{"id":1011,"date":"2016-06-08T05:42:05","date_gmt":"2016-06-08T02:42:05","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1011"},"modified":"2016-06-08T06:12:02","modified_gmt":"2016-06-08T03:12:02","slug":"kas-gali-buti-isgelbetas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1011","title":{"rendered":"Kas gali b\u016bti i\u0161gelb\u0117tas?"},"content":{"rendered":"

Peter Kreeft
\nRonald K. Tacelli SJ<\/em><\/p>\n

Jei i\u0161gelb\u0117jimas siejamas su tik\u0117jimu \u012f J\u0117z\u0173, tai atrodo negarbinga ger\u0173 pagoni\u0173 at\u017evilgiu. Juk Sokratas vertesnis dangaus nei Torquemada? [1]<\/em><\/p>\n

Atsakymas A: I\u0161 kur \u017einote, kuris j\u0173 vertas dangaus, o kuris \u2013 ne? Argi esate Dievas? Ar j\u016bs dovanojate dang\u0173? Ar gyvenimas yra \u017eaidimas, kurio taisykles j\u016bs nustat\u0117te?
\nAtsakymas B: I\u0161 kur \u017einote, kad Sokratas ne danguje, o Torquemada jau ten?
\nAtsakymas C: Teorijos vardu prie\u0161taravimas atmeta faktus; atmetama \u017einoma d\u0117l ne\u017einoma. Mes ne\u017einome, kuris <\/em>bus i\u0161gelb\u0117tas, \u2013 mums to nepasakyta \u2013 bet \u017einome, kaip<\/em> tapti i\u0161gelb\u0117tam, \u2013 tai pasakyta. Dar \u017einome, jog Dievas teisus. Galb\u016bt jo buvimas tik nujau\u010diamas, bet jis pats yra teisus. Jo teisumo pasirodymas lieka paslaptimi, nes mes gyvename laike ir matome \u201elyg veidrodyje, m\u012fslingu pavidalu\u201c. Vien am\u017einyb\u0117s po\u017ei\u016bris yra visa apimantis ir ai\u0161kus.
\nKas i\u0161gelbsti? Ar vien Kristus?<\/strong>
\nKaip beatsakytume, vis vien atsidursime kry\u017ekel\u0117je. Atsakius teigiamai, visai teis\u0117tai i\u0161kilt\u0173 prie\u0161taravimas: tuo atveju visi nekrik\u0161\u010dionys eina pragaran, net ir gerieji pagonys, kaip Sokratas. Ne jo kalt\u0117, kad jis negyveno tinkamu metu ar vietoje, kur b\u016bt\u0173 susitik\u0119s J\u0117z\u0173 ar krik\u0161\u010dioni\u0173 misionieri\u0173. Koks negarbingas ir \u017eiaurus pasirodyt\u0173 Dievas, pasmerkdamas did\u017ei\u0105j\u0105 pasaulio dal\u012f pragarui! Jei sakytume, jog nekrik\u0161\u010dionys, pavyzd\u017eiui, Sokratas, gal\u0117jo b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti, tuomet savaime i\u0161plaukia klausimas: kam dar betapti krik\u0161\u010dioniu? Jei Sokratui, kad nueit\u0173 \u012f dang\u0173, pakako to, k\u0105 jis jau tur\u0117jo, kam dar bekelti grie\u017et\u0105 s\u0105lyg\u0105, jog J\u0117zus yra vienintelis kelias? Kitaip sakant, jei Sokrato n\u0117ra danguje, tai Dievas neteisus, o jei Sokratas danguje, tai J\u0117zus n\u0117ra vienintelis kelias \u012f ten.<\/p>\n

Objektyvus i\u0161gelb\u0117jimas prie\u0161 subjektyv\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo \u017einojim\u0105<\/strong>
\n\u0160i dilema n\u0117ra vien painus techninis, teologinis klausimas ir susij\u0119s ne vien su Sokratu. Tai klausim\u0173 klausimas, kuris lie\u010dia kiekvien\u0105 \u017emog\u0173 atskirai. Nor\u0117dami atsakyti, tur\u0117tume suskaidyti \u0161\u012f klausim\u0105 \u012f jo objektyv\u0173j\u012f ir subjektyv\u0173j\u012f aspektus. Naujasis Testamentas labai ai\u0161kiai, nedviprasmi\u0161kai ir trumpai atsako \u012f objektyv\u0173j\u012f klausim\u0105 ir palieka subjektyv\u0173j\u012f.
\nNaujasis Testamentas objektyviai tvirtina, jog vienintelis Gelb\u0117tojas yra Kristus: \u201e…nes neduota \u017emon\u0117ms po dangumi kito vardo, kuriuo gal\u0117tume b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti\u201c (Apd 4,12). J\u0117zus pats sak\u0117: \u201eA\u0161 esu kelias… Niekas nenueina pas T\u0117v\u0105 kitaip, kaip tik per mane\u201c (Jn 14,6). Krik\u0161\u010dionys tiki, kad J\u0117zus yra vienintelis Gelb\u0117tojas, nes jis pats taip pasak\u0117. Jei tai netiesa, tuomet jis joks Gelb\u0117tojas, bet melagis, pikt\u017eod\u017eiautojas ir ne\u012ftik\u0117tinai savanaudi\u0161kas kvailys.
\nSubjektyviu po\u017ei\u016briu, ko mums stinga, kad b\u016btume i\u0161gelb\u0117ti? Naujasis Testamentas sako, jog norint b\u016bti i\u0161gelb\u0117tam, reikia tik\u0117ti, ta\u010diau k\u0105 tai rei\u0161kia? Apie kok\u012f tik\u0117jim\u0105 \u010dia kalbama? Keli\u0173 j\u0117z\u0173 negali b\u016bti, u\u017etat \u017emoni\u0173 tik\u0117jimai gali<\/em> smarkiai skirtis. Skirian\u010dioji linija tarp J\u0117zaus ir vis\u0173 kit\u0173 br\u0117\u017eiama labai ai\u0161kiai: tai riba, atskirianti \u012fsik\u016bnijus\u012f Diev\u0105 ir paprast\u0105 \u017emog\u0173. Riba tarp ai\u0161kaus Petro tik\u0117jimo ir galimo Sokrato tik\u0117jimo n\u0117ra tokia akivaizdi.
