{"id":1014,"date":"2016-06-08T05:49:06","date_gmt":"2016-06-08T02:49:06","guid":{"rendered":"http:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1014"},"modified":"2016-06-08T06:11:33","modified_gmt":"2016-06-08T03:11:33","slug":"kas-yra-religija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/?p=1014","title":{"rendered":"Kas yra religija?"},"content":{"rendered":"

Helmut Burkhardt<\/em>
\n
\nKalbinis priart\u0117jimas<\/strong>
\n\u017dodis \u201ereligija\u201c kil\u0119s i\u0161 lotyn\u0173 kalbos. Bet jo etimologija n\u0117ra ai\u0161ki. Rom\u0117n\u0173 ra\u0161ytojas Ciceronas (106\u201343 m. pr. Kr.) man\u0117, kad \u017eod\u012f religio<\/em> galima i\u0161vesti i\u0161 veiksma\u017eod\u017eio relegere <\/em>(v\u0117l surinkti, v\u0117l pereiti, v\u0117l apsvarstyti). Tada religio <\/em>rei\u0161kia r\u016bpesting\u0105 kulto laikym\u0105si, t.y. diev\u0173 garbinim\u0105.
\nKrik\u0161\u010dioni\u0161koje tradicijoje \u0161is \u017eodis ai\u0161kintas kitaip. \u0160tai ortodoksi\u0161kasis liuteron\u0173 dogmatikas F. K\u00f6nigas (1619\u20131664) s\u0105vok\u0105 \u201ereligija\u201c ai\u0161kino krik\u0161\u010dioni\u0161komis susitaikinimo mintimis: religio<\/em> kil\u0119s i\u0161 lot. religare<\/em> (v\u0117l suri\u0161ti). \u0160is ai\u0161kinimas, \u017einoma, skamba gra\u017eiai, bet kaip tik tod\u0117l galima \u012ftarti j\u012f esant teologi\u0161kai sukonstruot\u0105. \u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 Vis d\u0117lto tai, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra religija, galiausiai tampa suprantama ne i\u0161 etimologijos, o i\u0161 atitinkamo konteksto, kur tas \u017eodis vartojamas.<\/p>\n

Religijotyrinis priart\u0117jimas<\/strong>
\nMeyerio did\u017eiajame ki\u0161eniniame \u017eodyne religija apibr\u0117\u017eiama kaip \u201e…apibendrinantis apib\u016bdinimas istorini\u0173 rei\u0161kini\u0173, kuri\u0173 pagrindas yra ypatingas santykis tarp antgamti\u0161ko, transcendentinio \u0161ventojo vienos ar keli\u0173 dievybi\u0173 asmenyje ir \u017emogaus, pastarojo elges\u012f lemian\u010diu b\u016bdu\u201c [1].
\nTaigi religijoje kalbama apie tam tikr\u0105 \u017emogaus elges\u012f. Tai vienas i\u0161 pagrindini\u0173 komponent\u0173. Kit\u0105 sudaro tai, kad \u0161is elgesys nukreiptas \u012f anapusin\u0119 b\u016btyb\u0119, kuri yra laikoma ir patiriama kaip realiai egzistuojanti. Toks elgesys iki \u0161iol stebimas visose \u017eem\u0117s tautose, jis bendra\u017emogi\u0161kas. \u0160is apra\u0161ymas atitinka ir Adolfo Schlatterio dogmatikoje pateikt\u0105j\u012f: \u201eFormuluot\u0117 \u2018religija\u2019 kyla i\u0161 fakto, kad \u017emonija praktikuoja kult\u0105 ir stengiasi kokia nors forma tarnauti Dievui\u201c [2].
\nTame apibr\u0117\u017eime neatsi\u017evelgta \u012f radikaliausi\u0105 budizmo pasirei\u0161kim\u0105, kuris \u2013 kaip kartais sakoma \u2013 daugiau t\u0117ra filosofin\u0117 pasaul\u0117\u017ei\u016bra arba i\u0161sigelb\u0117jimo mokymas. Tai pirmiausia galioja pirmyk\u0161\u010diam budizmui, hinajanos arba teravados budizmui, kuris nepripa\u017e\u012fsta jokio kultinio dievybi\u0173 garbinimo. Tik mahajanos budizme kaip dievai garbinami i\u0161sigelb\u0117jim\u0105 atne\u0161antys budos ir bodisatvos, kurie vis d\u0117lto nesiskiria nuo \u017emoni\u0173 tuo, kad ir jie yra praeinantys, nes ir j\u0173 galutinis tikslas yra pasiekti nirvan\u0105. Vis d\u0117lto kartais ir pasvarstoma, ar teravados budizme nirvana kaip summum bonum <\/em>(auk\u0161\u010diausias g\u0117ris) fakti\u0161kai irgi neturi tos funkcijos ir reik\u0161m\u0117s, kurios kitose religijose tenka dievybei.
\n\u0160is budizmo kaip religijos ai\u0161kinimas pana\u0161us \u012f bandym\u0105 tiek i\u0161pl\u0117sti religijos s\u0105vok\u0105, kad \u010dia i\u0161sitekt\u0173 ne tik budizmas, bet netgi ir sekuliariosios pasaul\u0117\u017ei\u016bros, tokios kaip marksizmas ir vadinamosios kvazireligijos. \u0160tai P. Tillicho apibr\u0117\u017eimu religija \u2013 tai \u201ebuvimo apimtam galutinio tro\u0161kimo (ultimate concern<\/em>) b\u016bsena…, kurioje gl\u016bdi atsakymas \u012f m\u016bs\u0173 gyvenimo prasm\u0117s klausim\u0105\u201c [3].<\/p>\n

Biblinis-teologinis priart\u0117jimas<\/strong>
\nGvildenant religijotyri\u0161kai, klausimas tebelieka visi\u0161kai atviras, specifi\u0161kai, \u2013 kiek tokia bendra religijos s\u0105voka i\u0161vis pritaikoma krik\u0161\u010dionybei arba k\u0105 gi apskritai \u010dia norima pasakyti \u017eod\u017eiu \u201ereligija\u201c?
