KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Dievas yra geriausias komandos draugas

Profesionalus Vokietijos dviratininkas Udo Böltsas, numynęs dviračiu 600.000 kilometrų, baigia savo karjerą „Tour de France“ lenktynėse dviratininkai dalyvauja dėl dviejų priežasčių: vieni sportininkai siekia pergalės, kiti – padeda „nugalėtojams“. Udo Böltsas (36 m.) niekada nevilkėjo geltonų marškinėlių ir nelaimėjo nė vieno etapo. Jis visuomet važiavo dėl kitų. Jo pareiga – padėti laimėti komandos draugams. Jis atsakingas už tai, kad jo kapitonas įveiktų kalnus ir kad komandos sprinteriams per masinį spurtą rizikingais manevrais išlaikytų laisvą tarpą. Jis yra vandens nešėjas, per lenktynes aprūpinantis savo šefą mineraliniais gėrimais ir laukiantis jo sprogus padangai, kad parvestų į pagrindines kovos pozicijas. Šiais metais Udo Böltsas dalyvaus „Tour de France“ lenktynėse dvyliktą kartą, – taip dažnai jose nebuvo pasirodęs joks kitas Vokietijos dviratininkas. Lenktynės yra svarbiausias dviratininko gyvenimo įvykis. „Varžybos yra nuotykis, jos žiauriai sunkios, ir yra pramoginė scena“, teigia Böltsas. Kai liepos 27 d. jis pasirodys Eliziejaus laukuose Paryžiuje, tai bus paskutinis kartas, kai kankinančiose varžybose jis skersai pervažiuos visą Prancūziją. Numynęs dviračiu daugiau kaip 600.000 kilometrų, šiais metais jis baigs savo karjerą. Böltso dažnai klausiama, kaip jis įveikė visus turus. „Dievas yra geriausias mano komandos draugas“, sako Böltsas. „Be jo man nebūtų pavykę“. Jis kasdien meldžiasi, dažnai ir važiuodamas dviračiu. Böltsas liko apsaugotas nuo sunkių sužalojimų. „Dievas padėjo man išvengti daug sunkių momentų. Yra daugybė galimybių būti jam dėkingam“.   Pagalbos čempionas  Turto iš dviračių sporto Böltsas nesusikrovė. Mažiausias tarptautinės dviračių sporto federacijos tarifas yra 18.000 eurų per metus, tik tokios superžvaigždės kaip varžybų nugalėtojai Lance’as Armstrongas und Janas Ullrichas uždirba daug kartų daugiau. Böltsas – ne įžymybė, jis yra pagalbos čempionas. Kaip visi profesionalai jis kenčia nuo vėjo gūsių aukštuose kalnuose, važiuoja kepinant karščiui ar pilant lietui. Kai kojų skausmai tampa nepakeliami, jis kremta lūpą. „Tai nukreipia dėmesį“. Tiesa, kartą Böltsas aprėkė savo kapitoną Janą Ullrichą. Tai atsitiko 1997 m. Vogėzuose. Janas Ullrichas pirmavo pagal bendrą taškų sumą, tačiau tą dieną jis atrodė išsekęs. Pagrindinis jo priešininkas įsiveržė į priekį, Ullrichas nebeįstengė išlaikyti savo pranašumo. Böltsas su Ullrichu kilo į kalną, dabar reikėjo žūtbūt įveikti atsilikimą. Tačiau Ullrichas neparodė jokios reakcijos. Tada Böltsas prisigretino prie jo ir iškošė: „Pasistenkt, tu kiaule“. Ullrichas atsibudo iš letargo ir davė darbo kojoms, kol pasiekė viršūnę. Ullrichas laimėjo varžybas. Böltsas jam išplėšė pergalę. Vienuolika metų Böltsas atstovavo „Telekomo“ komandai, tačiau praeitame sezone jis buvo „išbrokuotas“. Kelias savaites iki to jam dar buvo pažadėta suteikti galimybę pasilikti komandoje paskutinį sezoną. Tačiau dviguba pergalė „Tour de France“ komandos vertinime, visi pasiekimai, kuriuos Böltsas iškovojo su komanda, staiga tapo nereikšmingi. Tai buvo skausmingas atsisveikinimas. Dabar dviračių sporto profesionalas atstovauja „Gerolsteiner“ ekipai. Tiesa, dabar dviratininkas galės skirti daugiau dėmesio savo žmonai ir dviem vaikams. Be to, jis vėl turės pakankamai laiko skaityti Bibliją ir lankyti pamaldas. (2003-07-10)





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).