\nK\u0105 reik\u0161t\u0173 \u017eod\u017eiai, jog Sokratas gal\u0117jo tik\u0117ti Krist\u0173? Nor\u0117damas tik\u0117ti Krist\u0173, tur\u0117tum kiek nors apie j\u012f \u017einoti. Kokiu b\u016bdu Sokratas gal\u0117jo susipa\u017einti su Kristumi? Tuo b\u016bdu, kuriuo kiekvienas gal\u0117t\u0173, nes tai \u201etikroji \u0161viesa, kuri ap\u0161vie\u010dia kiekvien\u0105 \u017emog\u0173\u201c (Jn 1,9). \u0160viesa kaip dievi\u0161kasis \u017eodis, Logosas ar protas iki \u012fsik\u016bnijimo.
\nKas yra Dievas, tegalima su\u017einoti tik per Krist\u0173 (Jn 1,18; Lk 10,22). Pagonys pa\u017e\u012fsta Diev\u0105 (Apd 17,28; Rom 1,19\u201320; 2,11\u201316). Taigi pagonys pa\u017e\u012fsta Krist\u0173. Kristus n\u0117ra tik \u0161imto a\u0161tuoniasde\u0161imt centimetr\u0173 \u016bgio ir trisde\u0161imt trej\u0173 met\u0173 \u017eydas dailid\u0117. Jis yra antrasis am\u017einosios Trejyb\u0117s asmuo, visi\u0161kai aprei\u0161k\u0119s T\u0117v\u0105, jo apsirei\u0161kimas arba Logosas (Kol 1,15.19; Jn 14,9). Jis susij\u0119s su T\u0117vu kaip Saul\u0117s \u0161viesa su Saule. Kaip toks, jis yra \u201e\u0161viesa, kuri ap\u0161vie\u010dia kiekvien\u0105 \u017emog\u0173\u201c per prot\u0105 ir s\u0105\u017ein\u0119. Tuo b\u016bdu mokymas apie Kristaus dievi\u0161kum\u0105, liberal\u0173 vadinamas \u201ekonservatyviu\u201c ar \u201etradiciniu\u201c, yra tikrasis liberal\u0173 pagoni\u0173 i\u0161ganymo vilties pagrindas.
\nTaigi objektyviai vien Kristus tegali i\u0161gelb\u0117ti pagonis. Ta\u010diau subjektyviai \u2013 koks tik\u0117jimas gal\u0117t\u0173 i\u0161gelb\u0117ti pagonis, induistus ar agnostikus? Ar tai: (1) bendrai suprantamas, neai\u0161kiai apibr\u0117\u017eiamas garbingumas ir nuo\u0161irdumas; (2) visi\u0161kas \u012fsipareigojimas tiesai, kuri suprantama ne kaip santykin\u0117, bet absoliuti, bes\u0105lygin\u0117 dievi\u0161ka savyb\u0117; (3) ie\u0161kojimas ne vien tiesos, bet ir gerumo, pla\u010diai suprantamos tikrosios doros, esmin\u0117s g\u0117rio, bet ne blogio galimyb\u0117s; (4) gerumo meil\u0117, suprantama ne kaip santykin\u0117 ir bendra, bet absoliuti, bes\u0105lygin\u0117 dievi\u0161ka savyb\u0117; (5) atsivertimas nuo nuod\u0117mi\u0173, nors samprata Dievo, \u012f kur\u012f ver\u010diasi pagonys, gali likti visi\u0161kai neai\u0161ki; (6) tik\u0117jimas \u012f Diev\u0105, gamtoje apsirei\u0161kiant\u012f Diev\u0105, proting\u0105 visatos K\u016br\u0117j\u0105 ir \u0161vent\u0105j\u0105 s\u0105\u017ein\u0117s balso versm\u0119; (7) laisva valia, s\u0105moningai atsakant silpnai nujau\u010diamai dievi\u0161kai malonei? Biblija lyg ir nurodo visus septynis reikalavimus esant b\u016btinus.
\nVis d\u0117lto norint b\u016bti i\u0161ganytam, neb\u016btina konkre\u010diai pa\u017einti \u012fsik\u016bnijusio J\u0117zaus. Pavyzd\u017eiui, Abraomas, Moz\u0117 ir Elijas jo nepa\u017einojo, ta\u010diau buvo i\u0161ganyti. (\u017dinome tai pagal Mt 17,3 ir Lk 16,22\u201323). Tas pats asmuo \u2013 antrasis Trejyb\u0117s asmuo \u2013 yra Logosas iki \u012fsik\u016bnijimo, kuris \u201eap\u0161vie\u010dia kiekvien\u0105 \u017emog\u0173\u201c ir \u012fsik\u016bnij\u0119s J\u0117zus, kur\u012f mat\u0117 tik labai nedaug \u017emoni\u0173. Tie, kurie mat\u0117 vien\u0105, mat\u0117 ir kit\u0105, nes abu yra vienas ir tas pats asmuo.
