KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Kokią „Betliejaus žvaigždę“ sekė išminčiai iš Rytų krašto?

Astronomai atlieka antikos laikų apskaičiavimus apie planetų judėjimą. Su Jėzaus gimimu susijusi „Betliejaus žvaigždė“ yra ne legenda, kaip mano kai kurie Biblijos kritikai. Astronomai laikosi vieningos nuomonės, kad keistas Jupiterio ir Saturno planetų priartėjimas gali paaiškinti Mato evangelijoje aprašytą žvaigždę. Ją sekę Rytų išminčiai iki Jeruzalės, kad pagarbintų Judėjoje gimusį karalių. Karalius Erodas nusiuntęs į Betliejų astrologus, vėliau pavadintus trimis karaliais. Virš tos vietos, kurioje gimęs Jėzus, žvaigždė sustojusi. Kai kurie mokslininkai traktuoja ši pasakojimą kaip kometos pasirodymą. Daugelis kalėdinių paveikslų ir atviručių vaizduoja šį dangaus kūną tartum įspūdingą kometą. Šių dienų mokslininkai negali patikrinti, ar iš tiesų maždaug prieš 2000 metų Izraelyje buvo pasirodžiusi ryški kometa. Tačiau jie bando paaiškinti šį fenomeną, remdamiesi antikos laikų astronomų apskaičiavimais. Babiloniečiai jau nuo senų laikų sugebėdavę iš anksto apskaičiuoti tais laikais žinomų planetų Merkurijaus, Veneros, Marso, Jupiterio ir Saturno judėjimą. Rezultatai dažnai būdavo sietini su svarbiais įvykiais. Graikų astronomas Ptolemėjas (100–178) taip apibendrino savo mokslines išvadas: Jupiteris yra aukščiausiojo Dievo simbolis, Saturnas simbolizuoja kilnius bei gerus žmones, Marsas – stiprius ir kovingus, Merkurijus – dievobaimingus ir mąstančius, o Venera – žmones, mylinčius Dievą. Pagal Ptolemeją, prisijungus Saulei ir Mėnuliui, gimsta karaliai. Kuo arčiau dangaus kūnai yra vienas kito, tuo stipresnis jų poveikis.  6 m. pr. Kr. balandžio 17 d. 8 val. 25 min. Bochumerio astronomo prof. Theodoro Schmidto Kalerio nuomone astrologai turėjo išaiškinti Jupiterio ir Marso susitikimą Žuvų žvaigždyne (kuris buvo laikomas dangišku Palestinos įsikūnijimu) kaip didžiojo judėjų karaliaus gimimo ženklą. Tai įvykę 7 m. pr. Kr. lapkričio 12 d. vakare. Pagal Schmidtą Kalerį, minėtą dieną išminčiai iš Rytų šalies radę Betliejuje kūdikį Jėzų. Amerikiečių fizikas ir kompiuterių ekspertas Michaelas Molnaras (iš Niū Džersio) yra apskaičiavęs kitą datą. 6 m. pr. Kr. balandžio 17 d. įvykęs dar įdomesnis žvaigždžių išsidėstymas. 8 val. 25 min. be Jupiterio ir Saturno matėsi Marsas, Merkurijus ir Venera, taip pat Saulė ir Mėnulis. Molnaras remiasi vokiečių teologo Heinricho G. Voigto pamąstymais, kuris 1911 m. parašė knygą apie Jėzaus istoriją ir astrologiją. Joje pagarbinimo datą jis nurodo balandžio 14 d., 6 m. pr. Kr. Jėzus gimė kelias savaites anksčiau. (2003-12-22)





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).