\nAtsakydami \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, pirmiausia tur\u0117sime atsi\u017evelgti \u012f Biblijos liudijim\u0105.<\/p>\n

Religija kaip biblin\u0117 s\u0105voka<\/strong>
\nPaprastai tariama, kad s\u0105vokos \u201ereligija\u201c Biblijoje i\u0161vis n\u0117ra. Bet tai visi\u0161kai priklauso nuo to, k\u0105 suprantam kaip Biblij\u0105. Nors voki\u0161kame Lutherio vertime, taip pat ir hebraji\u0161kose bei graiki\u0161kose Senojo ir Naujojo Testament\u0173 originalo versijose lotyni\u0161kas \u017eodis religio<\/em> nevartojamas, bet \u2013 apie \u0161i\u0105 galimyb\u0119 paprastai, regis, n\u0117 negalvojama \u2013 lotyni\u0161kame Biblijos vertime, t.y. Vulgatoje, jis yra, b\u016btent ir daiktavardis religio<\/em>, ir prie jo priklausantis b\u016bdvardis religiosus<\/em>.
\nNaujajame Testamente \u017eod\u017eiais religio<\/em> ir religiosus<\/em> trijose vietose ver\u010diami graiki\u0161ki \u017eod\u017eiai threskeia<\/em> ir threskos<\/em>. Jok 1,26 ir toliau: \u201eJei kas mano es\u0105s pamaldus (se religiosum esse = threskos einai) <\/em>ir nepa\u017eabojo savo lie\u017euvio …to pamaldumas (religio = threskeia)<\/em> tu\u0161\u010dias. Tyras ir nesuteptas pamaldumas Dievo, m\u016bs\u0173 T\u0117vo, akyse (religio apud deum = threskeia para too theoo) <\/em>yra r\u016bpintis na\u0161lai\u010diais ir na\u0161l\u0117mis j\u0173 sielvarte ir serg\u0117ti save nesuter\u0161t\u0105 \u0161iuo pasauliu\u201c.
\nPirmin\u0117 graiki\u0161ko \u017eod\u017eio \u0161aknies thre reik\u0161m\u0117 yra visai pana\u0161i kaip ir lotyni\u0161ko \u017eod\u017eio religio: ji rei\u0161kia \u201ene\u0161ti\u201c, \u201elaikyti\u201c, \u201eremti\u201c. Taigi i\u0161 \u010dia \u017eodis \u012fgyja reik\u0161m\u0119: laikytis kultini\u0173 papro\u010di\u0173 ir nuostat\u0173. Bet Jok\u016bbas \u0161\u012f \u017eod\u012f, matyt, vartoja pakitusia reik\u0161me. Jis \u010dia pasisako prie\u0161 tam tikr\u0105 religingum\u0105, kuris atsietas nuo kasdieninio gyvenimo ir jam skirtos atsakomyb\u0117s u\u017e artim\u0105 \u017emog\u0173 ir susitelk\u0119s \u012f ne\u017eemi\u0161k\u0105 vidin\u012f dvasin\u012f gyvenim\u0105 ar kultines apeigas. Bet religija anaiptol n\u0117ra tapati tokiai laikysenai, kaip tik turi b\u016bti nuo jos saugoma. Taigi religija Jok\u016bbui rei\u0161kia: vis\u0105 \u017emogaus elges\u012f (ne tik dalinai religin\u012f jausm\u0105) turi lemti atsakomyb\u0117 prie\u0161 Diev\u0105 (apud deum)<\/em>.
\nApd 26,5: \u201eA\u0161 kaip fariziejus gyvenau, laikydamasis grie\u017e\u010diausios m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo (nostrae religionis \u2013 tes hemeteras thereskeias)<\/em> krypties\u201c.
\n\u010cia \u017eod\u017eiu religio<\/em> turimas galvoje judaizmas kaip istorinis religinis fenomenas. Sykiu \u017eodis \u010dia akivaizd\u017eiai taip pavartotas, kad religio<\/em> yra bendra \u0161\u012f fenomen\u0105 apib\u016bdinanti s\u0105voka: tai \u201em\u016bs\u0173\u201c pamaldos. Kaip toks jis skiriasi nuo kito, su kuriuo, kita vertus, ir v\u0117l esama tam tikro bendrumo, ir \u0161is pateisina tos pa\u010dios s\u0105vokos religio vartojim\u0105 abiem reik\u0161m\u0117m. \u0160io religio<\/em> viduje yra tam tikra kryptis (secta = hairesis)<\/em>, kuri atitinkamai suteikia form\u0105 gyvenimui Dievo akivaizdoje (vixi = ezesa)<\/em>. Taigi kalbama ne tik apie kitok\u012f nekasdieninio gyvenimo patyrim\u0105, bet vis\u0105 \u017emog\u0173 apiman\u010di\u0105 gyvenimo i\u0161rai\u0161k\u0105.
\nKol 2,18: \u201e…pam\u0117g\u0119s tariam\u0105 nusi\u017eeminim\u0105 ir angel\u0173 garbinim\u0105 (religio = threskeia)<\/em>\u201c.
\nToks angel\u0173 garbinimas b\u016btinai var\u017eosi su prisijungimu prie Kristaus, kuris vienas yra bendruomen\u0117s galva ir kaip toks turi lemti vis\u0105 jos gyvenim\u0105 (eil. 19).
\n\u017dinoma, \u0161ios trys Naujojo Testamento vietos Biblijos visumos po\u017ei\u016briu t\u0117ra labai siauras pagrindas bibliniam-teologiniam pasisakymui religijos tema. Bet vis tiek jau ai\u0161k\u0117ja, kad religija Biblijoje nerei\u0161kia nieko keisto, izoliuoto (\u201enuosavos provincijos sieloje\u201c), bet kai k\u0105, kas \u2013 bent jau labai bendrai \u2013 apima vis\u0105 \u017emogaus gyvensen\u0105 ir paveda j\u012f Dievui.
