta\u010diau paai\u0161k\u0117jo, kad Soalas manipuliuodavo eksperimentais.<br \/>\nRhine\u2019o rezultatai nesulauk\u0117 pripa\u017einimo, kadangi jis neatsi\u017evelg\u0117 ir negal\u0117jo atsi\u017evelgti \u012f kai kurias problemas ir aspektus: tai jau min\u0117ta <em>pasikartojamumo<\/em> problema; daugelis, pavyzd\u017eiui C. G. Jungas, tai laik\u0117 apskritai berg\u017ed\u017eiu dalyku, nes psi per glaud\u017eiai susijusi su gyvenimi\u0161komis situacijomis, kad j\u0105 b\u016bt\u0173 galima atkurti laboratorijoje. Nors buvo laikoma savaime suprantama, kad triuk\u0173 ir atviros manipuliacijos eksperimentuose negali b\u016bti, ta\u010diau k\u0105 dar reik\u0117jo \u201eatriboti\u201c laboratorijoje? Elektromagnetizm\u0105? Taigi buvo dar viena \u2013 <em>kit\u0173 interpretacij\u0173 atmetimo <\/em>\u2013 problema. Kitas reik\u0161mingas problem\u0173 kompleksas \u2013 <em>tr\u016bkstamos periferin\u0117s s\u0105lygos<\/em>. Kokie psichiniai ir socialiniai veiksniai daro \u012ftak\u0105 psi? Galiausiai \u2013 <em>koherenti\u0161ka, vienoda apra\u0161ym\u0173 kalba<\/em>; ir paskutin\u0117 Gordijaus mazgo dalis \u2013 <em>fenomenologin\u0117 konsistencija<\/em>; iki \u0161iol nei\u0161siai\u0161kinta, kuriuos rei\u0161kinius reikia priskirti psi.<br \/>\nPo Antrojo pasaulinio karo \u0161iok\u012f tok\u012f sujudim\u0105 parapsichologijoje suk\u0117l\u0117 vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s amerikie\u010dio Helmuto Schmidto darbai. Kaip atsitiktinumo generatori\u0173 jis naudojo ne kauliukus, o radioaktyv\u0173 skilim\u0105. Jis buvo laikomas \u201etikrai\u201c atsitiktiniu. Mokslininkas sukonstravo garsi\u0105j\u0105 \u201eSchmidto ma\u0161in\u0105\u201c: bandomieji asmenys tur\u0117jo paveikti radioaktyviojo izotopo stroncio-90 skilim\u0105.<br \/>\nIr Schmidtui nepavyko pa\u017eaboti psi. Ta\u010diau jis padar\u0117 atradim\u0105: bandom\u0173j\u0173 asmen\u0173 nusiteikimas savo \u201erezultat\u0173\u201c per eksperiment\u0105 at\u017evilgiu daro didel\u0119 \u012ftak\u0105, j\u0105 galima \u012frodyti faktais. \u0160is efektas buvo pavadintas \u201eSheep\u2013Goat\u201c: savo psi galiomis tikin\u010dios \u201eavys\u201c pasiekdavo kitoki\u0173 (teigiam\u0173) rezultat\u0173 negu netikintys \u201eo\u017eiai\u201c. Tai dar kart\u0105 patvirtino, kad parapsichologijoje fizika labai glaud\u017eiai susipynusi su psichologija.<br \/>\nA\u0161tuntojo de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje, kai parapsichologija buvo atsid\u016brusi savoti\u0161koje aklaviet\u0117je, \u0117m\u0117 reik\u0161tis izraelitas Uris Gelleris. Atrod\u0117, kad jis pagaliau pateik\u0117 ilgai lauktus nejutiminio (ekstrasensorinio) suvokimo ir psichokinez\u0117s \u012frodymus. Gelleris tapo de\u0161imtme\u010dio sensacija, nes jo sugeb\u0117jimai atrod\u0117 i\u0161 ties\u0173 unikal\u016bs: fiksuojant kameroms jis vien min\u010di\u0173 j\u0117ga sulenkdavo \u0161auk\u0161tus, skait\u0117 mintis, mat\u0117, kas yra u\u017eklijuotuose vokuose ir u\u017edarytose d\u0117\u017e\u0117se. \u017diniasklaida ne\u0161iojo Geller\u012f ant rank\u0173. Garsiame brit\u0173 moksliniame \u017eurnale \u201eNature\u201c netgi pasirod\u0117 Targo ir Puthoffo tyrim\u0173 publikacija, kurioje Gellerio galios pavadintos tikromis. Taip staigiai atsid\u016br\u0119s d\u0117mesio centre Gelleris v\u0117l dingo \u2013 j\u012f demaskavo kaip apgavik\u0105 ir fokusinink\u0105 (Jamesas Randis \u201eThe Truth about Uri Geller\u201c, 1982).