KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Dievo apreiškimas kaip dorovinių veiksmų pagrindas

Profesoriaus Thomo Johnsono etikos paskaita Vilniuje. Dievo kalbėjimas ir šiandien tebėra svarus gyvenimą teigiančios etikos pagrindas. Tokį požiūrį filosofijos profesorius Thomas Johnsonas iš Karlo universiteto Prahoje išdėstė rugsėjo 6 d. paskaitoje „Sekuliarioji ir krikščioniškoji etika“ Vilniaus metodistų bendruomenėje (Pylimo 20).  Anot Johnsono, tai, ką žmogus galvoja, tiesiogiai įtakoja mūsų visuomeninį gyvenimą. Tas faktas, jog tikėjimas į Dievą Vakaruose tampa vis nereikšmingesnis, prisideda prie visuomenės sekuliarizacijos. Šiandien mėginama nuosekliai įsivaizduoti ir formuoti gyvenimą be Dievo. Postmodernusis žmogus prarado tikėjimą „absoliučiąja tiesa“ ir „abiem kojomis tvirtai kybo ore“ (Francis Schaefferis).  Etinių pozicijų įvairovė, pasak Johnsono, sietina su vidine žmogaus reakcija į Dievo kalbėjimą per kūriniją (visuotinį Dievo apreiškimą) ir per Šventąjį Raštą (ypatingąjį Dievo apreiškimą). Tikintieji gali suvokti tiek Šventojo Rašto formą, tiek turinį. Jie pasitiki tuo, ką Dievas išreiškė verbaliai, ir šis Dievo kalbėjimas tapo norma jų poelgiams bei veiksmams. Visuotinį Dievo apreiškimą nujaučia visi žmonės. Tačiau tos nuojautos nepakanka, kad išsirutuliotų visaapimanti etika. Visų pirma todėl, kad žmonės šią nuojautą apie Dievą ir tai, kas teisinga, priimtina, ir kas ne (moralines nuostatas) slopina ar netgi sąmoningai atmeta.  Taigi visi žmonės turi moralinius įsitikinimus, pavyzdžiui, kad žudyti – blogai, o turtai – gerai, kaip visuotinio apreiškimo pasekmę. Tačiau šių moralinių nuostatų skirtingumas demonstruoja įvairialypes žmonių reakcijas į tai, ką liudija Dievas. Visos religijos bei etinės sistemos yra dalinis pritarimas visuotiniam Dievo apreiškimui arba jo atmetimas, – kalbėjo profesorius.  Johnsonas keletą metų dirbo pasaulinio garso psichologo D. G. Myerso asistentu (Lietuvoje išleista Myers D. G. <em>Psichologija</em>, „Poligrafija ir informatika“, 2000). Paskaitą jis baigė sakydamas, kad Dievo apreiškimą reikia priimti nuolankiai ir dėkingai. Dievo kalbėjimas ir šiandien gali būti mums orientyras ir išeities taškas etiniams apmąstymams. (2003-09-19)  „Prizmės“ redakcija





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).