\nBet ir be trij\u0173 min\u0117t\u0173 viet\u0173, \u017eodis religiosus<\/em> randamas dar keliose lotyni\u0161ko Naujojo Testamento vietose: Apd 10,2 apie \u0161imtinink\u0105 Kornelij\u0173 sakoma, kad jis (\u201epasi\u017eym\u0117jo pamaldumu bei Dievo baime\u201c) buvo pamaldus (religiosus) <\/em>bei dievobaimingas. Tiesa, religiosus <\/em>\u010dia ne \u017eod\u017eio threskos <\/em>vertimas, o kito graiki\u0161ko \u017eod\u017eio, eusebes<\/em>, kur\u012f Vulgata taip ver\u010dia tik \u0161ioje vietoje, o kitur da\u017eniausiai kaip pius<\/em>. Tuo mums atsiveria perspektyva \u012f dar vien\u0105, dalyki\u0161kai gimining\u0105 biblin\u0119 \u017eod\u017ei\u0173 \u0161eim\u0105: eusebes<\/em>.<\/p>\n

Maldingumo s\u0105voka Biblijoje<\/strong>
\nB\u016bdvardis eusebes<\/em> ir viena\u0161akn\u0117s s\u0105vokos Naujajame Testamente i\u0161 viso pasitaiko 22 kartus: 15 kart\u0173 daiktavardis eusebeia<\/em>, 3 kartus b\u016bdvardis eusebes<\/em>, 2 kartus b\u016bdvardis euseboos<\/em> ir 2 kartus veiksma\u017eodis eusebein<\/em>. Pagrindinis graiki\u0161ko \u017eod\u017eio eusebe<\/em>s kamienas turi \u0161akn\u012f seb<\/em>. Ji nurodo atsitraukimo judes\u012f. Atitinkamai veiksma\u017eodis sebesthai <\/em>rei\u0161kia traukim\u0105si nuo ko nors pernelyg galingo, nekontroliuojamo, ypa\u010d pagarbi baim\u0117 susid\u016brus su tuo, kas vir\u0161\u017emogi\u0161ka ir dievi\u0161ka. Taigi tuo turima omeny ne tiek k\u016brybi\u0161kas \u017emogaus veiksmas, o veikiau negatyvi reakcija, ir b\u016btent \u012f dievi\u0161kumo pasirodym\u0105 epifanijoje arba teofanijoje. Ilgainiui i\u0161 vidin\u0117s laikysenos, \u017einoma, i\u0161plaukia tam tikras elgesys, kultinis dievyb\u0117s garbinimas. Tas pats galioja ir prie\u0161d\u0117liu eu<\/em>– prapl\u0117stam \u017eod\u017eiui eu-sebes, rei\u0161kian\u010diam teising\u0105, baimingai pagarb\u0173 elges\u012f prie\u0161ais dievyb\u0119, prie\u0161ingai a-sebeia <\/em>kaip netinkam\u0105, nepagarb\u0173. Bet eusebeia<\/em> i\u0161laiko dviejop\u0105 reik\u0161m\u0119 \u2013 vidin\u0117s nuostatos ir j\u0105 atitinkan\u010dio elgesio, kuris pirmiausia pasirei\u0161kia pamaldose. Abi reik\u0161mes ma\u017edaug galima perteikti \u017eod\u017eiu \u201emaldingumas\u201c.
\nI\u0161 t\u0173 22 Naujojo Testamento pavyzd\u017ei\u0173 5 yra Apa\u0161tal\u0173 darbuose. Apd 10 pirmiausia Kornelijus (eil. 2), paskui vienas jo kareivi\u0173 (eil. 7) pavadinti eusebes<\/em>. Sykiu jiedu teb\u0117ra pagonys. Bet apie Kornelij\u0173 paai\u0161kinant pabr\u0117\u017etinai sakoma, kad jis \u201epasi\u017eym\u0117jo Dievo baime\u201c (phoboumenos ton theon)<\/em>. Kaip \u201eDievas\u201c \u010dia tikriausiai neturima galvoje pagoni\u0173 dievyb\u0117, bet tik \u201etas\u201c Dievas, \u017eyd\u0173 Dievas. Kornelijus priklaus\u0117 pagonims, kuriems tuomet padar\u0117 \u012fsp\u016bd\u012f \u017eyd\u0173 liudijimas apie vien\u0105, nematom\u0105 Diev\u0105, dangaus ir \u017eem\u0117s K\u016br\u0117j\u0105, ir kurie \u0161irdyje simpatizavo \u0161iam liudijimui. \u0160i vidin\u0117 laikysena pasirei\u0161k\u0117 tuo, kad jis \u201edosniai \u0161elpdavo\u201c<\/em> ir \u201ei\u0161tvermingai melsdavosi Dievui\u201c<\/em> (eil. 26). Tod\u0117l helenistas Lukas j\u012f vadina \u012fprasta helenistine s\u0105voka eusebes.<\/em> Nors \u0161is \u017eodis savo pagrindine reik\u0161me apima ir dievobaimingumo mint\u012f, bet Lukas ai\u0161kiai jau\u010dia, kad \u017eodis eusebes<\/em> dar n\u0117ra pakankamai ai\u0161kus, kad tikrai objektyviai apra\u0161yt\u0173 Kornelijaus pozicij\u0105, ir tod\u0117l priduria graik\u0173 mentalitetui ir Dievo \u012fsivaizdavimui svetim\u0105, \u017emogui radikaliai reikli\u0105, biblin\u0117je tradicijoje \u012fprast\u0105 mint\u012f apie Dievo baim\u0119.
\nTaip pat Apd 17,23 \u017eodis eusebein<\/em> skirtas pagonims, ir b\u016btent tikriems pagonims, kurie nieko ne\u017eino apie Izraelio Diev\u0105. Keista, bet jie greta savo diev\u0173 altori\u0173 turi ir altori\u0173, skirt\u0173 \u201ene\u017einomam Dievui\u201c. Tuo parodoma tam tikra pagarba (eusebein) <\/em>\u0161iai, kaip sakyta, jiems visai nepa\u017e\u012fstamai, dievybei. \u0160is Dievo garbinimas, viena vertus, dar visai pagoni\u0161kas, bet kita vertus, Pauliaus interpretuojamas kaip tam tikro nepasitenkinimo priimtu pagoni\u0161ku Dievo garbinimu i\u0161rai\u0161ka.