\nJei gal\u0117tume paklausti Abraomo, \u201ear tikite J\u0117z\u0173 Krist\u0173 kaip savo Gelb\u0117toj\u0105?\u201c, jis negal\u0117t\u0173 teigiamai atsakyti. Jo teigiamas atsakymas b\u016bt\u0173 tik numanomas jo supratime<\/em>, ta\u010diau tai yra realus santykis<\/em> su realiu Kristumi. Vis d\u0117lto Abraomas, nujausdamas Krist\u0173, atsak\u0117 jam taip<\/em>, ir tapo i\u0161ganytas. Tuo b\u016bdu netur\u0117jimas galimyb\u0117s atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 nedviprasmi\u0161ku \u201etaip\u201c, j\u016bs\u0173 i\u0161kart nepasmerkia. Tuo b\u016bdu Sokratas i\u0161kart nepasmerkiamas. Ar jis pa\u017eino Krist\u0173 kaip Logos\u0105, lieka neatsakyta. Grynai abstraktus, intelektualus tiesos ie\u0161kojimas n\u0117ra pakankamas pagrindas jums i\u0161sigelb\u0117ti. Kita vertus, intelekto klaidos n\u0117ra pakankamas pagrindas jus pasmerkti.
\nJ\u016bs\u0173 mirties valand\u0105 Dievas, nor\u0117damas patikrinti, ar leisti \u012f dang\u0173, neegzaminuos j\u016bs\u0173 i\u0161 teologijos mokslo. Jei taip b\u016bt\u0173 daroma, mes visi susikirstume. I\u0161kyla subjektyvaus susikirtimo lygio nustatymo problema. Koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti Sokrato tik\u0117jimas, kuris leist\u0173 jam i\u0161sigelb\u0117ti? K\u0105 jam tuomet reik\u0161t\u0173 tik\u0117ti Krist\u0173 Logos\u0105? K\u0105 jis prival\u0117t\u0173 daryti, kad i\u0161sigelb\u0117t\u0173?
\nPa\u017ei\u016br\u0117kime dar syk\u012f \u012f savo pagrindinius duomenis, \u012f \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. \u0160ventajame Ra\u0161te aptinkame tris atsakymus: turite ie\u0161koti <\/em>Dievo, atsiversti<\/em> nuo savo nuod\u0117mi\u0173 ir tik\u0117ti<\/em> (t.y. priimti tik\u0117jimu ir tokiu b\u016bdu gauti Dievo malon\u0119). Pa\u017ei\u016br\u0117kime, ar negal\u0117tume nustatyti bent kelet\u0105 \u0161i\u0173 am\u017ein\u0173j\u0173 i\u0161ganymo reikalavim\u0173 matmen\u0173.
\n1. Tiesos, kaip dievi\u0161kojo absoliuto, ie\u0161kojimas gali b\u016bti Dievo ie\u0161kojimas, kadangi Dievas yra tiesa. Kitaip sakant, tiesa yra tai, i\u0161 ko \u201epadarytas\u201c Dievas, kaip kad Saul\u0117 padaryta i\u0161 \u0161viesos ir energijos. Tiesa yra kur kas daugiau nei grynai intelektualus tikslumas. Ie\u0161koti tiesos paskatina valia. Tai laisvos valios, \u0161irdies pasirinkimas \u2013 tiesos meil\u0117<\/em> \u2013 paskatinanti \u017emog\u0173 jos ie\u0161koti. Ie\u0161kojimas yra ka\u017ekoks tik\u0117jimas. Tai yra tik\u0117jimas, nukreiptas \u012f ateit\u012f, tikroji viltis. Viltis yra \u201eteologin\u0117 doryb\u0117\u201c, sujungianti mus su Dievu. Mums pa\u017ead\u0117ta, jog kiekvienas, kuris (jo) ie\u0161ko, (j\u012f) randa (Mt 7,7\u20138).
\nDievo ie\u0161kojimas i\u0161duoda ie\u0161kan\u010dioje sieloje pasisl\u0117pusi\u0105 dievi\u0161k\u0105j\u0105 malon\u0119. Augustinas tar\u0117si Diev\u0105 jam sakius: \u201eVaikeli, b\u016bk dr\u0105sus. Tu man\u0119s neie\u0161kotum, jei neb\u016b\u010diau tav\u0119s pirmiau surad\u0119s\u201c. Senoje ba\u017enytin\u0117je giesm\u0117je yra tokie \u017eod\u017eiai: \u201eIlgai ie\u0161koj\u0119s Vie\u0161paties, a\u0161 supratau, \u2013 tai jis, ie\u0161kodamas man\u0119s, pak\u0117l\u0117 mano siel\u0105 jo ie\u0161kot. Ne a\u0161 tave, bet tu mane, teisusis Gelb\u0117tojau, suradai\u201c.
\nPaskalis sako, jog pasaulio \u017emones galima suskirstyti \u012f tris grupes: pirmieji, \u2013 tie, kurie Dievo ie\u0161kojo ir j\u012f surado; antrieji \u2013 tie, kurie jo ie\u0161ko, bet neranda, o tretieji nei ie\u0161ko, nei randa. Pirm\u0105j\u0105 grup\u0119 Paskalis vadino \u201eprotingais ir laimingais\u201c \u2013 protingais, nes jie ie\u0161kojo, ir laimingais, nes surado. Antr\u0105j\u0105 \u201eprotingais ir nelaimingais\u201c, \u2013 protingais, nes jie ie\u0161kojo, o nelaimingais, nes dar nesurado. Tre\u010di\u0105j\u0105 grup\u0119 vadino \u201eneprotingais ir nelaimingais\u201c \u2013 neprotingais, nes jie neie\u0161ko, o nelaimingais \u2013 nes neranda.
\nDid\u017eiausias skirtumas yra ne tarp radusi\u0173j\u0173 ir dar neradusi\u0173. Tai viso labo tik laikinas skirtumas, kadangi visi i\u0161 antrosios grup\u0117s pateks \u012f pirm\u0105j\u0105; ie\u0161kantieji randa. Did\u017eiausias skirtumas yra tarp ie\u0161kan\u010di\u0173j\u0173 ir neie\u0161kan\u010di\u0173j\u0173, ir \u0161is skirtumas paliks am\u017eiams. O ketvirtosios grup\u0117s n\u0117ra, nes ne\u012fmanoma, kad neie\u0161kantieji rast\u0173.
