KRIKŠČIONIŠKAS ŽURNALAS APIE DIEVĄ IR JO PASAULĮ

Saliamono šventyklos egzistavimo įrodymas?

Jeruzalėje rastas akmeninis, galimas daiktas, Saliamono šventyklos buvimo įrodymas: karaliaus Jehoašo, gyvenusio IX a. prieš Kristų ir atstačiusio Saliamono šventyklą, rašto plokštė.  Senuoju finikiečių-hebrajų raštu parašytame tekste, kone ant visiškai išsilaikiusios juodos plokštės, karalius aukština savo restauravimo darbus. Tas pats tekstas beveik žodis žodin yra Antroje karalių knygoje, 12 skyriuje.  Radinio vieta nurodyta tik „Jeruzalė“. Iš jeruzaliečio antikvarinių daiktų prekiautojo plokštę įsigijęs privatus anonimas atgabeno ją į Izraelio muziejų, kad patikrintų jos autentiškumą. Keletą mėnesių Jeruzalės geologijos institutas elektroniniu mikroskopu tyrinėjo pajuodavusį Negyvosios jūros apylinkių smiltainį. Mokslininkai Schimonas Illani ir Amnonas Rosenfeldas, atlikę akmens, apnašų plutos ir kelių amžių senumo purvo, susikaupusio brėžiuose, fizinius tyrimus, yra įsitikinę jo tikrumu. Jie konstatuoja, kad daugelį šimtmečių akmuo išbuvo pritvirtintas lauke, mūrinėje sienoje. Vėliau, tarp 400 ir 200 m. pr. Kristų, jis buvo palaidotas po žeme, tikriausiai po šventyklos griuvėsiais.  Vis dėlto daugelis Izraelio archeologų abejoja akmens tikrumu. Istorikai ir rašto ekspertai turėtų patikrinti ir kitus elementus, pavyzdžiui, užrašo stilių. Profesorius dr. Avigdoras Horowitzas (Beer Šebos universitetas) irgi nėra tikras užrašo autentiškumu ir mano, kad hebrajų kalba panaši į šiuolaikinę. Jeigu akmuo būtų tikras, tai būtų didžiulė archeologinė sensacija, kadangi iki šiol dienos šviesos neišvydo nė vienas archeologinis Saliamono šventyklos įrodymas. Vadinamieji „naujieji“ istorikai legendinio Biblijos karaliaus bei jo tėvo Dovydo egzistavimą apskritai priskiria bibliniam mitui. (2003-01-13)  „Prizmės“ redakcija





Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras (Psalmė 92,12).