KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Sensacingieji archeologijos radiniai – klastotės

Du tariamai sensacingi radiniai iš Izraelio senovės istorijos ir Jėzaus laikų, apie kuriuos buvo rašyta ir „Prizmėje“ yra klastotės. Tokią išvadą padarė Jeruzalės senovės laikų tyrimų tarnyba. Kalbama apie praeitais metais atrastą kaulų dėžę (osuarijų) su užrašu „Jokūbas, Juozapo sūnus, Ješūvos brolis“ ir apie akmeninę plokštę, galinčią įrodyti Saliamono šventyklos buvimą IX a. prieš Kristų. Anot specialaus JAV žurnalo „Biblical Archeology Review“, ši kaulų dėžė galėjo būti seniausiu „Jėzaus paminėjimo dokumentu“. Pagal Mato evangelijos 13,55 Jėzus turėjo brolį Jokūbą, kuris po Jėzaus nukryžiavimo vadovavo pirmųjų krikščionių Bažnyčiai ir 62 m. buvo užmėtytas akmenimis. Prieš du tūkstančius metų mirusieji buvo laidojami olose; po metų jų kaulai buvo surenkami, sudedami į dėžę ir paliekami oloje. Ant dėžės paprastai buvo užrašomas tik mirusiojo vardas, kartais ir jo tėvo. Artimo giminaičio paminėjimas leidžia daryti išvadą, kad pastarasis buvęs žymus asmuo, pasakė aramėjiškų raštų ekspertas prancūzas Andre Lemaire (Paryžius) tuoj po šio radinio aptikimo, kurį jis palaikė tikru. Kitas senovės laikų tyrimų tarnybos tirtas objektas buvo „Karaliaus Jehoašo akmeninė plokštė“. Šis karalius valdė Judėją nuo 840 iki 801 m. prieš Kristų. Atlyginimo už restauravimo darbus aprašymas atitinka Karalių antroje knygoje (12,15 ir t.) pateiktus duomenis. Jų tikrumas būtų paneigęs musulmonų tvirtinimą, esą ant Jeruzalės šventyklos kalvos niekada nebuvusi žydų šventykla.   Užrašai perkerta pirminę patiną  Kaip birželio 18 d. pranešė senovės laikų tyrimų tarnyba, mokslininkai ištyrė abiejų radinių patiną, t.y. apnašų plutą, susidarančią veikiant aplinkai per šimtus metų. Mikroskopo nuotraukos rodo, jog akmenyje iškaltos senosios hebrajų kalbos raidės abiejuose objektuose perkerta pirminę patiną, taigi yra daug vėlesnės nei patys objektai. Klastotojai padengė užrašus dirbtine patina. Tam tikslui buvo kaitinamas vandentiekio vanduo, kurio prieš 3.000 metų Judėjos kalvose nebuvo. Tai parodė izotopų, esančių deguonies sudėtyje, analizė. Anot mokslininkų, teksto bei rašymo būdo tyrimas irgi neišvengia įtarimo dėl klastotės. „Jehoašo užrašas“ tikriausiai sukurtas šiuolaikinės hebrajų kalbos žinovo, kuris Biblijos teksto dalis sudėliojo taip, kad būtų panašu į biblinę hebrajų kalbą. Vis dėlto lieka neaišku, kas ir kada padarė šias klastotes. Iš kur atsirado kaulų dėžė ir akmens plokštė, tebelieka nežinoma. Kol kas pėdsakai baigiasi pas privatų antikvarinių daiktų kolekcionierių Odedą Golaną, kuris ilgą laiką nenorėjo atskleisti savo tapatybės. (2003-06-26)





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).