\n2. Izaijas suporuoja atsivertim\u0105 \u2013 antr\u0105j\u012f reikalavim\u0105 \u2013 su ie\u0161kojimu, pirmuoju reikalavimu: \u201eIe\u0161kokite Vie\u0161paties, kai galima j\u012f rasti, \/ \u0161aukit\u0117s jo, kai jis arti. \/ Tepalieka nedor\u0117lis savo keli\u0105 ir nusid\u0117j\u0117lis \u2013 savo k\u0117slus! \/ Tegr\u012f\u017eta jis pas Vie\u0161pat\u012f, kad jo pasigail\u0117t\u0173, \/ pas m\u016bs\u0173 Diev\u0105, nes jis labai atlaidus\u201c (Iz 55,6\u20137).
\nIe\u0161kojimas lyd\u0117tinas atsivertimo. Atsiversti gali kiekvienas, nes doros \u012fstatym\u0105 \u017eino kiekvienas (Rom 1\u20132), o drauge pa\u017e\u012fsta ir savo kalt\u0119. Vien tiesos ie\u0161kojimo ar netgi gerumo nepakanka, nes \u0161iais dviem atvejais veiklos paskata gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161didumas ar nuosavas teisumas, pasitenkinimas savo paties gerumu, bet ne Dievo. Ar, susitik\u0119s Diev\u0105, prie\u0161 j\u012f kapituliuo\u010diau? \u2013 tai svarbiausias klausimas.
\n3. Tre\u010dioji s\u0105lyga \u2013 tik\u0117ti. Tai rei\u0161kia tik\u0117jimu gauti Diev\u0105, jo malon\u0119 ir gyvenim\u0105. Bet kaip gal\u0117tume tik\u0117ti ir gauti Diev\u0105, jo nepa\u017einodami? Tai ne\u012fmanoma. Bet kiekvienas m\u016bs\u0173 j\u012f pa\u017e\u012fsta (Rom 1). Kaip gali b\u016bti \u012fmanoma pa\u017einti Diev\u0105 nepa\u017einus Kristaus? Kiekvienas m\u016bs\u0173 pa\u017e\u012fstame Krist\u0173 Logos\u0105 (Jn 1,9).
\nAr privalu daug \u017einoti apie Diev\u0105, kad j\u012f tik\u0117tume ir b\u016btume i\u0161ganyti? Reikalingas \u017einojimas nustatomas ne pagal statistini\u0173 fakt\u0173 apimt\u012f. Mums puikiai \u017einoma (Rom 1\u20132), kad apie Diev\u0105 \u017einome pakankamai daug, kad gal\u0117tume b\u016bti jam atsakingi. Net jei j\u016bs apie Diev\u0105 \u017einote labai ma\u017eai, kaip apie \u201eauk\u0161\u010diausi\u0105 j\u0117g\u0105\u201c, ar Diev\u0105, kur\u012f tik nujau\u010diate, jums \u017einoma pakankamai daug, kad jus laikyt\u0173 paj\u0117giu atsakyti Dievui.
\n\u012e klausim\u0105, k\u0105 der\u0117t\u0173 \u017einoti, kad paj\u0117gtum rinktis tik\u0117ti ar netik\u0117ti, lengviau atsakyti kitomis kalbomis negu angl\u0173. Jei angl\u0173 kalboje \u010dia vartojamas vienas veiksma\u017eodis, to know<\/em> [\u017einoti], tai daugumoje kalb\u0173 yra du. Vienas rei\u0161kia \u017einoti faktus, kitas \u2013 pa\u017einoti asmen\u012f. (Pavyzd\u017eiui, vokie\u010di\u0173 kalboje wissen<\/em> ir kennen<\/em>, pranc\u016bzi\u0161kai \u2013 savoir<\/em> ir connaitre<\/em>, o lietuvi\u0161kai, ko gero, tai atitinka \u017eod\u017eiai \u017einoti <\/em>ir pa\u017einti<\/em>). \u017dinom\u0173 fakt\u0173 kiek\u012f galima suskai\u010diuoti. \u017dmogus \u017eino tiek ir tiek fakt\u0173. Ta\u010diau \u017emog\u0173 pa\u017e\u012fstate arba ne, ir tai nesusij\u0119 su faktais, kurie jums \u017einomi apie j\u012f. Diev\u0105 pa\u017e\u012fsta kiekvienas, nors apie j\u012f \u017einoma gana nedaug (\u017er. Rom 1 ir Apd 17).
\nApibendrinkime i\u0161vad\u0105: Sokratas, kaip ir kiekvienas pagonis, gal\u0117t\u0173 ie\u0161koti Dievo, atsiversti nuo savo nuod\u0117mi\u0173, silpnai tik\u0117ti ir priimti Diev\u0105, kur\u012f pa\u017eino tik i\u0161 silpnos savo nuojautos, ir tuo b\u016bdu tapt\u0173 i\u0161gelb\u0117tas \u2013 ar pasmerktas, jei vengt\u0173 ie\u0161koti, atsiversti ir tik\u0117ti. Kiekvienas turi pakankamai daug \u0161viesos, galimybi\u0173, \u017eini\u0173 ir laisvos valios, kad gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas atsakingu Dievui. Dievas yra teisus. O teisusis Dievas teisia teisingai, ne neteisingai; tai yra jis teisia pagal tai, kiek \u017eino kiekvienas atskirai pa\u0117mus, o ne pagal tai, k\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017einoti (\u017er. Jok 3,1).<\/p>\n

Prie\u0161tara d\u0117l pagoni\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo<\/strong>
\nKonservatyv\u016bs krik\u0161\u010dionys da\u017enai nesutinka su \u0161ia nuomone, leid\u017eian\u010dia pagonims i\u0161sigelb\u0117ti ir devalvuojan\u010dia misij\u0173 veikl\u0105. Kam aukoti savo gyvenim\u0105, kam rizikuoti gyvybe skelbiant pasauliui apie J\u0117z\u0173, jei \u017emon\u0117s gali b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti ir be \u0161ios pa\u017einties. Tai rimtas klausimas, vertas rimto atsakymo.