\nPagaliau Apd 3,12 eusebeia <\/em>yra skirtas krik\u0161\u010dioniui: apa\u0161talas Paulius kalba apie savo paties maldingum\u0105, per kur\u012f jis stebuklingai pagyd\u0117 luo\u0161\u012f. Bet jis kalba apie tai vien nor\u0117damas pabr\u0117\u017eti, kad \u0161\u012f stebukl\u0105 padar\u0117 b\u016btent ne jis pats i\u0161 savo galios ar maldingumo, bet J\u0117zus, iki Dievo i\u0161auk\u0161tintas Vie\u0161pats, ir luo\u0161io \u2013 Dievo duotas \u2013 tik\u0117jimas. Vis d\u0117lto turb\u016bt verta prisiminti ir apa\u0161talo tik\u0117jim\u0105. Tada \u010dia \u012f akis krist\u0173 \u201esavo maldingumo\u201c ir tik\u0117jimo skyrimas. Maldingume kaip \u017emogaus ypatyb\u0117je tada gl\u016bd\u0117t\u0173 pavojus, kad b\u016bt\u0173 pabr\u0117\u017etas \u017emogaus sugeb\u0117jimas (dynamis)<\/em>, tuo tarpu tik\u0117jimas savaime yra niekas, jis veiksmingas tik \u017evelgiant auk\u0161tyn \u012f Diev\u0105, tad ir \u017evilgsn\u012f nuo \u012fvykio kreipia ne \u012f tikint\u012fj\u012f, bet \u012f Diev\u0105 kaip i\u0161 tikr\u0173j\u0173 veikiant\u012fj\u012f. Vis d\u0117lto reikia konstatuoti, kad maldingumo s\u0105voka pati savaime neturi \u0161io neigiamo akcento, tam reikia prid\u0117ti \u017eod\u012f \u201esavo\u201c (plg. Rom 10,3).
\nJau \u0161ie keli Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 pavyzd\u017eiai rodo tam tikr\u0105 skirtum\u0105 tarp eusebeia<\/em> ir threskeia.<\/em> Jeigu pastarasis pirmiausia apibr\u0117\u017eia vie\u0161as pamaldas, religij\u0105 objektyvesne prasme, tai eusebeia<\/em> labiau turi omeny individuali\u0105 nuostat\u0105, t.y. religij\u0105 subjektyvesne prasme, taigi tai, k\u0105 mes savo kalboje stengiam\u0117s apib\u016bdinti kaip maldingum\u0105.
\n\u0160\u012f konstatavim\u0105 patvirtina ir \u0161ios \u017eod\u017eio \u0161eimos vartojimas visur kitur Naujajame Testamente.
\nDa\u017eniausiai jis pasitaiko vadinamuosiuose pastoraciniuose lai\u0161kuose, Pauliaus lai\u0161kuose Timotiejui ir Titui, o i\u0161 viso 13 kart\u0173. Be to, dar vienoje vietoje pasirodo giminingas \u017eodis theosebeia<\/em> (Dievo baim\u0117).
\nApskritai pastoraciniuose lai\u0161kuose krinta \u012f akis tai, kad Paulius, regis, t\u0105 s\u0105vok\u0105 visi\u0161kai nesivar\u017eydamas vartoja kaip krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo apra\u0161ym\u0105. \u0160tai, pavyzd\u017eiui, 1 Tim 2,2 krik\u0161\u010dionys raginami melstis u\u017e visus \u017emones, ypa\u010d u\u017e valdan\u010diuosius, kurie atsakingi u\u017e \u017emoni\u0173 bendrab\u016bv\u012f. Bet maldos tikslas tas, \u201eidant gal\u0117tume tyliai ramiai gyventi visokeriopai malding\u0105 ir gerbtin\u0105 gyvenim\u0105\u201c. Patraukia d\u0117mes\u012f tai, kad \u010dia maldingumas tampa viso krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo b\u016bdingu bruo\u017eu: n\u0117ra taip, kad greta viso kito \u017emogus dar b\u016bt\u0173 ir \u201emaldingas\u201c, bet gyvena tiesiog maldingumu pasi\u017eymint\u012f gyvenim\u0105 (bion diagomen)<\/em>. Priedas \u201egerbtinas\u201c turb\u016bt ma\u017eiau \u017eymi nuo maldingumo besiskirian\u010di\u0105 ypatyb\u0119, o daugiau tik jos poveik\u012f i\u0161orei: maldingas gyvenimas ir nekrik\u0161\u010dionims kelia pagarb\u0105. Toks tiesiog visuomeni\u0161kas poveikis pirmiausia patartinas krik\u0161\u010dion\u0117ms moterims: per j\u0173 \u201egerus darbus\u201c pasirei\u0161kia j\u0173 \u201eDievo garbinimas\u201c (\u010c. Kavaliausko vertime \u201epamaldumas\u201c) (theosebeia; 2,10).
\nPana\u0161iai plati \u0161io \u017eod\u017eio reik\u0161m\u0117 ir 5,4: svarbiausi\u0105 ir pagrindin\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161ko aukl\u0117jimo u\u017eduot\u012f galima apra\u0161yti kaip \u012fvad\u0105 \u012f malding\u0105 gyvenim\u0105 (eusebein). Toks maldingumas pirmiausiai rodytinas d\u0117kingumu gimdytojams. \u0160is sukonkretinimas anaiptol n\u0117ra profanacija: nes nuo tokio elgesio, kaip pabr\u0117\u017etinai priduria Paulius, priklauso, ar patiksi Dievui. U\u017e to, kad taip i\u0161keliamas t\u0117v\u0173 gerbimo priesakas, gal\u0117jo stov\u0117ti helenistinio judaizmo suformuota nuomon\u0117, kad gerbti t\u0117vus kaip vaik\u0173 ugdytojus sykiu yra ir gerbti Diev\u0105 kaip tikr\u0105j\u012f gyvenimo dav\u0117j\u0105.
\nTaip pat pa\u010diam Timotiejui primygtinai patariama \u201eugdytis maldingum\u0105\u201c kaip \u201eviskam (!) nauding\u0105\u201c (4,7 ir t.). Po \u0161io paraginimo atmetama k\u016bnui prie\u0161i\u0161ka askez\u0117 (4,1 ir t.). Toks k\u016bni\u0161ko susilaikymo pratimas pa\u017eymimas kaip \u201enedaug kam tinkamas\u201c ir jam prie\u0161statomas maldingumo \u201eugdymas\u201c, t.y. nuoseklus maldingumo praktikavimas, d\u0117kingai priimant K\u016br\u0117jo dovanas ir taip j\u012f gerbiant. Bet toks maldingumas \u201eviskam naudingas\u201c, t.y. jis pasirodo tinkamas visam gyvenimui, ne tik orientuotam \u012f \u0161iapusyb\u0119 ar anapusyb\u0119, bet visam atsakingai Dievo akivaizdoje gyvenamam gyvenimui. Tokiam Dievo gerbimui jau ir dabar, ir anapus \u017eemi\u0161kojo gyvenimo skirtas Dievo pa\u017eadas (eil. 8). Krinta \u012f akis tai, kaip stipriai Paulius pabr\u0117\u017eia \u0161\u012f pasakym\u0105: \u201e\u0160tai tikras \u017eodis, vertas visi\u0161ko pritarimo\u201c, o paskui t\u0119sia: \u201eMes tod\u0117l [d\u0117l tokio Dievo gerbimo] ir tri\u016bsiame bei kovojame, kad pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra vis\u0173 \u017emoni\u0173, o ypa\u010d tikin\u010di\u0173j\u0173, Gelb\u0117tojas\u201c (eil. 10). \u0160iame pasakyme Dievo kaip K\u016br\u0117jo gerbimas i\u0161ple\u010diamas iki Dievo kaip I\u0161ganytojo gerbimo.