<br \/>\n\u017diniasklaidos beveik nepasteb\u0117tas liko kitas parapsichologijai svarbus \u012fvykis: 1974 m. \u017denevoje susitik\u0119 garsiausi mokslininkai diskutavo apie kvantin\u0119 fizik\u0105 ir parapsichologij\u0105. Kvantin\u0117s fizikos aktualumu jau niekas neabejojo, kadangi, pasak \u201enaujosios\u201c elementari\u0173j\u0173 daleli\u0173 fizikos, pastebima paradoksali\u0173 rei\u0161kini\u0173, stulbinan\u010diai pana\u0161i\u0173 \u012f telepatij\u0105. Konferencija padar\u0117 i\u0161vad\u0105: kvantin\u0117je fizikoje, kaip ir parapsichologijoje lemiama reik\u0161m\u0117 tenka eksperimentatoriui arba steb\u0117tojui. Jau sukurti psi ai\u0161kinimo modeliai buvo apibendrintai pavadinti \u201eObservational Theories\u201c (steb\u0117jimo teorijomis). Didelis nauj\u0173j\u0173 modeli\u0173 privalumas tas, kad jie tik nedaug \u201ei\u0161kreip\u0117\u201c paprast\u0105j\u0105 fizik\u0105. Ta\u010diau, v\u0117lgi pana\u0161iai kaip kvantin\u0117je fizikoje, visos tos teorijos tapo akivaizd\u017eiai ne\u012frodomos, sunkiai suprantamos ir paradoksalios: \u012f psi jau \u017ei\u016brima ne kaip \u012f j\u0117gos poveik\u012f (Rhine\u2019o po\u017ei\u016bris), \u2013 tai laikoma \u201enelokalia koreliacija tarp fizikini\u0173 kvantin\u0117s fizikos proceso kintam\u0173j\u0173 ir psichologini\u0173 kintam\u0173j\u0173, kuriuos apib\u016bdina proceso steb\u0117tojas\u201c (Lucadou). Viskas ai\u0161ku?<br \/>\nFreiburgo, Prinstono ir Edinburgo universitet\u0173 mokslininkai \u0161iandien neabejoja \u201eai\u0161kiu psi efektu\u201c, ta\u010diau pik\u010diausia, kad jis nepalieka joki\u0173 \u201ep\u0117dsak\u0173\u201c ir juo tikrai negalima pasinaudoti kaip stebuklinga galia. Dabar jau neabejojama ir \u0161io rei\u0161kinio \u201elakumu\u201c: psi negalima nuolat i\u0161gauti ir surinkti, ta\u010diau labai da\u017enai jis neprognozuojamai i\u0161nyksta. \u017dinoma, skeptikai tuoj pat pasinaudoja tokia proga: \u201eNiekas nesikei\u010dia: pasakojama, kad Alp\u0117s \u2013 tai \u0161okoladinis pudingas, kuris pavirsta akmeniu vos tik kas nors, nor\u0117damas pavalgyti arba parduoti, bando jo prisikasti\u201c. [3]<br \/>\nPer daugiau kaip \u0161imt\u0105 parapsichologijos istorijos met\u0173 \u017elugo daug vil\u010di\u0173: visapusi\u0161kai pripa\u017einto fizikinio psi egzistavimo \u012frodymo vis dar n\u0117ra (kiti \u201eNew Age\u201c \u0161alinink\u0173 teiginiai papras\u010diausiai neatitinka tikrov\u0117s), matyt, j\u0173 ir nebus; psi negalima sukelti ir valdyti kada ir kaip panor\u0117jus (prie\u0161ingu atveju psi gali\u0173 turintys \u017emon\u0117s jau seniai b\u016bt\u0173 nusiaub\u0119 visus kazino), nekalbant jau apie tai, kad tokius gabumus galima i\u0161treniruoti. Garsiausias vokie\u010di\u0173 parapsichologas Walteris von Lucadou blaiviai pripa\u017e\u012fsta: \u201eMes, ai\u0161ku, dar per \u0161viesme\u010dius nutol\u0119 nuo tikrojo supratimo apie tokius mums r\u016bpimus rei\u0161kinius kaip vaidenimasis ir fizikinis mediumas\u2026\u201c (Lucadou, p. 214).