\nGalima nurodyti tris misij\u0173 veiklos, tai yra Evangelijos, gerosios \u017einios apie J\u0117z\u0173, skelbimo kitiems prie\u017eastis. (Atkreiptinas d\u0117mesys, jog visiems krik\u0161\u010dionims liepta b\u016bti evangelistais; paskutinis J\u0117zaus priesakas mokiniams [Mt 28,18\u201320] skiriamas ne vien dvasinink\u0173 luomui). Pirma, daug fundamentalist\u0173 pateikia \u0161i\u0105 prie\u017east\u012f: mes \u017einome, jei pasaulis nepriimt\u0173 J\u0117zaus kaip savo Gelb\u0117tojo, jis nueit\u0173 pragaran. Antra, daug modernist\u0173 pateikia \u0161i\u0105 prie\u017east\u012f: mes tik nor\u0117tume myl\u0117ti savo artim\u0105 ir pasidalyti su jais visu tuo, k\u0105 turime, atlikti savit\u0105 i\u0161skirtin\u012f socialin\u012f darb\u0105. Mes netikime pragaru, o jei tik\u0117tume, nelink\u0117tume n\u0117 vienam ten patekti, o jei ten kurie nors patekt\u0173, manytume, jog tai buvo vien Hitleris su Stalinu. Neu\u017esiimame i\u0161ganymo verslu, esame socialin\u0117 tarnyba. Tre\u010dioji prie\u017eastis yra tradicin\u0117: negal\u0117tume tiksliai nurodyti<\/em>, kuris yra kelyje \u012f pragar\u0105, tod\u0117l nor\u0117dami kelet\u0105 i\u0161gelb\u0117ti, visk\u0105 statome ant kortos. Mama neturi \u017einoti, kad jos vaikai gali \u012fl\u016b\u017eti ant plono ledo ir nusk\u0119sti anks\u010diau, nei ji suskubs su\u0161ukti \u201eGreitai sprukit nuo ledo!\u201c Jai gana \u017einoti, kad ji ne\u017eino, jog jie nenusk\u0119s \u2013 jie gali <\/em>nusk\u0119sti. Mes \u017einome, kad bet kuris gali nueiti pragaran, \u2013 taip pasak\u0117 J\u0117zus. Taigi nesame modernistai. Bet negal\u0117tume tiksliai nurodyti, kuris<\/em> vaikas bus prarastas, kadangi J\u0117zus to nenurod\u0117. Tod\u0117l atkakliai, kaip fundamentalistai, siun\u010diame persp\u0117jimus ir svaidome gelb\u0117jimo liemenes.
\n\u010cia yra ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f abortus. Galima i\u0161skirti tris po\u017ei\u016brius \u012f abort\u0105, kurie, priklausomai nuo to, k\u0105 j\u016bs sakot\u0117s \u017ein\u0105, atitikt\u0173 tris misij\u0173 veiklos prie\u017eastis. Kai kurie sakosi \u017ein\u0105, kad siela \u012f\u017eengianti \u012f k\u016bn\u0105 apvaisinimo momentu ir i\u0161 karto padaranti vaisi\u0173 asmeniu, tod\u0117l abortas yra \u017emog\u017eudyst\u0117. Kiti sakosi \u017ein\u0105, jog tai netiesa<\/em>, tod\u0117l abortas n\u0117ra \u017emog\u017eudyst\u0117<\/em>. Treti teigia ne\u017ein\u0105, kada siela \u012f\u017eengianti \u012f k\u016bn\u0105, kada vaisius tamp\u0105s asmeniu. Nors \u0161is skepti\u0161kas po\u017ei\u016bris da\u017eniausiai aptinkamas pasirinkimo laisv\u0119 palaikan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 sluoksniuose, juo taip pat gana \u012fsakmiai pasisakoma prie\u0161 abort\u0105. Jei j\u016bs gerai ne\u017einote, ar negim\u0119s k\u016bdikis n\u0117ra asmuo ir ar jis kartais neturi sielos, b\u016bt\u0173 baisiai be\u0161irdi\u0161ka ir neatsakinga rizikuoti j\u012f nu\u017eudyti. Tai beveik tas pat, kaip \u0161audyti \u012f \u017emoni\u0173 mini\u0105 ar va\u017eiuoti sunkve\u017eimiu per aprengt\u0173 drabu\u017eiais fig\u016br\u0173 b\u016br\u012f.
\nNe\u017einojimas ir rizika gali b\u016bti \u012fsakmios paskatos veikti, lygiai kaip \u017einios ir ai\u0161kumas. Jei manote, kad galb\u016bt j<\/em>\u016bs\u0173 vaikas mir\u0161ta, j\u016bs l\u0117ksite pas gydytoj\u0105 ne ma\u017eesniu grei\u010diu, nei \u017einodamas, jog jis tikrai mir\u0161ta. Tod\u0117l atviras liberalizmo skepticizmas ir aistringas bei visi\u0161kas fundamentalist\u0173 atsidavimas yra visi\u0161kai suderinami.