\nMaldingumui kaip Diev\u0105 gerbian\u010diam elgesiui palanki dirva \u2013 ne tik Dievo per jo nat\u016bralias dovanas pripa\u017einimas (4,3 ir t.), bet pirmiausia jo i\u0161ganomojo darbo pripa\u017einimas. Tod\u0117l neatsitiktinai kaip tik \u010dia atsiduria \u017eodis \u201etikintieji\u201c <\/em>(eil. 10), nes tikint priimti gelb\u0117jimo darb\u0105 \u2013 tikrasis specifi\u0161kai krik\u0161\u010dioni\u0161ko maldingumo pagrindinis elementas. Taigi Paulius 3,16 \u0161\u012f Dievo gelb\u0117jimo darb\u0105 Krist\u0173 apib\u016bdinan\u010diame i\u0161pa\u017einime \u012fveda \u017eod\u017eiais: \u201eDidis yra maldingumo sl\u0117pinys\u201c. T.y. tikrasis maldingumas pa\u0161alie\u010diams yra neprieinama paslaptis, vien Kristus yra jos raktas. Tikrasis maldingumas n\u0117ra \u017emon\u0117ms i\u0161 anksto duot\u0173 galimybi\u0173 sklaida, o visi\u0161kai priklausomas nuo Dievo aprei\u0161kimo Kristuje ir \u012fmanomas vien tik\u0117jimu \u012f j\u012f.
\nBet ir prie\u0161ingai, anot 6,3, susiduriant su klaidinan\u010diais mokytojais maldingumas gali tapti mokymo kriterijumi: sveikas mokymas turi atitikti maldingum\u0105, t.y. nuostat\u0105 ir gyvensen\u0105, kuri\u0105 nulemia pagarbi Dievo baim\u0117, netarnaujanti savanaudi\u0161kiems, vien materialiems tikslams, nedaranti i\u0161 maldingumo verslo (eil. 7). Tikrasis maldingumas nesivaiko materialaus pelno, o viliasi Dievu (eil. 17) ir pasitenkina tuo, k\u0105 Dievas atseik\u0117ja pragyvenimui (eil. 6\u20138). \u010cia maldingumas taip pat pasirodo es\u0105s tinkamas kasdienyb\u0117je, bet kaip tik tod\u0117l tarnauja Dievo garbei (eil. 16).
\n\u012e \u0161i\u0105 min\u010di\u0173 eig\u0105 \u012fterptas betarpi\u0161kas paraginimas Timotiejui \u201ekovoti ger\u0105j\u0105 tik\u0117jimo kov\u0105\u201c (eil. 12). Bet \u0161i kova prie\u0161 tai i\u0161samiau apra\u0161oma daugeliu dorybi\u0173, kuri\u0173 Timotiejus turi siekti: \u201eteisumas, maldingumas, tik\u0117jimas, i\u0161tverm\u0117, romumas\u201c (eil. 11). I\u0161 pirmo \u017evilgsnio atsitiktinai atrodan\u010diai grupei, kurioje maldingumas, regis, t\u0117ra viena doryb\u0117 greta kit\u0173, vis d\u0117lto gal\u0117t\u0173 b\u016bti pagrindu tam tikra strukt\u016bra: s\u0105vokos tik\u0117jimas, meil\u0117 ir i\u0161tverm\u0117 apima Pauliui ir \u0161iaip \u012fprast\u0105 trejet\u0105 \u2013 tik\u0117jim\u0105, vilt\u012f ir meil\u0119. \u010cia i\u0161tverm\u0117 atitinka vilt\u012f ir dar papildoma romumo s\u0105voka. Bet \u010dia \u0161i trejyb\u0117 yra abiej\u0173 ankstesni\u0173 s\u0105vok\u0173 \u2013 teisumo ir maldingumo \u2013 paai\u0161kinimas. \u201eTeisumu\u201c Paulius priima \u017eyd\u0173 ir graik\u0173 etin\u0117je tradicijoje talpiausi\u0105 s\u0105vok\u0105 apib\u016bdinti doram gyvenimui. Bet greta \u0161ios pri\u0161liedamas maldingumo s\u0105vok\u0105, teis\u0173 veikim\u0105 jis \u012fveda \u012f atsakomyb\u0119 prie\u0161 Diev\u0105, tuo tarpu tolesnis trejetas si\u016blo konkretizuojan\u010di\u0105 interpretacij\u0105: teisingai ir maldingai gyventi \u2013 vadinasi, tik\u0117ti Diev\u0105, j\u012f myl\u0117ti ir juo viltis. \u010cia tik\u0117jimas ir viltis susij\u0119 ne tik su am\u017einuoju i\u0161ganymu, bet ir su Dievo buvimu bei veikimu jau \u017eemi\u0161kame gyvenime (4,8). O meil\u0119 Paulius dar lai\u0161ko prad\u017eioje pa\u017eym\u0117jo kaip tikr\u0105j\u012f Evangelijos pamokymo tiksl\u0105 (1,5).
\nMatome, kad ir \u017eydas Paulius gali teigiamai suprasti graik\u0173 pagonyb\u0117je \u012fprast\u0105 s\u0105vok\u0105 eusebeia <\/em>ir j\u0105 pritaikyti krik\u0161\u010dioni\u0161kai egzistencijai. Bet pri\u0117mimas yra ne tik svetimo gero per\u0117mimas, bet ir integravimasis \u012f duot\u0105 biblin\u0119 tradicij\u0105 bei pasikeitimas per j\u0105. Eusebeia<\/em> yra i\u0161liekan\u010dio egzistencijos apibr\u0117\u017etumo apib\u016bdinimas, tai buvimas pamald\u017eiam. Taip jis palyginamas su tuo, k\u0105 graikas supranta esant dorybe kaip dorine ypatybe. Bet jis yra ne tik tiesiog doryb\u0117 greta kit\u0173, bet pagrindin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kos egzistencijos paskirtis. Ir kaip toks jis yra ne nuolatin\u0117 \u017emogaus asmenyb\u0117s sklaida savo u\u017eduotuose polinkiuose, bet i\u0161 esm\u0117s per j\u0105 nurodo \u012f Dievo aprei\u0161kim\u0105: tik per Diev\u0105 jis galimas, tarnauja jo garbei.