<br \/>\nTaigi skeptikai vis d\u0117lto triumfuoja? Amerikie\u010di\u0173 fokusininkas Jamesas Randis, demaskav\u0119s Geller\u012f, ekstrasensus ir kitokius \u0161arlatanus, vis dar pasiruo\u0161\u0119s sumok\u0117ti didel\u0119 pinig\u0173 sum\u0105 tam, kuris parodys jam tikr\u0105 fizikos \u012frodyt\u0105 paranormal\u0173 rei\u0161kin\u012f. Tikra tiesa, kad daugiau kaip 90% tariamai nepaai\u0161kinam\u0173 rei\u0161kini\u0173 vis d\u0117lto paai\u0161kinami \u2013 iliuzijomis (apie tai ir m\u016bs\u0173 paskaita \u201eAlternatyvioji medicina, ezoterika, paramokslai \u2013 vien saviapgaul\u0117 ir prietarai?\u201c), apgaule ir, \u017einoma, nei\u0161matuojamomis \u017emogaus sielos gelm\u0117mis. Suprantama, dar kai kas lieka, \u010dia jau su skeptikais nepasigin\u010dysi \u2013 ir jie turi savo nepajudinam\u0105 pasaulio model\u012f, kuris da\u017eniausiai yra ateistinis ir humanistinis, o neretai supaprastintai materialistinis.<br \/>\nTai ar turi \u017emogus transcendentini\u0173 gali\u0173? Galimas daiktas. Ta\u010diau \u0161iuolaikin\u0117, rimta parapsichologija nenori tarti paskutinio lemiamo \u017eod\u017eio. Tobulai ir negin\u010dijamai visk\u0105 paai\u0161kinti moka tik visa\u017einiai ezoterikai. Kai kurie faktai patvirtina silpn\u0105 psi efekt\u0105, bet jis, deja, vargiai panaudojamas. Tie, kas \u017eada \u201edid\u017eiul\u012f \u017eingsn\u012f \u012f priek\u012f\u201c, \u201ekelet\u0105 ar keliolika kart\u0173 padid\u0117jusi\u0105 energij\u0105\u201c ir \u201eiki begalyb\u0117s sustipr\u0117jusi\u0105 pas\u0105mon\u0117s gali\u0105\u201c, yra ne kas kita kaip \u0161arlatanai.<br \/>\nO kas liko i\u0161 spiritistin\u0117s ir demoni\u0161kosios interpretacij\u0173? Spiritizmo pa\u017ei\u016br\u0173 \u0161iandien prakti\u0161kai jau niekas nesilaiko, nes vadinamosios v\u0117l\u0117s \u012ftartinai da\u017enai \u201ekalba\u201c ne\u012fdomius ir banalius dalykus \u2013 beveik visas tokias aprai\u0161kas galima paai\u0161kinti apgaule, triukais arba psichologi\u0161kai. Bet tik beveik visus: mirtis dar n\u0117ra pabaiga, \u201edalis\u201c \u017emogaus i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gyvena toliau, tod\u0117l i\u0161 esm\u0117s dvasi\u0173 apsirei\u0161kimas \u012fmanomas. Pagaliau ir grie\u017etus Biblijos draudimus bendrauti su mirusiaisiais galima paai\u0161kinti tuo, kad toks ry\u0161ys \u012fmanomas. Ta\u010diau Biblija patvirtina, kad mirusieji \u201eilsisi\u201c, \u201eguli\u201c ir \u201emiega\u201c (Dan 12,2; 1 Tes 4,14; Ez 32; Sam 28,15), taigi jie nesibla\u0161ko erdv\u0117je ir laike laukdami, kad kas nors imt\u0173 j\u0173 klausin\u0117ti. \u0160iaip ar taip, v\u0117li\u0173 priskyrimas konkre\u010dioms vietoms prie\u0161tarauja Biblijai, tai jau pagoni\u0161ka tradicija.<br \/>\nDemoni\u0161koji interpretacija populiari tarp krik\u0161\u010dioni\u0173, ji puikiausiai gali remtis daugybe biblini\u0173 pasakojim\u0173. Ta\u010diau da\u017eniausiai pernelyg greitai \u012fvardijama tiesiogin\u0117 velnio \u012ftaka. Be abejon\u0117s, kai kuriais atvejais jos esama, pavyzd\u017eiui, kai susiduriame su aps\u0117stumu, ta\u010diau \u010dia reik\u0117t\u0173 visk\u0105 nuosekliai i\u0161nagrin\u0117ti ir jokiu b\u016bdu neskub\u0117ti daryti i\u0161vad\u0173. Sunkum\u0173 sukelia ir tai, kad demoni\u0161kumo prakti\u0161kai nepaneigsi, jo galima bet kada nusitverti. Vis\u0173 parapsichologijos rei\u0161kini\u0173 kilm\u0117 tikrai n\u0117ra velni\u0161ka. Grei\u010diausiai velnias jau pasiek\u0117 savo, jei parapsichologijos sritis visi\u0161kai atiduota ezoterikams, \u0161arlatanams ir racionalistams skepti<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>S\u0105vokos<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Astralinis