\nApie evangelizacin\u0117s veiklos paskat\u0105, kuri yra svarbesn\u0117, nei \u0161i visa apskaita ir galimyb\u0117s, galima b\u016bt\u0173 pasakyti kur kas daugiau. Paskata skelbti Evangelij\u0105 nukreipia ne vien tam, kad pagausintume dangaus gyventoj\u0173 skai\u010di\u0173 ir suma\u017eintume j\u0173 pragare, bet kad pakviestume kitus \u012f gilesn\u012f dvasin\u012f gyvenim\u0105 \u0161iame pasaulyje: intymesn\u012f Kristaus ir meil\u0117s pa\u017einim\u0105, kuris suteikia gil\u0173 tik\u0117jim\u0105, vilt\u012f, meil\u0119, d\u017eiaugsm\u0105 ir ramyb\u0119. Be i\u0161samaus Kristaus pa\u017einimo, tai pasiekti, ko gero, ne\u012fmanoma. O be \u0161i\u0173 savybi\u0173, jei i\u0161gelb\u0117jimas ir yra \u012fmanomas, tai i\u0161gelb\u0117jimo tikrumas<\/em> tikrai nepasiekiamas.<\/p>\n

Kas tuomet bus i\u0161gelb\u0117tas?<\/strong>
\nSak\u0117me, jog atsakymas \u012f klausim\u0105 \u201ekas gelbsti?\u201c yra vien Kristus. Dar sak\u0117me, jog tai dar neb\u016btinai rei\u0161kia, kad tokie pagonys kaip Sokratas negal\u0117s b\u016bti i\u0161gelb\u0117ti. Dabar i\u0161keliame klausim\u0105: ar Sokratas i\u0161gelb\u0117tas? O jei ir i\u0161gelb\u0117tas, kokia tai i\u0161imtis? Ar daug i\u0161gelb\u0117t\u0173?
\nAkivaizdus atsakymas \u2013 mes papras\u010diausiai ne\u017einome. Mums nedera spr\u0119sti to, ko negalime nuspr\u0119sti.
\nBet ar J\u0117zus nesak\u0117, jog tik keletas bus i\u0161gelb\u0117ti, kelias \u012f am\u017ein\u0105j\u012f gyvenim\u0105 yra siauras, o kelias \u012f pra\u017e\u016bt\u012f yra platus (Mt 7,13\u201314)?
\nTaip, bet \u201ekeletas\u201c ir \u201edaug\u201c n\u0117ra procentais i\u0161rei\u0161kiami santykiai. Gerasis Ganytojas \u012f savo avis \u017ei\u016bri kaip geri t\u0117vai \u012f savo vaikus: net ir vienas <\/em>prarastas yra \u201eper daug\u201c, o i\u0161gelb\u0117tos devyniasde\u0161imt devynios i\u0161 \u0161imto yra \u201eper ma\u017eai\u201c. Mokiniams paklausus J\u0117z\u0173 apie santykin\u0119 dangaus ir pragaro statistik\u0105 (\u201eVie\u0161patie, ar ma\u017ea bus i\u0161gelb\u0117t\u0173\u201c), jis neatsak\u0117 nei \u201etaip\u201c, nei \u201ene\u201c, bet \u2013 \u201epasistenkite \u012feiti pro ank\u0161tus vartus!\u201c (Lk 13,23\u201324). Kitaip sakant, \u201e\u017ei\u016br\u0117kite savo nosies!\u201c Sukti galv\u0105 d\u0117l kit\u0173 yra beprasmi\u0161ka, netgi pavojinga, kaip ir svarstyti apie pasaulio pabaig\u0105 \u2013 kit\u0105 tem\u0105, kuri\u0105 Dievas i\u0161mintingai nusl\u0117p\u0117 nuo m\u016bs\u0173 (Mt 24,36).
\nTaigi mes negalime \u017einoti. Bet galime veikti. Kristus neatsako \u012f teorinius m\u016bs\u0173 klausimus, bet duoda praktinius nurodymus. Dal\u012f m\u016bs\u0173 u\u017eduoties sudaro apologetika, intelekto lauk\u0173 i\u0161minavimas ir tik\u0117jimo kli\u016b\u010di\u0173 pa\u0161alinimas.
\nS\u0117kmingiausiai m\u016bs\u0173 priesakai \u012fgyvendinami per \u0161ventum\u0105. \u0160ventumas i\u0161m\u0117gina Evangelijos realum\u0105. Kiekvienas myli mylim\u0105j\u012f. J\u0117zus laimi sielas savo meile, ne savo \u201eteologija\u201c. Jis nelaim\u0117jo n\u0117 vienos sielos savo knygomis, nes n\u0117 vienos j\u0173 nepara\u0161\u0117.
\nLaim\u0117, kad para\u0161\u0117 jo mokiniai, o para\u0161ytosios knygos (Naujasis Testamentas) ai\u0161kiai atsako \u012f klausim\u0105 apie i\u0161gelb\u0117jim\u0105 bendrai, bet ne konkre\u010diai. Tai kaip ir blogio problema: mes \u017einome bendr\u0105 atsakym\u0105 (Dievas leid\u017eia blog\u012f, kad atsirast\u0173 didesnis g\u0117ris \u2013 Rom 8,28), bet ne konkret\u0173 (kod\u0117l Dievas dabar u\u017eleid\u017eia \u0161\u012f blog\u012f ant man\u0119s?).