\nTaigi eusebeia <\/em>sen\u0105 biblin\u012f Dievo baim\u0117s ir pa\u0161ventinimo motyv\u0105 priima kaip auk\u0161\u010diausi\u0105 \u017emogaus gyvenimo tiksl\u0105 (1 Tim 2,15). Dievo baim\u0117 ir pa\u0161ventinimas yra, taip sakant, biblin\u0117s esmin\u0117s s\u0105vokos tam, k\u0105 Paulius pastoraciniuose lai\u0161kuose apib\u016bdina helenistine s\u0105voka eusebeia<\/em>. Ji n\u0117ra papildoma, \u0161alia kit\u0173 taip pat ugdytina doryb\u0117 i\u0161skirtin\u0117je, \u201e\u0161ventoje\u201c srityje nepriklausomai nuo \u201eprofani\u0161kos\u201c gyvenimo srities, kurioje galioja kitos doryb\u0117s, neturi ji ir paprastai i\u0161tirpti kasdieniniame gyvenime. Bibli\u0161kai suprantama doryb\u0117 prie\u0161inasi tokiam gyvenimo skaidymui \u012f \u0161vent\u0105 ir profani\u0161k\u0105 sritis, kaip ir \u0161ventyb\u0117s i\u0161tirpdymui kasdieniniuose \u017emogi\u0161kuose reikaluose. Veikiau ji yra viso gyvenimo formavimas, bet b\u016btent pakl\u016bstant Dievui, b\u016bnant jo akivaizdoje ir su juo. Ir ji pasirodo esanti prakti\u0161ka tenkinant nat\u016bralaus gyvenimo reikalavimus ir poreikius. Bet ji jame nei\u0161tirpsta. Veikiau ji gyvena i\u0161 betarpi\u0161kai Dievo pasakyto \u017eod\u017eio (1 Tim 4,6) ir pasirei\u0161kia betarpi\u0161ku kreipimusi \u012f Diev\u0105 malda ir jokios nat\u016bralios reikm\u0117s nenulemtu jo gelbstin\u010dio aprei\u0161kimo liudijimu Evangelijoje, taip pat nat\u016bralius nuostatus per\u017eengian\u010diu pasirengimu kent\u0117ti d\u0117l Evangelijos (2 Tim 2,12).
\nPagaliau \u017eod\u017eiai eusebes<\/em> ir eusebeia<\/em> Naujajame Testamente dar aptinkami ir Petro antrame lai\u0161ke. Vis d\u0117lto nauj\u0173 aspekt\u0173 \u0161ie pavyzd\u017eiai nepateikia: dar lai\u0161ko prad\u017eioje sakoma, kad mums padovanota visa, \u201ekas praver\u010dia gyvenimui ir maldingumui\u201c, ir b\u016btent pa\u017einimu Dievo, \u201ekuris pa\u0161auk\u0117 mus\u201c (1,3). Ir \u010dia \u017eodis \u201emaldingumas\u201c \u017eymi vis\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 gyvenim\u0105, ir jis yra dovana, taigi nekyla savaime, bet vien pa\u017einimu, kuriame taptume \u201edievi\u0161kosios prigimties dalininkais\u201c, t.y. i\u0161liekan\u010dio tikrumo, atspindin\u010dio Dievo b\u016bd\u0105 (eil. 4).
\nPrie \u0161io konstatavimo \u0161liejasi raginimas, kuriame dorybi\u0173 s\u0105vok\u0173 virtin\u0117 reikalauja Dievo pa\u0161aukim\u0105 ir tikrum\u0105 atitinkan\u010dios gyvensenos: tik\u0117jimas, dorinis stropumas (\u201edoryb\u0117\u201c)<\/em>, pa\u017einimas, susivaldymas, i\u0161tverm\u0117, maldingumas (eusebeia)<\/em>, brolyb\u0117 ir meil\u0117 (1,5 ir t.). \u0160i grup\u0117 turb\u016bt ne taip sistemingai sutvarkyta kaip 1 Tim 6,3. Bet tai nerei\u0161kia, kad visos s\u0105vokos tiesiog be jokios tvarkos lygiaverti\u0161kai koegzistuoja. Ai\u0161kiausiai toki\u0105 lygiav\u0105 ardo doryb\u0117s (arete)<\/em> s\u0105voka kaip klasikin\u0117 antikos etikos giminin\u0117 s\u0105voka. N\u0117ra atsitiktina tai, kad tik\u0117jimas apibr\u0117\u017eiamas kaip pagrindinis krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo ypatumas, o meil\u0117 \u2013 kaip auk\u0161\u010diausias galutinis tikslas. Taip pat ir derinant i\u0161tverm\u0119 bei maldingum\u0105 b\u016bt\u0173 galima i\u0161vesti vidin\u012f s\u0105ry\u0161\u012f ta prasme, kad i\u0161tverm\u0117 pagund\u0173 situacijose padeda laikytis Dievo baim\u0117s. Kad i\u0161kart po Dievo baim\u0117s kaip dar vienas grandin\u0117s narys pamin\u0117ta brolyb\u0117, taip pat gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti, kad pirmesnioji i\u0161laisvina paskesni\u0105j\u0105. 2,9 \u201emaldingi \u017emon\u0117s\u201c net tapo vardu krik\u0161\u010dionims pavadinti \u2013 pana\u0161iai kaip psalm\u0117se \u201eteisieji\u201c (Ps 1,6) arba \u0161iaip Naujajame Testamente \u201etikintieji\/\u012ftik\u0117jusieji\u201c (2 Tes 1,10), arba \u201e\u0161ventieji\u201c (Rom 1,7).
\nLygiai taip 3,11 gresian\u010dio Dievo teismo akivaizdoje (3,10) reikalaujama \u0161iam teismui jau dabar atsiskaitan\u010dios gyvensenos, bet \u0161i pa\u017eymima kaip \u201e\u0161ventas gyvenimas\u201c arba t\u0105 pat\u012f perteikiant kitu, helenistiniu pasakymu \u201emaldingas gyvenimo b\u016bdas\u201c.