k\u016bnas<\/strong><\/em><br \/>\nDvasinis k\u016bnas, prie\u0161ingai materialiajam, \u2013 nemirtingas, j\u012f gali pamatyti mediumas arba u\u017efiksuoti Kirliano fotografija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Ateities numatymas<\/strong><\/em><br \/>\nRacionaliai nepaai\u0161kinamas sugeb\u0117jimas i\u0161prana\u0161auti b\u016bsimus \u012fvykius ir j\u0173 detales. Nuo antikos laik\u0173 toks \u017einojimas buvo siejamas su dievi\u0161kuoju \u012fkv\u0117pimu, i\u0161 \u010dia ir kitas ateities numatymo pavadinimas \u2013 divinacija (lot. <em>\u201edivinatio\u201c<\/em> \u2013 numatymas). Pagal form\u0105 skiriama orakulo prana\u0161yst\u0117s, kai prana\u0161as b\u016bna ypatingos b\u016bsenos \u2013 transo, interpretavimo, pavyzd\u017eiui, astrologija, b\u016brimas Taro kortomis, ai\u0161kiaregyst\u0117 bei proskopija. I\u0161 pastar\u0173j\u0173 dviej\u0173 tikimasi ir racionalaus \u012fvyki\u0173 paai\u0161kinimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Aura<\/strong><\/em><br \/>\n\u017dmogaus k\u016bn\u0105 gaubiantis spalvotas \u0161vyt\u0117jimas, matomas tik mediumo jautrum\u0105 turintiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Automatizmas<\/strong><\/em><br \/>\nRa\u0161ymas, pie\u0161imas, grojimas pa\u010diam to nesuvokiant \u2013 veiksmai atliekami \u201esavaime\u201c, jie automati\u0161ki ir nekontroliuojami. Tik atsiradus psichiatrijai automatizmas daug tyrin\u0117tas, per j\u012f nor\u0117ta i\u0161siai\u0161kinti mentalinius sutrikimus. Spiritizme automati\u0161kiems veiksmams tenka svarbus vaidmuo, jie da\u017eniausiai ai\u0161kinami kaip kontakto su anapusin\u0117mis b\u016btyb\u0117mis u\u017emezgimas. \u0160iuolaikiniuose parapsichologijos tyrin\u0117jimuose automatizmui skiriamas labai menkas d\u0117mesys.<br \/>\n<em><strong><br \/>\nBilokacija<\/strong><\/em><br \/>\nKai kuri\u0173 \u017emoni\u0173 sugeb\u0117jimas tuo pa\u010diu metu b\u016bti dviejose vietose \u2013 gyvi \u017emon\u0117s pasirodo tarsi vaiduokliai. Kai kurios okultin\u0117s teorijos teigia, kad tuomet astralinis \u017emogaus k\u016bnas atsiskiria nuo fizinio.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>\u010cakra<\/strong><\/em><br \/>\nPagal ind\u0173 mokym\u0105, tai \u017emogaus k\u016bne esantis energetinis centras, kuriame dvasin\u0117 energija paver\u010diama fizine. Induizmas skiria 88 t\u016bkst. \u010dakr\u0173, ta\u010diau i\u0161 j\u0173 reik\u0161mingos ma\u017edaug tik 30. \u0160e\u0161ios pagrindin\u0117s \u010dakros yra k\u016bne, septintoji \u2013 ma\u017edaug keturi\u0173 pir\u0161t\u0173 auk\u0161tyje vir\u0161 galvos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>\u010canelingas<\/strong><\/em><br \/>\nSpiritistin\u0117 technika (ypa\u010d paplitusi JAV), padedanti susisiekti su auk\u0161tesnio intelekto b\u016btyb\u0117mis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Dematerializavimasis<\/strong><\/em><br \/>\nDaikt\u0173 i\u0161nykimas ir pasirodymas be ai\u0161kios i\u0161orin\u0117s prie\u017easties. Kai kas prie dematerializavimosi priskiria ir \u017emoni\u0173 pavirtim\u0105 nematomais arba i\u0161nykim\u0105 ir atsiradim\u0105 visi\u0161kai kitoje vietoje. Daugelis (tarp j\u0173 ir Arthuras Conan Doyle) teigia, kad antgamti\u0161k\u0105 geb\u0117jim\u0105 dematerializuotis tur\u0117jo triukininkas Houdini (1874\u20131926).