\nAtsakymas \u012f klausim\u0105 \u201ekas i\u0161gelb\u0117tas?\u201c ai\u0161kus \u2013 \u201ekas nori, teateina\u201c (Apr 22,17). Dangaus vartai visada atviri (Apr 21,25; 3,7\u20138; 4,1), o pragaro vartai u\u017erakinti i\u0161 vidaus. Tuo pagrind\u017eiamas ai\u0161kinimas, jei Dievas yra tyra meil\u0117, tai i\u0161gelb\u0117jimas gryna dovana. Jei i\u0161ganymas yra laisva dovana, tai j\u0105 gauna kiekvienas, i\u0161skyrus tuos, kurie jos atsisako. Dievas neatstumia n\u0117 vieno, \u2013 tik tuos, kurie j\u012f atstumia.<\/p>\n

Peter Kreeft, Ronald K. Tacelli SJ<\/strong>, kataliki\u0161kos Bostono kolegijos (JAV) docentai, P. Kreeftas \u2013 daugelio apologetini\u0173 knyg\u0173 autorius<\/p>\n

Vert\u0117 Julius Norvila<\/p>\n

Priedas<\/h2>\n

\u201eNostra aetate\u201c<\/strong>
\nII Vatikano Susirinkimas apie Ba\u017eny\u010dios santykius su nekrik\u0161\u010dioni\u0173 religijomis<\/strong><\/p>\n

II Vatikano Susirinkimas (1962\u20131965) \u012f katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 \u012fne\u0161\u0117 \u0161ioki\u0173 toki\u0173 naujovi\u0173. Paprastam mi\u0161i\u0173 dalyviui tai ai\u0161kiausiai pasimat\u0117 liturgijos reformose. Nuo tada ir protestantai imti vertinti kaip tik\u0117jimo broliai. \u012e \u017emonij\u0105 bei pasaul\u012f kaip tokius irgi \u017ei\u016brima vis reik\u0161mingiau, \u2013 tai liudija pastoralin\u0117 konstitucija Gaudium et spes<\/em>. Pagaliau vienas i\u0161 \u0161e\u0161iolikos Susirinkimo dokument\u0173 prakalbo ir apie nekrik\u0161\u010dioni\u0173 religij\u0173 reik\u0161m\u0119.
\nNostra aetate yra vienas trumpiausi\u0173 II Vatikano dokument\u0173, u\u017etat \u2013 d\u0117l da\u017eno citavimo \u2013 turi b\u016bti priskirtas prie vieno i\u0161 \u012f\u017eymiausi\u0173. Pirminis deklaracijos projektas liet\u0117 tik \u017eydij\u0105 ir buvo nukreiptas prie\u0161 antisemitizm\u0105. D\u0117l gausyb\u0117s prie\u0161taravim\u0173 buvo \u012ftrauktos ir kitos religijos. Po ilgai trukusi\u0173 diskusij\u0173, 1965 m. spalio pabaigoje dokumentas visgi buvo patvirtintas.
\nJau pirmas Nostra aetate<\/em> skirsnis patraukia savo teigiamu tonu. Kaip ir kituose Susirinkimo dokumentuose, remiamasi globaline \u017emonijos perspektyva: \u201ePrisimindama savo pareig\u0105 siekti vienyb\u0117s bei meil\u0117s tarp \u017emoni\u0173 ir tuo pa\u010diu tarp taut\u0173, ji [Ba\u017eny\u010dia] pirmiausia i\u0161kelia bendruosius ir \u017emones jungian\u010dius klausimus\u201c. Misij\u0173 veiklos ir apologetikos temos dokumente nelie\u010diamos, kadangi jos nagrin\u0117jamos kitur, pavyzd\u017eiui, dekrete Ad gentes<\/em>.
\nAntrame skirsnyje pripa\u017e\u012fstama, kad religijos duoda autenti\u0161kus, \u201es\u0105\u017einingus\u201c atsakymus \u012f b\u016bties klausimus. Teigiamas j\u0173 vaidmuo trumpai apibendrinamas taip: \u201eTaip pat ir visos kitos religijos pasaulyje stengiasi \u012fvairiausiais b\u016bdais i\u0161ai\u0161kinti \u0161irdies nerim\u0105, nurodydamos kelius, praktinius gyvenimo pamokymus, \u012fsakymus bei \u0161ventas apeigas\u201c. Pabaigoje skaitytojas randa \u017eym\u0173j\u012f pasa\u017e\u0105: \u201eKatalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia neatmeta nieko, kas \u0161iose religijose teisinga ir \u0161venta. Su nuo\u0161ird\u017eia pagarba ji svarsto veikimo ir gyvenimo b\u016bdus, \u012fsakymus ir teiginius, nors jie daug kuo skiriasi nuo jos pa\u010dios. Mat jie neretai yra tiesos spindulys, ap\u0161vie\u010diantis visus \u017emones\u201c [2].
\n\u0160iems sakiniams, \u017einoma, nebuvo pagail\u0117ta kritikos. Prie\u0161taraujan\u010di\u0173 bals\u0173 pasigirdo i\u0161 lefebrist\u0173 ir i\u0161 grup\u0117s protestant\u0173. Beje, pagrindin\u0117 mintis i\u0161 esm\u0117s netur\u0117jo kelti gin\u010d\u0173: nekrik\u0161\u010dioni\u0173 religijose ne viskas yra bloga ir juoda. Visose religijose i\u0161 ties\u0173 galima rasti teigiam\u0173 element\u0173 \u2013 patinka tai kam nors ar nepatinka. Gin\u010dytis galima d\u0117l \u0161i\u0173 teigiam\u0173 dalyk\u0173 apimties ir d\u0117l formuluo\u010di\u0173. Kadangi \u201ekiekviena tiesa yra Dievo tiesa\u201c nereikia prie\u0161tarauti s\u0105vokai \u201eteisinga\u201c religijose. D\u0117l \u201e\u0161ventumo\u201c galima diskutuoti. Be to, reikia rimtai priimti s\u0105vok\u0105 \u201espindulys\u201c: religijose esama tik pavieni\u0173<\/em> tiesos spinduli\u0173 \u2013 ne ma\u017eiau, bet ir ne daugiau. Tod\u0117l kai kurie katalikai, kurie tvirtina, jog \u201evisos religijos geros\u201c, prie\u0161tarauja II Vatikano Susirinkimo supratimui.