\nTaigi i\u0161vardyti visi Naujojo Testamento \u017eod\u017ei\u0173 \u0161eimos eusebes pavyzd\u017eiai. \u017dinoma, atkreipia d\u0117mes\u012f tai, kad j\u0173 vartojimas apsiriboja keliais tekstais: Luko Apa\u0161tal\u0173 darbais, Petro antru lai\u0161ku ir vis\u0173 pirma pastoraciniais Pauliaus lai\u0161kais.
\nSenojo Testamento vert\u0117jai \u012f graik\u0173 kalb\u0105 \u0161io \u017eod\u017eio \u0161eim\u0105 irgi vartojo labai sant\u016briai. Kaip vertimas i\u0161 hebraj\u0173 kalbos eusebeia<\/em> t\u0117ra tik trijose vietose: Iz 11,2; 33,6 ir Pat 1,7 atitinkamai \u201e(pagarbi) Vie\u0161paties baim\u0117\u201c (jirat JHWH).
\nKita vertus, \u0161i s\u0105voka yra graiki\u0161kai para\u0161ytuose apokrifiniuose Makabiej\u0173 tre\u010dios ir ketvirtos knyg\u0173 tekstuose. Pastarosios atveju \u201emaldingas apdairumas\u201c net yra ai\u0161ki visos knygos, paveiktos helenistin\u0117s populiariosios filosofijos, tema.
\nVisi \u0161ie pasteb\u0117jimai patvirtina, kad \u017eod\u017eio eusebes<\/em> \u0161eimos atveju kalbama apie pasiskolint\u0105 i\u0161 graiki\u0161ko m\u0105stymo s\u0105vok\u0105, kuri\u0105 tik labai sant\u016briai pri\u0117m\u0117 \u012f biblin\u0119 tradicij\u0105, nes jausta, kad ji tik silpnai ir bent jau dviprasmi\u0161kai atitiko biblin\u0119 Dievo baim\u0117s (ir j\u0105 atitinkan\u010dio paties Dievo pa\u017einimo) id\u0117j\u0105. Religin\u0117 graik\u0173 jausena, kaip tai i\u0161rei\u0161kiama ir drovos prie\u0161 Diev\u0105 s\u0105voka, labiau skirta harmoningam Dievo ir \u017emogaus interes\u0173 i\u0161lyginimui. Tuo tarpu biblin\u0117je Dievo baim\u0117s id\u0117joje \u0161ventojo Dievo pa\u017einimo fone labiau pasirei\u0161kia beatodairi\u0161kas atsidavimas suvereniai Dievo valiai: \u201eMokyk mano \u0161ird\u012f pagarbiai bijoti tavo vardo\u201c (Ps 86,11).
\nBet, kita vertus, tenka pa\u017eym\u0117ti, kad \u0161i helenistin\u0117 \u017eod\u017eio \u0161eima Naujajame Testamente \u2013 nepaisant viso sant\u016brumo \u2013 vis d\u0117lto buvo teigiamai priimta ir tod\u0117l neder\u0117t\u0173 veidmaini\u0161kai bijoti j\u0105 paliesti. Veikiau reik\u0117t\u0173 pasinaudoti \u0161iame pri\u0117mime gl\u016bdin\u010diu \u0161ansu \u2013 tai, kas biblin\u0117je tradicijoje i\u0161reik\u0161ta daugeliu \u012fvairi\u0173 s\u0105vok\u0173, sujungti su \u0161ia sistematizuojan\u010dia helenistine s\u0105voka. Pabr\u0117\u017edama viso gyvenimo orientavim\u0105 \u012f Diev\u0105, taip pat betarpi\u0161kas tokios orientacijos i\u0161rai\u0161kos formas, \u0161i s\u0105voka, atsi\u017evelgiant ir \u012f prie\u0161, ir po to gyvavusias tendencijas vienpusi\u0161kai etizuoti krik\u0161\u010dionyb\u0119 \u017emogaus santykio su savimi ir pasauliu ap(si)ribojimo prasme, yra svarbi ir \u0161iuolaikin\u0117je teologin\u0117je diskusijoje.<\/p>\n

Krik\u0161\u010dioni\u0161kas maldingumas ir teologin\u0117 religijos kritika<\/strong>
\nTaigi religijoje bibline prasme kalbama ne apie \u017emogi\u0161k\u0173 galimybi\u0173 i\u0161ugdym\u0105 d\u0117l j\u0173 pa\u010di\u0173, bet d\u0117l Dievo ir jo garb\u0117s. Dievo baim\u0117 yra pagarbi baim\u0117, kaip baim\u0117 pa\u017eeisti Dievo garb\u0119. \u201eSavo esme ji n\u0117ra grynai jo galios ir jo teismo baim\u0117, bet i\u0161 pagarbumo i\u0161einantis nedr\u0105sumas padaryti k\u0105 nors jam atgrasaus\u201c [4]. Taigi religija n\u0117ra tik etikos priemon\u0117, eti\u0161ko \u017emogaus elgesio su kitais \u017emon\u0117mis motyvas (Kantas), bet joje kalbama apie pat\u012f Diev\u0105. Tod\u0117l ji visada t\u0117ra antrinis vyksmas, tik atsakymas \u012f Dievo kalb\u0117jim\u0105, baiming\u0105 pagarb\u0105 sukeliant\u012f Dievo pasirei\u0161kim\u0105, sav\u0119s aprei\u0161kim\u0105. Religija visada yra atitikimo (korespondencijos) \u012fvykis.
\nBet esant \u0161iam biblin\u0117s religijos atsiliepimo pob\u016bd\u017eiui, yra tiesos ir Bartho religijos, taip pat krik\u0161\u010dionyb\u0117s kaip religijos kritikoje, b\u016btent tiek, kiek ji yra save pateisinantis \u017emogaus k\u016brinys ir kiek, \u017einoma, netik\u0117jimo, nemielumo ir bevilti\u0161kumo i\u0161rai\u0161ka.
\nBarthas prie\u0161 \u201eBa\u017enytin\u0117s dogmatikos\u201c 17-\u0105 skyri\u0173 pateikia tok\u012f teigin\u012f: \u201eDievo apsirei\u0161kimas \u0160ventosios Dvasios i\u0161siliejimu yra teisiantis, bet sykiu ir sutaikinantis Dievo buvimas \u017emogi\u0161kosios religijos pasaulyje, t.y. \u017emogaus bandym\u0173 pasiteisinti ir pa\u0161ventinti save prie\u0161 \u012fnoringai ir savavali\u0161kai apmest\u0105 Dievo paveiksl\u0105. Ba\u017eny\u010dia tiek yra tikros religijos vieta, kiek ji gyvena per malon\u0119 (ir) i\u0161 malon\u0117s\u201c [5].
