KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Esmė slypi ne drabužiuose

Kodėl Europos teisinė kultūra priklauso nuo skaros. Viena aprangos dalis šmėžčioja visų Europos laikraščių antraštėse – skara. Prancūzijos teismai užsiėmę klausimu, kad pasuose nedera klijuoti nuotraukų su galvos skraiste. Šveicarijos federacinis teismas nusprendė, kad islamą išpažįstanti mokytoja valstybinėje mokykloje gali dėstyti tik be skaros. Dėl neutralumo mokytojoms negalima gaubtis galvų. Tai reklamuotų islamą. Tai yra ir tokių skirtingų šalių kaip Prancūzija ir Turkija teisinė praktika. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2003 m. vasarį Strasbūre Šveicarijos teismo nuosprendį pripažino teisėtu. Aukščiausio Europos žmogaus teisių autoriteto atsakymas toks: pavienio asmens religinei laisvei negrės pavojus, jeigu jis kaip valstybės tarnautojas eidamas tarnybą atsisakys religinių įsitikinimų. Dabar dėl to paties klausimo turės nuspręsti Vokietijos federacinis teismas. Belieka tikėtis, kad jis pritars Strasbūrui ir teisėsauga liks vieninga.   Kvietimas pažaisti „teisinėje loterijoje“?  Kitu atveju neturėtume jokių teisinių garantijų. Už visų šių procesų stovinčios islamo grupuotės būtų padrąsintos keldamos nuolatinius teisinius ginčus. O gal kas nors mano, kad kaltintoja Vokietijoje, darbo ieškanti kandidatė į mokytojas, pati apmoka jau šešerius metus trunkančio teismo išlaidas? Jeigu Vokietijos konstitucinis teismas pripažintų moterį esant teisia, toks pavyzdys sukeltų naujų teismų bangą. Visai neseniai, pavyzdžiui, buvo nuspręsta, kad skersti gyvulius be apsvaiginimo perpjaunant gerkles, priešingai Vokietijos gyvūnų apsaugos įstatymui, musulmonams Vokietijoje leidžiama. Tai pirmasis išimtinis potvarkis musulmonams. Gal greitai – priversti teismo – dėl religijos laisvės musulmonams Europoje bus leista turėti keletą žmonų arba nuo mečetės minareto penkis kartus per dieną kurtinti visą miesto kvartalą?   Širdies tikėjimas?  Protestantams dažnai sunku paaiškinti, kodėl išoriniai dalykai gali būti tokie reikšmingi tikėjimui. Jiems daug svarbesnis yra širdies tikėjimas. Daugeliui lieka nesuprantama, kodėl, pavyzdžiui, viena musulmonė su nepalenkiamu atkaklumu atsisako mėgiamos mokytojos profesijos tik dėl to, kad per pamoką ji nenori nusirišti skaros. Protestantas visuomenei yra paruošęs tik nedaug išorinių simbolių. Nieko nuostabaus, kad žiniasklaidos amžiuje katalikų Bažnyčia visuomenei yra daug įdomesnė.  Krikščionys gina visų žmonių religijos laisvę. Krikščionys pritaria būtinam Bažnyčios ir valstybės atskyrimui. Dėl to kaip Jėzaus Bažnyčios nariai mes mylime musulmonus ir tik „švelniai“ kalbame apie savo tikėjimą (1 Petro 3,15). Tačiau kaip valstybės piliečiai tuo pat metu tikimės, kad religijos laisvė netaps pretekstu pertvarkyti mūsų kasdieninį pasaulį į „islamo namus“. (2003-06-20)  Schirrmacher T.





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).