\nNostra aetate tiesiogiai neparei\u0161kia savo nuomon\u0117s am\u017einojo i\u0161ganymo klausimu \u017emoni\u0173, kurie mir\u0161ta i\u0161pa\u017eindami nekrik\u0161\u010dioni\u0173 religijas. Pirmame skyriuje kalbama apie \u201eAuk\u0161\u010diausiosios Dievyb\u0117s\u201c pripa\u017einim\u0105, nors lieka neatsakyta, ar to \u201epakanka\u201c am\u017einybei. Remiantis Gaudium et spes <\/em>22 skirsnio formuluot\u0117mis, \u201egeros valios\u201c lyg ir u\u017etekt\u0173. Dogmin\u0117s konstitucijos Lumen gentium <\/em>16 skirsnyje aptinkama turb\u016bt pati ai\u0161kiausia pozicija tuo klausimu: \u201eVisi be savo kalt\u0117s nepa\u017e\u012fstantieji Kristaus Evangelijos ir jo Ba\u017eny\u010dios, bet ie\u0161kantieji Dievo nesugadinta \u0161irdimi ir besistengi\u0105 malon\u0117s poveikyje \u012fvykdyti savo darbais Dievo vali\u0105, kaip j\u0105 diktuoja s\u0105\u017ein\u0117s balsas \u2013 visi gali pasiekti am\u017ein\u0105j\u012f i\u0161ganym\u0105\u201c. \u010cia susidaro galimyb\u0117 \u012fvairiai interpretuoti. Vieni \u017eodeliu \u201egali\u201c pla\u010diai atveria duris nekrik\u0161\u010dionims \u2013 i\u0161 esm\u0117s kiekvienas padorus budistas pateks \u012f dang\u0173. Kiti nori ir toliau nekrik\u0161\u010dionims laikyti u\u017erakintas am\u017einyb\u0117s duris ir teigia, kad tik labai nedaug pagoni\u0173 pasieks am\u017ein\u0105j\u012f i\u0161ganym\u0105.
\nVisus \u0161iuos debatus, m\u016bs\u0173 nuomone, komplikuoja tai, kad II Vatikano Susirinkimo tekstuose nekrik\u0161\u010dionys vadinami broliais \u2013 tai vartosena, iki \u0161iol i\u0161silaikiusi Ba\u017eny\u010dioje (\u017er. Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios katekizm\u0105, \u00a7 361). Nostra aetate<\/em> 5-o skirsnio prad\u017eioje pasakyta: \u201eNegalime Dievo vadinti vis\u0173 T\u0117vu, jei atsisakome elgtis su kai kuriais \u017emon\u0117mis, sukurtais pagal Dievo paveiksl\u0105, kaip su broliais\u201c. Arba antai 92-ame Gaudium et spes<\/em> skirsnyje teigiama: \u201eKadangi Dievas T\u0117vas \u2013 vis\u0173 pagrindas ir tikslas, mes visi esame pa\u0161aukti b\u016bti broliais\u201c.
\nMintis, jog krik\u0161\u010dionys yra atsakingi u\u017e visus \u017emones, i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010dius bet koki\u0105 religij\u0105, laikytina teigiama ir verta d\u0117mesio. Tiesa, pasakymas \u201evis\u0173 T\u0117vas\u201c kaip visa ko K\u016br\u0117jas, nevyk\u0119s. Bibline vartosena, Dievas yra tik vieno Izraelio T\u0117vas (\u012est 32,6; Iz 63,16; Jer 31,9; Mal 2,10). Naujasis Testamentas \u0161\u012f princip\u0105 perima: Dievas yra i\u0161gelb\u0117t\u0173j\u0173 T\u0117vas; kas tapo Dievo vaiku, galiDiev\u0105 vadinti \u201eAba, mylimas T\u0117ve\u201c (Jn 1,12; Rom 8,12\u2013 16; Gal 1,4; 3,26; 1 Jn 3,1). Taip Senajame Testamente izraelit\u0173 tautie\u010diai vadinami broliais (I\u0161 2,11; \u012est 15,7; Ps 22,23; Jer 7, 15; Oz 2,3; Mch 5,2; i\u0161imtys: Pr 19,7 \u2013 atsi\u017evelkite \u012f kontekst\u0105!). Naujajame Testamente \u0161is pavadinimas pereina krik\u0161\u010dionijai, kuri per tik\u0117jim\u0105 suformuoja nauj\u0105 Dievo taut\u0105 (Mt 23,8; Apd 15,23; Rom 8,29; 1 Kor 6,5; Fil 4,1; 2 Tes 3,15; 1 Pt 2,17). \u201eUniversalios brolyb\u0117s id\u0117j\u0105\u201c (T. O. Goncalves \u201eSandoroje\u201c, 9\/99, p. 24) b\u016bt\u0173 geriau apib\u016bdinti kaip bendr\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e k\u016brinij\u0105 ir pasaul\u012f, o s\u0105vok\u0105 \u201ebroliai\u201c (ar \u201eseserys\u201c) palikti naujatestamentine krik\u0161\u010dioni\u0173 prasme. Kitaip tarp krik\u0161\u010dioni\u0173 ir nekrik\u0161\u010dioni\u0173 esantis skirtumas bus per stipriai sumenkintas.<\/p>\n

H. Lahayne<\/strong>, studijavo grafik\u0105 ir teologij\u0105<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Peter Kreeft Ronald K. Tacelli SJ Jei i\u0161gelb\u0117jimas siejamas su tik\u0117jimu \u012f J\u0117z\u0173, tai atrodo negarbinga ger\u0173 pagoni\u0173 at\u017evilgiu. Juk Sokratas vertesnis dangaus nei Torquemada? [1] Atsakymas A: I\u0161 kur \u017einote, kuris j\u0173 vertas dangaus, o kuris \u2013 ne? Argi esate Dievas? Ar j\u016bs dovanojate dang\u0173? Ar gyvenimas yra \u017eaidimas, kurio taisykles j\u016bs nustat\u0117te? Atsakymas […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1007,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[25],"tags":[392,75,390,391],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1011"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1011"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1011\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1013,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1011\/revisions\/1013"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1007"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1011"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1011"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1011"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}