\n\u017dinoma, kaip sav\u0119s pateisinimas ir pa\u0161ventinimas religija yra netik\u0117jimas. Ir tegu niekas nesako, kad taip yra tik kitose religijose. Tai vis i\u0161 naujo esti ir tarp m\u016bs\u0173 bei mumyse, tarp krik\u0161\u010dioni\u0173. Bartho teiginyje dar pa\u017eym\u0117tina, kad jis anaiptol neatmeta tos s\u0105vokos apskritai, kad ir kaip da\u017enai ji b\u016bt\u0173 neapgalvotai priimama ir skleid\u017eiama. Barthas gali ir visai teigiamai kalb\u0117ti apie \u201etikr\u0105j\u0105 religij\u0105\u201c! \u0160iaip ar taip, tai \u012fvyksta Barthui tipi\u0161ka dialektine forma: \u201eKad esama tikros religijos, yra \u012fvykis Dievo malon\u0117s J\u0117zuje Kristuje akte\u201c (p. 377).
\nAntroji \u0161io sakinio pus\u0117 dialekti\u0161kai u\u017ebaigia pirm\u0105j\u0105: grie\u017etai sakant, Barthui apskritai \u201en\u0117ra\u201c tikros religijos \u2013 Dievas tik leid\u017eia jai vis i\u0161 naujo tapti \u012fvykiu. Tik savo tapsme turi ji savo b\u016bt\u012f kaip electio continua<\/em> (nuolatin\u012f i\u0161rinkim\u0105). Ta b\u016btis lieka \u201estatmenume i\u0161 vir\u0161aus\u201c, kuris panaikina bet kok\u012f istorin\u012f \u017emogaus gyvenimo nenutr\u016bkstamum\u0105. Visa, kas nenutr\u016bkstamai egzistuoja, visada yra religija neigiama prasme: \u017emogaus darbas. \u0160iuo aktualistiniu po\u017ei\u016briu Biblijos teologas Barthas krik\u0161\u010dioni\u0161kai egzistencijai paklusti negal\u0117s. Nes Biblija \u017eino ne tik tik\u0117jimo ir \u0161vent\u0117jimo akt\u0105, bet ir buvim\u0105 tikin\u010diuoju ir tegu ne automati\u0161k\u0105, bet vis d\u0117lto nepertraukiam\u0105 \u0161vent\u0117jim\u0105.
\nTa\u010diau i\u0161 tokio Bartho religijos supratimo, slapto pavojaus, kad \u017emogus u\u017evaldys religij\u0105 sau i\u0161auk\u0161tinti, taip pat suprantama, kod\u0117l Bartho religijos kritika pietizmo srityje iki pat bendruomen\u0117s apa\u010dios rado teigiam\u0105 atgars\u012f, ir \u010dia da\u017enai tiesiog bjaurimasi s\u0105vokomis \u201ereligija\u201c ir \u201ereliginis\u201c. Bet \u0161ia prasme ir Schlatteris gal\u0117t\u0173 pasakyti: tik tas gali \u201e\u012frodyti es\u0105s krik\u0161\u010dionis, kuris pradeda ry\u017eting\u0105 kov\u0105 prie\u0161 visk\u0105, kuo \u017emonija u\u017esiima kaip religija\u201c [6]. Vis d\u0117lto jokiu b\u016bdu negalima pritarti teologijoje tapusiam \u012fprastam visi\u0161kam s\u0105vokos \u201ereligija\u201c, kai ji taikoma krik\u0161\u010dioni\u0161kam tik\u0117jimui, atmetimui. Ma\u017ea to: kiek tikrai Dievo aprei\u0161kimas per atnaujinant\u012f \u0160ventosios Dvasios veikim\u0105 \u012fgauna konkret\u0173 pavidal\u0105 m\u016bs\u0173 gyvenime, ir b\u016btent ne tik \u2013 Bonhoefferio arkan\u0173 disciplinos prasme \u2013 slaptoje, bet pa\u010diame \u0161iame pasaulyje, tiek tikrai krik\u0161\u010dioni\u0161ka religija yra \u010dia: tik\u0117jimo, vilties ir meil\u0117s suformuotame dvasingume, kuris pasirei\u0161kia malda, pamald\u0173 ir misionieri\u0173 i\u0161pa\u017einimu ir paklusnumu iki aukos \u2013 Dievo garbei ir liudijimui, kur\u012f pastebi pra\u017euv\u0119s pasaulis. Buvimas krik\u0161\u010dioniu be religijos \u0161ia prasme savaime b\u016bt\u0173 prie\u0161taravimas.<\/p>\n

Dr.<\/strong> Helmut Burkhardt<\/strong>, sistematin\u0117s teologijos docentas, d\u0117sto teologijos seminarijoje \u0160veicarijoje<\/p>\n

Vert\u0117 Zigmantas Ardickas<\/p>\n

Versta i\u0161: Burkhardt H. Ein Gott in allen Religionen? \u2013 Gie\u00dfen, 1993 \u00a9 Brunnen Verlag<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Helmut Burkhardt Kalbinis priart\u0117jimas \u017dodis \u201ereligija\u201c kil\u0119s i\u0161 lotyn\u0173 kalbos. Bet jo etimologija n\u0117ra ai\u0161ki. Rom\u0117n\u0173 ra\u0161ytojas Ciceronas (106\u201343 m. pr. Kr.) man\u0117, kad \u017eod\u012f religio galima i\u0161vesti i\u0161 veiksma\u017eod\u017eio relegere (v\u0117l surinkti, v\u0117l pereiti, v\u0117l apsvarstyti). Tada religio rei\u0161kia r\u016bpesting\u0105 kulto laikym\u0105si, t.y. diev\u0173 garbinim\u0105. Krik\u0161\u010dioni\u0161koje tradicijoje \u0161is \u017eodis ai\u0161kintas kitaip. \u0160tai ortodoksi\u0161kasis liuteron\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":1007,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[25],"tags":[393,379],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1014"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=1014"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1014\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1016,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/1014\/revisions\/1016"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/1007"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=1014"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=1014"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.prizme.lt\/zurnalas\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=1014"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}