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Kabala<\/strong><\/em><br \/>\nPa\u017eod\u017eiui \u201etradicija\u201c. Slaptas \u017eyd\u0173 mokymas. Did\u017eioji jo dalis atsirado viduram\u017ei\u0173 Ispanijoje, kabal\u0105 k\u016br\u0117 daug autori\u0173 (taip pat ir ne\u017einom\u0173). Mistin\u0117s ir gnostin\u0117s kabalos id\u0117jos tur\u0117jo didel\u0119 \u012ftak\u0105 kai kuriems Renesanso m\u0105stytojams (Mirandolai, Reuchlinui); daugel\u012f kertini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 per\u0117m\u0117 ir \u0161iuolaikiniai okultistai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Levitacija<\/strong><\/em><br \/>\nVaiduokli\u0161kas daikt\u0173 ir \u017emoni\u0173 pakilimas \u012f vir\u0161\u0173. Pasiekus ypatingas s\u0105mon\u0117s b\u016bsenas (per meditacij\u0105) i\u0161nyksta traukos d\u0117snis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Nejutiminis (ekstrasensorinis) suvokimas<\/strong><\/em><br \/>\nParapsichologijos \u0161aka. Geb\u0117jimas priimti informacij\u0105 nedalyvaujant jutimo organams, i\u0161 \u010dia ir s\u0105voka <em>\u201epsi kognicija\u201c<\/em>. Skiriamos trys nejutiminio suvokimo r\u016b\u0161ys: telepatija (kai vienas asmuo perduoda kitam savo mintis arba jausmus ka\u017ekokiu ne\u017einomu komunikacijos b\u016bdu), ai\u0161kiaregyst\u0117 (nepaai\u0161kinamas ir nepagrind\u017eiamas \u201eobjektyvi\u0173\u201c rei\u0161kini\u0173 suvokimas) ir proskopija (b\u016bsim\u0173 \u012fvyki\u0173, apie kuriuos racionaliai \u017einoti ne\u012fmanoma, numatymas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Nek\u016bni\u0161koji patirtis<\/strong><\/em><br \/>\nApie patirt\u012f \u201eu\u017e k\u016bno rib\u0173\u201c kalbama tuomet, kai atrodo, kad \u017emogus tarsi stebi savo k\u016bn\u0105 i\u0161 \u0161alies.<br \/>\n<em><strong><br \/>\nParanormalu<\/strong><\/em><br \/>\nTaip apib\u016bdinami visi rei\u0161kiniai, kurie \u0161iuolaikinio mokslo po\u017ei\u016briu atrodo ne\u012fmanomi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Parapsichologija<\/strong><\/em><br \/>\nTaip 1889 m. Berlyno psichologas ir filosofas Maxas Dessoir laikinai pavadino moksl\u0105 apie rei\u0161kinius, kurie neatitinka \u201enormalios psichikos eigos\u201c. Dessoir domino ne\u012fprasti rei\u0161kiniai \u2013 min\u010di\u0173 perdavimas, i\u0161sipildantys sapnai, vaiduokliai ir pan. To paties tikslo \u2013 sistemingai, be i\u0161ankstini\u0173 nuostat\u0173 tirti \u201eokultinius\u201c rei\u0161kinius \u2013 siek\u0117 ir pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio prad\u017eioje Did\u017eiojoje Britanijoje bei Amerikoje \u012fkurtos draugijos \u2013 \u201eSocieties for Physical Research\u201c. Pati <em>parapsichologijos<\/em> s\u0105voka, kaip ir \u012f telepatij\u0105 pana\u0161iems fenomenams apib\u016bdinti angl\u0173 kalboje vartojamas \u017eodis<em> \u201epsychic\u201c <\/em>(psichinis) rodo, kad nepaai\u0161kinamiems rei\u0161kiniams buvo ie\u0161koma ir tebeie\u0161koma paai\u0161kinimo ne antgamtin\u0117je srityje, o sielos viduje.<br \/>\nParapsichologijos objektas dalijamas \u012f dvi dalis: nejutimin\u012f suvokim\u0105 (angl. <em>\u201eextrasensory perception\u201c<\/em>, ESP) ir psichokinez\u0119.<br \/>\n<em><strong><br \/>\nPoltergeistas<\/strong><\/em><br \/>\n\u0160i s\u0105voka kilusi i\u0161 voki\u0161ko veiksma\u017eod\u017eio <em>\u201epoltern\u201c<\/em> (bild\u0117ti, dund\u0117ti, trinks\u0117ti) ir daiktavard\u017eio <em>\u201eGeist\u201c<\/em> (dvasia) ir rei\u0161kia nematomus toki\u0173 rei\u0161kini\u0173 kaip triuk\u0161mas, beldimas, daikt\u0173 sudu\u017eimas suk\u0117l\u0117jus. Visa tai reik\u0117t\u0173 skirti nuo vaidenimosi. Vaiduokliai matomi kaip \u201ehaliucinacija\u201c, o poltergeistai palieka fizinius p\u0117dsakus. Daugelis parapsicholog\u0173 ai\u0161kina tai kaip ne\u012fsis\u0105monint\u0105 spontani\u0161k\u0105 psichokinez\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Psi<\/strong><\/em><br \/>\n23-ioji graik\u0173 ab\u0117c\u0117l\u0117s raid\u0117. Ja apibendrintai vadinamos visos neatrastos \u017emogaus psichikos galios, leid\u017eian\u010dios jam be jusli\u0173 ir k\u016bno tarpininkavimo u\u017emegzti ry\u0161\u012f su aplinka ir daryti jai \u012ftak\u0105.<br \/>\n<em><strong><br \/>\nPsichokinez\u0117<\/strong><\/em><br \/>\nParapsichologijos sritis. Geb\u0117jimas judinti daikt\u0105 arba pakeisti jo form\u0105 vien dvasios galiomis, neprisidedant fiziniam k\u016bnui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em><strong>Virguliavimas (radioestezija)<\/strong><\/em><br \/>\nSugeb\u0117jimas atrasti vanden\u012f, mineralus ir kitas giliai gl\u016bdin\u010dias med\u017eiagas nesinaudojant fizikin\u0117mis ar technikos priemon\u0117mis. Da\u017eniausiai tam naudojama virgul\u0117 (med\u017eio ar metalo virbas), kurios kryptel\u0117jimai rodo paslapting\u0105 \u201espinduliavim\u0105\u201c (lot. <em>\u201eradius\u201c<\/em> \u2013 spindulys). Radioestezija \u2013 viena jauniausi\u0173 okultini\u0173 technik\u0173, viduram\u017ei\u0173 pabaigoje prad\u0117ta praktikuoti Vokietijoje ir Vengrijoje. Anais laikais taip da\u017eniausiai buvo ie\u0161koma r\u016bd\u0173, o \u0161iandien \u2013 po\u017eeminio vandens.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vert\u0117 Kristina Sprind\u017ei\u016bnait\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Parapsichologijos istorijos ap\u017evalga Holger Lahayne Parapsichologijos s\u0105voka teisi\u0161kai niekaip neapsaugota. Kiekvienas gali apsiskelbti \u0161ios \u0161akos atstovu ir paleisti \u012f pasaul\u012f avanti\u016bristi\u0161kiausius teiginius. Tod\u0117l nestebina, kad Lietuvos parapsicholog\u0173 trib\u016bnoje, \u017eurnale \u201e\u017dmogus\u201c, ra\u0161oma apie visokiausius nepaai\u0161kinamus, ezoterinius ir paslaptingus dalykus, \u2013 visus okultinius ir ezoterinius rei\u0161kinius tapo madinga vadinti \u201eparapsichologija\u201c. Deja, \u201e\u017dmoguje\u201c ir kitose \u201eNew Age\u201c pakraipos [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":740,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[20],"tags":[32,255,272],"_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/811"}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=811"}],"version-history":[{"count":2,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/811\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":813,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/811\/revisions\/813"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/740"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=811"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=811"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=811"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}